Kraustymas iš Sonneberg: kaip išsivežti viską, ko prireikė Vokietijoje, ir nesudegti

Na, klausykit. Jeigu jūs skaitot šitą tekstą, tikėtina, kad jau esat Sonneberge, arba ruošiatės iš ten išvažiuoti. Gal žaislų fabrike dirbot, gal medicinos įrangos gamykloj, o gal šiaip gyvenimas nusisuko taip, kad tas miestukas Tiuringijoje tapo per mažas. Nesvarbu, kokia priežastis. Svarbu viena – dabar jums reikia visą tą sukauptą mantą, baldus, gal net mašiną ar dar kokį velnią parvaryt atgal į Lietuvą. Ir patikėkit manim, per tuos dvidešimt su viršum metų, kiek aš čia trinuosi tarp Vilniaus ir Vokietijos gilumos, mačiau visko. Ir kaip žmonės gražiai išsikrausto per dvi dienas, ir kaip vienas bičas bandė savo "golfą" trečią prikabint prie tralo, nors jis net neturėjo vilkimo kilpos. Žodžiu, kraustymas iš Sonneberg – tai ne šiaip daiktų pervežimas. Tai operacija, kur reikia galvot.

Aš pats ne kartą esu buvęs toj situacijoj, kai atvažiuoji pas klientą, o jis stovi su tokiom akim – „o aš galvojau, kad jūs supakuosit“. Ne, brolau, mes ne pakuotojai. Mes vežam. Nors, jei gerai paprašot ir sumokat, galiu ir pakavimo paslaugą suorganizuot, bet apie tai vėliau. Čia noriu jums paprastai, gal net šiek tiek chaotiškai, bet iš patirties papasakot, kaip atrodo visas tas procesas, kai reikia iš Sonneberg parvežt viską į Lietuvą. Nes kai paskambinat į kokią kontorą, tai jums ten pripasakoja auksinių kalnų, o realybėj tada būna – „oi, mes į tą regioną nevažiuojam“ arba kaina padvigubėja, nes „sudėtingas privažiavimas“. Nėra ten jokio sudėtingo privažiavimo, normalus miestas, bet reikia žinot niuansus.

DUK – arba ką dažniausiai klausiat, kai jau reikia kraustytis

Apie pačią logistiką ir maršrutus

Tai kaip jūs iš viso važiuojat į tą Sonnebergą? Per Lenkiją turbūt?

Taip, standartinis maršrutas – per Lenkiją. Iš Vilniaus varom link Suvalkų, tada Varšuva, ir toliau Vroclavo pusėn, kol įvažiuojam į Vokietiją. Sonnebergas yra pietinėj Tiuringijos daly, visai netoli Bavarijos sienos, tai tenka per visą Vokietiją praktiškai pervažiuot. Kartais, priklausomai nuo to, ką vežam, galim rinktis važiuot per Čekiją, bet ten su dideliu furgonu mokesčių kartais prisigalvoji, tai dažniausiai laikomės patikrinto kelio. Vienas reisas trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo to, ar vairuotojas vienas, ar turi antrą, ir kiek kartų stoja miegot. Čia ne taksi, čia krovininis transportas.

O jeigu man tik kelias dėžes reikia parvežt, galima kaip nors pigiau?

Aišku, kad galima. Mes patys turim ne tik didžiulius vilkikus, bet ir mažesnius furgonus, pvz., "Mercedes Sprinter" ar "Crafter". Jeigu jūsų kiekis telpa į kokius 3–4 europadėklus, tai tikrai neapsimoka samdyti didelės mašinos. Mes darom vadinamuosius konsoliduotus krovinius – renkam iš kelių klientų daiktus vienu reisu. Tada kaina dalinasi. Bet yra rizikas – reikia palaukt, kol susirinks pilna mašina. Jeigu jūs vienintelis tuo metu kraustotės iš Sonneberg, gali tekt palaukt savaitę ar dvi. Bet sutaupot tikrai. Kartais net 40–50% nuo individualaus reiso kainos.

Ar jūs važiuojat tiesiai į Sonnebergą, ar čia tas pats kas važiuot į Niurnbergą ir tada "gal paimsit pakeliui"?

