Kraustymas iš Salzgitter: ką žinau po 20+ metų pervežimų

Žinot, kartais pagalvoju, kad tie Vokietijos miestai, ypač pramoniniai, turi savo charakterį. Salzgitter – ne išimtis. Kai pirmą kartą ten važiavau, gal prieš kokius 15 metų, pasiklydau tuose jų rajonuose, Lebenstedt, Bad, ir galvojau, kas čia per miestas, kur viskas taip išsibarstę. Bet prie reikalo. Jeigu jūs dabar galvojate apie kraustymąsi iš Salzgitter, nesvarbu, ar į Lietuvą, ar į kitą Vokietijos pusę, ar dar kur, pabandysiu papasakoti, kaip tai atrodo iš mano, paprasto vežėjo, perspektyvos. Be jokių ten SEO triukų ar gražių pažadų. Tik praktika, kartais netvarkinga, kaip ir pats gyvenimas. Kraustymas iš Salzgitter turi savo niuansų, ir ne visada jie malonūs, bet ką padarysi.

Pats dirbu su pervežimais jau daugiau nei dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau visko – nuo ašarų, kai šeima palieka namus, kuriuose gyveno dešimtmetį, iki keiksmų, kai koks nors biurokratinis velnias sugadina visą dieną. Esu vežęs ir studentų daiktus, ir ištisas gamyklėles. Ir žinot ką? Nėra dviejų vienodų kraustymųsi. Ypač kai kalbam apie tokį miestą kaip Salzgitter, kuris, sakykim atvirai, nėra Berlynas ar Hamburgas. Čia logistika kartais būna... įdomi.

DUK: klausimai, kurių tikrai sulaukiu dėl Salzgitter

Kodėl kraustymas iš Salzgitter kartais brangesnis nei iš kitų Vokietijos miestų?

Žiūrėkit, čia nėra jokio kosmoso. Tiesiog Salzgitter nėra pagrindinis logistikos mazgas. Jei vežate iš, tarkim, Hanoverio ar Berlyno, ten mašinų srautas didžiulis, visada rasi, kas važiuoja atgal į Lietuvą ar Lenkiją. O Salzgitteris yra šiek tiek nuošaly, prie A39, bet ne pagrindiniam koridoriuje. Tai reiškia, kad vežėjas dažnai turi daryti specialų reisą, o ne "užkabinti" krovinį pakeliui. Aišku, jei jūsų daiktų nedaug, galima derinti, bet jei pilnas namas – skaičiuokitės, kad mašina atvažiuos tik dėl jūsų. Degalai, laikas, amortizacija – viskas sueina į kainą. Dar prisideda, kad mieste daug pramonės zonų, kartais privažiavimai siauri, o jei gyvenat kokiam senesniam rajone, tai su dideliu furgonu ten apsisukti – cirkas.

Ar geriau samdyti vietinę Salzgitter įmonę, ar lietuvių vežėją?

Priklauso. (Ai, nekenčiu šito žodžio, bet čia jis tinka). Jei jūsų tikslas yra Lietuva, tai lietuvių vežėjas bus paprasčiau. Mes kalbam ta pačia kalba, suprantam, ko reikia muitinėje, jei kas, ir dažniausiai turim kontaktų, kad greitai sutvarkytume dokumentus. Vietinė vokiečių įmonė gali būti labai profesionali, bet jų kaina už tarpvalstybinį pervežimą dažnai būna kosminė, nes jie dažnai subkontraktuoja tą patį lietuvį ar lenką, tik užsideda savo antkainį. Bet jei kraustotės Salzgitterio viduje, tai vietiniai su savo mažesnėm mašinom ir miesto pažinimu gali būti geresnis variantas. Teko matyt, kai lietuvis su vilkiku bando įlįsti į kiemą tarp dviejų namų Bad rajone... na, nepasisekė.

Kokių dokumentų reikia kraustymuisi iš Salzgitter į Lietuvą?

