Kraustymas iš Lindau: realybė be filtrų, kurią verta žinoti prieš kraunantis

Nu, klausyk. Dirbu pervežimuose jau kokius 23 metus. Pradėjau dar tada, kai maršrutus braižėme ant popieriaus, o dabar viskas telefonuose. Bet vienas dalykas nesikeičia – žmonės vis dar galvoja, kad kraustymas iš Lindau yra kažkoks kosmosas. Tas Lindau, tas ežeras, tos salos, tie vokiečiai su savo tvarka. Ir žinot ką? Iš dalies jie teisūs. Bet iš dalies – viską galima padaryt normaliai, jei žinai, kur šunys pakasti. Aš čia ne rašytojas, aš – vežėjas. Tai papasakosiu taip, kaip draugui prie bokalo po reiso. Be pagražinimų. Su visom duobėm.

Klausimai, kurių tikrai klausiate (ir kelių, kurių neklausiate, bet reikėtų)

Tai kiek iš viso tas malonumas kainuoja? Noriu konkrečių skaičių

Žiūrėk, aš tau skaičių duosiu, bet iš karto sakau – jis bus su žvaigždute. Mašina iš Lindau į Vilnių, standartinis 3-4 kambarių buto kiekis (tarkim, iki 30 kubinių metrų), šiuo metu kainuoja apie 1900–2400 eurų. Kodėl toks išsibarstymas? Nes Lindau ne kokia Ulmė, kur visi tranzitiniai keliai susieina. Čia reikia specifiškai nuvažiuot tuos papildomus kilometrus nuo magistralės. Jeigu kraustaisi žiemą, kai slidūs keliai aplink Bodeno ežerą, kaina gali būt arčiau 2400. Jeigu vasarą ir esi lankstus su data – gali ir už 1800 pagaut, jei kas grįžta tuščias pro šalį. Bet čia niekada nėra fiksuota suma kaip duonos kepalas.

Ar Lindau tikrai taip sunku privažiuoti dėl tos salos?

Nu jo, čia yra bajeris. Kraustymas iš Lindau senamiesčio, kuris yra saloje, yra logistinis galvos skausmas. Jei gyveni ant salos, didelė mašina gali neturėt kur statytis, nes gatvės siauros, o vokiečiai dar mėgsta visokius eismo apribojimus. Kartą buvo taip, kad klientas sakė – „lengvai privažiuosi“. Atvažiavom su 18 kubų mašina, o ten posūkis toks, kad veidrodėliais braukom per sienas. Gerai, kad turėjom mažesnį furgoną arti, persikrovėm. Bet užtrukom pusdienį. Tai jeigu esi saloj, iš karto sakyk vežėjui – reikalingas mažesnis transportas perkrovimui, arba mokėsi papildomai už rankinį pervežimą iki didžiosios mašinos.

Kiek laiko trunka pats pervežimas?

Čia priklauso, ar važiuoja tiesioginis furgonas tau vienam, ar tave prikabina prie didesnio kraustinio reiso. Jei dedikuotas transportas – iš ryto pakraunam Lindau, vakare jau gali būt Vilniuj. Na, realiai 2 dienos su poilsiu vairuotojui. Jei jungtinis krovinys – gali užtrukt ir 3–5 dienas, nes mašina dar renka daiktus po Štutgartą ar Miuncheną. Visada klausk šito. Nes jei sakai „man nesvarbu“ – gamina tai, kas pigiau ir ilgiau.

O kaip su muito mokesčiais? Ar reikia ką nors deklaruoti?

Ramiai. Vokietija ir Lietuva – ES. Jokio muito. Nei muito deklaracijų, nei PVM'ų papildomų. Kraustymas iš Lindau yra vidinis ES pervežimas. Vienintelis dalykas – jei vežiesi kažką labai specifinio, kaip senovinį automobilį ar ginklų kolekciją (būna ir tokių klientų), tada jau reikia žiūrėt atskirus leidimus.

