Kraustymas iš Schenefeld: ką realiai reikia žinoti, kai kraustaisi iš šito miestelio

Na, prisėsk, užsipilk kavos. Jei skaitai šitą, tikriausiai tau reikia kraustytis iš Schenefeld. Arba galvoji apie tai. Žinau tą jausmą, kai atrodo, kad viskas ant galvos stovi, ypač jei kraustaisi ne šiaip į kitą gatvę, o tarkim atgal į Lietuvą ar kažkur toliau. Schenefeldas – tas miestelis prie Hamburgo, Pinnebergo rajone. Atrodo ramus, bet patikėk, per tuos 20+ metų, kiek dirbu su pervežimais, mačiau visko. Ir kai žmonės sako „čia gi tik 20 kilometrų nuo Hamburgo, kas čia sunkaus“ – na, ne visada taip paprasta, ypač kai kalbam apie tarptautinį kraustymąsi. Čia nebus tobulo vadovėlio, bus taip, kaip aš pasakoju klientams per telefoną ar žinutę. Vietomis gal kiek chaotiškai, bet iš patirties.

Pradėkim nuo esmės. Kraustymas iš Schenefeld turi savo niuansų. Miestelis nėra didelis, bet gatvės kartais tokios, kad su dideliu vilkiku net neprivažiuosi normaliai. Turėjom atvejį, kai klientas gyveno toj senesnėj daly, prie pat Schenefelder Platz turgaus. Sakė, kad mašina tikrai tilps. Atvažiavom – medžiai, šakos, mašinos sustatytos, ir tas mūsų 18 metrų ilgio fūros monstras atrodė kaip dramblys stiklo parduotuvėj. Gerai, kad vairuotojas patyręs buvo, kitaip būtų reikėję tampytis su mažesne mašina papildomai. Tai va, realybė ne visada sutampa su Google Maps.

Dar vienas dalykas – Pinnebergo rajonas, kuriam priklauso Schenefeldas, kartais turi keistus savivaldybės reikalavimus dėl stovėjimo leidimų, ypač jei mašina didelė ir blokuoja eismą. Ne visada, bet pasitaiko. Aš pats iki galo nesu tikras, ar dabar jau reikia išankstinio leidimo kiekvienu atveju (paskutinį kartą kai tikrinau, atrodė, kad tik jei užstatai visą gatvę), bet geriau pasiskambint į vietos Ordnungsamt pasiklaust, negu paskui turėt problemų. Pataisymas: Ordnungsamt vokiškai, lietuviškai maždaug viešosios tvarkos skyrius, bet ne teismo antstoliai, nepainiokim.

Žodžiu, jei kraustaisi iš Schenefeld – nesvarbu, ar į Lietuvą, ar į kitą Vokietijos pusę, ar į Daniją (čia gi visai netoli siena), yra keli dalykai, kuriuos turi žinot. Ir aš tau juos čia sudėsiu. Be jokių pagražinimų.

Dažniausi klausimai, kuriuos girdžiu apie kraustymąsi iš šito kampo

Tai kaip iš tikro vyksta tarptautinis kraustymas iš Schenefeld? Ar čia tas pats, kas iš bet kur kitur Vokietijoj?

Na, iš principo taip, bet Schenefeldas, kaip ir sakiau, turi tą priemiesčio specifiką. Mes dažniausiai atsiunčiam mašiną, kuri realiai gali būti ir didesnė (pvz., 40 kubinių metrų ar pilna fūra 90+ kubų), bet viską derinam pagal tavo daiktų kiekį. Kraustymo dieną atvažiuoja komanda – paprastai 2–3 žmonės. Jie supakuoja, išneša, pakrauna. Jei turi labai daug daiktų, gali prireikt ir dviejų dienų. Svarbiausia – tiksliai suskaičiuot kiekį. Nes jei pasakai, kad turi 30 kubų, o realiai ten 45, tada prasideda šokiai su papildomom mašinom ir nervai. Būna, žmonės galvoja, kad „čia tik keli baldai“, o paskui paaiškėja, kad dar yra rūsys, daržinė, ir trys spintos, kurių net nepaminėjo. Ir kaina, aišku, šokinėja.

