Kraustymas iš Sehnde: Viskas, Ką Reikia Žinoti Prieš Persikraustant

==========straipsnis==========

Įvadas

Kraustymas iš Sehnde – tai procesas, kuris pirmu žvilgsniu atrodo paprastas, bet greitai gali tapti tikru galvos skausmu, jei nežinai, į ką atsižvelgti. Per dvidešimt metų matėme šimtus žmonių, kurie nusprendė persikelti iš šio Vokietijos miestelio, ir kiekvienas jų turėjo savų niuansų. Vieni norėjo grįžti į Lietuvą, kiti – keliauti toliau į Vakarus. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, su visomis savo rizikomis ir netikėtumais.

Dažniausiai užduodami klausimai

Bendros žinios apie kraustymąsi

Ar brangu kraustytis iš Sehnde į Lietuvą?

Na, čia priklauso nuo to, kiek daiktų veži. Jei turi tik kelis lagaminus – gali tilpti į lengvąjį automobilį ir kaina bus simbolinė. Bet jei kalbame apie pilną namų ūkį su baldais, čia jau reikia skaičiuoti rimčiau. Paprastai pilnas konteineris iš Hanoverio regiono į Vilnių kainuoja maždaug 1200–2000 eurų, priklausomai nuo įmonės. Aš pats dirbu su keliomis firmom, ir galiu pasakyti, kad kainos svyruoja labai stipriai. Vieni ima pigiai, bet po to prisideda paslėptų mokesčių. Kiti – brangiau, bet dirba švariai. Čia reikia žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į reputaciją.

Kiek laiko trunka kraustymas iš Sehnde į Lietuvą?

Paprastai – nuo savaitės iki dviejų. Jei užsakai pilną sunkvežimį, pristatymas gali užtrukti 2-3 dienas. Jei veži mažesniu transportu – gali būti ir greičiau, bet tada tenka laukti, kol bus suformuota pilna krovinio partija. Čia yra toks dalykas: kai kurios įmonės siūlo „dalijamą“ krovinį, ir tada gali tekti palaukti savaitę ar dvi. Aš pats visada rekomenduoju klientams klausti iš anksto, kiek laiko užtruks, nes kartais sulauki nemalonių staigmenų. (Pamenu atvejį, kai klientė laukė savo daiktų tris savaites, nors žadėta buvo viena.)

Ar reikia dokumentų kraustantis iš Vokietijos?

Taip, bet ne tokių, kaip galėtum pagalvoti. Vokietijoje reikia gauti „Abmeldung" – tai yra registracijos panaikinimas. Be to, jei veži baldus ar brangesnius daiktus, gali prireikti sąskaitų faktūrų, kad įrodytum vertę muitinėje. Lietuvoje – reikės naujos registracijos, jei turi automobilį. Čia pats procesas nėra sudėtingas, bet reikia viską susitvarkyti laiku. Pamiršęs Abmeldung gali susidurti su problemomis vėliau, kai bandysi užsidaryti banko sąskaitą Vokietijoje.

Ar galima kraustytis sezoniniu laikotarpiu?

Galima, bet teks paplušėti dėl vietų. Vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis – yra pats pikas. Visi kraustosi tuo metu: studentai, šeimos, žmonės, kurie nori pakeisti gyvenamąją vietą. Jei planuoji kraustytis rugpjūtį, užsiregistruok kuo anksčiau. Žiemą – ramiau, bet tada kitos problemos: keliai slidūs, dienos trumpos, vairuotojai pavargę. Aš pats esu matęs, kaip sunkvežimiai stringa ant sniego prie Hildesheimo. Taigi – geriausia rinkis pavasarį arba rudens pradžią.

Pasiruošimas ir planavimas

Kada pradėti ruoštis kraustymuisi?

Idealu – prieš du mėnesius. Žinau, kad daugelis žmonių pradeda galvoti tik likus savaitei, bet tada tenka daryti skubotus sprendimus, o jie retai būna geri. Per tuos du mėnesius gali lėtai rūšiuoti daiktus: ką vežti, ką parduoti, ką išmesti. Be to, reikia suspėti susirasti įmonę, susitvarkyti dokumentus, pranešti darbdaviui ir t. t. Aš visada sakau klientams: „Geriau turėti per daug laiko nei per mažai." Ypač jei kraustaisi su šeima – ten yra daugiau judančių dalių.

