perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymas iš Stuttgart – tai ne tik daiktų sukrovimas į dėžes. Per dvidešimt metų dirbant šioje srityje mačiau šimtus žmonių, kurie po pusės metų suprato, kad galėjo viską padaryti dvigubai pigiau ir greičiau. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia tarptautinis kraustymas iš Vokietijos miesto, kokius dokumentus reikia turėti, kiek tai kainuoja, ir kur slypi dauguma blogų siuntų. Nebandysiu jums parduoti idealių iliuzijų – papasakosiu realybę.
Pirmas dalykas, kurį daugelis pamiršta – tai dokumentai. Iš tikrųjų, kai skambina klientai iš Stuttgart, pirmas klausimas visada tas pats: „Kokius popierius man reikia?" Tai suprantama, nes dokumentų reikia daugiau nei dauguma įsivaizduoja.
Jums reikės paso, o jei esate ES pilietis – tada pakanka asmens tapatybės kortelės. Bet čia prasideda įdomioji dalis. Reikalingas inventorinis sąrašas (kai kurie tai vadina „packing list", bet lietuviškai verčiau vadinti tiesiog sąrašu), kurį pasirašo siuntėjas. Tai svarbu, nes muitinės pareigūnas Vokietijoje ar Lietuvoje gali paprašyti parodyti šį dokumentą.
Be to, jei kraustotės nuolat gyventi į kitą šalį, jums reikės išvykimo pažymėjimo iš Vokietijos registracijos biuro (Einwohnermeldeamt). Aš pats kartą mačiau atvejį, kai žmogus grįžo į Lietuvą ir po dviejų mėnesių suprato, kad negali įforminti nuosavybės, nes trūksta vieno popieriaus iš Vokietijos. Išsiuntė jį paštu, kainavo brangiai, bet galiausiai išsprendė. Tokios situacijos moko mus vieno dalyko – ruoškite viską iš anksto.
Dar vienas dokumentas, kuris dažnai nustebina, tai buities prietaisų techninės specifikacijos. Ypač jei vežatės brangesnius daiktus – pvz., buitinę techniką. Muitinė gali paprašyti įrodymų, kad tai nėra komercinė siunta. Aš visada patariu klientams pasidaryti nuotraukų ir išsaugoti pirkimo čekius. Ne dėl to, kad mums reikėtų – o dėl to, kad gyvenime būna įvairiai.
Muitai – tai tema, apie kurią galėčiau kalbėti valandų valandas. Iš tikrųjų, čia daug kas priklauso nuo to, į kurią šalį kraustotės.
Jei kraustotės į Lietuvą iš Vokietijos (abu – ES narės), tai muitų nėra. Visiškai. Jokių muitų. Tai mano klientai dažnai nustemba, nes mano, kad bus brangu. Bet ne – tarp ES šalių laisvas prekių judėjimas, tai reiškia, kad asmeniniai daiktai, kurie buvo naudoti daugiau nei šešis mėnesius, neapmuitinami.
Tačiau čia yra sąlyga – daiktai turi būti jūsų asmeniniai, o ne nauji. Jei vežatės naują televizorių, kurį pirkote prieš savaitę, gali tekti įrodinėti, kad tai ne prekybinė siunta. Aš pats turėjau atvejį, kai klientė vežėsi naują virtuvės komplektą iš IKEA ir muitininkas paprašė paaiškinimo. Ji turėjo parodyti, kad namuose senas komplektas buvo paliktas. Maža detale, bet kartais labai svarbu.
Jei kraustotės ne į ES šalį – tada viskas kitaip. Ten jau reikia muitinės deklaracijų, galbūt mokėti muito, ir tai gali suma visai kitokia. Čia jau reikia individualiai konsultuotis, nes kiekviena šalis turi savo taisykles.
Inventorinis sąrašas galioja tikrai ne amžinai. Apskritai, jei dokumentai senesni nei tris mėnesius nuo jų parengimo datos, kai kurios muitinės gali jų nepripažinti. Tai nėra griežta taisyklė, bet praktikoje taip būna dažniau.
Mano patarimas: ruoškite dokumentus kuo vėliau, bet taip, kad suspėtumėte viską sutvarkyti. Idealu – savaitę prieš patraukimą. Kartais klientai ruošiasi mėnesį į priekį, o paskui kraustosi po trijų savaičių – ir tie dokumentai jau nebeaktualūs.