Kiek kainuoja kraustymasis iš Schenefeld į Lietuvą? Noriu konkrečių skaičių.

Ok, čia visada jautriausia vieta. Jeigu kraustaisi su daliniu kroviniu (tai yra, tavo daiktai dalijasi mašiną su kito kliento daiktais), gali gautis tarp 800 ir 1500 eurų už maždaug 10–15 kubinių metrų. Bet čia orientyras. Jei kraustaisi pilna mašina, kaina gali būti nuo 2500 iki 4500 eurų, priklausomai nuo atstumo, kiekio, ar reikia pakavimo, ir koks ten galutinis adresas Lietuvoj (Vilnius pigiau negu koks atokus vienkiemis). Dar pridėkim, kad jei reikia sandėliuot daiktus, čia jau papildomai. Šitie skaičiai iš mano praktikos, bet visada sakau – prašyk sąmatos, nes kiekvienas atvejis individualus. Negaliu pažadėt, kad tavo 3 kambarių butas su pianinu kainuos tiek pat, kiek kaimyno studijos tipo buto kraustymas.

Ar galiu vežtis absoliučiai viską? Yra kažkokių ribojimų?

Teoriškai taip, bet praktiškai – ne viską. Pvz., alkoholis – yra limitai, jei veži asmeniniam naudojimui, bet jei veži 50 butelių vyno kolekciją, gali kilt klausimų muitinėj (nors ES viduj formaliai ribojimų nėra, bet įrodinėk, kad čia ne komercija). Chemikalai, degūs daiktai – draudžiama. Augalai, žemė – teoriškai reikia fitosanitarinių sertifikatų, nors retai kas tikrina. Bet jei veži iš Schenefeld šiltnamio augalus į Lietuvą, geriau pasidomėk iš anksto, nes būna, kad konfiskuoja be jokių ceremonijų. Aišku, ginklai, narkotikai – ne, net neklausk. O šiaip, baldai, drabužiai, indai – viskas ok.

Kaip ten dėl tų Schenefeld gatvių? Ar tikrai sunku privažiuoti su didele mašina?

Kaip minėjau, ne visur. Yra vietų, ypač aplink Achter de Weiden ar tas naujesnes rajonų gatveles, kur vietos užtektinai. Bet yra senamiesčio tipo gatvių, kur siaura, automobilių priparkuota, ir dar medžiai. Kartais tenka statyti mašiną kiek toliau ir tampytis daiktus papildomai su vežimėliais. Tai užtrunka ir kainuoja daugiau darbo valandų. Šitas dalykas – viena iš priežasčių, kodėl visada klausiu adreso prieš duodant kainą. Nes jei pasakai „Schenefeld“, o realiai gyveni kažkur prie pat Halstenbek, kur privažiavimas dar kitoks, gali būti netikslumų.

Ar jūs supakuojat daiktus patys, ar man pačiam reikia viską daryti?

Galim ir viena, ir kita. Dažniausiai siūlom pilną servisą: atvažiuojam su pakavimo medžiagom – dėžėm, burbuline plėvele, specialiais rėmais paveikslams, televizoriams ir t.t. Komanda viską išardo, supakuoja, sužymi. Tai kainuoja papildomai, bet patikėk, kai pats pradedi vynioti indus į laikraščius, po trijų valandų jau nori verkt. Bet jei nori sutaupyti, gali supakuot pats, tik tada mes neatsakom už dūžius, jei kas nors blogai supakuota. Būna, žmonės deda lėkštes vieną ant kitos be jokio apsaugos – nu ir kas, kad jos sudūžta. Paskui kaltina mus. Tai geriau susitarkim iš anksto.

Kiek laiko trunka pervežimas iš Schenefeld į Lietuvą?

