perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymas iš Reutlingen – tai ne tik dėžių perkėlimas iš vieno taško į kitą. Per dvidešimt su viršum metų mačiau dešimtis žmonių, kurie po šio proceso likdavo nusivylę dėl smulkmenų, kurių galėjo išvengti. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip viskas vyksta realiai – su visomis kliūtimis, kainomis ir gudrybėmis, kurias žino tik patyrę žmonės. Reutlingenas – nedidelis, bet strategiškai patogiai įsikūręs miestas Švabijos regione, ir nuo jo iki Lietuvos atstumas nėra toks didelis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasiruoškite: čia rasite tai, ko kiti straipsniai nepasako.
Paprastai viskas prasideda nuo skambučio arba laiško. Susisiekiate su įmone, kuri užsiima tarptautiniais pervežimais, pasakojate, ką turite, ir jie pateikia preliminarų įvertinimą. Tada atvyksta žmogus (arba atsiunčiate nuotraukas), kuris įvertina tikrąjį krovinio dydį. Po to derinate datą, pasirašote sutartį, ir vieną gražią dieną prie jūsų durų sustoja sunkvežimis. Iš Reutlingen iki Vilniaus tiesiogiai važiuojant – apie 1 400 km, tad jei viskas vyksta sklandžiai, pervežimas trunka 2-3 dienas. Sakau "jei sklandžiai", nes pasitaiko situacijų, kai vėluojama dėl eismo, oro sąlygų arba muitinės procedūrų. (Patikslinsiu: kartais pervežimas trunka ir 4 dienas, jei krovinys tikrinamas pasienyje.)
Viskas priklauso nuo to, kaip greitai susitvarkote su dokumentais. Jei kalbame tik apie fizinį daiktų pergabenimą – savaitę ar dvi. Bet jei įtraukiame dokumentų tvarkymą, muitinės deklaravimą, galimus patikrinimus – gali užtrukti ir mėnesį. Vienas mano klientas, kuris kraustėsi prieš dvejus metus, viską sutvarkė per tris savaites, nes jam reikėjo tik asmeninių daiktų. Kitas – verslininkas su biuro įranga, baldais ir keliais automobiliais – praleido beveik šešias savaites derindamas detales. Realiai žiūrint, planuokite bent mėnesį nuo sprendimo priėmimo iki galutinio įsikūrimo naujoje vietoje.
Taip, techniškai įmanoma. Galiu pasakyti, kad pats pervežimas nėra raketų mokslas – reikia sunkvežimio, vairuotojo ir kelio. Bet čia ir prasideda problemos. Muitinė, draudimas, galimi pažeidimai, jei ko nors ne taip supakuojate... Per tuos metus mačiau žmonių, kurie bandė taupyti ir paskui gailėjosi. Vienas vyras atvažiavo su nuomuotu mikroautobusu, prikimšo viską, ką galėjo, ir perėjo Lenkijos-Ugandos sieną (taip, klaida – ten ne Ugnės, o tikrai Ukmergės tikrinimas). Jo daiktai buvo sulaikyti trims dienoms dėl netinkamai įformintų dokumentų. Išlaidos galų gale viršijo tai, ką būtų sumokėjęs profesionalams. Jei turite daugiau nei 5-7 dėžes – verčiau rinkitės įmonę.
Dažniausiai žmonės kraustosi į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją arba lieka Vokietijoje, tik persikelia į kitą miestą. Reutlingeno gyventojai dažnai renkasi grįžimą į tėvynę – tenka pripažinti, kad ekonominė situacija čia, Vokietijoje, nėra tokia rožinė, kokia buvo prieš dešimtmetį. Matydavau nemažai lietuvių, kurie po 10-15 metų dirbo Reutlingene ir nuspręsdavo grįžti. Taip pat yra ir vokiečių, kurie persikrausto į Rytų Europos šalis dėl verslo arba asmeninių priežasčių. Kryptis priklauso nuo jūsų situacijos, bet pagrindinės kryptys – tai Baltijos šalys.