Ne, ne, ne. Čia yra esminis dalykas. Sonnebergas nėra "pakeliui" iš Niurnbergo, jei tu važiuoji į Lietuvą. Niurnbergas yra Bavarijoj, gerokai piečiau magistralės. Jeigu mūsų vilkikas važiuoja pagrindiniu keliu A4 (Drezdenas–Erfurtas), tai nuo tos magistralės iki Sonneberg dar reikia apie 80 kilometrų nusukt į kalnus. Tai nėra "tragedija", bet tai yra papildomas laikas ir degalai. Kai kurios kontoros būtent taip ir daro – pasako "mes važiuojam pro šalį", o paskui paaiškėja, kad jų "pro šalį" yra už 100 km. Visada klauskit konkretaus adreso, nuo kurio jie skaičiuoja. Mes visada skaičiuojam nuo durų iki durų. Punktas.

Kainos, kur visi pradeda dust

Kiek dabar realiai kainuoja kraustymas iš Sonneberg? Tik be tų "paskaičiuosim, paskaičiuosim".

Gerai, atvirai. Jeigu kalbam apie pilną buto ar namo kraustymą, tarkim, standartinį 2–3 kambarių butą, kurio baldai ir dėžės užima visą vilkiką (apie 80–90 kubinių metrų), kaina šiuo metu svyruoja tarp 1800 ir 2500 eurų. Viskas įskaičiuota: transportas, vairuotojas, krovimas, iškrovimas. Bet čia yra ta "bet". Jeigu jūs gyvenat ketvirtam aukšte be lifto, kaina gali šoktelėt dar kokiais 200–300 eurų, nes vyrams reikės tempti viską laiptais. Ir dar vienas niuansas – Sonnebergas yra kalnuotoj vietovėj. Kai kurios gatvės yra siauros, stačios, su akmeniniu grindiniu. Jeigu mūsų 18-metrinis vilkikas negali privažiuot prie pat namo, reikia mažesnės mašinos tarpiniam pervežimui. Tai irgi kainuoja. Visada prašau klientų atsiųst kelias nuotraukas arba dar geriau – video, kaip atrodo privažiavimas prie namo. Nes būna, atvažiuojam, o ten – arka, pro kurią net "Sprinteris" nelenda. Tada prasideda šokiai su rankiniu vežimėliu 300 metrų į kalną.

O kas įeina į tą kainą? Ar man pačiam reikės ką nors daryt?

Į standartinę kainą įeina: mašinos atvykimas nurodytu adresu, visų jūsų daiktų pakrovimas (bet jūs turit būti pasiruošę – daiktai turi būti supakuoti, išskyrus baldus), jų sutvirtinimas mašinoje, gabenimas, iškrovimas nauju adresu Lietuvoje. Įeina ir kelių mokesčiai, keltai, jei tokių reikia (čia ne tas atvejis). Kas neįeina – pakavimo medžiagos, jeigu mes jas perkam. Dėžės, burbulinė plėvelė, lipni juosta – čia jūsų reikalas, arba galim atvežt ir parduot už savikainą. Draudimas irgi dažniausiai būna bazinis, tarkim, iki 30 eurų už kilogramą. Jeigu vežat antikvarinį pianiną iš kokio vokiško aukciono, geriau pasidarykit papildomą draudimą. Aš pats esu matęs, kaip nepritvirtinta spinta griūva ant stiklinio stalo. Vaizdas negražus.

Ar dabar, kai dyzelis brangsta, kainos nešokinėja kas savaitę?

Šokinėja, ir dar kaip. Prieš porą metų galėjai už 1500 eurų lengvai parvažiuot. Dabar kuras vienam reisui į Sonnebergą ir atgal kainuoja apie 500–600 eurų. Plius dar vairuotojo alga, mašinos amortizacija. Kartais klientas sako – "tai aš pernai už tiek pat vežiau". Aš atsidūstu ir sakau – pernai dyzelis kainavo euru pigiau už litrą. Mes nesam monopolistai, rinką diktuoja kuras. Bet ką galiu pasiūlyt – fiksuojam kainą sutarty. Jei sutartis pasirašyta šiandien, kaina negali keistis net jei rytoj kuras pabrangs 20 centų. Nebent jūs patys atidedat kraustymąsi mėnesiui į priekį. Tada peržiūrim.