Čia jau pradedame kalbėti apie pinigus. Kainos – tai tikriausiai jautriausia tema mano darbe, nes kiekvienas norių sutaupyti, o kartais taupymas atneša daugiau nuostolių nei sutaupymo.
Vidutiniškai kraustymas iš Stuttgart į Lietuvą, jei kalbame apie pilną sunkvežimį (tai maždaug 20–25 kubiniai metrai, tiksliai priklauso nuo turimo daiktų kiekio), gali kainuoti nuo 2500 iki 4500 eurų. Tai orientacinės kainos, kurios keičiasi priklausomai nuo sezono, kuro kainų ir konkrečios įmonės.
Jei kraustotės mažesniais kiekiais – pavyzdžiui, tik kelios dėžės ir vienas liftas – tada kaina mažesnė, bet dalis vis tiek lieka fiksuota. Maždaug 800–1200 eurų tokiu atveju, vėl gi priklausomai nuo atstumo ir konkretaus maršruto.
Aš pats visada sakau klientams: neikite į pigiausią variantą, jei jis per pigus. Kartais įmonės numeta kainą, o paskui prideda „papildomų mokesčių" už krovininį liftą, arba už tai, kad reikia važiuoti per tam tikrus miestus. Perskaitykite sutartį du kartus, o jei ko nors nesuprantate – klauskite.
Taip, bet čia reikia mastyti strategiškai. Pavyzdžiui, jei neturite skubos, galima palaukti bendro krovinio (groupage). Tai reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis, ir jūs mokate tik už savo dalį.
Paprastai bendro krovinio laukimo laikas – nuo savaitės iki trijų savaičių. Jei jums tai priimtina, sutaupyti galima iki 40 procentų. Aš pats esu siūlęs tokius variantus klientams, kuriems neskubėjo, ir jie buvo patenkinti.
Kita išeitis – vežti dalį daiktų savarankiškai. Jei turite galimybę nuomotis nedidelį mikroautobusą ar netgi naudoti pavežėjimo paslaugas, kartais tai išeina pigiau. Ypač jei vežatės tik asmeninius daiktus – drabužius, knygas, nedidelius baldus. Bet jei turite sunkius baldus, čia jau reikia profesionalų su liftais ir tvirtinimo įranga.
Čia aš įėjęs į gana „šaltą" temą, bet ji svarbi. Per savo karjerą mačiau ne vieną įmonę, kuri siūlydavo kainas, kurios atrodė per geros, kad būtų tiesa. O paskui klientai skambindavo man su ašaromis.
Vienas atvejis buvo toks: žmogus susitarė dėl 1800 eurų kainos, o paskui, kai atėjo laikas kraustytis, jam pasakė, kad reikia dar 600 eurų už „kuro priemoką". Ir dar 300 eurų už „sunkiai pasiekiamą adresą". Iš viso kaina buvo dvigubai didesnė nei sutarta. Jis nebuvo patenkintas, bet jau buvo per vėlu – sutartis pasirašyta.
Mano patarimas: prieš pasirašydami sutartį, viską užsirašykite žodžiu, o geriausia – raštu. Ir įsitikinkite, kad ten nėra punktų, kurie leidžia vienai pusei keisti kainas. Kai kurios įmonės įdeda punktą „kuro indeksavimas" – tai standartiškai, bet kartais jis būna parašytas taip, kad leidžia pakeisti visą kainą.
Paėmimo procesas – tai kaip pirmas randuves su nauju klientu. Viskas turi vykti sklandžiai, bet gyvenime būna visko.
Standartine seka atrodo taip: atvyksta komanda su sunkvežimiu, jie paruošia liftą (jei reikia), ir pradeda krauti dėžes. Paprastai du žmonės gali supakuoti ir pakrauti vidutinio dydžio butą per 4–6 valandas. Jei butas didelis, gali užtrukti ilgiau.