Palankiai pažiūrėjus – taip, brangu. Blogai pažiūrėjus – investicija. Kaina svyruoja labai stipriai. Mažas pervežimas (baldų, buitinės technikos, asmeninių daiktų) gali kainuoti nuo 1 500 iki 3 000 eurų. Jei kraustotės su visa šeima, dideliu namų ūkiu – kaina gali siekti 8 000-15 000 eurų. Viskas priklauso nuo tūrio, atstumo ir papildomų paslaugų. Žinau atvejų, kai žmonės mokėjo net 20 000 eurų, jei reikėjo pervežti vertingus meno kūrinius arba kolekcijas. Bet jei esate paprasta šeima su įprastais daiktais – tikitės maždaug 3 000-6 000 eurų.
Paprastai kalbant, kaina priklauso nuo kelių veiksnių. Už pilną sunkvežimio užkrovimą (apie 70-80 kubinių metrų) teks sumokėti maždaug 5 000-9 000 eurų. Jei dalijatės krovinį su kitais klientais (bendrai siunta) – pigiau, apie 1 500-2 500 eurų. Vienas mano klientas, Jonas iš Kauno, pernai mokėjo 2 800 eurų už dalinę siuntą. Kitas – verslininkė iš Šiaulių – 7 500 eurų už visą namų ūkį su biuru. Reikia žinoti, kad kainos keičiasi priklausomai nuo sezono. Vasarą, ypač rugpjūčio mėnesį, jos gali būti 20-30% didesnės.
Deja, taip. Kai kurios įmonės pradžioje pateikia mažą kainą, o po to prideda "papildomus" mokesčius už pakrovimą, iškrovimą, draudimą, kelių naudojimą. Perspėju: visada skaitykite sutartį iki galo. Mačiau žmonių, kurie po to, kai viskas buvo pristatyta, gaudavo sąskaitas su eilute papildomų punktų. Vienas patarimas – prieš pasirašydami, įsitikinkite, kad žinote, kas įskaičiuota į kainą. Geros įmonės viską surašo iš anksto.
Būtent taip. Jei galite planuoti kraustymąsi spalio-balandžio mėnesiais, tikėtina, kad mokėsite mažiau. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje kainos paprastai būna aukščiausios, nes daugelis žmonių kraustosi prieš mokslo metus. Aš pats pervežimus planuoju taip, kad vengčiau rugpjūčio savaitgalių – tada būna spūsčių, o vairuotojai pavargę. Jei neturite vaikų, kuriems reikėtų mokyklos – rinkitės bet kurią kitą dieną.
Bendra siunta – tai kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet reikia laukti, kol bus suformuota visa siunta. Saugumas paprastai nėra problema, jei dirbate su patikima įmone. Blogiau būna tada, kai jūsų daiktai maišosi su didelėmis komercinėmis siuntomis – ten gali būti problemų dėl temperatūros, drėgmės arba mechaninių pažeidimų. Rekomenduoju visada prašyti, kad jūsų daiktai būtų atskiroje sekcijoje arba bent jau uždengti izoliacine medžiaga.
Čia mano nuomonė gali būti kontroversiška, bet – taip, verta. Dauguma profesionalių įmonių siūlo draudimą kaip dalį paslaugos, bet kartais jis būna ribotas. Jei turite brangių daiktų – pianinas, brangūs meno kūriniai, kolekcija – papildomas draudimas gali būti išsigelbėjimas. Mačiau atvejų, kai žmonės atsisakė draudimo norėdami sutaupyti, o po to verkė dėl sugadintų daiktų. Vienas vyresnis ponas prarado savo senelio sukurtus paveikslus ir negavo jokios kompensacijos, nes nebuvo apdraustas.
