Kraustymas iš Schwalmstadt: realybė, kurios niekas nesako prieš pradedant

Na, pasikroviau kavos – šiandien apie Vokietijos miestelį, apie kurį iki šiol tikriausiai nebuvot girdėję. Žinau, nes aš pats prieš penkiolika metų, kai gavau pirmą užsakymą į Schwalmstadt, žiūrėjau į žemėlapį kaip į stebuklą. Kas čia per vieta? Kur ten Heseno žemėj? Bet dabar, po dešimčių reisų, galiu pasakyt – kraustymas iš Schwalmstadt turi savo niuansų, kurių nei viena „superinė“ firma jums nepasakos, kol neįkišit pinigų. Pasiruoškit, bus atvirai – gal net per daug tiesmukai kai kur. Bet tokia jau ta darbo virtuvė.

DUK

Ar Schwalmstadt čia kažkoks gal pasaulio kraštas?

Ne, tikrai ne. Bet kai pirmą kartą važiavom, galvojom – Dieve, koks labirintas. Schwalmstadt realiai yra susidaręs iš kelių rajonų – Treysa, Ziegenhain, dar kažkokių mažų kaimeliškų dalių. Ir štai kur bėda: adresą gauni „Schwalmstadt“, o paskui pasirodo, kad reikia į kokį Allendorf an der Landsburg, kur net GPS pradeda glitchinti. Visada sakau vairuotojams: prieš išvažiuojant pasižiūrėkit į palydovines nuotraukas. Nori nenori, bet jeigu jūsų daiktai dar ir dideli, kai kurios gatvelės – kosmosas. Čia ne Frankfurtas, kur viskas platu ir prie rampų pritaikyta.

Kiek realiai kainuoja kraustymas iš Schwalmstadt į Lietuvą?

Oi, sunku pasakyt „štai tiek“, bet aš visad klientui sakau orientaciškai: įsivaizduokit 1500–2400 eurų. Bet čia ne galutinė kaina, čia realybė, kuri šokteli, kai pradedam skaičiuot tikslius kilometrus, krovimo laiką ir dar kokį nors prakeiktą laiptinės faktorių. Jei kraustomas tik kambarys ar pora palečių – aišku, suma mažesnė. Bet jei visas namas iš Ziegenhain rajono – kainuos. Plius, nepamirškit, kad šiais laikais dyzelis Vokietijoj kainuoja taip, kad kartais pagalvoju, ar ne geriau arklius kinkyti (juokauju, arklių neturiu).

Ar būna taip, kad vokiečiai firmos siūlo pigiau?

Būna, ir dar kaip. Bet kai paskui ateina galutinė sąskaita, joje atsiranda "Treppenhauszuschlag", "Sperrgutzuschlag" ir dar velnias žino kas. Vokietijos pervežimų firmos mėgsta priedus už kiekvieną žingsnį. Aš neprisidirbu prie jų, bet klientų pasakojimų esu girdėjęs – iš pradžių 1200 eurų gražiai, o paskui 1900 be paaiškinimo. Nenoriu apkalbėt, bet... faktas lieka faktu.

Kaip ten su parkavimu? Ar yra kur fūrai sustot?

Dar viena „smulkmena“, kurią visi ignoruoja. Treysa dar pakenčiama, bet Ziegenhaino senamiesty... Oho. Kartą teko krautis iš adreso prie pat turgaus aikštės. Siaura, žmonės vaikšto, dar savaitinis turgus būna. Reikėjo specialų leidimą gaut iš savivaldybės, kad išvis galėtume sustot. Užtrukom dvi dienas, kol susiderinom. Kol viskas sutvarkyta, klientas jau nervinosi. Tai mano patarimas – visada klauskit ne tik firmos, bet ir pasidomėkit patys dėl parkavimo apribojimų Schwalmstadt. Nes baudos ten greit ateina.

O jeigu baldai dideli, ar reikia išanksto pranešti?