Standartiškai, jei tiesioginis reisas, nuo pakrovimo iki iškrovimo – apie 2–3 dienas. Pirmą dieną kraunam, antrą dieną mašina važiuoja (čia su poilsio pertraukom vairuotojui), trečią dieną iškraunam. Bet čia idealus scenarijus. Kartais užtrunka ilgiau, jei yra papildomų sustojimų, arba jei gaunasi koks nors delsimas muitinėj (nors ES viduj to neturėtų būt, bet biurokratija kartais nustebina). Beje, jei kraustymas vyksta daliniu kroviniu, gali užtrukt iki savaitės, kol mašina surenka visus krovinius. Tai va, čia reikia apsišarvuot kantrybe, jei pasirinkai pigesnį variantą.

Ką daryti, jei naujuose namuose dar nėra vietos daiktams, o iš Schenefeld jau reikia išsikraustyti?

O, čia klasika. Turim sandėliavimo paslaugą. Daiktus paimam, atvežam į mūsų sandėlį, sandėliuojam tiek, kiek reikia. Kai būni pasiruošęs – pristatom. Kainuoja papildomai, bet kartais tai vienintelė išeitis. Turėjom atvejį, kai šeima iš Schenefeld turėjo išsikelt iki mėnesio galo, o namas Lietuvoj dar tik buvo statomas. Daiktai pas mus sandėlyje gulėjo beveik pusmetį. Nieko, viskas buvo saugu. Svarbu, kad sandėlis būtų šildomas ir apsaugotas – visada klauskit to, nes yra kontorų, kurios laiko drėgnuose angaruose, ir paskui baldai pelija.

Kaip yra su draudimu? Ar mano daiktai apdrausti kelionės metu?

Mes visada siūlom draudimą, bet jis nėra automatiškai įskaičiuotas į bazinę kainą. Tai yra papildoma paslauga. Draudimas paprastai padengia žalą nuo stichinių nelaimių, avarijų, vagystės. Bet būtinai skaityk smulkiu šriftu – kartais nedengia, pvz., stiklo daiktų, jei jie nebuvo profesionaliai supakuoti. Jei veži senelio porcelianą ar brangų televizorių, geriau investuok į tą draudimą. Vienas klientas iš Schenefeld nesidraudė, o mes patekome į avariją netoli Hanoverio. Žala buvo nemaža, bet jis pats prisiėmė riziką. Taip, kad galvok.

O jei turiu mažai daiktų? Tarkim, tik kelias dėžes ir dviratį? Ar apskritai verta kviestis įmonę?

Na, čia priklauso. Jei turi tikrai labai mažai, galima naudotis siuntų tarnybom kaip DHL, bet siųsti baldus ar didesnius daiktus – nepraktiška. Mes turim ir mažesnių transportų variantų – pvz., iki 15 kubų mikroautobusą. Gali būt, kad dalinis krovinys irgi variantas. Bet jei tikrai 5 dėžės ir tiek, gal net apsimoka pačiam su autobusu ar automobiliu pervežt. Mes kartais patys patariam klientam, kad jam pigiau būtų pačiam, nors sau taip nuostolį darom. Bet sąžinė svarbiau.

Ar jūs išmontuojate baldus? Nes aš pats su tais IKEA raktais nelabai draugauju.

Taip, išmontuojam. Spintas, lovas, stalus – viską, ką reikia. Ir paskui sumontuojam vietoj. Bet turėk omeny, kartais seni baldai, ypač medžio drožlių plokštės, po poros išmontavimų jau nebestovi gražiai. Turėjom situaciją, kai klientė iš Schenefeld verkė, kad jos mėgstamiausia komoda sugriuvo, nes jau buvo trečią kartą ardoma. Mes perspėjam, bet ne visada pavyksta išgelbėt. Todėl jei baldai seni, gal geriau jau palikt vietoj ir parduot per eBay Kleinanzeigen.

Ar galit paimti daiktus, jei aš pats negaliu būti vietoj Schenefelde?

Galim. Jei turi patikimą žmogų, kuris įleis, arba paliksi raktus pas kaimyną – viskas ok. Sudarom inventoriaus lapą, viską aprašom, nufotografuojam. Bet būna nesmagumų. Kartą klientas iš Schenefeld mums davė raktus, bet pamiršo pasakyt, kad rūsyje yra jo dviračių kolekcija, kurios mes nepasiėmėm, nes nežinojom, kad ji jam priklauso. Paskui skambino, kodėl liko. Tai geriau viską aiškiai apžiūrėt kartu.

