Kraustymas iš Lichtenfels: ką žinoti prieš kraunantis, kad nenusidegtumėte

Jeigu skaitote šitą tekstą, tikėtina, jau turit darbą Lichtenfelse arba netoliese, o gal kaip tik baigiat kontraktą ir galvojat, kaip čia viską parsivežti atgal į Lietuvą. Per tuos dvidešimt su viršum metų, kiek užsiimu tarptautiniais pervežimais, mačiau visko – nuo žmonių, kurie atvažiuoja su lengvuoju automobiliu ir bando prisikimšti čiužinį ant stogo, iki tokių, kurie samdo pačius brangiausius furgonus, o paskui verkia, kad sumokėjo dvigubai, nes neįskaitė kažkokio mokesčio. Viskas čia paprasčiau, nei atrodo, bet yra pora kampų, kuriuos reikia apvažiuoti atsargiai.

Esu vežiojęs baldus iš ten, vežiojęs ir žmones, kuriems tiesiog reikėjo išsikraustyti iš nuomojamo buto Obermaino rajone. Lichtenfels nėra didelis miestas, bet logistikos prasme jis gana patogus – netoli A73, jungiasi prie didesnių magistralių. Bet, aišku, kai pradedi skaičiuoti kilometrus iki Lietuvos, supranti, kad čia ne savaitgalio pasivažinėjimas. Tad eikim per esminius klausimus, kuriuos man žmonės uždavinėja gyvai arba per žinutes.

Beje, jei kai kur atrodys, kad nukrypstu – taip ir yra. Gyvenime ne viskas pagal planą, tiesa?

Dažniausiai užduodami klausimai apie kraustymąsi iš Lichtenfels

Kada išvis pradedam ruoštis kraustymuisi iš Lichtenfels?

Nuo šito klausimo viskas ir prasideda. Žinokit, aš visada sakau – kuo anksčiau, tuo geriau. Idealiausia pradėti galvoti prieš kokius 3–4 mėnesius, ypač jei turit daug daiktų arba jei reikia vežti kažką nestandartinio, pavyzdžiui, pianiną (oi, kiek kartų aš tą pianiną keikiau siaurose Bavarijos gatvelėse). Bet realybė tokia, kad žmonės dažniausiai susigriebia likus mėnesiui. Ir tai dar įmanoma. Tik tada jau reikia būti lankstesniems su datomis ir kaina.

Kiek realiai kainuoja kraustymasis iš Lichtenfels į Lietuvą?

Oi, čia pats slidžiausias klausimas. Aš jums tiesiai šviesiai pasakysiu – tiksliai nepasakysiu, kol nežinau detalių. Bet kadangi jūs prašot orientyro, tai sakykim, mažas pervežimas (tarkim, iki 5 kubinių metrų) su kombi mikroautobusu gali prasidėti nuo kokios 800–900 eurų. Vidutinis kraustymasis, kur jau reikia normalaus 20 kubų furgono, kainuos tarp 1400 ir 2000 eurų. Jeigu vežatės visą namą – ruoškitės 2500 eurų ir į viršų. Čia kalba eina apie kainas 2024–2025 metų sandūroje. Aišku, kuras šokinėja, keliai brangsta, tai niekada nežinai, kas bus po pusmečio.

O kas įeina į tą kainą, kurią pasakėt?

Paprastai į kainą įeina: pats pervežimas (vairuotojas, kuras, amortizacija), pakrovimas ir iškrovimas (jeigu sutarta, kad mes tai darome), daiktų tvirtinimas, draudimas (bent jau bazinis, apie jį vėliau pakalbėsim). Ko neįeina – tai visokie papildomi mokesčiai, pavyzdžiui, jeigu reikia specialaus leidimo įvažiuoti į miesto centrą, jeigu reikia papildomų tvirtinimo diržų ar specialios įrangos sunkiems daiktams. Kartais žmonės nustemba, kad galutinė sąskaita šiek tiek didesnė, nes atsirado, tarkim, 50 eurų už papildomą sustojimą pakeliui. Visada sakau – skaitykit sutartį, net jei ji atrodo nuobodžiai.

Ar tikrai reikia tos sutarties, ar galima susitarti „ant žodžio“?