Klausimas iš tų, kur atsakymas per dešimt metų pasikeitė. Dabar, kai Vokietija ir Lietuva abi Šengene, tai bent jau sienų nėra. Bet jei vežatės visą namų turtą, reikia turėti daiktų sąrašą. Ne šiaip "dėžė su rūbais", o normalų inventory. Kodėl? Nes jei policija sustabdys kur nors Lenkijoje patikrinti, jie norės matyti, kad nevežate kontrabandos. Ypač jei turit kokių antikvarinių daiktų ar brangios elektronikos. Kartais rekomenduoju klientams nusifotografuoti vertingesnius daiktus prieš kraunant. Dėl visa ko. O jei vežatės ir automobilį, tai jau atskira istorija su eksporto numeriais ar tranzitais. Bet čia jau ne mano sritis 100%, geriau pasikonsultuoti su ekspeditoriumi, kuris specializuojasi transporto priemonių pervežime.

Ar tiesa, kad Salzgitter brangus parkingas vilkikams?

O, čia gera tema! Taip. Ypač jei reikia nakvoti. Salzgitter nėra tas miestas, kur rasi daug laisvų vietų. Yra pora aikštelių prie autobanų, bet jos dažnai užpildytos. Jei jūsų daiktų pakrovimas užtrunka, tarkim, ne viskas supakuota, ir mes turim laukti, tai tas laukimas kainuoja. Ne tik mums, bet ir jums, nes prastovos įeina į valandinį tarifą. Būna, kad klientas sako "aš greitai", o paskui keturias valandas nešioja dėžes iš rūsio. Tai tas "greitai" virsta papildomais 80 eurų. Todėl visada sakau: pasiruoškit IKI galo. Kai mašina atvažiuoja, turi būti tik krovimas, ne pakavimas.

Kaip vyksta baldų išmontavimas ir surinkimas?

Standartiškai mes darom išmontavimą, bet ne surinkimą. Aišku, jei susitarėm kitaip, tada taip. Bet dažniausiai vežėjo darbas yra transportuoti, o ne staliauti. Turiu kolegą, kuris kartą surinkinėjo virtuvę klientui naujoj vietoj ir sugadino stalviršį. Aiškinosi paskui pusę metų, kas kaltas. Nuo to laiko aš su surinkimu atsargus. Rekomenduoju: jei turite brangių baldų, geriau samdykite atskirą meistrą vietoje, arba labai aiškiai aptarkite su vežėju, kas atsakingas už kokius darbus. Mes išmontuojam, sukraunam, vežam, iškraunam – tai mūsų duona. O surinkimas – jau desertas, kurį ne visi moka gaminti.

Ką daryti, jei Salzgitter bute nėra lifto, o aš gyvenu 5 aukšte?

Oho, čia jau skauda. Pats esu nešęs pianiną į ketvirtą aukštą be lifto. Tai yra papildomas darbas, ir jis tikrai kainuos. Kiekvienas aukštas be lifto – tai papildomi eurai prie valandinio tarifo. Kartais klientai bando derėtis, sako "čia tik penktas, bet laiptai platūs". Platūs, neplatūs – nešti 100 kg spintą į viršų yra fizinis darbas. Ir dar pavojingas. Jei žinot, kad bus sunku, būtinai įspėkit vežėją iš anksto. Nes kitaip atvažiuos du vyrukai, pamatys situaciją, ir gali atsisakyti dirbti už tą pačią kainą. Būna, kad tenka samdyti papildomą žmogų vietoje. Salzgitteryje yra pora darbo biržų, bet greitai rasti žmogų, kuris nori panešioti baldus už keliasdešimt eurų, nėra lengva.

Ar vežate augintinius, pvz., šunį ar katę?

Ne, gyvūnų nevežam. Tai yra atskira specializacija. Aš asmeniškai bijau, kad gyvūnas patirs stresą, susirgs, ir aš būsiu kaltas. Vieną kartą klientė verkė, nes jos katinas dingo per sustojimą Lenkijoje. Radom po trijų valandų po mašinos sėdyne. Nuo to laiko – jokių gyvūnų. Yra specialios gyvūnų pervežimo tarnybos, jos brangios, bet ten bent jau žino, ką daro. Mano patarimas: jei kraustotės iš Salzgitter su augintiniu, susiraskit gyvūnų vežėją arba patys skriskite su juo lėktuvu, jei įmanoma.