Pagrindiniai dokumentai: paso kopija, gyvenamosios vietos deklaracija Vokietijoje (Abmeldung), įvairių daiktų sąrašas su vertėmis, jei reikalinga muitinės deklaracija. Jei vežatės automobilį – reikės Vokietijos registracijos dokumentų, pirkimo sutarties ir galbūt naujos registracijos Lietuvoje. Taip pat pravartu turėti draudimo polisą. Vienas svarbus dalykas – jei turite naminius gyvūnus, jiems reikės veterinarinio paso ir skiepų įrašų. Aš visada patariu turėti visus dokumentus originaluose ir kopijas.
Paprastai – taip, jei vežatės daugiau nei asmeninius daiktus. Tačiau yra tam tikros išimtys. Jei persikraustomas asmuo, kuris gyveno Vokietijoje mažiau nei 12 mėnesių, gali būti taikomos lengvatos. Reikia žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai. Muitinės deklaraciją galima pildyti elektroniniu būdu per Lietuvos muitinės sistemą, bet jei niekada to nedarėte – patikėkite profesionalams. Blogai užpildyta deklaracija gali sukelti problemų.
Čia svarbu suprasti skirtumą tarp asmeninių daiktų ir prekių. Jei perkeliate asmeninį turtą, kurį naudojotės asmeninėms reikmėms – dažnai muitai netaikomi. Bet jei vežatės verslo įrangą, prekes arba daiktus, kurie bus parduodami – tai jau prekės. Aš visada patariu sudaryti detalų sąrašą su datomis, kada daiktas įsigytas ir už kokią sumą. Muitinės pareigūnai kartais prašo įrodymų.
Automobilio pervežimas – atskira istorija. Reikalingi dokumentai: registracijos liudijimas (Zulassungsbescheinigung), pirkimo sutartis arba čekis, jei neseniai pirktas. Automobilį reikės eksportuoti iš Vokietijos ir registruoti Lietuvoje. Vokietijoje reikės atšaukti registraciją (Abmeldung), kitaip bus problemų. Kaina už pervežimą – maždaug 500-1 500 eurų, priklausomai nuo automobilio dydžio. Techninę apžiūrą Lietuvoje reikės atlikti per 30 dienų nuo registracijos. Aš pats esu matęs žmonių, kurie pamiršo laiku atšaukti registraciją ir po to gaudavo baudų iš Vokietijos institucijų.
Jei esate Lietuvos pilietis – ne, jums nereikia jokių leidimų grįžtant į tėvynę. Reikės tik deklaruoti gyvenamąją vietą per Migracijos departamento sistemą. Jei esate kitos šalies pilietis, gyvenęs Reutlingene ir norintis persikelti į Lietuvą – reikės vizos arba leidimo gyventi, priklausomai nuo jūsų šalies ir situacijos. Bet čia jau kitos srities klausimas, reikėtų konsultuotis su migracijos specialistais.
Idealu – prieš 2-3 mėnesius. Žinau, kad daugelis žmonių pradeda galvoti tik likus kelioms savaitėms, ir tai dažnai baigiasi skubėjimu ir klaidomis. Per tą laiką galite: išsiaiškinti, ką vešitės, o ką paliksite; sutvarkyti dokumentus; palyginti įmones; susitvarkyti su buitinėmis detalėmis ( pvz., atšaukti mėnesines sutartis Vokietijoje). Vienas mano klientas pradėjo ruoštis tik prieš mėnesį ir dėl to nepavyko laiku gauti muitinės dokumentų – teko kraustymą atidėti dviem savaitėmis.
Yra keletas variantų. Pirmas – parduoti per internetines platformas kaip eBay Kleinanzeigen (labai populiaru Vokietijoje). Antras – atiduoti labdarai. Trečias – išmesti, jei daiktas tikrai niekam nereikalingas. Ketvirtas – sandėliavimas, jei planuojate grįžti arba norite ką nors pasilikti ateičiai. Aš pats visada sakau: jei nepasinaudojai daiktu per pastaruosius du metus – vežtis jo neverta. Sunkvežimio erdvė yra brangi, o kiekvienas papildomas kubinis metras kainuoja.