Ar man reikia būti vietoje pakrovimo metu?

Idealiai – taip. Bet realybėj dažnas klientas atiduoda raktus kaimynui ar brokeriui, o pats jau būna Lietuvoj. Tik tada jau būk pasiruošęs, kad jei kas nors dings ar subraižys – bus velniškai sunku įrodyt. Aš visada rekomenduoju: jei negali būti, padaryk video kiekvieno kampo, kiekvieno daikto prieš išvažiuojant. Kad paskui nesakytų „o čia jau buvo įbrėžta“. Turiu porą tokių atvejų, kur klientas prisiminė nebūtą įbrėžimą ir bandė spausti kompensaciją. Nuo tada prašau viską filmuot.

Ar gali vežti ir mašiną kartu su namų daiktais?

Gali, bet čia atskira daina. Jei kraustaisi visa šeima ir dar nori, kad tavo BMW stovėtų ant to pačio treilero, ieškok vežėjo, kuris turi autovežį su platforma daiktam. Yra tokių, bet mažai. Dažniausiai mašina eina atskiru autovežiu ir namų turtas – atskiru furgonu. Ir patikėk, taip net saugiau. Nes kai bando viską grūst į vieną, paskui lentyna užkrenta ant kapoto.

Kokias įmones rinktis? Visi gi žada aukso kalnus

O dabar klausyk atidžiai. Yra apie 5–6 Lietuvos įmonės, kurios realiai specializuojasi maršrute Vokietija–Lietuva, ir kraustymas iš Lindau joms nėra egzotika. Likusios – perekūpai, brokeriukai. Jie paima užsakymą, pasiima 15–20% komisinį, o tada meta skelbimą į Cargo ar Timocom, ieško pigiausio vežėjo lenko ar bulgaro. Ir tada prasideda: vėluoja 3 dienas, nekalba nei rusiškai, nei angliškai, daiktai sumėtyti. Tai visada klausk: „Jūs patys vežat ar perduodat?“ Jei sako „mes turim partnerius“, bėk.

Kada pigiausias metas kraustytis?

Vėlyvas ruduo, prieš Kalėdas, arba sausis–vasaris. Visi sėdi namie, niekas nesikrausto. Vasarą – mėsmalė. Studentai, šeimos prieš mokslo metus, visi nori spėt iki rugsėjo. Liepą–rugpjūtį kainos šokteli 20–30%. Aš pats klientam sakau: jei turit galimybę palaukt spalio, laukit. Bet žinau, gyvenimas diktuoja savo terminus.

Draudimas – ar apsimoka?

Klausimas geras. Elementarus CMR draudimas (tas, kurį vežėjas turi pagal įstatymą) yra juokingas. Ten kilogramas krovinio vertinamas gal 8–10 eurų. Jei tau sudaužys antikvarinį stalą, gausi centus. Tai aš visad sakau – drauskis papildomai. Arba pasiimk atskirą turto draudimą pervežimui. Kainuoja gal 1–2% nuo deklaruotos vertės. Bet kai pernai klientui vežėm stiklinį stalą iš Lindau į Kauną ir jis sprogo per duobę Lenkijoj (kelias buvo tragedija), draudimas jam išmokėjo pilnai. Be papildomo būtų gavęs 30 eurų ir nervų priepuolį.

Ar tiesa, kad vokiečiai labai griežti dėl pakrovimo laiko?

O taip. Lindau yra Vokietija, o Vokietija yra Ordnung. Jei sutarei 8:00, būk pasiruošęs 7:45. Jei vairuotojas laukia, o tavo dėžės nesupakuotos – moki už prastovą. Valanda gali kainuot 30–50 eurų. Ir tai ne bauda, o kompensacija už sugaištą laiką. Turėjom atvejį, kai klientas išėjo atsisveikint su kaimynais ir dingo valandai. Vairuotojas paskambino man, aš paskambinau klientui, o tas sako „oi, atsiprašau, kava užsitęsė“. Tai sąskaitoj atsirado papildomi 40 eurų. Nieko asmeniško, tik verslas.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie atvažiuotų sveiki?

