Kraustymas iš Solingen: ką žinau po 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose

Pradėsiu tiesiai – jei galvoji apie kraustymąsi iš Solingen, vadinasi, jau esi bent pusiaukelėje priėmęs sprendimą. O gal tik svarstai. Bet šiaip ar taip, Solingen – tas miestas, kur peiliukus gamina, bet gyvenimas kartais aštrus ir be jų. Žinau, nes pats ne kartą traukiau krovinius iš ten. Ne tik baldus, bet ir žmonių gyvenimus, sudėtus į dėžes. Dirbu pervežimų srityje virš dvidešimties metų, tad šiame tekste tiesiog papasakosiu, kaip realiai atrodo kraustymasis iš Solingen – be pagražinimų, kartais netvarkingai, nes pats procesas retai kada būna idealiai tvarkingas. Bus klausimų, atsakymų, nukrypimų ir pora istorijų, nuo kurių gal net viduriai suskaudo. Bet tokia jau ta realybė.

DUK apie kraustymąsi iš Solingen – praktiniai atsakymai

Kodėl išvis kas nors kraustosi iš Solingen?

Žinai, per tuos metus pastebėjau vieną dalyką – žmonės iš Solingen išvažiuoja dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, darbas. Antra, šeima. Trečia (ok, trys priežastys) – kartais tiesiog norisi arčiau gamtos, nes Solingen, nors ir žalias, bet vis tiek yra pramoninis miestas. Turiu omeny, peilių gamyba ten vis dar gyva, bet ne visi nori gyventi šalia gamyklų. O kainos? Nuomos kainos Solingen nėra kosminės, bet kai kurie rajonai, kaip Ohligs ar Wald, jau gerokai pakilo. Tai žmonės kartais sako – geriau jau į kokį kaimą už 30 kilometrų, bet su kiemu. Aišku, būna ir tokių, kurie grįžta į Lietuvą, Lenkiją ar kitur. Pats esu vežęs ne vieną šeimą atgal į Kauną ar Vilnių. Ir žinok, ne visada lengva – emociškai.

Ar Solingen laikomas brangiu miestu kraustymosi prasme?

Ne, nėra jis brangus, palyginus su Diuseldorfu ar Kelnu. Bet! Yra vienas niuansas – Solingen gatvės. Kai kur siauros, kalnuotos, ir jei gyveni, tarkim, Gräfrath rajone, kur pilna senų namukų siaurutėlėse gatvelėse, didelis furgonas gali net neįsitekti. Teko kartą kviesti mažesnį automobilį, nors buvom sutarę dėl 12 kubų mašinos. Klientas nervinosi, aš nervinausi, bet išsprendėm. Tik kaina galiausiai išėjo didesnė, nes reikėjo papildomo reiso. Visada sakau – prieš užsakant pervežimą, nusifotografuokite prieigą prie namo. Nes kitaip atvažiuosim ir stovėsim kaip tie peiliukai vitrinoje – gražūs, bet bejėgiai.

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis iš Solingen į Lietuvą?

Sunku pasakyti vienu skaičiumi. Bet sakykim, standartinis 2–3 kambarių buto pervežimas su baldais, dėžėmis, be didelių netikėtumų – gali kainuoti tarp 1200 ir 1800 eurų. Aišku, jei veži tik daiktus, o pats skrendi lėktuvu – kita kalba. Bet jei važiuoji kartu su vairuotoju, tai čia jau kombinuotas reisas. Kainą labiausiai kerta atstumas, kuro kaina (kuri šokinėja kaip pašėlus) ir tai, ar reikia nakvynės vairuotojui. Ai dar – jei turi pianiną. Visada klausiu apie pianinus, nes jie sunkūs, nepatogūs, ir reikalauja bent dviejų žmonių. O ir seifai. Seifus žmonės kartais pamiršta paminėti. Sako „čia tik spinta“ – o spinta sveria 200 kg. Tai būkit atviri.