Bet čia yra niuansas: jei gyvenate senajame name su labai siaurais laiptais, kraustymas gali tapti tikru iššūkiu. Aš turėjau atvejį Stuttgarte, kur klientė gyveno 1920 metų name su spiraliniais laiptais. Liftas netilpo, o krepšiai svėrė iki 30 kilogramų. Komanda nešiojo rankomis per tris aukštus. Tai truko dvylika valandų, ir kitą dieną komanda norėjo savaitę ilsėtis. Išlaidos buvo didesnės nei planuota, bet kitaip nebuvo įmanoma.
Todėl aš visada patariu prieš kraustymą įvertinti prieigą prie būsto. Nufotografuoti laiptus, duris, liftą. Jei yra kliūčių – praneškite įmonei iš anksto. Geriau žinoti prieš, nei kraustymo dieną.
Paprastai kelias užtrunka nuo dviejų iki keturių dienų. Bet tai priklauso nuo keleto veiksnių.
Pirma – eismo sąlygos. Jei vasarą keliai laisvi, greitis geras. Jei žiemą, ypač per Kalėdas, kai visi važiuoja namo – gali būti spūsčių. Aš pats kartą laukėme 6 valandas prie Vokietijos ir Čekijos sienos dėl patikros. Ne dėl muitinės – tiesiog dėl to, kad buvo daug žmonių.
Antra – pristatymo vieta. Jei pristatote į Vilnių, Kauną – tai arti pagrindinio kelio, bus greičiau. Jei į mažesnį miestelį, kur pasiekti reikalingi papildomi 100 kilometrų – tada laikas ilgėja.
Trečia – pats maršrutas. Kai kurie vežėjai renkasi trumpesnius maršrutus, kiti – pigesnius. Čia jau kiekvienos įmonės pasirinkimas.
Aš visada sakau klientams: planuokite, kad pristatymas gali užtrukti savaitę. Nes jei bus greičiau – malonus siurprizas. Jei lėčiau – nebus streso.
Dauguma profesionalių įmonių šiandien siūlo GPS sekimą. Tai jau tapo standartu, nors prieš dešimt metų taip nebuvo. Kartais sistema rodo tik bendrą vietą, kartais – tikslų judėjimą. Čia jau priklauso nuo įmonės.
Kai kurie mano klientai labai džiaugiasi galėdami matyti, kur jų daiktai. Kitiems tai visai neįdomu – jie tiesiog laukia. Abiem atvejais tai normalu.
Yra vienas niuansas: GPS sekimas veikia tik jei vairuotojas nepraranda ryšio. Kai kuriais atvejais – pvz., tuneliuose, arba kaimo vietovėse – ryšys silpnas, ir sistema rodo pasenusią informaciją. Būkite tolerantiški, jei matote, kad „sunkvežimis" staiga dingo. Greičiausiai jis tiesiog ten, kur nėra interneto ryšio.
Pirmiausia – nenusiminkite. Per dvidešimt metų matėme viską: nuo iki nulaužtų kampų iki pilnai sutrupėjusių paveikslų. Gyvenimas kartais būna nemalonus.
Kai tik pastebite žalą, pirmas žingsnis – dokumentuoti. Nusifotografuokite viską, kas atrodo sulaužyta. Po to – rašykite pretenziją įmonei. Čia svarbu laikytis terminus: dauguma įmonių turi nurodytą laiką, per kurį reikia pranešti apie žalą. Paprastai tai 48 valandos po pristatymo, nors kartais – ilgiau.
Tada – kompensacija. Ji gali būti trimis būdais: pinigais, taisymu, arba pakeitimu. Aš mačiau situacijų, kai žmonės gaudavo pilną kompensaciją, ir tokių, kur gaudavo tik dalį vertės. Viskas priklauso nuo sutarties sąlygų ir nuo to, kaip gera įmonė.
Vienas patarimas, kurį visada duodu: prieš kraustomis, pasidarykite kruopštų sąrašą brangesnių daiktų su jų verte. Ir jei įmanoma – nusipirkite papildomą draudimą. Standartinė įmonės draudimo suma dažnai būna mažesnė nei jūsų daiktų vertė. Ypač jei vežatės brangius meno kūrinius ar senovinius baldus.
Pirmiausia – susisiekite su įmone ir paklauskite, kodėl vėluoja. Dažniausios priežastys: oro sąlygos, techninės problemos su sunkvežimiu, vairuotojo sveikata. Kartais – tiesiog labai bloga diena kelyje.