Laikas ir terminai – amžina problema

Per kiek laiko jūs atvažiuojat? Nes man čia jau "vakar" reikia.

Standartinis variantas – per 5–7 darbo dienas po sutarties pasirašymo. Bet būna "skubių" užsakymų. Jeigu jums dega, pvz., nuomos sutartis baigiasi po 3 dienų, galim bandyti surasti artimiausią laisvą ekipažą. Už skubą imam apie 20–30% priedą, nes tenka kažkokį kitą užsakymą stumdyt arba siųst vairuotoją be poilsio režimo (na, ne visai be poilsio, tachografas viską mato, bet tenka žongliruoti). Realiai, greičiausias kraustymas iš Sonneberg, kokį esu daręs, buvo per 48 valandas nuo skambučio. Bet tada klientas buvo viską supakavęs, gyveno pirmam aukšte, ir mūsų mašina atsitiktinai buvo Erfurte. Pasisekė. Bet čia išimtis, ne taisyklė.

O jeigu aš noriu, kad jūs atvažiuotumėt tiksliai antradienį 8 valandą ryto? Ar taip galima?

Galima, bet tada jūs mokat už "dedikuotą" reisą. Mes negalim rinkt jokių kitų krovinių pakeliui, važiuojam tiesiai pas jus. Ir laiką fiksuojam sutarty su valandos tikslumu. Bet vėlgi, jei kelyje kamštis ar avarija, mes galim pavėluot. Už vėlavimą, jei jis dėl mūsų kaltės, numatytos baudos sutarty. Bet jei uraganas "Sabine" nuverčia medį ant autobano – čia jau force majeure. Esu kartą taip įklimpęs prie Leipcigo, stovėjom 7 valandas. Klientas nervinosi, bet ką aš padarysiu prieš gamtą? Nieko.

Pakavimas – arba kodėl jūsų televizorius atvažiuoja be ekrano

Ar jūs supakuojat daiktus? Nes aš neturiu tam laiko.

Mes siūlom pakavimo paslaugą kaip papildomą. Bet žinokit, tai nėra pigu. Pilnas buto supakavimas gali kainuot dar 300–600 eurų, priklausomai nuo kiekio. Į kainą įeina medžiagos ir darbas. Bet sąžiningai pasakysiu – aš pats nemėgstu to darbo. Ne todėl, kad tingiu. O todėl, kad žmonės paskui skundžiasi: "o kur padėjot mano šaukštus, aš nerandu". Kai pats pakuojiesi, žinai, kur kas yra. Mes supakuojam profesionaliai, bet be emocijų. Dėžėj bus užrašyta "Virtuvė, 4 stalčius", o ne "Mamos dovanotas servizas, atsargiai!!!". Žodžiu, jei brangūs sentimentai – pakuokitės patys. Arba bent jau patys susidėkit smulkius asmeninius daiktus.

Kokias dėžes naudojat? Nes aš bijau, kad mano knygos sušlaps.

Naudojam standartines dvigubo ar trigubo gofro kartono dėžes. Knygoms – mažesnes, vadinamas "bibliotekines", nes didelėj dėžėj knygos sveria toną ir dugnas tiesiog plyšta. Turim ir specialių dėžių drabužiams ant pakabų – vadinamos "wardrobe" dėžės. Jos aukštos, su metaliniu skersiniu viduj. Labai patogus dalykas. O kad nesušlaptų – na, mes vežam uždaruose furgonuose. Vienintelė rizika, jei kraunam per lietų. Tada dėžės gali šiek tiek sudrėkt paviršium. Bet vidus išlieka sausas, nebent jūsų dėžę mestų į balą (to nedarom). Dar naudojam daug burbulinės plėvelės baldams, ypač kampams. Ir specialius diržus tvirtinimui mašinoj, kad niekas nejudėtų. Žinokit, kartais geriau permokėt už plėvelę, negu paskui verkt prie subraižyto ąžuolo stalo.