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Solingen iki, pavyzdžiui, Vilniaus?

Na, jei viskas sklandžiai, tai gali užtrukti apie dvi dienas. Bet čia su sąlyga, kad nėra kamščių, sienos kirtimas vyksta sklandžiai, ir vairuotojas turi kur pailsėti. Realiai atstumas apie 1400–1500 kilometrų. Vairuotojai pagal taisykles negali malti be poilsio, tai realiai pirmą dieną pakrauni, važiuoji iki kokio Berlyno ar Poznanės, nakvynė, tada kitą dieną į Lietuvą. Bet būna, kad užtrunka ir tris, jei, tarkim, reikia aplankyti dar vieną pakrovimą. Aš visada sakau klientams – geriau planuokitės su atsarga. Nes nervai sveikatos negrąžina.

Ar reikia specialių dokumentų vežant daiktus iš Solingen?

Šiaip ne, nes Vokietija ir Lietuva – abi ES. Bet jei veži kažką labai specifinio, tarkim, meno kūrinius, antikvariatą ar ginklus (medžioklinius, peilius – juk Solingen!), tada jau reikia deklaracijų. Peilių kolekcijas esu vežęs du kartus. Vieną kartą klientas neturėjo jokių dokumentų, tai pasienyje turėjom aiškintis. Nieko baisaus, bet sugaišom porą valandų. Dar jei vežatės augintinius – čia jau ne mano sritis, bet žinokit, kad gyvūnams reikia skiepų pasų. O šiaip, paprastam kraustymuisi užtenka, kad sutartyje būtų nurodytas krovinio pobūdis.

Kaip išsirinkti patikimą pervežėją, kad neapgautų?

O čia jau skaudžiausia vieta. Per dvidešimt metų mačiau visko. Ir firmų, kurios dingsta su daiktais. Ir tokių, kurios atvažiuoja su visai kita mašina nei žadėjo. Patarimas paprastas – nežiūrėkit tik į kainą. Žiūrėkit, ar įmonė turi realų adresą, ar telefonu atsiliepia žmogus, o ne tik botas. Aš pats visada klientams sakau: paskambinkit, paklauskit konkrečių klausimų. Jei atsako išsisukinėdami – bėkit. Ir dar – prašykit sutarties. Ne žodinio susitarimo, o normalios, popierinės arba el. paštu atsiųstos. Ir joje turi būti nurodyta atsakomybė už sugadintus daiktus. Nes kitaip – nulis garantijų.

Kas atsitinka, jei daiktai sugadinami kraustymosi iš Solingen metu?

Na, čia priklauso nuo sutarties. Jei sutartyje numatyta atsakomybė, tada vežėjas turi atlyginti. Bet! Būna, kad žmonės pasirašo tokias sutartis, kur atsakomybė minimali – pvz., 0,50 euro už kilogramą. Tai jei sudaužo jūsų 2000 eurų vertės televizorių, gausit gal 20 eurų. Juokinga? Ne, graudu. Todėl aš visada rekomenduoju papildomą draudimą. Taip, kainuoja papildomai, bet ramybė kainuoja dar brangiau. O šiaip, jei vežėjas normalus, jis pats pasirūpina, kad daiktai būtų supakuoti normaliai. Aš pats visada turiu papildomų antklodžių, plėvelių, diržų. Bet ne visi tokie.

Ar galiu vežtis automobilį kartu su baldais kraustantis iš Solingen?

Gali. Bet čia jau reikia autovežio arba platformos. Ne kiekviena transporto įmonė tai daro. Aš pats kartais samdau subrangovus, jei klientas nori vežtis ir mašiną, ir baldus. Tada gaunasi dviejų mašinų karavanas. Kainuoja brangiau, aišku. Bet yra ir toks variantas – veži baldus su vienu furgonu, o mašiną perduodi autovežiui. Tik laiko derinimas kartais būna košmaras. Pamenu, vieną kartą klientas norėjo, kad jo BMW atvažiuotų lygiai tą pačią dieną kaip ir baldai. Pavyko, bet kainavo papildomų nervų ir porą skambučių naktį. (Ne visada esu tikras dėl logistikos terminų – kartais painioju "autovežis" ir "platforma", bet klientui svarbiausia rezultatas, ne terminai).