Gali, žinoma. Bet paskui, jei kas nors nutinka – o nutinka visko – tu neturi jokio įrodymo. Turėjau atvejį, kai žmogus pervežėją susirado per kažkokią grupę feisbuke, susitarė žodžiu, sumokėjo avansą grynais, o šis dingo. Neturėjo nei telefono tikro, nei pavardės normalios. Tai va, sutartis – ne tam, kad apgautumėt vienas kitą, o tam, kad abi pusės žinotų, kas už ką atsakingas. Aš pats kartais tingiu rašyti (tiesą sakant), bet paskui prisiverčiu, nes ramiau miegu.

Kaip išsirinkti patikimą pervežėją kraustymuisi iš Lichtenfels?

Klausimas milijono vertas. Pirmas dalykas – nežiūrėkit tik į kainą. Žinau, skamba banaliai, bet pigiausias variantas dažnai reiškia, kad žmogus dirba be poilsio režimo, be normalaus draudimo, o mašina gali sugesti vidury Lenkijos. Antras – pažiūrėkit, ar įmonė turi bent kažkokią istoriją. Aš, pavyzdžiui, turiu seną „Facebook“ puslapį, kur net nėra gražiai sutvarkytas, bet ten yra atsiliepimų, nuotraukų, komentarų. Ne idealus marketingas, bet tikras. Trečias – paklauskit konkrečių klausimų: „Kokiu tiksliai automobiliu važiuosit? Ar turit atsarginį vairuotoją? Kas atsitinka, jei mašina sugenda?“ Jei atsako išsisukinėdami – bėkit.

Kada geriausia vykti – žiemą ar vasarą?

Vasara, aišku, patogesnė. Bet vasara ir brangesnė, nes visi nori kraustytis, kai šilta. Aš pastebėjau, kad gegužė–rugpjūtis – pats pikas. Jei galit palaukti iki spalio arba kovo, kaina gali būti 10–15% mažesnė. Žiemą slidu, tamsu, bet jei vairuotojas patyręs – nėra tragedijos. Tik reikia žiūrėti, kad daiktai būtų gerai supakuoti nuo drėgmės. Kartą vežiau žiemą, kai per Lenkiją pustė taip, kad vos mačiau kelią. Bet užsakovas buvo laimingas, nes sutaupė kokius 400 eurų. Rizika prieš kainą – kiekvieno pasirinkimas.

Ką daryti, jei turiu labai daug daiktų, bet nenoriu mokėti už visą furgoną?

Čia dažna situacija. Yra toks dalykas, kaip dalinis pervežimas arba „grupinis“ kraustymasis. Tai reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kito žmogaus daiktais. Pliusas – kaina mažesnė, kartais net perpus. Minusas – jūs negalit kontroliuoti tikslaus laiko. Jei kitas žmogus vėluoja pakrauti, jūsų daiktai laukia. Ir dar – reikia labai gerai supakuoti ir pažymėti savo dėžes, kad nesumaišytų. Turėjau atvejį, kai dvi šeimos vežėsi daiktus vienu furgonu iš Lichtenfels apylinkių, ir viena dėžė su vaikiškais žaislais atsidūrė pas kitą šeimą Kaune. Juokinga, bet nervų kainavo, kol persiuntėm.

Ar galima vežti augalus? Turiu didelę fikusų kolekciją.

O, čia jau biurokratijos kampas. Techniškai – galima, bet yra taisyklės. Kai kurie augalai yra saugomi, reikia fitosanitarinio sertifikato. Jei vežatės vieną vazoną ant palangės, greičiausiai niekas nesustabdys. Bet jei vežatės visą šiltnamį, ruoškitės dokumentams. Aš nesu šitos srities ekspertas, kartais pats paskambinu į fitosanitarinę tarnybą pasitikslinti (ir ten ne visada maloniai atsako, beje). Bet šiaip, praktikoje, mažus kiekius vežam ir niekam neužkliūva. Tik nepykit, jei pareigūnas bus blogos nuotaikos.

O kaip su baldų išmontavimu ir surinkimu?