Jei vėlavimas viršija savaitę, o jūs jau planavote gyventi be daiktų – galite reikalauti kompensacijos. Vėl gi, tai priklauso nuo sutarties. Kai kurios įmonės siūlo nuolaidą ateities paslaugoms, kitos grąžina dalį sumos.
Aš pats turėjau atvejį, kai siunta vėlavo dvi savaites dėl to, kad sunkvežimis užstrigo pasienyje dėl dokumentų neatitikimo. Klientė buvo labai nusivylusi – ji jau buvo įsikūrusi naujame name, bet miegojo ant čiužinio be patalynės. Mes suradome laikiną sprendimą: nuomojomės jai lovos patalynę, kol lauks. Maža išeitis, bet geriau nei nieko.
Tai vienas nemalonesnių scenarijų. Per dvidešimt metų matėme ir tokius atvejus. Kartais įmonė tiesiog dingo (ypač mažos, nepatikrintos), o kartais tiesiog labai lėtai atsako.
Jei įmonė nebeatsako ilgiau nei vieną dieną, ir jūsų situacija skubi – pirmiausia paskambinkite telefonu. Jei niekas nekelia – ieškokite alternatyvų. Tai nėra malonu, bet kartais tenka priimti sunkius sprendimus.
Viena istorija, kurią prisimenu: žmogus buvo susitaręs su maža įmone Stuttgarte, kuri žadėjo puikią kainą. Prieš kelionę įmonė tiesiog nustojo atsiliepti į žinutes. Joje buvo sumokėtas avansas. Pinigai prarasti, o kraustymas reikėjo po trijų dienų. Teko skubiai ieškoti kitos įmonės, kuri buvo brangesnė, bet patikima. Išmoka – brangi, bet pamoka: visada tikrinkite įmones.
Patarimas: pradėkite nuo daiktų, kurių jums tikrai reikės pirmomis dienomis naujame būste. Tai gali būti: vaistų, asmeninių dokumentų, ikraisų (jei namuose jau yra virtuvė), pagrindinių higienos priemonių, kelių drabužių komplektų.
Ir dar – vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta: USB įkroviklis ir laidai. Jei visa technika supakuota į dėžes, o jums skubiai reikia kažką įkrauti – bus problema.
Taip pat patariu turėti atskirą „kelioninį lagaminą" su būtiniausiais daiktais. Jei dėžės vėluos, arba jei kas nors nutiks su pagrindine siunta, bent jau jūs turėsite pagrindą.
Čia priklauso nuo situacijos. Jei esate patyręs, turite laiko, ir jūsų daiktai nėra labai brangūs – galite pakuotis patys. Sutaupysite pinigų.
Bet jei turite trapiai daiktus, brangius baldus, arba jei tiesiog neturite laiko – profesionalus pakavimas vertas kainos. Įmonės naudoja specialius pakavimo medžiagus: burbulinę plėvelę sunkesniems daiktams, kartono kampus baldams, specialų popierių lėkštėms. Tai sumažina riziką.
Aš pats mačiau skirtumą tarp to, kaip žmonės pakuojasi patys, ir kaip tai daro profesionalai. Skirtumas – milžiniškas. Kartais žmonės supakuodavo brangų veidrodį į kelias lenktas sulankstytas antklodes. Iš tikrųjų – ne kaip reikėtų. O profesionalas žino, kaip tinkamai apsaugoti daiktus.
Pagrindinė taisyklė: vežtis tik tai, kas tikrai reikalinga. Džiovintas maistas, konservai – gali būti. Bet švieži produktai – ne. Jie gali pralekti, o sunkvežimyje gali atsirasti nemalonus kvapas.
Kai kurie mano klientai prieš kraustymąs savaitę pereina ant paprastesnės mitybos: makaronai, ryžiai, konservai. Tada nereikia išmesti maisto, ir nereikia jaudintis dėl sugadintų produktų.
Dar viena išeitis: užšaldyti maistą (jei turite šaldiklį) ir vežtis šaltame maišelyje. Bet tai jau sunkiau, ir aš pats to nerekomenduočiau, nebent tikrai reikia.