Kaip vyksta pakrovimo diena Solingen mieste?

Chaotiškai. Net jei viskas suplanuota. Ateina ryte, pradedi krauti, ir staiga paaiškėja, kad lifto nėra, arba jis per mažas. Arba kad spinta netelpa į laiptinę. Solingen senuose namuose laiptinės siauros – čia faktas. Tai kartais tenka per balkoną leisti daiktus su virvėmis. Taip, taip, esu daręs. Ir ne kartą. Svarbiausia – turėti gerą komandą, kuri nepanikuoja. Ir dar – klientai kartais pamiršta, kad reikia rezervuoti parkavimo vietą. Vokietijoje be leidimo nestovėsi. Tai jei neatkreipi dėmesio, gali gauti baudą dar prieš pradedant krauti. Aš visada primenu, bet ne visada klauso.

Ką daryti su daiktais, kurių nebenoriu vežtis?

Parduoti, atiduoti, išmesti. Solingen turi gerą sistemą – ten yra "Sperrmüll" (didelių gabaritų atliekų surinkimas), bet reikia užsakyti iš anksto. Arba vežti patiems į perdirbimo aikštelę. Bet jei baldai dar geri, visada sakau – įdėkit į eBay Kleinanzeigen. Vokiečiai mėgsta pigiai nusipirkti. Ir taip sutaupysit vietos furgone. Mažiau daiktų – mažesnė kaina. Logiška, ar ne? Bet kartais žmonės prisirišę prie senos sofos. Tada aš tyliu. Emocijos – ne mano reikalas.

Ar verta samdytis profesionalų pakavimo paslaugą?

Jei turit pinigų – taip. Jei ne – patys. Bet žinokit, profesionalai supakuoja greičiau ir saugiau. Aš pats nesu pakavimo meistras, bet kai kurios firmos siūlo pilną servisą: atvažiuoja, supakuoja, išveža, atveža, išpakuoja. Kainuoja, aišku, papildomai. Bet tada jūs sėdit ir geriat kavą. Tik vienas niuansas – kartais tie pakavimo specialistai supakuoja taip, kad paskui pats neatsirenki, kurioj dėžėj šaukštai. Tai prašykit, kad pažymėtų. Aš visada sakau: ant dėžių rašykit ne tik "virtuvė", bet ir "puodai", "lėkštės". Nes kitaip paskui tris dienas ieškosit keptuvės.

Kaip su mokesčiais ir muito mokesčiais kraustantis iš Solingen į Lietuvą?

Jokių muito mokesčių. ES viduje judam laisvai. Bet jei vežatės kažką, ką pirkot Vokietijoje ir deklaravot kaip eksportą – čia jau kita istorija. Bet paprastas namų kraustymasis – be PVM, be muito. Aišku, jei vežatės 10 naujų televizorių, tada jau gali kilti klausimų. Bet čia jau ne kraustymasis, o prekyba. Aš kartą vežiau klientą, kuris turėjo 5 dviračius. Pasienietis paklausė, ar jis prekiauja. Bet paaiškinom, kad kolekcionierius. Juokėmės paskui.

Kas būna, jei vairuotojas pavėluoja?

Būna. Ir dažnai. Ne iš piktos valios, bet kamščiai, avarijos, techniniai gedimai. Aš visada stengiuosi informuoti klientą iš anksto. Bet kartais pats nežinai, kol neįvyksta. Pamenu, kartą užstrigom prie Hanoverio – avarija, uždaryta autostrada. Stovėjom 3 valandas. Klientas nervinosi, bet ką aš galėjau padaryti? Nieko. Svarbiausia – bendravimas. Jei vairuotojas tyli, tada blogai. Jei skambina ir sako "vėluosiu 2 valandas" – jau geriau. Bet idealu, kai nevėluoja. O tai retai.