Kokia situacija su muitine, jei vežu daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys ES, muitinės formaliai nėra. Bet... (visada yra tas "bet"). Kartais, labai retai, bet pasitaiko patikrinimai. Ypač jei vežate daug naujų daiktų originaliose pakuotėse. Tada inspektorius gali pagalvoti, kad tai komercinis krovinys, ir bandyti apmokestinti PVM. Jei vežatės savo naudotus asmeninius daiktus – problemų neturėtų būti. Bet jei tarp jų yra, pavyzdžiui, penki nauji televizoriai dėžėse... na, tada jau įtartina. Vienas klientas vežėsi "savo kolekciją", o pasirodė, kad perekūpinėja. Muitinėj prilipo, ir aš kaip vežėjas turėjau aiškintis, nors nieko nežinojau. Tai dabar visada klausiu, ar tikrai viskas asmeniška.

Kaip apskaičiuojate kainą kraustymuisi iš Salzgitter?

Yra keli būdai. Dažniausiai žiūrim į atstumą, daiktų kiekį (kubatūrą arba svorį), ir darbo sudėtingumą. Atstumas nuo Salzgitter iki, tarkim, Vilniaus yra apie 1300 km. Tai vairuotojas su furgonu važiuos apie 15-16 valandų. Plius poilsio laikas, plius krovimas. Tai jau vien kuras kainuos apie 250-300 eurų. Tada pridedam darbo valandas. Standartiškai, pora žmonių krovimui ir iškrovimui kainuoja apie 40-50 eurų per valandą. Ir tada žiūrim, ar reikia specialios įrangos, ar yra sunkių daiktų. Gaunasi, kad vidutinis trijų kambarių buto kraustymas iš Salzgitter į Lietuvą gali kainuoti tarp 1500 ir 2500 eurų. Aišku, čia labai apytiksliai.

Ar galima sutaupyti, jei dalį daiktų išvežu pats?

Aišku, kad galima. Jei turite priekabą ar didesnį automobilį, smulkesnius daiktus, dėžes su rūbais galite išsivežti patys. Tada mums lieka tik dideli baldai ir buitinė technika. Tai sumažina kubatūrą, ir galbūt tilpsime į mažesnį furgoną, o ne į didelį vilkiką. Bet yra rizika: jei jūsų mašina suges kažkur Lenkijoje, tai aš jau niekuo nepadėsiu. Vienas klientas taip sutaupė 400 eurų, bet paskui sumokėjo 600 už savo auto remontą. Tai sutaupymas gavosi su minuso ženklu.

Kokie Salzgitter rajonai yra problemiškiausi privažiavimui?

Na, tikrai ne centras. Labiausiai nekenčiu (atsiprašau už žodį) tų senų siaurų gatvelių aplink Bad Salzgitter ar kai kurių Lebenstedt dalių, kur yra daugiabučiai su vidiniais kiemais. Ten kartais net su trumpu furgonu sunku apsisukti, ypač jei kieme pristatyta mašinų. Būna, kad tenka blokuoti eismą, o vokiečiai, nors ir mandagūs, nemėgsta, kai trukdai jų rutinai. Privažiavimas prie privačių namų dažniausiai normalus, nebent namas ant kalno, bet Salzgitter nėra labai kalnuotas. Pramoninėse zonose, prie Sandbach ar Thiede, privažiavimai platūs, bet ten daugiau biurų ir sandėlių, ne gyvenamųjų namų.

Ar teikiate pakavimo paslaugą?

Teikiam, bet tai yra papildoma paslauga, ir ne pigi. Pakavimas užtrunka daug laiko. Vieną kartą pakavom trijų kambarių butą – užtrukom visą dieną. Ir dar klientė vis klausinėjo, ar tikrai reikia kiekvieną puodelį atskirai vynioti. (Taip, reikia, jei norit, kad atvažiuotų sveikas). Jei turit laiko ir noro, geriau susipakuokit patys. Bet jei neturit – mes galim, tik kaina išaugs. Mes naudojam standartines dėžes, burbulinę plėvelę, specialius antklodes baldams. Viskas vokiška, tvarkinga. Bet, žinokit, kartais geriau nusipirkti dėžių iš Bauhaus ir patiems susidėti smulkmenas. Sutaupysit ir tiksliai žinosit, kas kur yra.

Kas atsitinka, jei daiktas sugadinamas pervežimo metu?