Vidutiniam butui – du žmonės. Tai standartas. Vienas neša, kitas tvirtina dėžes sunkvežimyje. Jei butas didelis, gali prireikti trijų žmonių, ypač jei yra sunkių baldų.
Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei gyvenate name su daug aukštų, gali reikėti papildomo žmogaus. Arba jei turite labai sunkius daiktus – pvz., pianinas, ar didžiulį šaldytuvą. Čia jau reikia specialios įrangos ir daugiau žmonių.
Vienas atvejis, kurį prisimenu: klientui reikėjo perkelti didžiulį ąžuolinį stalą, svėrusį maždaug 200 kilogramų. Jo būste buvo tik vienas siauras įėjimas. Teko iškviesti keturis žmones ir specialų liftą. Kaina buvo aukštesnė, bet galiausiai stalas liko sveikas.
Taip, bet tik jei tai tikrai profesionalai. Skirtumas tarp profesionalo ir žmogaus, kuris tiesiog nori užsidirbti šiek tiek pinigų – milžiniškas.
Profesionalas žino, kaip elgtis su sunkiais daiktais, kaip juos tvirtinti, kaip apsaugoti grindis ir sienas. Be to, profesionalas turi draudimą. Jei kas nors nutiks – jūs būsite apsaugoti.
O žmogus, kuris tiesiog nori užsidirbti? Jis gali neturėti nei patirties, nei draudimo, nei tinkamos įrangos. Aš pats mačiau atvejį, kai žmogus samdė „savanorį" pagalbai, o šis numetė brangų televizorių. Kas atsakingas? Iš tikrųjų, niekas – o žala liko kliento.
Viskas priklauso nuo jūsų situacijos, bet yra keli dalykai, į kuriuos verta atsižvelgti.
Pirma, sezonas: vasarą ir rugsėjo pradžia – pats pikas. Visi nori kraustytis tada, nes vaikai baigia mokyklą, oras geras, keliai laisvesni. Bet dėl to ir kainos didesnės. Jei galite – kraustkitės spalį arba kovą. Tada ir pigiau, ir ramiau.
Antra, savaitės diena: savaitgaliai – brangesni, nes dauguma nori perkraustinėti šeštadienį. Darbo dienomis – pigiau. Jei jūsų darbdavys duoda laisvų dienų – pasinaudokite.
Trečia, šventės: vengkite gruodžio, liepos pradžios (kai žmonės važiuoja atostogų). Tada keliai perpildyti, ir kainos kyla.
Aš pats visada patariu planuoti bent mėnesį į priekį. Ypač jei jums reikia specialaus laiko ar datos. Blogiausiu atveju, jei planuojate tik savaitę į priekį – galite neturėti vietos pas mėgstamą įmonę.
Jei kalbame apie pilną būsto kraustymą – ruokitės bent dvi savaites. Per pirmą savaitę: rūšiuokite daiktus, nuspręskite, ką vešitės, o ką – paliksite. Per antrą savaitę: pakuokitės, tvarkykite dokumentus, susisiekite su įmone.
Žinoma, jei turite mažai daiktų – gali užtekti ir vienos savaitės. Aš turėjau klientą, kuris viską sutvarkė per tris dienas, nes tiesiog neturėjo ko vežtis – tik kelis lagaminus. Tačiau taip būna retai.
O štai jei turite daug senų daiktų, brangių kolekcijų, ar sunkių baldų – pradėkite dar anksčiau. Kartais ruošimąsi reikia pradėti net prieš mėnesį. Pavyzdžiui, jei turite senovinių knygų kolekciją, kurią reikia tinkamai supakuoti atskirai – tam reikia laiko.
Taip, tai įmanoma, bet brangu. Kaina už kilogramą oro transportu – maždaug 3–8 eurai, priklausomai nuo oro linijų. Jei vežatės 50 kilogramų – tai jau 150–400 eurų. O jei prisiminsime, kad sunkvežimiu tie patys 50 kilogramų kainuoja gerokai mažiau – matome skirtumą.
Kada tai verta? Kai kurie žmonės vežasi brangius daiktus, kurių negali prarasti – pavyzdžiui, šeimos relikvijas, meno kūrinius, arba brangius elektronikos prietaisus, kurių reikia čia ir dabar.