Pagrindinė taisyklė: sunkesnius daiktus dedame į mažesnes dėžes, lengvesnius – į didesnes. Viskas turi būti užpildyta, kad nejudėtų. Naudokite burbulinę plėvelę, popierių, kombinezonus. Brangius daiktus žymėkite specialiais ženklais. Vienas svarbus patarimas: nepersipakuokite – jei dėžė sveria daugiau nei 20 kg, ji taps problema krovėjams. Mačiau žmonių, kurie dėžėje sukdavo knygas, tada jos sverdavo po 30 kg ir jas buvo labai sunku nešti. Be to, jos dažnai plyšta.
Taip, jei turite sudėtingų baldų. Dauguma kraustymo įmonių siūlo baldų išrinkimo ir surinkimo paslaugas. Kaina priklauso nuo baldų tipo ir kiekio – maždaug 50-150 eurų už vieną baldą. Jei turite labai brangius baldus, pvz., rankų darbo Italianiškus arba senovinius, vertėtų samdyti specialistus, kurie žino, kaip su jais elgtis. Aš pats rekomenduočiau baldų išrinkimą, jei turite daugiau nei 5-6 didelius baldus – tai labai palengvina pervežimą ir mažina pažeidimo riziką.
Prietaisus reikia paruošti. Šaldytuvas ir šaldiklis – atsarginiai, išlydyti ir išvalyti mažiausiai 24 valandas prieš pervežimą. Skalbimo mašina – pritvirtinti būgnas, užpildyti tarpą tarp būgno ir gumos smėliu arba kartonu. Visi prietaisai turi būti atjungti, išvalyti ir saugiai supakuoti. Jei neturite žinių, kaip tai padaryti – verčiau samdykite specialistus. Bloga paruoša gali baigtis sugadintu prietaisu pervežimo metu.
Ieškokite kelių dalykų. Pirma – patikrinkite, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams. Antra – perskaitykite atsiliepimus ne tik jų puslapyje, bet ir nepriklausomose platformose. Trečia – palyginkite mažiausiai tris pasiūlymus. Ketvirta – pasikalbėkite su jais telefonu ir įvertinkite, kaip jie bendrauja. Penkta – niekada nemokėkite visos sumos iš anksto. Geros įmonės paprastai prašo dalies avanso, o likusią sumą – po sėkmingo pristatymo. Aš pats turėjau reikalų su įmone, kuri prašė 100% avanso ir po to dingo – taip, buvo nemalonu matyti klientų nusivylimą.
Didelės įmonės turi daugiau resursų, dažnai platesnį paslaugų spektrą, bet kartais jūsų krovinys tampa tik vienu iš daugelio ir jam skiriama mažiau dėmesio. Mažos įmonės arba individualūs vežėjai gali suteikti daugiau asmeninio dėmesio, bet jų galimybės gali būti ribotos. Aš pats dirbau su abiejų tipų ir galiu pasakyti, kad geriausia ieškoti vidurio – vidutinės įmonės, kuri turi pakankamai patirties ir resursų, bet vis dar vertina kiekvieną klientą. Tokios įmonės paprastai veikia regioniniu mastu ir žino maršrutą Reutlingenas-Lietuva kaip savo kišenę.
Techniškai – taip, jei įmonė yra patikima. Bet visada rekomenduoju bent vieną kartą pasikalbėti asmeniškai arba vaizdo skambučiu. Per pokalbį galite daug sužinoti – kaip žmogus kalba, ar atsako į klausimus, ar rodo susidomėjimą. Mačiau atvejų, kai internetinės įmonės, siūliusios labai žemas kainas, po to pridėdavo eilę papildomų mokesčių. Būkite atsargūs su pasiūlymais, kurie atrodo per geri, kad būtų tikri.