Mes dažniausiai siūlom šitą paslaugą papildomai. Nes, žinokit, vienas dalykas yra vežti, kitas – išmontuoti spintą, kurią surinko kažkoks vokietis meistras prieš dešimt metų pagal brėžinius, kurių jau nebėra. Kartais užtrunka ilgiau išmontuoti, nei nuvažiuoti pusę kelio. Standartinė praktika – mes atvažiuojam su įrankiais, bet jei baldai labai sudėtingi, geriau, kad pats šeimininkas būtų šalia ir pasakytų, kas prie ko. Nes yra buvę, kad išmontavom, o paskui žmogus sako: „Aš norėjau tik tą dalį, o ne visą sienelę.“ Ups.

Ar reikia patiems pakuoti daiktus, ar tai irgi įeina?

Gali įeiti, bet tada kaina atitinkamai didesnė. Pakavimo medžiagos – dėžės, burbulinė plėvelė, lipni juosta – kainuoja. Ir darbas kainuoja. Jei norit sutaupyti, galit patys susipakuoti. Tik, dėl Dievo meilės, nenaudokit senų bananų dėžių iš „Lidl“, kurios subyra vos paėmus. Aš visada sakau: geros dėžės – pusė ramybės. Ypač kai važiuojam iš Lichtenfels, kur kelias ilgas, vibracija, stabdymai. Jei dėžė subyra, turim problemą.

Kas atsitinka, jei kažkas sudūžta ar pasimeta kelyje?

Tada ir prasideda įdomiausia dalis. Bazinis draudimas, kurį mes siūlom, dengia nelaimingus atsitikimus, bet jis turi limitus. Pavyzdžiui, 1 euras už kilogramą. Jei sudaužė jūsų seną lempą, kuri svėrė 2 kilogramus – gausit 2 eurus. Juokinga, ar ne? Todėl visada siūlau papildomą daiktų draudimą pagal deklaruotą vertę. Bet čia irgi yra kabliukas – jūs turit įrodyti, kas buvo ir kiek kainavo. Čekiai, nuotraukos, sąrašai. Be jų draudimo kompanija gali sakyti: „Mes jumis netikim.“ Kartą vežėm senovinį porcelianą iš vienos močiutės buto Lichtenfelse – ji buvo viską aprašiusi, nufotografavusi, tai kai viena lėkštė įskilo, gavo normalią kompensaciją. Tvarkingumas atsiperka.

Ar pervežėjas gali padėti su laikinu daiktų sandėliavimu?

Taip, daugelis turim sandėlius arba bendradarbiaujam su sandėliavimo įmonėmis. Tarkim, jūs išsikraustot iš buto Lichtenfelse 15 dieną, o į naują butą Lietuvoje įsikraustysit tik 25 dieną. Mes galim jūsų daiktus palaikyti pas save. Kainuoja papildomai, bet nedaug – gal 5–7 eurai už kubinį metrą per savaitę. Tik būtinai sutarkit, ar sandėlis šildomas, ar ne. Jei turit daiktų, kurie bijo šalčio (tarkim, elektronika, kai kurie dažai), reikia šildomo. Aš kartą padariau klaidą, nepatikslinau, ir žmogaus televizorius pastovėjo savaitę nešildomam sandėly per -15. Laimei, nieko nenutiko, bet nervų kainavo.

Kiek laiko trunka pats pervežimas iš Lichtenfels į, tarkim, Vilnių ar Kauną?

Gryno vairavimo laikas – apie 14–16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir kamščių. Bet legaliai, su poilsio režimais, vienas vairuotojas negali nuvažiuoti per vieną parą. Taigi realiai, jei pakraunam ryte, kitos dienos popietę ar vakarą daiktai būna vietoje. Kartais, jei važiuoja du vairuotojai, galim pristatyti ir per 24 valandas, bet tada kaina didesnė. Dar pridėkit laiką iškrovimui. Tai visumoje – planuokitės 2–3 dienas. Nuo durų iki durų.

Ar galit paimti daiktus iš kelių vietų Lichtenfelse?

Galim. Tik tai vėl papildomas laikas ir kuras. Jei reikia sustoti dviejose vietose Lichtenfelse, o paskui dar, tarkim, Kulmbache (čia visai šalia), mes tą darom. Bet kiekvienas papildomas sustojimas didina riziką, kad vėluosim. Ir kainą didina. Aš visada klientų prašau – jei įmanoma, suvežkit viską į vieną tašką. Bus pigiau ir greičiau. Bet jei neįmanoma – nieko tokio, tik įspėkit iš anksto, o ne ryte, kai jau stovim prie pirmo adreso.