O baldus ar išardot? Nes aš pats nemoku.

Taip, baldų išardymas ir surinkimas yra standartinė mūsų paslaugos dalis, bet būtinai aptarkit tai iš anksto. Nes jei neatšnekam, gali būti nesusipratimų. Atvažiuojam, o jūs galvojat, kad mes tik vežam. Standartiškai išardom spintas, lovas, stalus – viską, kas turi varžtus. Bet yra niuansas. IKEA baldai. Kai kurie jų po išardymo ir surinkimo jau niekada nestovi taip tvirtai, kaip pirmą kartą. Medžio drožlių plokštės susidėvi. Aš visada klientų klausiu – gal tą "Malm" komodą geriau vežt nesuardytą, apvyniojus plėvele? Sutaupysim laiko ir nervų. Bet jei į mašiną netelpa – tada jau tenka ardyt.

Specifiniai kroviniai ir "gyvūnai"

O automobilį galit parvežt? Turiu seną "Passat" B5 universalą, stovi Sonneberge.

Galim, bet čia jau kitas reikalas. Lengvojo automobilio pervežimas – arba autovežiu (jei mašina važiuoja), arba ant tralo (jei nevažiuoja). Mes dažniausiai samdom autovežius iš partnerių, nes patys specialiai lengvųjų nevežiojam. Kaina iš Sonneberg į Lietuvą – apie 400–600 eurų, priklausomai nuo to, ar mašina ratuota, ar ne. Jeigu ji nevažiuoja, reikia gervės ir kaina didesnė. Ir dar – būtinai turėkit dokumentus. Mašina be dokumentų – laužas, ir mes jos neliesim. Nes paskui muitinėj ar policijai įrodinėk, kad čia ne vogta. Esu turėjęs atvejį, kai klientas norėjo pervežt "Audi" be jokių popierių, nes "čia draugo, jis žada atsiųst". Ne, taip nežaidžiam.

O kas su augalais? Turiu didelę fikusą, užaugintą Vokietijoj, gaila palikt.

Su augalais yra tvarka. Teoriškai, vežant per ES sienas, reikia fitosanitarinio sertifikato. Bet praktiškai, tarp Lietuvos ir Vokietijos, niekas niekada to netikrina mažais kiekiais. Aš vežiau dešimtis kartų – nė karto netikrino. Bet jeigu jūsų tas fikusas yra trijų metrų aukščio ir užima pusę mašinos, gali būti klausimų. Svarbiausia – gerai jį pritvirtinkit vazone, kad nevirstų. Mes apkamšom vazoną dėžėm, kad stovėtų stabiliai. Ir dar – žiemą vežant, mašinos vidus gali atšalt. Jei augalas lepus, jis gali nušalt per tas 20 valandų kelionės. Aš už tai neatsakau, nebent jūs užsakot šildomą transportą. O šildomas transportas – brangu. Kartais pigiau nusipirkt naują fikusą Vilniuj, patikėkit.

Ar vežat motociklus, keturračius?

Taip, vežam. Motociklą pritvirtint mašinoj reikia specialių diržų ir rampų. Jei tai brangus "Harley" – rekomenduoju papildomą draudimą. Mačiau, kaip prastai pritvirtintas motociklas nuvirto ir subraižė ne tik save, bet ir šaldytuvą šalia. Keturratį irgi galima, bet jis dažnai būna purvinas. Vokietijoj labai griežtai žiūri į transporto švarą. Jei išvažiuojam iš Sonneberg, o jūsų keturratis varva tepalu ant mūsų mašinos grindų – būkit malonūs, nuplaukit jį prieš kraunant. Arba mes nuplaunam, bet už jūsų pinigus.

Dokumentai, muitinės ir kiti velniai

Ar man reikia kokių nors dokumentų, kad išsikraustyčiau iš Vokietijos?