Pirma – dokumentuokite. Nufotografuokite sugadintus daiktus prieš patvirtindami pristatymą. Antra – užpildykite pretenziją raštu. Trečia – kreipkitės į įmonę su reikalavimu. Geros įmonės turi aiškią pretenzijų nagrinėjimo tvarką. Jei įmonė neatsako arba vilkina – kreipkitės į vartotojų teisių apsaugos institucijas. Aš pats visada patariu klientams filmuoti visą procesą – nuo pakrovimo iki iškrovimo. Tai gali atrodyti paranojiškai, bet kartais tai vienintelis būdas įrodyti tiesą.
Tarpininkas (dažnai vadinamas relokacijos konsultantu) gali būti naudingas, jei neturite laiko arba patirties. Jie paima maždaug 10-20% nuo bendros sumos, bet sutaupo jūsų laiko ir nervų. Ypač naudinga, jei kraustotės su šeima, turite brangių daiktų arba sudėtingą situaciją (pvz., verslo perkėlimas). Bet jei esate paprastas žmogus su paprastais daiktais – galite tvarkytis patys. Aš pats pervežimus organizuoju tiesiogiai ir manęs nereikia tarpininko, bet suprantu, kodėl kai kurie žmonės renkasi papildomą pagalbą.
Reutlingenas – miestas Švabijos Albos papėdėje, šalia Tiubingeno, su geru susisiekimu į Štutgartą. Čia gyvena nemažai užsieniečių, ypač iš Turkijos, Italijos, Balkanų šalių ir, žinoma, Lietuvos. Dažniausios priežastys – grįžimas į tėvynę, darbo vietos praradimas, šeimos aplinkybės arba tiesiog noras gyventi arčiau namų. Vienas mano pažįstamas, Petras, dirbo automobilių pramonėje 12 metų ir po to nusprendė, kad nori grįžti pas senus tėvus į Kėdainius. Sakė, kad Vokietijoje jautėsi svetimas, nors dirbo ir uždirbo gerai.
Dažniausiai naudojami maršrutai: per Kelno, Hanoverio, Berlyno iki sienos su Lenkija, tada per Lenkiją link Lietuvos. Kitas maršrutas – per Čekiją ir Slovakiją, bet jis ilgesnis. Pervežėjai renkasi maršrutą priklausomai nuo eismo situacijos, kelių būklės ir asmeninių pageidavimų. Iš Reutlingen iki Lenkijos-Lietuvos sienos – apie 1 100 km, nuo ten iki Vilniaus dar 300 km. Iš viso maždaug 1 400-1 500 km.
Švabijos regionas turi gana šaltus žiemus su sniegu ir karštas vasaras. Jei kraustotės žiemą, reikės papildomo dėmesio šildymo prietaisams, sniego valymo įrangai ir pan. Jei vasarą – teks saugotis drėgmės, ypač jei vežatės medinius daiktus. Aš pats esu matęs, kaip pervežimo sunkvežimis su baldais pateko į stiprią liūtį ir dalis baldų buvo sugadinti dėl drėgmės. Todėl visada rekomenduoju naudoti vandeniui atsparias dangas.
Reutlingenas yra gana kompaktiškas miestas, bet jo seniame centre gatvės gali būti siauros. Jei turite didelį sunkvežimį, gali reikėti specialaus leidimo įvažiuoti į tam tikras zonas. Be to, daugelis namų senamiestyje neturi didelių aikštelių prie durų, todėl krovimas gali būti sudėtingas. Aš pats esu matęs, kaip sunkvežimis turėjo stovėti už kelių šimtų metrų nuo namo, o daiktai buvo nešami vežimėliais. Užuot pykę ant įmonės – geriau iš anksto pasidomėkite prieigos sąlygomis.