Čia pati nemaloniausia dalis. Visada sakau klientams: idealiai nesudaužoma nieko, bet gyvenime visko pasitaiko. Mes turim civilinės atsakomybės draudimą, bet jis dengia tik mūsų kaltę. Jei dėžė buvo blogai supakuota, ir lėkštės viduje suskilo – čia jau ne mūsų atsakomybė. Jei mes pametėm televizorių – mūsų. Svarbu viską apžiūrėti iškrovimo metu. Jei matot įbrėžimą ar įskilimą, iškart fotografuokit ir sakykit vairuotojui. Pasirašius, kad viskas priimta be priekaištų, vėliau įrodyti, kad mes kalti, bus labai sunku. Buvo atvejis, kai klientas po savaitės paskambino, kad spintos durelės subraižytos. Na, po savaitės... gal jau pats užkliudė.

Ar reikia rezervuoti kraustymą iš Salzgitter iš anksto?

Geriausiai – taip, ypač vasarą. Vasara yra karščiausias metas. Visi nori kraustytis, kai geri orai. Jei planuojat kraustytis, tarkim, liepą ar rugpjūtį, rekomenduočiau skambinti bent prieš 3-4 savaites. Pavasarį ir rudenį laisviau. Žiemą – slidu ir tamsu, bet kainos kartais mažesnės, nes darbų mažiau. Aišku, jei jūsų situacija "dega", bandysim padėti, bet gali tekti mokėti skubos priemoką. Aš pats nekenčiu skubos užsakymų, nes jie sugriauna visą grafiką, o kiti klientai pradeda nervintis.

Kaip vyksta atsiskaitymas?

Standartiškai – 30-50% avansas prieš pakrovimą, likusi dalis po iškrovimo. Grynais arba pavedimu. Su vokiečiais dažniau pavedimas, lietuviai dar mėgsta grynuosius, bet čia jau kaip susitarsim. Sąskaitą faktūrą išrašom visada. Kartais klientai klausia, ar galima atsiskaityti eurais, ar tik litais (juokauju, aišku, eurais). Labai retai, bet pasitaiko, kad po iškrovimo klientas bando derėtis: "o gal čia tą įbrėžimą jau buvo, tai minus 50 eurų". Nemėgstu tokių žaidimų. Todėl viską fiksuojam prieš krovimą, nusifotografuojam.

Ar vežate pavienius daiktus, pvz., tik motociklą iš Salzgitter?

Taip, vežam. Pavieniai negabaritiniai daiktai yra atskira tema. Motociklai, senoviniai automobiliai, pianinai, seifai. Tam reikia specialių tvirtinimų, kartais gervių. Kaina skaičiuojama ne pagal kubatūrą, o pagal svorį, gabaritus ir riziką. Motociklą iš Salzgitter į Lietuvą pervežti gali kainuoti apie 400-600 eurų, priklausomai nuo to, ar jis važiuoja, ar ne, ar reikia jį užkelti ant platformos. Vieną kartą vežiau Harley Davidson, tai šeimininkas visą kelią skambino kas valandą, ar viskas gerai. Nervų kaina neįskaičiuota.

Ką daryti su daiktais, kurių nebenoriu vežtis?

O, čia gera praktinė problema. Salzgitter yra kelios socialinės parduotuvės, pvz., prie Lebenstedt centro, kur galima atiduoti baldus, jei jie geros būklės. Arba "eBay Kleinanzeigen" – ten vokiečiai greitai atvažiuoja pasiimti nemokamų daiktų. Jei daiktai šiukšlės, tai reikia vežti į atliekų surinkimo aikštelę (Recyclinghof). Bet ten ne viską priima nemokamai, kartais reikia mokėti už statybines atliekas ar seną elektroniką. Mes, kaip vežėjai, galim išmesti, bet tai bus papildoma paslauga su papildoma kaina, nes reikia laiko ir mokesčių sąvartyne. Geriausia patiems susitvarkyti prieš atvažiuojant.

Ar yra kokių nors draudimų vežti tam tikrus daiktus?

Taip, yra. Pavojingos medžiagos – jokiu būdu. Dažai, tirpikliai, dujų balionai, degalų kanistrai. Jei rasim tokį daiktą, tiesiog neimsim. Nes jei sustabdys policija, baudos kosminės. Augalai – teoriškai galima, bet kartais muitinėj stabdo dėl fitosanitarinių reikalavimų, nors čia ES. Asmeniškai nesu vežęs didelių kaktusų kolekcijų, bet kolega vežė, tai turėjo problemų. Maisto produktai – jei šaldytuve pamiršote sviestą, nieko tokio, bet vežti pilną šaldiklį mėsos – nesąmonė. Suges.