Ne, jokių muitinės dokumentų tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra. Šengenas, ES – viskas laisva. Bet jūs turit turėti savo asmens dokumentus, ir labai rekomenduoju turėti daiktų sąrašą. Ne dėl muitinės, o dėl savęs. Ir dėl mūsų. Pasirašom perdavimo–priėmimo aktą, kur surašyti pagrindiniai vienetai. Jei vežat kažką labai vertingo (paveikslus, antikvariatą, juvelyrinius dirbinius – nors juos geriau pats rankiniu bagažu), tada jau reikia deklaruot ir draust atskirai. Bet šiaip, iš Sonneberg į Vilnių – jokių pasieniečių, jokių patikrų. Nebent policija sustabdytų kelyje patikrai. Tada vairuotojas rodo krovinio dokumentus. Viskas legalu.

O jeigu aš turiu leidimą gyvent Vokietijoj, ar man reikia kažką pranešti, kad išsikraustau?

Čia jau ne mūsų reikalas, bet iš patirties – taip. Jūs turit išsiregistruot iš savivaldybės (Abmeldung), ypač jei turėjot leidimą gyventi. Ir jei išsivežat visus daiktus, o buvot registruoti Sonneberge, geriau tą padaryt, kad paskui vokiška mokesčių inspekcija neieškotų. Mes, kaip vežėjai, su tuo nesusiję. Bet buvo atvejis, kai klientas pamiršo išsiregistruot, ir paskui jam Vokietija siuntė sąskaitas už kažkokį radijo mokestį dar metus po išsikraustymo. Tai geriau susitvarkykit.

Ar jūsų vairuotojai turi visus leidimus vežioti komercinius krovinius?

Savaime suprantama. Visi mūsų vilkikai ir furgonai turi licencijas tarptautiniams pervežimams. Vairuotojai turi vairuotojo pažymėjimus, kvalifikacijos korteles (95 kodas), tachografo korteles. Viskas pagal ES reglamentus. Mes neturim ką slėpt. Jei kokia kontora jums sako "ai, čia nereikia", bėkit nuo jų. Nes jei sustabdo BAG (Vokietijos kelių transporto inspekcija), baudos kosminės. Ir krovinys gali būti sulaikytas. Mums to nėra buvę, nes dirbam tvarkingai.

Problemos, kurių niekas nesitiki

Kas bus, jei kelyje suges mašina? Juk ten kalnai, žiema.

O, čia geras klausimas. Per 20 metų esu turėjęs gal 4 rimtus gedimus reisuose. Vieną kartą prie pat Sonneberg, žiemą, užšalo kuras. (Tais laikais dar ne visur buvo žieminis dyzelis). Vairuotojas stovėjo parą, kol atsiuntėm pagalbą. Klientas, žinoma, nervinosi. Bet mes turim techninės pagalbos tinklą visoj Europoj. Per 2–4 valandas atvažiuoja mechanikas arba atsiunčiam pakaitinę mašiną. Jei krovinys dėl gedimo vėluoja ilgiau nei 24 valandas, pagal sutartį kompensuojam dalį sumos. Bet čia retas atvejis. Mašinas prižiūrim, tepalus keičiam dažniau nei rekomenduoja gamintojas, nes aš pats nekenčiu stovėt autobano pakrašty.

O jeigu kaimynas Sonneberge neleidžia pastatyt mašinos krovimui?

Būna ir taip. Vokiečiai kartais labai pedantiški dėl parkavimo. Jei gatvė siaura, o jūsų kaimynas turi "savo" vietą, nors ji vieša, gali kilti konfliktas. Esu turėjęs atvejį, kai kaimynas iškvietė policiją, nes mūsų vilkikas "užstojo vaizdą". Policija atvažiavo, pažiūrėjo, kad mes kraunamės legaliai, ir nieko nepadarė. Bet laiko sugaišom valandą. Visada rekomenduoju klientams iš anksto įspėt kaimynus, o dar geriau – gauti savivaldybės leidimą laikinai užstatyti gatvę ar šaligatvį, jei to reikia. Kai kurios savivaldybės tai išduoda už simbolinį mokestį.

Ar būna, kad daiktai netelpa į vieną mašiną, nors sutarėm?