Kaip ten su ta Schenefeld vieta prie Hamburgo? Ar dažnai kamščiai turi įtakos kraustymo laikui?

O, taip. Jei mūsų mašina turi važiuoti pro Hamburgą, ypač ryto piko metu ar penktadienį po pietų, gali užtrukti. Aplinkkeliai, žinoma, yra, bet kartais ir ten kamščiai. Jei gyveni arčiau A23 greitkelio, tai dar pusė velnio. Bet jei reikia suktis per tą Wedel, Holm ar į kitą pusę link Elbės – būna, kad prarandam valandą. Tai įskaičiuojam į planavimą, bet ne visada pavyksta tiksliai nuspėt.

Ar jūsų vairuotojai kalba lietuviškai?

Su mumis dirba lietuviai, tai taip, vairuotojai ir komanda – lietuviškai kalbantys. Bet kartais samdom vietinius vokiečius pagalbiniams darbam, tai tie jau tik vokiškai ar angliškai. Svarbu, kad bent vienas žmogus komandoj būtų lietuvis, kad galėtum normaliai susikalbėt, kai nervai jau ant ribos. Nes patikėk, kraustymosi dieną visi būna įsitempę, tai papildoma kalbos barjeras tik apsunkina reikalą.

Ką daryti su maisto produktais? Ar juos vežat?

Paprastai nepatariam. Ypač šaldytus ar greit gendančius. Techniškai galima, bet reikia šaldymo įrangos, o mes neturim šaldytuvų mašinose. Sausus produktus – miltus, konservus – ok, bet kam vežtis 10kg miltų į Lietuvą? Nebent labai specifiniai dalykai. Turėjom klientę, kuri norėjo vežtis šaldytą žuvį iš Hamburgo žuvies turgaus. Aišku, nepaėmėm. Ji pyko, bet ką darysi – mes ne maisto kurjeriai. Kartais, tiesa, jei kelionė trumpa, žiemą, kai lauke šalta, nedidelį kiekį galima tiesiog termo dėžėje. Bet rizika didelė.

Ar galiu kraustytis sekmadienį? Nes Vokietijoj gi poilsio diena.

Oficialiai – ne. Vokietijoj sekmadieniais ir švenčių dienomis komercinis transportas negali dirbti, jei tai nėra skubus atvejis. Kraustymasis nėra skubus atvejis, nebent turi specialų leidimą. Tai mes sekmadieniais nekraustome. Šeštadieniais – taip, bet kartais trumpesnė darbo diena. Geriausia planuot darbo dienom. Nors žinau, kad žmonėms patogiau savaitgaliais, bet biurokratija Vokietijoj šitoj vietoj griežta. Pabandykit susitart su darbdaviu dėl laisvos dienos, bus paprasčiau.

Kiek iš anksto reikia užsakyti kraustymąsi iš Schenefeld?

Aš visada sakau – kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač vasarą. Nuo gegužės iki rugsėjo mes užsakyti kartais 4–6 savaitėm į priekį. Žiemą ramiau, gali užtekt ir dviejų savaičių. Bet jei turi konkretų terminą, pvz., buto nuomos sutarties pabaigą, nelaikyk iki paskutinės minutės. Turėjom atvejį, kai žmogus paskambino antradienį, o penktadienį jau reikėjo išsikraustyti. Kažkaip sužongliravom, bet kaina buvo didesnė, nes teko atšaukt kitus darbus. Planavimas – tavo draugas.

Kaip apmokėjimas? Ar reikia mokėti iš karto viską?

Paprastai prašom avanso – 20–30% prieš kraustymąsi, likutį po iškrovimo. Kartais, jei klientas naujas ir suma didelė, galima tartis dėl dalimis. Bet su fiziniais asmenim viskas paremta pasitikėjimu. Būna, kad žmonės nesąžiningi. Kartą klientas iš Schenefeld po iškrovimo dingo, neatsakinėjo į skambučius. Tada jau tenka pereit prie oficialių raginimų. Bet 99% atvejų viskas vyksta normaliai. Turim ir sąskaitų faktūrų sistemą, priimam pavedimus.