Kaip sumažinti kraustymosi išlaidas?

Pirma – rūšiuok. Kuo mažiau veži, tuo pigiau. Antra – pardavinėk didelius daiktus vietoj to, kad vežtumei. Trečia – lygink įmones, bet ne tik pagal kainą. Kartais verta permokėti šiek tiek, jei įmonė turi gerus atsiliepimus. Ketvirta – kraustykis ne piką sezonu. Gegužę arba rugsėjį kainos būna žemesnės. Penkta – pasidaryk pats dalį darbo: pakuok daiktus, išrink baldus. Tai sutaupys pinigų, nors ir užims daugiau laiko. (Aš pats taip dariau, kai krautėmės paskutinį kartą – buvo verta.)

Ar verta samdyti profesionalius kraustytojus?

Jei turi sunkių baldų ar daug vertingų daiktų – taip. Profesionalai žino, kaip tinkamai pakuoti, kelti ir transportuoti, kad niekas nenusimestų. Jie taip pat turi reikalingą įrangą: vežimėlius, rankenas, dėžes. Bet jei kraustaisi su keliais lagaminais – gali apsieiti ir pats. Čia reikia įvertinti savo situaciją. Aš mačiau žmones, kurie sutaupė samdydamiesi profesionalus, nes patys būtų sugadinę brangius baldus.

Ką daryti su baldais, kurių nenoriu vežtis?

Yra keletas variantų. Pirmas – parduoti internetu (eBay Kleinanzeigen, Facebook Marketplace). Antras – atiduoti labdarai – yra organizacijų, kurios paima nemokamai. Trečias – išmesti, bet čia reikia užsisakyti specialų išvežimą. Ketvirtas – palikti sandėlyje, jei planuoji grįžti. Kiekvienas variantas turi savų pliusų ir minusų. Aš pats visada raginu žmones parduoti – gauni pinigų ir atlaisvini erdvę.

Logistika ir transportas

Kokios yra pagrindinės transporto galimybės iš Sehnde?

Gali rinktis keliais būdais. Lengvasis automobilis – jei veži mažai daiktų. Mikroautobusas arba nedidelis sunkvežimis – jei turi vidutinį kiekį. Pilnas sunkvežimis – jei veži visą namų ūkį. Dalijamas krovinys – pigiau, bet lėčiau. Kiekvienas variantas turi savų ypatumų. Aš pats dažniausiai rekomenduoju pilną sunkvežimį, jei yra daugiau nei dviejų kambarių butas. Bet jei esi vienas – dalijamas krovinys gali būti geresnis sprendimas.

Ar sunkvežimiai gali atvažiuoti iki pat mano namo Sehndeje?

Paprastai taip, bet reikia patikrinti keletą dalykų. Pirma – ar tavo gatvėje yra pakankamai vietos sunkvežimiui. Antra – ar nėra draudimo ženklų. Trečia – ar nėra žemos perėjos ar tilto su ribota aukščio. Sehnde yra miestelis, todėl kai kurios gatvės gali būti siauros. Aš visada prašau klientų nufotografuoti savo adresą ir nusiųsti man, kad galėčiau įvertinti situaciją. Kartą teko matyti, kaip sunkvežimys įstrigo siauroje gatvėje ir teko iškviesti kitą transportą.

Kaip elgtis su jautriais daiktais?

Jautrūs daiktai – tai paveikslai, veidrodžiai, elektronikos prietaisai, maisto produktai. Visi jie reikalauja specialaus pakavimo. Paveikslus ir veidrodžius reikia suvynioti į burbulo plėvelę ir dėti į specialias lentas. Elektroniką – geriausia palikti originalioje pakuotėje, jei ji yra. Maisto produktus – verčiau išmesk, nes jie gali sugesti kelionės metu ir sukelti nemalonų kvapą. Aš pats visada sakau klientams: „Jei abejoji – geriau neimk." Jautrių daiktų transportavimas kainuoja brangiau, bet kartais verta.

Ar galima vežtis gyvūnus kartu?