Vokiečiai vertina tvarką ir pranešimus. Jei planuojate didelį krovimą – perspėkite kaimynus iš anksto. Jie paprastai nėra prieš, bet nemėgsta staigių triukšmų. Vienas mano klientas pamiršo įspėti kaimynus ir gavo skundą namų bendrijoje (Wohnungseigentümergemeinschaft). Tai nieko rimto, bet geriau to išvengti. Be to, jei kraustotės iš nuomojamo buto – įsitikinkite, kad nuoma tinkamai nutraukta ir grąžintas raktas. Namų savininkai Vokietijoje gali būti labai tikslūs dėl šių dalykų.
Nutraukite jas prieš išvykdami. Telefonas, internetas, draudimas, elektros tiekėjas – viską reikia uždaryti. Vokietijoje tai paprastai daroma raštu, o kartais reikia laikyti įspėjimo laikotarpį (Kündigungsfrist). Jei nuomojatės – grąžinkite butą švarų ir sutvarkytą, kitaip savininkas gali išskaityti pinigus iš depozito. Vienas mano klientas paliko butą šiek tiek netvarkingą ir prarado 800 eurų depozitą. Jis sakė, kad buvo skubėjęs – suprantu, bet tas skubėjimas kainavo brangiai.
Pirma – užregistruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų. Antra – jei reikia – atnaujinkite sveikatos draudimą. Trečia – jei turėjote Vokietijoje sukauptą pensiją, galite ją pervesti į Lietuvą (bet čia reikia kreiptis į "Sodrą"). Ketvirta – jei norite dirbti, susiraskite darbą arba registruokitės kaip bedarbis. Penkta – pradėkite socializuotis. Grįžimas nėra lengvas – reikia laiko, kol vėl priprasite prie vietos. Aš pats mačiau žmonių, kurie grįžę jautėsi keistai pirmus kelis mėnesius, o po to viskas susidėliojo.
Vokietijos pensija ( gesetzliche Rente) yra pervedama į Lietuvą per tarptautines sutartis. Reikia kreiptis į Vokietijos pensijų fondą (Deutsche Rentenversicherung) su prašymu. Pinigai bus pervedami į jūsų Lietuvos banko sąskaitą. Gali būti mokesčių, priklausomai nuo sutarčių. Aš pats nesu pensijų specialistas, tad jei turite dideles sumas – rekomenduočiau pasikonsultuoti su finansų patarėju. Blogai padarius, galite prarasti dalį pinigų.
Jei nežinote, ar kažkas vertingas – patikrinkite. Internete galite rasti informacijos apie senų daiktų vertę. Jei turite Vokietijos pagamintų daiktų, kurie gali būti vertingi (pvz., senų knygų, meno, kolekcijų) – kreipkitės į ekspertą. Vienas mano pažįstamas vežėsi seną vokiečių žadintuvą, manydamas, kad jis nieko vertas, o po to sužinojo, kad tai retas kolekcinis daiktas. Nebūkite per greiti sprendime, ką palikti.
Vokietijoje gyvenimas eina pagal tvarkaraštį, Lietuvoje – kartais šiek tiek lanksčiau. Nebijokite – priprasite. Svarbiausia būti atviram ir nebijoti klausti. Jei ko nors nežinote apie Lietuvos sistemas – klauskite, žmonės čia paprastai padeda. Vienas mano draugas, grįžęs po 15 metų Vokietijoje, sakė, kad pirmas dvi savaites jautėsi kaip turistas savoje šalyje. Po mėnesio jau buvo įsitraukęs į vietos gyvenimą ir džiaugėsi grįžęs. Nebijokite skirtumo – jis bus jums į naudą.
Kraustymas iš Reutlingen – tai procesas, kuris reikalauja dėmesio, kantrybės ir tinkamo pasiruošimo. Per dvidešimt su viršum metų matėme šimtus žmonių, kurie sėkmingai persikėlė į Lietuvą, ir kelis, kuriems teko susidurti su problemomis. Svarbiausia – rinkitės patikimus partnerius, ruoškitės iš anksto ir nebijokite klausti. Jei kažkas neaišku – kreipkitės į profesionalus, o ne bandykite spėlioti. Sėkmingo kraustymo!