Pirma taisyklė – niekada netaupyk ant dėžių. Tas pigus kartonas iš OBI suyra per pusę kelio. Pirk tvirtas, dvigubo sluoksnio. Antra – viską, kas trapu, vyniok į burbulinę plėvelę, bet ne šiaip vyniok, o taip, kad daiktas netabaluotų dėžėje. Trečia – baldus išardyk. Ne šiaip koją atsuk, o visiškai. Nes kitaip kraunant sugadins. Ketvirta – sunumeruok dėžes ir parašyk, kas viduj. Kai atvažiuoji į naują namą Lietuvoj, ir matai 50 vienodų dėžių su užrašu „daiktai“, tai norisi verkt. O penkta – drabužius vežk vakuuminiuose maišuose. Sutaupysi vietos kosmosą.

O jei turiu augalų? Vazonus vežat?

Vežam. Bet, atvirai – jų niekas nemėgsta. Jie apverčiami, žemė išbyra, šakos lūžta. Pagal ES fitosanitarinius reikalavimus, kai kuriems augalams reikia sertifikatų. Čia aš, tiesą sakant, nesu 100% ekspertas – tokias detales geriau pasigooglink arba paklausk specializuotuose forumuose. Bet praktiškai smulkius vazonus vežam, ir niekas niekad nesustojo tikrint ar tavo monstera turi pasą. (Nors žinok, Šveicarijos pasieny kartą tikrino čiobrelius – gal galiojo tos taisyklės, gal ne? Velnias žino.)

Kaip vyksta apmokėjimas? Ar reikia mokėti iš karto viską?

Normali praktika – 20–30% avansas likus savaitei iki kraustymosi. Likusi suma – po iškrovimo. Jeigu reikalauja 100% iš anksto, čia raudona vėliava. Reiškia, arba įmonė ant bankroto slenksčio, arba jie tiesiog nenori rizikuoti, kad paskui ginčysiesi dėl kokybės. O jei ginčo nėra – kodėl turėtum mokėt viską iš anksto? Mes dažniausiai darom 30/70. Ir visi laimingi.

Kas bus, jei vairuotojas pavėluos dieną ar dvi?

Čia yra gyvenimas. Kartais pasitaiko. Gedimas, kamštis Austrijoj, pasienio kontrolė (nors dabar retai, bet pasitaiko, ypač jei pagauna kokį tai migrantų srautą tikrint). Normali įmonė skambina ir informuoja iš karto. Nenormali – dingsta. Jei vėluoja dėl jų kaltės, galima tartis dėl simbolinės kompensacijos, bet išspaust kažką daugiau – sudėtinga. Čia nėra kaip lėktuvams, kur EU reglamentas viską gražiai aprašo. Sunkvežimiai – laukiniai vakarai.

Ar galima vežti daiktus dalimis? Pvz., pusę dabar, pusę po mėnesio?

Techniškai taip. Bet finansiškai – šūdas. Du maži reisai kainuos brangiau nei vienas pilnas. Nes tu moki už mašinos atvažiavimą, ne tik už tūrį. Jei tikrai reikia, geriau jau susirask sandėliuką Lindau ir susivežk viską vienu kartu vėliau.

Ar jūs supakuojate daiktus patys?

Kai kurios įmonės siūlo pilną servisą. Mes ne. Mes labiau „load and go“ stiliaus. Jei nori, galiu parekomenduot žmogų, kuris atvažiuoja ir supakuoja profesionaliai, bet čia atskira kaina (apie 300–600 eurų priklausomai nuo buto dydžio). Bet šiaip 90% klientų pakavojasi patys.

Lindau – ar čia įeina ir aplinkiniai miesteliai?