Ar galima vežtis augalus iš Solingen?

Galima, bet atsargiai. Kai kurie augalai reikalauja fitosanitarinių sertifikatų. Bet čia labiau aktualu, jei vežatės iš ne ES šalių. Iš Vokietijos į Lietuvą – teoriškai galima. Bet aš nesu botanikas. Kartą klientė vežėsi didžiulį fikusą. Pusė lapų nukrito per kelionę. Tai aš čia nekaltas – augalai nemėgsta skersvėjų furgone. Tai jei vežatės, gerai apvyniokit ir pastatykit, kad nevirstų.

Kaip dėl baldų išmontavimo ir surinkimo?

Kai kurios firmos siūlo, kai kurios – ne. Aš pats su komanda dažnai išmontuojam, bet tik paprastus baldus. Jei reikia virtuvės komplekto su visais prietaisais – tada jau geriau kviestis specialistą. Nes vandens pajungimas, elektra – čia ne mūsų sritis. Ir dar – būna, kad baldai seni, varžtai aprūdiję. Tada juos išsukti – tragedija. Kartą teko gręžti, nes kitaip neišėjo. Tai užtrukom papildomai 2 valandas. Klientas nebuvo patenkintas, bet ką darysi – mediena ir metalas laikui bėgant susigyvena.

Kokie rajonai Solingen sudėtingiausi pervežimui?

Jau minėjau Gräfrath. Dar Wald, jei ten senoji dalis. Ir Merscheid – ten siauros gatvelės, kalvos. O štai Ohligs ir Mitte – ten lengviau, daugiau naujesnių namų, liftų. Bet kiekvienas rajonas turi savų kabliukų. Pvz., Höhscheid – gražu, bet kai kurie namai ant šlaito, tai mašina stovi pakrypus. Krauti nepatogu, bet įmanoma. Aš visada prieš važiuodamas pasižiūriu Google Street View. Nors kartais vaizdas būna senas. Tada tenka improvizuoti vietoje.

Ką daryti, jei kraustymosi metu lyja?

O, čia klasika. Vokietijoje lietus – dažnas svečias. Tai turėkite plėvelės, brezento. Aš visada turiu. Bet kartais vėjas toks, kad plėvelė neveikia. Tada stengiamės greičiau krauti. Jei daiktai sušlampa – atsakomybė, priklausomai nuo sutarties, gali tekti vežėjui. Bet aš visada sakau – jei matot, kad lyja, atidėkit kraustymąsi. Nebent jau viskas užsakyta ir nėra kur trauktis. Tada kentėkit kartu su manim.

Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju?

Gali. Ir daug kas taip daro. Bet žinokit, furgono kabina nėra limuzinas. Vietos mažai, o kelionė ilga. Aš visada perspėju – bus ankšta, karšta arba šalta, priklausomai nuo sezono. Ir dar – vairuotojas gali būti tylus. Arba atvirkščiai – per daug kalbus. Čia jau kaip pasiseks. Bet šiaip, važiuoti kartu yra pigiau nei skristi atskirai. Ir matai, kaip tavo daiktai keliauja. Tik nepamirškit, kad vairuotojas turi daryti pertraukas. Tai kelionė užtrunka ilgiau nei su lengvąja mašina.

Kaip susirasti laikiną sandėliavimą Solingen, jei dar neturiu naujo būsto?

Solingen yra sandėliavimo patalpų – "Selfstorage" tipo. Pvz., "MyPlace" arba "Lagerbox". Kainos vidutinės. Bet aš pats kartais siūlau klientams – palikit daiktus pas mane sandėlyje, jei maršrutas pro šalį. Tik čia neoficialiai, ir ne visada galiu. Bet kartais taip patogiau. O jei oficialiai – tai sandėliavimo įmonės Vokietijoje yra patikimos, bet reikia draudimo. Nes vagystės pasitaiko net ir ten. Retai, bet būna.