Taip, bet reikia pasiruošti. Šunys ir katės turi turėti mikročipą, skiepas nuo pasiutligės ir ES paso dokumentą. Reikia taip pat užsisakyti vietą specialiame automobilyje arba samdyti žmonių, kurie turi licenciją vežti gyvūnus. Gyvūnų vežimas atskirai nuo žmonių – tai atskira paslauga, ir ji kainuoja. Aš pats esu vežęs šunį kartu su šeima: teko matyti, kaip jis verkė visą kelią. Bet atvykęs į naują vietą greitai apsiprato. (Pamenu, kaip klientas atvyko su dviem katėm – jos verkė pirmas dvi dienas, bet po to pradėjo valgyti ir miegot.)

Teisiniai ir biurokratiniai klausimai

Ką daryti su nuoma Sehndeje prieš išvykstant?

Reikia pranešti nuomotojui likus maždaug trims mėnesiams iki išvykimo. Daugumoje nuomos sutarčių yra sąlyga dėl įspėjimo termino. Jei nuomojiesi per „Wohnungsbaugenossenschaft" ar panašią organizaciją – ten gali būti kitokių taisyklių. Būtinai pasidaryk nuotraukų buto būklės prieš išeidamas, kad galėtum įrodyti, jog nepadarei žalos. Aš pats mačiau atvejų, kai nuomotojai bandė prilaikyti depozitą dėl neva padarytos žalos, nors jos iš tikrųjų nebuvo.

Ar reikia mokėti mokesčius už kraustymąsi?

Iš Vokietijos pusės – gali reikėti sumokėti „Ausländersteuer", jei išeini anksčiau laiko. Bet čia priklauso nuo individualios situacijos. Į Lietuvą atvykęs – gali tekti registruotis mokesčių inspekcijoje, jei planuoji dirbti Lietuvoje. Geriausia pasikonsultuoti su buhalteriu abiejose šalyse. Aš pats nesu mokesčių specialistas, bet žinau, kad kai kurie žmonės susiduria su netikėtomis sumomis, jei nepasiruošia iš anksto.

Kaip perduoti sveikatos draudimą?

Vokietijoje turėjai „Gesetzliche Krankenversicherung" arba „Private Krankenversicherung". Išvykdamas turėtum pranešti draudimo bendrovei ir paprašyti „Abmeldung". Lietuvoje galėsi prisiregistruoti prie „Sodros" arba pasirinkti privačią draudimo bendrovę. Jei turi lėtinių ligų – geriau pasikonsultuok su gydytoju prieš kelionę, ar tau reikės papildomo draudimo. Aš pats esu matęs žmonių, kurie pamiršo perduoti sveikatos duomenis ir po to turi problemų su receptais.

Ar galima pasilikti Vokietijos banko sąskaitą?

Techniškai – taip, bet praktiškai tai nėra patogu. Daugelis Vokietijos bankų uždaro sąskaitas, jei gyveni užsienyje ilgiau nei šešis mėnesius. Geriau uždaryk sąskaitą prieš išvykdamas arba perkelk lėšas į Lietuvos banką. Taip pat nepamiršk „SEPA" mokėjimų, jei dar turi įsipareigojimų Vokietijoje. Aš pats visada raginu žmones susitvarkyti finansus prieš kelionę, nes po to gali būti per vėlu.

Gyvenimas po kraustymosi

Kur geriausia apsigyventi Lietuvoje persikrausčius?

Čia jau tavo asmeninis pasirinkimas. Vilnius – didelis miestas su daug galimybių, bet brangesnis. Kaunas – pigiau, bet mažesnis. Kitos didmiesčiai – dar pigiau, bet mažiau darbo vietų. Jei dirbi nuotoliu – gali rinktis bet kur. Aš pats rekomenduoju pirma išsinuomuoti trumpam, apžiūrėti miestą ir tik po to nuspręsti. Karta matėme žmonių, kurie nuskubėjo pirkti butą ir po to gailėjosi dėl vietos.

Kaip rasti darbą Lietuvoje po grįžimo?

Yra keletas būdų. „CVOnline", „LinkedIn", „Darbo birža". Bet jei grįžti iš Vokietijos – gali turėti pranašumą: moki vokiečių kalbą, turi tarptautinę patirtį. Daug įmonių vertina žmones, kurie dirbo užsienyje. Aš pats esu matęs žmonių, kurie grįžo ir gavo geresnes pozicijas nei tie, kurie niekada nebuvo išvykę. Bet taip pat mačiau ir priešingų atvejų – žmonės grįžo ir sunkiai rasdavo darbą dėl „per didelės" patirties.