Būtinai. Ne „gal“, o „būtinai“. Turėjom atvejį, kai atvažiavom į Schwalmstadt rajoną, kurio net nevadinsiu, ir prieškambaris buvo toks ankštas, kad spinta netilpo net išardyta. Reikėjo nuimt lango rėmą. Gerai, kad klientas buvo supratingas, bet užtrukom keturias valandas ilgiau. Ir klientas mokėjo už kiekvieną papildomą valandą. Tai nuoširdžiai – jei turit sunkią, nestandartinę spintą ar fortepijoną, sakykit iš karto. Mes pasiimsim atitinkamą techniką, kartais net specialias diržų sistemas.

Ar vežat daiktus ir į kitas šalis, ar tik LT?

Oi, žinoma, kad vežam. Pavyzdžiui, praeitą mėnesį vežėm iš Schwalmstadt į Rygą, prieš tai buvo užsakymas į Taliną. Ir į Lenkiją, Poznanę, dažnai. Tik tada kaina keičiasi, nes atsiranda kiti kelių mokesčiai, kitos keltų kainos. Visada sakau – klauskit konkrečiai, mes paskaičiuosim tiksliai, o ne iš lempos numerį messim.

Kaip greitai galiu gauti pasiūlymą?

Aš pats kartais užtrunku, pripažįstu. Ir dėl to jaučiuosi nepatogiai, bet geriau atsiųsti sąmatą vėliau, bet tikslią, nei per penkias minutes numest kalkuliaciją, kuri realybėj nesuveiks. Paprastai per 24 valandas atsiunčiu. Kartais per valandą, jei tiksliai žinau adresą ir kiek baldų. Bet būna, kad skambinu į Schwalmstadt savivaldybę pasitikslint dėl gatvės apribojimų, tai užtrunka.

Ar reikia patiems išardyt baldus?

Nebūtinai. Mes turim komandą, bet... (dabar pasitaisysiu). Bet kai kurie klientai nori sutaupyti ir patys išardo. Tiesą sakant, pusė jų paskui pameta varžtus, ir tada montavimas Lietuvoj virsta košmaru. Siūlau daryt taip: jei pasitikit savo rankom – prašom. Tik pasirašom, kad už surinkimą neatsakom, jei trūks detalių. O jei norit ramiai – palikit mums. Taip, kainuos papildomai, bet gal bent jau nereikės paskui graužtis.

Kaip dėl draudimo? Ar tikrai apdrausta?

Oi, daug kas klausia. Ir teisingai. Ne viena firma sako „taip taip, viskas apdrausta“, o paskui, kai įvyksta nelaimė, paaiškėja, kad draudimas yra tik transporto priemonės, o ne krovinio. Pas mus yra CMR draudimas – tarptautinis, galioja pervežimams. Bet sąžiningai pasakysiu – jis turi limitus. Jei vežat prabangų pianiną ar antikvarinę spintą, geriau apdraust atskirai. Ir nepatingėkit paklaust: „Parodykit poliso kopiją“. Geros firmos parodys, prastos pradės išsisukinėt.

Ar galima vežti augalus?

Oi, čia sudėtinga. Per sieną į Europą – taip, bet yra fitosanitariniai reikalavimai. Vokietijoj kai kurios žemės, įskaitant Heseną, turi specifinius apribojimus dėl kai kurių augalų rūšių kenkėjų. Jei vežat vieną vazoną ant palangės, greičiausiai niekas nesustabdys. Bet jei visą šiltnamį... pasidomėkit. Prisipažinsiu – čia aš 100% nežinau visų niuansų, nes nesu botanikas. Geriau pasikonsultuot su Heseno žemės ūkio tarnyba.

Kokios būna problemos su Schwalmstadt savivaldybės taisyklėmis?

Na, biurokratija vokiška – žinot. Vienąkart norėjom kraustis pirmadienį rytą, bet pasirodo, kad toj gatvėj pirmadieniais valymas, ir mašinų stovėt negalima. To nesužinojom, kol neatvažiavom. Gerai, kad kaimynas išėjo ir pasakė. Dabar visad tikrinu Schwalmstadt miesto tvarkaraščius. Dar būna, kad kai kurie rajonai turi „Ruhezeiten“ – tylos valandas nuo 12 iki 14. Per tą laiką negalima kelt triukšmo. Tai jei kraustotės pietų metu, kaimynai gali iškviest policiją. Juokinga, bet realu.