Kiek laiko užtrunka pats pervežimas iš Salzgitter į Lietuvą?

Jei kalbam apie standartinį kraustymąsi, tai pats vairavimas iki, tarkim, Kauno, trunka apie 16-18 valandų. Bet su poilsiu, tai realiai dvi dienos. Pakrovimas, jei butas normaliai supakuotas, užtrunka 3-5 valandas. Iškrovimas – dar 2-3 valandos. Tai viso proceso trukmė – apie 2-3 dienas nuo atvykimo į Salzgitter iki daiktų išdėliojimo naujoje vietoje. Kartais klientai nori, kad mes važiuotume naktį, kad ryte būtume vietoje. Teoriškai galima, bet aš naktinių reisų nelabai mėgstu dėl saugumo. Vairuotojas pavargsta, kelias ilgas.

Ar padedate perkraustyti daiktus į sandėlį Salzgitteryje?

Taip, kartais taip būna. Žmogus parduoda namą, bet naujas dar nebaigtas, tai reikia daiktus laikinai sandėliuoti. Salzgitteryje yra keli sandėliavimo paslaugų tiekėjai (pvz., "MyBox" ar panašūs), bet jie brangūs. Mes patys turim nedidelį sandėlį, bet jis dažniausiai užimtas. Galiu tarpininkauti, surasti vietą, bet tai vėl papildomas darbas. Šiaip, logiškai mąstant, galbūt pigiau būtų iškart vežti į Lietuvą ir ten sandėliuoti, nei mokėti Vokietijos sandėlio kainas. Bet čia jau jūsų pasirinkimas.

Kaip elgtis, jei kaimynai blokuoja privažiavimą prie namo Salzgitter?

O, tai klasika. Vokiečiai tvarkingi, bet kartais per daug. Jei jų mašina stovi taip, kad negalim privažiuoti, pirmiausia – mandagiai paprašyti. Jei nepadeda – skambinti į Ordnungsamt (viešosios tvarkos tarnyba). Bet tai užtruks. Praktikoje, mes dažnai tiesiog nešam daiktus toliau, jei įmanoma. Tai užtrunka ilgiau ir kainuoja daugiau. Vieną kartą teko laukti valandą, kol kaimynas grįžo iš parduotuvės. Nuo tada visada sakau klientams: dieną prieš mūsų atvykimą, pasikalbėkit su kaimynais, kad jie patrauktų mašinas. Dauguma sutinka, jei žino iš anksto.

Ar galima vežti daiktus be kliento, t.y., tik raktus atiduoti?

Teoriškai taip, praktiškai – retai. Mes vengiam tokių situacijų. Įsivaizduokit, atvažiuojam į tuščią butą, kraunam daiktus, o paskui klientas sako: "Trūksta auksinio žiedo". Kas kaltas? Todėl aš visada prašau, kad bent vienas šeimos narys būtų vietoje. Arba įgaliotas asmuo. Jei tikrai negalit, tada filmuojam visą krovimo procesą nuo A iki Z. Bet tai užima laiko. Vieną kartą taip krausčiau butą, tai jaučiausi kaip koks įsilaužėlis, nors turėjau raktus ir sutartį. Nepatogu.

Kokie sezonai patys blogiausi kraustymuisi iš Salzgitter?

Jau minėjau, vasara – užimtumas, bet oras geras. Vasara yra piko metas. Blogiausias – žiema, ypač sausis ir vasaris. Salzgitter nėra Alpės, bet sniego ir ledo pasitaiko. Privažiavimai slidūs, nešti baldus per pusnis – malonumo mažai. Druska ant kelių ėda mašinas, vairavimas sunkesnis. Ir tamsu – pakrovimas dažnai vyksta tamsoje. Bet kainos žiemą gali būti 10-15% mažesnės. Tai jei norit sutaupyti, ir nebijot šalčio – kodėl gi ne. Aš asmeniškai nekenčiu kraustytis per lietų. Nei žmogui gera, nei baldai džiaugiasi.