Jo, žinoma. Kai sakom kraustymas iš Lindau, dažnai turim omeny ir Wasserburg, Bad Schachen, net Aeschach rajoną. Tai nėra tik ta salelė. Bet jei esi kažkur toliau, tarkim, Hergatz ar Heimenkirch, vis tiek sakyk Lindau. Vežėjui lengviau identifikuoti regioną. O dėl kainos – 15 km į šoną didelės įtakos neturi.

Ar yra dalykų, kurių išvis nevežat?

Taip. Degalų kanistrai, atviros cheminės medžiagos, gyvūnai (na, šunį galima, bet tik jei jis tavo mašinoj, ne furgone prie sofos), šiukšlės, šlapi daiktai. Kartą viena šeima norėjo vežti atidarytą 20 litrų dažų bačką. Sakau – ne, draugai. Jei išsipils ant jūsų čiužinio, kaltinsit mane.

Kaip man surasti patikimą vežėją ne iš skelbimų portalo?

Klausinėk lietuvių bendruomenėj Lindau. Yra facebooko grupės, lietuviai Vokietijoj – jie tikrai duos kontaktą to, kas juos vežė. Asmeninė rekomendacija verta daugiau nei 100 atsiliepimų, kuriuos nežinai, ar rašė tikri žmonės. Aš pats 60% klientų gaunu per „iš lūpų į lūpas“. Ir tai geriausi klientai, nes jie jau ateina su pasitikėjimu.

Kaip su baldų išmontavimu? Ar vairuotai padeda?

Padeda, jei reikia porą varžtų atsukt. Bet jei turi visą IKEA komplektą neišardytą, tai jau problema. Vairuotojas nėra stalius. Jis neturi laiko triūsti prie tavo spintos 40 minučių, kol laukia kitas užsakymas. Tai arba pats išsipakuok ir išardyk, arba samdyk atskirą žmogų. Šitoj vietoj dažnai kyla konfliktai.

O jeigu aš turiu pianiną? Ar vežat?

Vežam, bet čia jau atskira specializacija. Fortepijonui reikia specialių diržų, tvirtinimo, kartais net mikroklimato. Eiliniam pervežime tikrai nerekomenduoju. Ieškok spec. įmonių, kurios tuo užsiima. Yra Kaune vieni, berods „Piano Logistics“ – tiksliai nepamenu pavadinimo (patikslinkit, jei domina).

Kas bus, jei iškrovimo metu naujas namas nepasiruošęs?

O, čia klasika. Žmogus sako: „aš čia jau būsiu, grindys išklotos“. Nuvažiuoji, o ten dar dažai džiūsta ant sienų. Tokiu atveju mes laukiam ne ilgiau 1–2 valandų. Po to – arba paliekam daiktus prie namų (jei sutinki pasirašyt, kad atsakomybė tavo), arba vežam į mūsų sandėlį Kaune, ir paskui atvešim, kai būsi pasiruošęs. Bet sandėliavimas kainuoja papildomai.

Ar jūs vežat ir per Šveicariją? Kartais tenka pravažiuoti pro ją

Kraustymas iš Lindau kartais reikalauja pravažiuoti Šveicariją, jei taip trumpiau. Bet dabar, po visų tų Šveicarijos ribojimų sunkiasvorėm, stengiamės apeiti. Jei važiuojam per Šveicariją, reikia sumokėti kelių mokestį, turėti specialų leidimą. Visa tai įskaičiuota į kainą, jei iš anksto sutarta. Bet kartais klientas nustemba – kodėl čia per Austriją važiuojam? Nes per Šveicariją brangiau ir popierizmo daugiau.

Kaip su senais, vertingais baldais? Ar apsaugot papildomai?