O jei turiu gyvūnų? Ar vežat ir augintinius?

Ne, mes tik daiktus. Gyvūnus reikia vežtis atskirai – arba pačiam, arba su specializuotom gyvūnų pervežimo tarnybom. Kartą bandėm padėt, vežėm šunį kliento automobily, kol vilkikas ėjo atskirai. Bet šiaip atsakomybės nenorim prisiimt. Gyvūnas gali susirgt, išsigąst, pabėgt. Tai ne mūsų sritis. Yra įmonių, kurios specializuojasi tik gyvūnų transporte, ir jos žino visus reikalavimus, skiepus, dokumentus.

Ar galiu gauti pagalbą dėl visų dokumentų, reikalingų kraustymuisi?

Mes nesam teisininkai ar konsultantai. Bet praktiškai, iš asmeninės patirties, pasakom, ko reikia: deklaracijos formos, inventorizacijos sąrašai. Kartais, jei veži didesnį kiekį, gali prašyti įrodymo, kad čia asmeniniai daiktai, o ne komercinė siunta. Bet ES viduj – pakankamai laisvai. Jei kraustaisi iš Vokietijos galutinai, reikia išsiregistruoti, pranešti apie išvykimą. Čia jau tavo atsakomybė. Kartais patariam, bet tik kaip draugas, ne kaip oficiali paslauga.

Kokie yra dažniausi nesusipratimai kraustantis iš Schenefeld?

Pats dažniausias: žmonės neįvertina daiktų kiekio. Sako, „čia tik vieno kambario“, o paskui paaiškėja, kad dar palėpėj, rūsy, balkone, pas kaimyną garaže yra daiktų. Kitas dalykas: netikslus adresas Lietuvoj. Pvz., pasako kaimo pavadinimą, o realiai tai vienkiemis už 5 kilometrų nuo to kaimo, kur privažiavimas per žvyrkelį. Mūsų didelė mašina gali ir neprasibrauti. Ir trečias – žmonės galvoja, kad „viskas įskaičiuota“, nors sutarty aiškiai parašyta, kad parkavimo leidimai, papildomi nešimai, senų baldų utilizavimas – mokami atskirai.

Ar galiu palikti daiktus, kurių nenoriu, ir jūs juos utilizuojate?

Galim, bet tai mokama. Vokietijoj utilizacija griežtai reglamentuota. Negali tiesiog išmest bet kur. Turim sutartis su atliekų tvarkymo punktais. Kartais nuvežam į BSR (Hamburgo atliekų tvarkymo įmonę) ar pan., bet ten mokesčiai priklauso nuo svorio ir tipo. Tai jei turi seną sofą, kurią nori palikt, suskaičiuosim papildomai. Kartais pigiau pačiam nuvežt į Wertstoffhof, jei turi mažą priekabą ar mašiną.

Kaip su pianinais, seifais ar kitais sunkiasvoriais daiktais?

Oi, čia atskira tema. Pianinai, ypač seni, sunkūs, reikalauja specialios įrangos, kartais net krano. Jei gyveni daugiabutyje Schenefelde be lifto – bus brangiau. Seifai irgi. Turim vieną klientą, kuris turėjo 300kg seifą. Nežinau, kam žmogui toks seifas nuomojamam bute, bet vežėm. Kainavo papildomai, nes reikėjo specialių diržų, vežimėlio, ir trijų stiprių vyrų. Tai jei turi tokių „staigmenų“, sakyk iš karto, nes kitaip atvažiuosim nepasiruošę ir gaišim laiką.

Ar vežat daiktus į kitas šalis, ne tik į Lietuvą? Pvz., iš Schenefeld į Latviją ar Estiją?