Taip, ir tai yra viena dažniausių problemų. Klientas sako "tai čia tik dviejų kambarių butas". Paskui paaiškėja, kad dar yra rūsys, dar sandėliukas, dar "balkone pora dėžių", ir garaže "tik dviratis ir keturios padangos". Ir staiga iš 80 kubų pasidaro 110. Mes visada prašom arba nuotraukų, arba video skambučio, kad įvertintume kiekį. Bet jei jau atvažiavom ir netelpa – yra du variantai: arba vežam kas telpa, o likusį kitą kartą (mokat už antrą reisą), arba, jei įmanoma, skubiai ieškom papildomos mašinos. Antras variantas brangus ir ne visada įmanomas tą pačią dieną. Tai geriau iš anksto sakykit tiesą, net jei atrodo, kad "čia tik truputis".

Įdomesni klausimai

Ar jūs galit paimt mano daiktus, jei manęs nėra Sonneberge? Aš jau Lietuvoj.

Galim. Tai vadinama "pervežimas be kliento dalyvavimo". Bet tada jūs turit mums duoti raktus arba įgalioti ką nors vietoje (kaimyną, draugą). Ir būtinai turim pasirašyti detalų daiktų sąrašą, nes be jūsų akių mes negalim atsakyti už smulkmenų trūkumą. Pvz., "trūksta vienos lėkštės iš servizo". Jei jūs nedalyvaujat, mes negalim patikrint, ar ta lėkštė iš viso buvo. Tai rizika jums. Bet mes savo darbą padarom sąžiningai. Esam vežę iš Sonneberg, kai klientas jau buvo Australijoj. Viskas pavyko, bet susirašinėjom mėnesį prieš tai.

O jeigu aš noriu, kad jūs dar sustotumėt Varšuvoj ir paimtumėt kelis daiktus pas draugą?

Taip, galima daryti tarpinius sustojimus. Kiekvienas papildomas adresas kainuoja papildomai. Logiška – laikas, kuras, darbas. Bet čia irgi yra rizika. Jei tas draugas Varšuvoj nėra pasiruošęs, mes stovim ir laukiam, o laikas – pinigai. Ir dar – krovinio svoris ir tūris keičiasi. Jei jau ir taip mašina pilna, o jūs norit dar prikraut, gali nebetilpt. Tai vėlgi, viską reikia derint iš anksto, o ne paskutinę naktį.

Ar jūs priimat kortelę, ar tik grynais?

Priimam ir korteles, ir pavedimus. Sąskaitas išrašom. Viskas oficialiai. Bet jei norit mokėt grynais – prašom, tik iki tam tikros sumos, nes yra įstatymai. Ir dar – niekada nemokėkit visos sumos iš anksto grynais be kvito. Buvo atvejų, kai žmonės sumoka, o "vežėjas" dingsta. Mes dirbam su sutartim. Avansas dažniausiai 20–30%, likusi dalis po iškrovimo. Taip saugiausia ir jums, ir mums.

Išvada

Tai va, tiek to kraustymo iš Sonneberg. Atrodo, paprasta – susikrovei ir važiuoji. Bet kai pradedi gilintis, atsiranda šimtas smulkmenų. Nuo to, ar jūsų gatvėj telpa vilkikas, iki to, ar fikusas išgyvens kelionę. Aš visada sakau savo klientam – neskubėkit, pasiplanuokit. Geriau dvi savaites anksčiau pradėt galvot, negu paskui naktį prieš kraustymąsi skambint ir rėkt "gelbėkit". Mes tikrai padedam, bet ir jūs turit būt partneris šitam procese.

Sonnebergas yra specifinis miestas – ne didmiestis, bet ir ne kaimas. Ten viskas vyksta vokiškai tvarkingai, bet logistika turi savų iššūkių. Jei ieškot patikimo vežėjo, kuris nepasimestų Tiuringijos kalneliuose ir atvežtų jūsų mantą į Lietuvą be dramų – skambinkit, pasišnekėsim. Aš pats mieliau paklausau jūsų istorijos ir paskaičiuoju viską detaliai, negu žadu tai, ko negaliu padaryt. Nes šitam versle, patikėkit, svarbiausia yra pasakyt tiesą, net jei ji kartais ir nepatogi.