Koks sezonas geriausias kraustymuisi iš Solingen?

Pavasaris ir ruduo. Vasara – karšta, žmonės pavargę, mašinos kaista. Žiema – slidu, druskos ant kelių, tamsu. Bet realiai kraustosi žmonės ištisus metus. Aš pats neturiu sezono – dirbu visada. Tik per Kalėdas mažiau užsakymų. Bet jei galit rinktis, rinkitės gegužę arba rugsėjį. Ir dar – vasarą visi nori kraustytis, tai kainos gali būti aukštesnės. Paklausa ir pasiūla, žinot.

Ar vežate ir vienetinius daiktus, pvz., motociklus?

Taip, motociklus, dviračius, net valtis. Bet reikia specialių laikiklių. Aš kartą vežiau "Harley Davidson" iš Solingen į Klaipėdą. Tai buvo atskira operacija – motociklas pritvirtintas, apklotas, kad nebraižytųsi. Kainavo brangiau, bet savininkas buvo laimingas. Tik vėliau jis skundėsi, kad kažkur dingo veidrodėlis. Bet aš buvau nufotografavęs prieš pakrovimą – veidrodėlio jau tada nebuvo. Tai ginčas baigėsi greitai. Visada fotkinkit daiktus prieš pervežimą. Išmokta sunkiai.

Kas jei turiu labai daug knygų?

O, knygos. Sunkios, nepatogios. Aš visada sakau – kraukit jas į mažas dėžes. Nes didelė dėžė su knygomis svers gal 40 kg. Ir tada nei pakelsi, nei dėžė atlaikys. Geriau daug mažų dėžių. Ir dar – knygos mėgsta drėgmę. Tai jei vežat žiemą, gerai apvyniokit. Aš pats kartą vežiau biblioteką – 60 dėžių. Nugara skaudėjo savaitę. Bet klientas buvo profesorius, tai jam buvo svarbu. Ir dar pridėjo arbatpinigių. O tai retai pasitaiko.

Ar reikia pranešti Vokietijos institucijoms apie išvykimą?

Na, čia jau ne mano sritis, bet kiek žinau – taip. Reikia išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos (Abmeldung). Ir dar – uždaryti sutartis su elektros, interneto tiekėjais. Bet aš ne konsultantas šiais klausimais. Tik tiek, kad kartais klientai pamiršta, ir paskui gauna sąskaitas. Tai primenu iš geros širdies. O šiaip – aš tik vežu daiktus.

Kaip vyksta iškrovimas Lietuvoje?

Panašiai kaip ir pakrovimas, tik atvirkščiai. Bet čia jau priklauso nuo jūsų naujo būsto. Jei butas su liftu – gerai. Jei privatus namas – dar geriau. Bet jei koks ketvirtas aukštas be lifto... tada jau sunkiau. Aš visada klausiu iš anksto. Ir dar – iškrovimas gali užtrukti ilgiau, nes visi nori, kad baldai būtų sustatyti į vietas. Aš nesu interjero dizaineris, bet padedu, kiek galiu. Tik kartais klientai pradeda ginčytis tarpusavyje, kur ką statyti. Tada aš tyliu ir laukiu.

Ką daryti, jei liko daiktų, kurių nepavyko pakrauti?

Būna. Ypač jei klientas neįvertino tūrio. Tada arba organizuojam antrą reisą, arba siunčiam per kurjerius. Antras reisas brangus. Kurjeriai – lėčiau, bet pigiau. Aš kartą palikau kliento dviratį, nes jis netilpo. Paskui išsiuntėm per DHL. Atvažiavo po savaitės, subraižytas. Tai geriau iš karto gerai suplanuoti tūrį. Aš visada sakau – geriau užsakykit šiek tiek didesnę mašiną, nei per mažą. Nes tas "šiek tiek" kainuoja pigiau nei antras reisas.