Ar imat ir smulkius užsakymus, pvz., studento kambarį?

Imam. Ir kartais net smagiau negu didelius namus. Studentų kambarys Schwalmstadt, tarkim iš kažkur netoli Treysa stoties, dažniausiai būna vienas skrydis daiktų. Bet kaina fiksuota dalis vis tiek tenka dokumentams, kelio mokesčiams. Tai jei vežat tik čiužinį ir dėžę knygų, paskaičiuokit, gal pigiau būtų siųst per kokią DHL? Aš sąžiningai tą sakau, nors man ir nelabai apsimoka.

Kaip dažnai važiuojat į Schwalmstadt?

Priklauso nuo sezono. Vasarą – chaosas, rudenį kiek ramiau. Per mėnesį kokius 3–4 kartus tikrai. O būna, kad du per savaitę. Įsivaizduokit, kartą vežėm iš Schwalmstadt į Klaipėdą, kitą dieną vėl į tą patį rajoną, tik į kitą namą. Vairuotojas juokėsi, kad jau gali ten vietiniu tapt.

O jei nenoriu viso namo išvežt, o tik dalį daiktų?

Tada skaičiuojam pagal tūrį. Paimam pvz 12 kubinių metrų. Bet įsivaizduokit – jūsų 12 kubų gali sverti toną, o gali sverti tris tonas, jei ten knygos ar plytelės. Svoris irgi svarbu, ne tik tūris. Kartais klientai sako: „Tai čia gi tik šiek tiek“, o paskui paaiškėja, kad ten pilna garažo įrankių. Svoris didina degalų sąnaudas, ir tai normalu.

Ar yra kokių "lengvatų" gyvenantiems Schwalmstadt rajone?

Ne, jokių lengvatų. Nesupraskit klaidingai – čia ne „probleminė zona“. Kartais klientai klausia: „Gal nuolaida, nes čia Vokietija, centras Europos?“. Bet centras Europos nereiškia, kad keliai nemokami. Vokietijos autostrados kol kas lengviesiem automobiliam nemokamos, bet sunkvežimiam – mokamos (Toll Collect system). Ir tas mokestis įeina į kainą, norit to ar ne.

Ar padedat susirinkt baldus Lietuvoj?

Taip, derinam. Bet atskirai derėtina. Nes kartais žmonės galvoja, kad čia standartas. Ne standartas. Tai papildoma paslauga. Kartais ir mes patys pasiūlom: „Žinot, geriau surinksim, nes vežėm išardytą spintą, kad nenukentėtų.“ Ir kaina priklauso nuo baldų kiekio.

Kaip su mokėjimu – grynais ar pavedimu?

Pavedimu. Labai retai grynais. Sąskaitą išrašom, viskas balta. Čia ne kokia garažinė kontora. Bet jei labai norit grynais, tada išrašom kasos čekį, vis tiek fiksuojam buhalterijoj. Mokėti grynais didelę sumą, na, čia jau nepatogu.

Ar reikia man pačiam būt Schwalmstadt krovimo metu?

Nebūtina. Galim ir be jūsų, jei yra raktai pas kaimyną ar patikėtinį. Bet patirtis rodo – geriau, jei būsit. Arba bent jau video skambutis. Nes kai nėra šeimininko, visada atsiranda nesusipratimų: „Šitą dėžę ar vežt? O šita lempa?“. Kai dalyvaujat, viskas aiškiau, greičiau, ir nervų mažiau.

Kokį transportą naudojat?

Pagrinde Mercedes Sprinter arba didesnį fūrą – priklauso nuo tūrio. Kartais kombinuojam. Į Schwalmstadt, jei didelis krovimas, siunčiam vilkiką su priekaba. Bet tada reikia žiūrėt manevravimo galimybių. Apie tai jau kalbėjom – kai kurie rajonai vilkikui nepritaikyti. Sprinteris lankstesnis. Aišku, Sprinterio kuro sąnaudos mažesnės, bet telpa mažiau. Tai visad ieškom balanso.