Taip, žinoma. Maršrutai į Baltijos šalis mums įprasti. Kartais darom reisus į Suomiją, bet ten jau keltas iš Travemiundės arba per Estiją. Vežam ir į kitas Vokietijos vietas, kartais į Lenkiją. Bet mūsų pagrindinis profilis – tarptautiniai pervežimai Baltijos regione. Šiaip kuo toliau, tuo brangiau, logiška.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos žmonės nežino?

Slaptų – ne, bet yra tokių, kurių žmonės nesitiki. Pvz., jei reikia parkavimo leidimo ir jį užsako pats klientas – ok, jei mes užsakom – tai kainuoja administravimo mokestį. Jei reikia neštis per balkoną, o ne pro duris – papildomas darbas. Jei dirbam viršvalandžius, nes klientas nepasiruošęs – irgi papildomai. Viskas yra sutarty, bet žmonės kartais neskaito smulkiai. Aš visad sakau – skaitykit sutartį iki galo. Ne pasaką, o sutartį.

Kaip jūs užtikrinat, kad daiktai neprapuls? Ar numeruojat dėžes?

Taip, kiekviena dėžė gauna numerį ir yra surašoma į inventoriaus lapą. Klientas gauna kopiją. Iškraunant viską tikrinam. Bet būna, kad mažos dėžės pasimeta tarp didelių baldų. Kartą klientė iš Schenefeld ieškojo dėžės su papuošalais. Pasirodė, kad ji buvo įdėta į spintą, kad neužimtų vietos. Radom, bet nervų kainavo. Tai visad dalykus, kurie ypač brangūs širdžiai, geriau vežkis pats savo automobiliu.

Ar jūs dirbate su įmonėmis, ar tik su privačiais asmenimis?

Abiem. Įmonėms dažnai reikia pervežti biuro baldus, įrangą, dokumentus. Turim patirties su įmonių kraustymu iš Schenefeld, pvz., kai užsidarė viena maža kontora prie Industriegebiet. Darėm viską savaitgalį, kad netrukdytų darbui. Įmonėm dažniau reikia sąskaitų faktūrų su PVM, oficialių sutarčių. Bet esmė ta pati – paimam, pervežam, paliekam.

Koks jūsų pats keisčiausias prašymas, susijęs su Schenefeld?

Keisčiausias? Buvo, kai klientas paprašė pervežti tik vieną daiktą – didžiulį akvariumą su žuvim. Aišku, žuvis reikėjo atskirai pervežti. Tai mes akvariumą supakavom, o jis su draugu vežėsi žuvis kibiruose savo mašinoj. Nesupratau iki galo, kodėl negalėjo visko pats padaryt, bet sakė, kad akvariumas per sunkus jo automobiliui. Ok, pinigai buvo geri, bet atsakomybė didžiulė.

Ar turit kokių patarimų žmonėms, kurie dar tik planuoja kraustymąsi iš Schenefeld?

Pirma – pradėk ruoštis anksti. Išsimesk nereikalingus daiktus (per eBay Kleinanzeigen arba padovanok). Antra – aiškiai susirašyk, ką veši. Trečia – nepasikliauk atmintim, nufotografuok viską prieš kraustymąsi. Turėjom atvejų, kai klientas sakė, kad turėjo 10 dėžių, o pagal mūsų sąrašą buvo 9. Nuotraukos padeda išvengt ginčų. Ir paskutinis – nusiteik, kad diena bus įtempta, bet pakenčiama. Mes stengiamės, kad viskas eitų kuo sklandžiau, bet gyvenime visko pasitaiko.

Apibendrinant

Žodžiu, kraustymas iš Schenefeld nėra raketa, bet reikia į jį žiūrėt rimtai. Nesvarbu, ar čia mažas butukas prie Schenefelder Platz, ar namas su kiemu – visur yra savos detalės. Svarbiausia – netylėt, klausinėt, sakyt, ko norit, ir būt sąžiningiem su pervežimo įmone. Mes ne magai, bet jei viską žinom iš anksto, galim padaryt, kad tas kraustymasis būtų kuo mažiau nervų gadinantis. O jei dar ir oras geras tądien, kai kraustomės – išvis pasaka. Sėkmės!