Ar yra kokių nors kultūrinių skirtumų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį?

Na, vokiečiai mėgsta tikslumą. Bet aš lietuvis, tai kartais tas tikslumas man per daug. Bet klientai dažnai būna lietuviai, gyvenę Vokietijoje, tai jie jau pripratę. O šiaip – Solingen žmonės draugiški. Tik kartais kaimynai skundžiasi dėl triukšmo kraustymosi metu. Tai visada perspėju – įspėkit kaimynus iš anksto. Arba nupirkit jiems šokolado. Veikia.

Kokia didžiausia klaida, kurią daro žmonės kraustydamiesi iš Solingen?

Nesuplanuoja laiko. Galvoja, kad viskas vyks greitai. O realybėje – pakrovimas užtrunka 4–6 valandas, kelionė – 2–3 dienas, iškrovimas – dar 3–4 valandas. Ir dar – nepasitikrina vežėjo. Pasikliauna tik žodžiu. Ir paskui verkia, kai daiktai dingsta ar sugadinami. Aš ne kartą esu taisęs kitų klaidas. Bet geriau jų nedaryti iš pradžių. Ir dar – pamiršta apie draudimą. O paskui skambina man ir klausia, ką daryti. O aš ką? Aš tik vežėjas.

Ar tiesa, kad Solingen vadinamas "peilių miestu" ir ar tai turi įtakos kraustymuisi?

Tiesa. Solingen – peilių, žirklių, ašmenų sostinė. Bet kraustymuisi tai įtakos turi tik tiek, kad kartais žmonės vežasi kolekcijas. Ir tada, kaip sakiau, reikia atsargumo. O šiaip – miestas kaip miestas. Tik tas prekinis ženklas "Solingen" ant peilių reiškia kokybę. Bet aš pats kartą pirkau peilį ten, tai vis dar naudoju. Geras daiktas. Bet čia jau nukrypau.

Kas atsitinka su daiktais, jei klientas atšaukia kraustymąsi paskutinę minutę?

Priklauso nuo sutarties. Jei yra avansas – jis negrąžinamas. Jei ne – tada vežėjas lieka su nosim. Aš visada imu avansą, bent 20–30 procentų. Nes kitaip rizika per didelė. Kartą klientas atšaukė likus 2 dienom, sakė – rado pigiau. Tai aš likau su tuščia mašina ir prarastom dienom. Nuo tada – tik avansas. Ir dar – jei atšaukiat, praneškit kuo anksčiau. Padorumas nieko nekainuoja.

Kaip elgtis su vertingais daiktais, dokumentais, papuošalais?

Vežkitės patys. Aš visada taip sakau. Nes kad ir koks patikimas vežėjas – visko pasitaiko. Dokumentus, auksą, šeimos relikvijas – į rankinį bagažą. Ir nesakykit vežėjui, kad vežatės brangenybių. Nes kam skelbti? Aš pats nenoriu žinoti. Mažiau žinai – geriau miegi.

Išvada

Taigi, kraustymasis iš Solingen – nėra kažkokia mistika, bet ir ne pasivaikščiojimas parke. Per dvidešimt metų išmokau, kad svarbiausia – planavimas, patikimas vežėjas ir šiek tiek sėkmės. Nes visada gali nutikti, ko nesuplanavai: lietus, sugedęs liftas, arba kaimynas, kuris pradeda bartis dėl triukšmo. Bet jei pasiruoši, turi sutartį, draudimą ir kantrybės – viskas įmanoma. Solingen yra geras miestas išvažiuoti, bet dar geriau, kai išvažiuoji be problemų. Linkiu, kad jūsų kraustymasis būtų vienas iš tų sklandžių. O jei ne – žinot, kam skambinti. Tik nepamirškit peilių kolekcijos supakuoti atskirai.