Tačiau daugumai žmonių oro transportas yra per brangus. Geriau palaukti kelias dienas, bet sutaupyti šimtus eurų.
Automobilis – tai atskira tema. Jei perimate jį su savimi, teks tvarkyti registraciją naujoje šalyje. Lietuvoje tai reiškia: techninę apžiūrą, draudimą, ir registraciją VĮ „Regitra".
Jei automobilis senas, kartais geriau jį parduoti Vokietijoje ir nusipirkti naują Lietuvoje. Pirkimo kainos ten gali būti mažesnės, bet ir registracija kainuoja. Aš pats nėra ekspertas šioje srityje, todėl patariu pasikonsultuoti su žmogumi, kuris tikrai žino – galbūt su automobilių prekeiviu, arba su žmogumi, kuris jau perėjo šį procesą.
Dar viena išeitis: palikti automobilį Vokietijoje, jei planuojate sugrįžti. Arba parduoti jį draugams, arba internetu. Vokietijoje automobilių rinka gyva, rasti pirkėją – nelabai sunku.
Kai kurie žmonės neišsikrausto visiškai. Jie nori palikti dalį daiktų, kol bus tikri dėl naujo gyvenimo. Tokiais atvejais galima nuomotis sandėlį.
Sandėlio kainos Stuttgarte – maždaug 50–150 eurų per mėnesį, priklausomai nuo dydžio ir vietos. Jei kalbame apie paprastą sandėlį už miesto – pigiau. Jei centre – brangiau.
Ar verta? Jei planuojate grįžti po metų, galbūt. Bet jei ne – sandėlio kainos per metus gali viršyti pačių daiktų vertę. Čia jau verta gerai paskaičiuoti.
Kraustymasis – tai ne tik daiktų perkėlimas. Tai didžiulis gyvenimo pokytis. Daugelis mano klientų po kelių mėnesių skambina ir sako: „Kaip aš čia prisitaikysiu?" Ir aš visada sakau tą patį: duokite sau laiko.
Pirmas dalykas: įsitikrinkite, kad turite visus būtinus kontaktus – gydytoją, vaistinę, artimiausią parduotuvę. Pirmas dienas lengviau, kai žinai, kur rasti pagrindinius dalykus.
Antras: nebijokite išeiti į lauką. Iš pradžių bus nepažįstama, bus noras užsidaryti. Bet po truputį – atrasite vietas, žmones, ir naujas erdves.
Trečias: jei reikia pagalbos – paprašykite jos. Yra bendruomenės, yra socialinės tarnybos, yra žmonės, kurie nori padėti. Aš mačiau žmonių, kurie sėkmingai prisitaikė per kelis mėnesius, ir tokių, kuriems prireikė metų. Abu variantai – normalu.
Tai įdomi tema. Kai kurie prietaisai, kurie veikia Vokietijoje, neveiks Lietuvoje dėl skirtingų standartų. Pavyzdžiui, kai kurie virtuvės prietaisai naudoja 220V/50Hz, kas yra tas pats kaip Lietuvoje – taigi, veiks. Bet kiti, kurie naudoja 110V, arba kištukai, kurie yra kitokios formos – neveiks.
Prieš veždamiesi prietaisus, pasitikrinkite, ar jie suderinami. Arba nusipirkite adapterius, arba tiesiog palikite juos Vokietijoje.
Daugelis mano klientų tiesiog nusipirko naujus prietaisus Lietuvoje ir džiaugėsi: pigiau, veikia, nereikia galvoti apie garantiją. O senus – pardavė arba padovanojo. Galų gale, daiktai – tik daiktai. Svarbiau žmonės.
Kraustymas iš Stuttgart – tai procesas, kurį galima įveikti sklandžiai, jei žinai, ką darai. Per dvidešimt metų matėme viską: nuo sklandžių kraustymų iki tikrų košmarų. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto, tikrinti įmones, ir nebijoti klausti.
Nuoširdžiai tikiu, kad jei laikysitės pagrindinių patarimų – jūsų kraustymas bus vienas iš tų sklandžių. O jei kas nors nutiks ne taip – nepanikuokite. Gyvenime visko būna, o svarbiausia yra rasti sprendimą. Sėkmės jums, ir jei turite klausimų – rašykite, stengiuosi padėti kiek galiu.