Ar tiesa, kad kartais dėl sienų kontrolės vėluojat?

Oi, čia jautri tema. Anksčiau, prieš covidą, būdavo sklandžiau. Dabar pasitaiko, kad prie Lenkijos–Lietuvos sienos sustabdo patikrai. Bet iš Vokietijos išvažiuot – retai. Vokiečiai labiau žiūri dokumentus, kartais krovinio svorį. Jei viskas tvarkinga, problemų nėra. Bet kartą turėjom atvejį, kai tikrino higienos sertifikatus, nes klientas vežėsi senovinę medicininę įrangą. Va čia tai užtruko. Gerai, kad jis buvo pasiruošęs dokumentus.

Ar galima sustabdyti krovimą, jei keičiasi planai?

Galima, bet yra pasekmės. Jei jau mašina išvažiavo, degalai sudeginti, vairuotojo laikas – jūs mokat už tą dalį. Jei dar tik planavimo stadijoj – galima derėtis. Bet patikėkit, geriau iškart apsispręst, nei paskui mokėt už tuščią reisą.

Ką daryt, jei Schwalmstadt name nėra lifto?

Klasika. Trečias aukštas, siauri laiptai. Taikom papildomą valandinį tarifą. Nes nešimas laiptais užima laiko. Ir, aišku, dirbam atsargiai. Bet, tiesą sakant, jei laiptai per siauri, kartais net tenka atsisakyti kai kurių baldų kėlimo, siūlom perdavimą per langą su virvėm. Skamba ekstremaliai, bet kartais tai vienintelis kelias.

Kaip parenkat maršrutą iš Schwalmstadt?

Standartinis per Kasselį, tada į Halle, Dresden, toliau Lenkija. Arba jei vežam į Klaipėdą, kartais pro Hanoverį, Berlyną, Ščeciną, tad per Gdanską. Waze ar Google Maps ne visad rodo realią situaciją su kelio darbais. Tai mes naudojam Truck GPS su gyvu eismu. Kartais aplenkim kokį kamštį Prusijoje, bet pridėsim kilometrų.

Kas, jei dings koks daiktas?

Pirma – nepanikuokim. Paskambinkit. Dažniausiai daiktas tiesiog įkrenta į kitą dėžę, arba lieka mašinos kampe. Jei tikrai dingo, rašom aktą, tikrinam kameras. Čia jau retenybė, bet gyvenime visko būna. Tada įsijungia draudimas. Ir aš asmeniškai nekenčiu tų situacijų, bet esu turėjęs vieną, kai klientė sakė, kad dingo porcelianinė figūrėlė, o paskui rado savo rankinėj.

Kada geriausia kraustytis iš Schwalmstadt?

Ankstyvą rytą. Ypač vasarą. Kol šiluma nesmaugia, kol nėra kamščių prie Kasselio. Rudenį – irgi nieko, tik žiūrėkit, kad nebūtų rūko. Schwalmstadt apylinkėse kartais rytais rūkas toks, kad nesimato priekinio ženklo. Tai vairavimo saugumo sumetimais geriau šviesiu paros metu.

Kaip žinot, ar firma patikima?

Žiūrėkit į atsiliepimus. Ir ne tik į Facebook gražius komentarus. Paskaitykit, ar yra nusiskundimų, ar kas nors mini vėlavimus. Aš pats, žinokit, vengiu tų firmų, kurios žada „viską per 24 valandas“ ir dar „super pigiai“. Nes stebuklų nebūna. Pervežimai – sunkus darbas, o ne pasaka.

Išvada

Tikiuosi, dabar neatrodo, kad kraustymasis iš Schwalmstadt yra kažkoks raketų mokslas. Bet, kaip sakiau, yra smulkmenų, kurių nežinant galima prisidaryt problemų. Schwalmstadt nėra didmiestis, bet būtent tokie miesteliai ir turi daugiausiai netikėtumų. Jei ruošiatės kraustytis – planuokitės iš anksto. O jei paskambinsit su konkrečiu klausimu – atsakysiu tiesiai, be jokių pasakėlių. Sėkmės, ir saugiai pasiekit namus.