Ar tiesa, kad Vokietijoje reikia mokėti už baldų išmetimą?

Tiesa, ir dar kokia. Vokietijoje atliekų tvarkymas yra rimtas reikalas. Senos sofos ar spintos negali tiesiog palikti prie konteinerio. Reikia vežti į Recyclinghof arba užsakyti Sperrmüll (stambių gabaritų atliekų išvežimą) iš miesto tarnybos. Tai kainuoja. Arba, jei baldai geri, galite bandyti parduoti ar atiduoti per Kleinanzeigen. Aš pats kartą padėjau klientui išmesti seną čiužinį, tai sumokėjau 15 eurų sąvartyne. Tai įskaičiavau į sąskaitą, klientas nustebo, bet tokia tvarka. Nemokamai niekas nieko neima.

Kaip žinoti, ar vežėjas patikimas?

Šitas klausimas vertas atskiro straipsnio. Bet trumpai: žiūrėkit į atsiliepimus, bet ne aklai. Jei visi atsiliepimai idealūs – įtartina. Normaliam vežėjui visada pasitaiko koks nors nepatenkintas klientas. Klauskit konkrečių dalykų: ar turi draudimą, kokios mašinos, kiek žmonių atvažiuos. Jei vežėjas vengia atsakyti arba sako "viskas bus gerai" be konkretikos – bėkit. Geras vežėjas papasakos ir apie rizikas, o ne tik apie rožes. Pvz., aš visada sakau: gali būti kamščiai, gali būti vėlavimas, bet mes darom viską, kad to išvengtume. Kartais užtenka ir rekomendacijos iš pažįstamų. Bet ir ten būna – vienam pasisekė, kitam su tuo pačiu vežėju – ne.

Ar galima sustoti pakeliui, jei reikia į tualetą ar pavalgyti?

Aišku, kad galima. Mes nesam robotai. Planuojam sustojimus kas 3-4 valandas. Bet jei jūsų daiktai mašinoje, ir mes sustojam, aš visada rekomenduoju, kad kažkas liktų prie mašinos. Nes būna visokių žmonių aikštelėse. Jei keliaujat kartu su mumis (kai kurie klientai važiuoja kartu, nors dažniausiai skrenda ar važiuoja atskirai), tai jūs ir prižiūrit. Jei ne – mes su vairuotoju pakaitom einam valgyti. Aikštelėse Lenkijoje, prie autobanų, kartais būna įtartinų veikėjų. Niekada nepalieku mašinos be priežiūros ilgam.

Kas yra CMR draudimas ir ar jo reikia?

CMR yra tarptautinis krovinio važtaraštis, kuris kartu yra ir atsakomybės dokumentas. Jei vežate tarptautiškai, jis privalomas. Jame surašomi visi daiktai, jų būklė, vertė. Jei kas nors atsitinka, CMR yra pagrindas kreiptis į draudimą. Bet yra niuansas: standartinis CMR draudimas dengia tik labai mažą sumą už kilogramą. Jei vežate kažką labai brangaus, reikia papildomo draudimo. Aš visada klausiu: ar turite daiktų, vertų daugiau nei, tarkim, 5000 eurų? Jei taip – drauskimės papildomai. Kainuoja gal 1-2% nuo deklaruojamos vertės, bet ramiau.

Išvada: ar verta nervintis dėl kraustymo iš Salzgitter?

Žinot, po tiek metų galiu pasakyti viena: kraustymasis visada yra stresas. Nesvarbu, ar iš Salzgitter, ar iš kito miesto. Bet jei pasiruošiat, susiplanuojat ir neskubat – viskas įmanoma. Salzgitter nėra kažkoks monstras, tiesiog turi savo specifiką, kaip ir kiekvienas miestas. Svarbiausia – netylėkit. Klauskit vežėjo visko, kas rūpi. Net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau dešimt kvailų klausimų, nei viena didelė problema vėliau. Ir, aišku, nepasikliaukit tik kaina. Pigiausias variantas kartais būna brangiausias. Aš pats, nors ir ne idealus, visada sakau klientams: aš jūsų daiktus vešiu kaip savo. Bet ir jūs padėkit man – būkit pasiruošę. Tada ir kraustymas iš Salzgitter praeis sklandžiai. Ar bent jau be didelių dramų.