Seni baldai – mano mėgstamiausi. Bet jie ir trapiausi. Jei turi močiutės bufetą iš 19 amžiaus, pasakyk iš anksto. Mes tokius daiktus vyniojam į kilimėlius, specialiai sutvirtinam furgono šonuose, kad nedrebėtų. Ir visada darom foto fiksaciją prieš pakrovimą. Čia ne paprasta dėžė su rūbais, tai ir elgesys kitoks.

Ką daryti, jei atvykus trūksta daiktų ar jie apgadinti?

Pirma – nepasirašinėk jokių dokumentų, kol nepatikrinai VISKO. Atidaryk kiekvieną dėžę, apžiūrėk stiklinius paviršius. Radęs defektą – iškart fotografuok, rašyk pastabą važtaraštyje. Paskui per 24 valandas raštu išdėstyk pretenziją vežėjui. Jei jis normalus – draudimas suveiks. Jei pradeda tyliai dėtis – tada jau vartotojų teisės, advokatas. Bet dažniausiai iki to neina.

Ar lengviau samdyti lietuvius ar vokiečius tokiam darbui?

Klausyk, lietuviai vežėjai šitam maršrute yra žvėrys. Mes žinom visus kampus, visus policijos postus, visas duobes. Vokiečių firma gali būt mandagesnė, popieriai blizgantys, bet kaina bus 30% didesnė, o terminų laikymasis – toks pats kaip ir pas mus. Aš asmeniškai rekomenduoju savus. Bet čia aš šališkas, aišku.

Ką reiškia „kraustymas iki raktų“?

Kai kurie siūlo premium servisą: supakuoja, išmontuoja, perveža, sumontuoja, išpakuoja ir išveža šiukšles. Kraustymas iš Lindau tokiu lygiu kainuos nuo 3500 eurų. Bet tada tu realiai tik stovi ir žiūri. Jei turi pinigų ir nenori jokio streso – variantas geras.

O jeigu užsakau, o paskui persigalvoju ir atšaukiu likus 2 dienom?

Bus bauda. Nes mašina jau rezervuota, gal net jau pakeliui pas tave. Standartiškai: likus mažiau nei 48 valandom – 30% nuo sumos. Likus mažiau nei 24 val. – 50%. Čia nėra kokia viešbučio rezervacija. Vežėjai planuoja logistiką savaitei į priekį.

Galų gale – ar tikrai verta kraustytis su profesionalais, o ne pačiam su nuomotu furgonu?

Žiūrėk. Jei turi 20 dėžių, dviratį ir televizorių – gali pats. Bet jei kraustymas iš Lindau reiškia 3 kambarių butą su baldais, buitine technika, kilimais – pamiršk. Nuomotas furgonas, kuras, kelio mokesčiai, keltas galbūt, nakvynė, o dar tas vokiečių Umwelt Zonos (žaliosios zonos), kur be lipduko neįvažiuosi. Susidėjus viską, sutaupysi gal 300 eurų, bet sugaiši 4 dienas ir rizikuosi sveikata pakraunant sunkias sofos sekcijas. Neapsimoka. Čia mano nuomonė po 23 metų.

Baigiamasis žodis

Žinot, ką aš išmokau per visus šiuos metus? Kad kraustymas iš Lindau nėra tik daiktų pervežimas iš taško A į tašką B. Tai yra gyvenimo etapas. Kartais – dramatiškas, kartais – džiaugsmingas. Aš mačiau ašaras, kai žmonės atsisveikina su namais prie Bodeno ežero. Ir mačiau šypsenas, kai jie atidaro dėžes naujame bute Vilniuje. Svarbiausia – neskubėkit rinktis pigiausio varianto. Rinkitės tą, su kuriuo galit pasikalbėt žmogiškai. Kuris, jei reikės, paskambins jums 8 vakaro ir pasakys: „Klausykit, rytoj būsiu valanda vėliau, bet jūsų stiklinis stalas jau suvyniotas kaip kūdikis.“ Tokių vežėjų dar yra. Ir aš, tikiuosi, vienas iš jų. Sėkmės jūsų kraustymosi nuotykiuose.