Kaip prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje po ilgo laiko Vokietijoje?

Tai gali būti sunkiau, nei atrodo. Pats mačiau žmonių, kurie grįžę jautėsi kaip svetur savo šalyje. Kainos, žmonių elgesys, netgi maistas – viskas gali atrodyti kitaip. mano patarimas: duok sau laiko. Pirmi trys mėnesiai bus prisitaikymo laikotarpis. Stenkitis bendrauti su vietiniais žmonėmis, ne tik su tais, kurie irgi grįžo iš užsienio. Ir nepamiršk, kad Vokietija buvo tik etapas – dabar tavo namai čia.

Ką daryti su vaikų mokyklos keitimu?

Jei turi vaikų – tai vienas svarbiausių klausimų. Lietuvoje mokslo metai prasideda rugsėjį, Vokietijoje – rugpjūtį. Reikia suspėti perregistruoti vaikus į naują mokyklą. Geriausia susisiekti su savivaldybe ir sužinoti, kokios mokyklos prieinamos jūsų naujoje vietoje. Vaikams bus sunkiausia – jie praras draugus ir įprastą aplinką. Bet kartu – tai ir naujos galimybės. Aš pats mačiau vaikų, kurie po kelių mėnesių jau turėjo naujų draugų ir netgi geriau mokėjosi.

Patarimai ir triukai

Kaip sumažinti stresą kraustymosi metu?

Pirma – planuok iš anksto. Antra – rūšiuok daiktus kelias savaites prieš kraustymąsi. Trečia – pasidaryk sąrašą visų reikalingų darbų ir pažymėk, kas padaryta. Ketvirta – paprašyk pagalbos iš šeimos ar draugų. Penkta – nepamiršk ilsėtis ir valgyti tinkamai. Stresas gali sukelti blogus sprendimus. Aš pats visada sakau: „Kraustymasis – tai maratonas, ne sprintas." Jei bandysi viską padaryti per vieną dieną – tikrai pervargsi.

Ar verta fotografuoti visus daiktus prieš kraustymąsi?

Taip, ir aš tai darau visada. Fotografuok brangesnius daiktus, jų būklę, o taip pat buto būklę prieš išeidamas. Tai gali būti įrodymas, jei kas nors bus sugadinta arba jei bus ginčų dėl buto būklės. Be to, jei kas nors pradingsta per kelionę – bus lengviau įrodyti, kad daiktas tikrai buvo. Aš pats turiu atvejį, kai klientas prarado brangų fotoaparatą ir pagal nuotraukas įmonė jam kompensavo vertę.

Ką daryti, jei kažkas sugadinama per kraustymąsi?

Pirma – dokumentuok žalą iš karto. Antra – pranešk įmonei raštu. Trečia – jei įmonė nepripažįsta kaltės – kreipkis į vartotojų teises. Ketvirta – jei turėjai draudimą – pateik prašymą draudimo bendrovei. Aš pats esu matęs įvairių atvejų: ir tokių, kur įmonės pripažino kaltę ir kompensavo, ir tokių, kur teko bylinėtis. Geriausia – rinkis įmones su gera reputacija iš anksto.

Kaip elgtis su sunkiais baldais?

Sunkūs baldai – tai lovos, spintos, dideli stalai. Jie reikalauja specialaus transportavimo. Geriausia juos išardyti, jei įmanoma. Taip pat – naudok tinkamą įrangą: vežimėlius, rankenas, antklodes. Jei samdai profesionalus – jie turės viską. Bet jei darai pats – neprašyk pagalbos iš draugų, kurie neturi patirties. Jie gali susižeisti. Aš pats mačiau žmonių su nugaros traumom po netinkamo sunkių daiktų kėlimo.

Išvada

Kraustymas iš Sehnde – tai didelis žingsnis, bet jis įveikiamas, jei tinkamai pasiruoši. Per dvidešimt metų matėme šimtus žmonių, kurie sėkmingai persikėlė iš Vokietijos į Lietuvą. Svarbiausia – planuoti iš anksto, rinktis patikimas įmones ir nepamiršti, kad tai yra gyvenimo pokytis, o ne tik fizinis daiktų perkėlimas. Jei turėsi klausimų – visada gali kreiptis. Sėkmės su kraustymusi!