Kokie dokumentai reikalingi kraustymuisi iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys ES, tai didelių formalumų nėra. Jokių muitinių, jokių deklaracijų. Bet reikia turėti krovinio važtaraštį (CMR), kur aprašytas krovinys. Jei vežatės asmeninius daiktus, užtenka paprasto sąrašo. Bet jei vežatės kažką, kas atrodo kaip komercinis krovinys (tarkim, 10 vienodų dėžių su naujais daiktais), gali kilti klausimų. Tada reikia įrodyti, kad čia jūsų asmeninės mantos persikraustymas, o ne prekyba. Turėjau kartą situaciją, kai Lenkijos pareigūnai sustabdė ir klausinėjo, kodėl vežam tiek daug naujų virtuvės reikmenų. Paaiškinom, kad žmogus tiesiog pirko išpardavime – praleido.

Ar reikia man pačiam važiuoti kartu su daiktais?

Nebūtina. Dauguma klientų skrenda lėktuvu arba važiuoja savo mašina lengvai, o mes vežam daiktus. Bet jei norit važiuoti kartu furgone – įmanoma. Tik įspėju, kad furgono keleivio vieta nėra labai patogi. Ir jei vairuotojas klauso tik vokiško repo arba lietuviškos estrados 15 valandų – jūsų kantrybė bus išbandyta. (Aš pats kartais klausau to, ką klientas nori, bet ne visada).

Kaip apmokėti už pervežimą? Ar galima grynais?

Galima ir grynais, ir pavedimu. Aš asmeniškai mėgstu skaidrumą, tai sakau – pavedimas geriau, lieka pėdsakas. Bet žinau, kad kai kurie klientai, ypač vyresni, nori atsiskaityti grynaisiais pabaigoje. Tada būtinai imkit kvitą. Dėl avanso – dažniausiai prašom 20–30% prieš išvykstant. Tai yra normali praktika. Jei kas prašo 100% iš anksto – aš įtariai žiūriu. Nebent tai labai maža suma.

Kas, jei aš turiu automobilį, kurį irgi reikia parvežti į Lietuvą?

O, čia jau kita paslauga – autotransportavimas. Mes galim vežti ir baldus, ir automobilį, bet dažniausiai ne vienu reisu. Logistikos prasme, furgonas su daiktais ir autovežis – skirtingi dalykai. Bet mes turim partnerių, kurie užsiima būtent automobilių pervežimu. Galiu sujungti: jūsų daiktai važiuoja su mumis, o mašina – su kolega ant platformos. Kainos čia irgi priklauso nuo automobilio dydžio, ar jis važiuoja, ar nevažiuoja. Jei nevažiuoja – reikia gervės, o tai jau papildomi pinigai.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba?

Slaptų gal ir ne, bet yra dalykų, kuriuos žmonės pamiršta. Pavyzdžiui, keltų bilietai, jei maršrutas eina per keltą. Arba mokesčiai už įvažiavimą į kai kuriuos miestų centrus (nors Lichtenfelse to nėra, bet gavėjo pusėje gali būti). Arba jei reikia laukti kelias valandas, kol atvažiuos gavėjas – už prastovą mes imam papildomai, nes laikas yra pinigai. Aš visada sakau – klauskit visko, kas atrodo neaišku. Geriau 10 kvailų klausimų, nei viena didelė nuostaba pabaigoje.

Ar vežate daiktus ir į kaimus, ar tik į didmiesčius?

Vežam visur. Bet yra niuansas. Jei jūsų naujas namas yra kažkur giliai Žemaitijoje, kur kelias žvyrkelis ir paskutinis kilometras vos pravažiuojamas dideliu furgonu – mes turim problemą. Kartą teko iškrauti daiktus pagrindiniam kelyje ir vežti juos mažesne mašina iki sodybos. Užtruko dvigubai ilgiau. Tai kainavo papildomai. Dabar visada klausiu adreso ir žiūriu per Google Maps, ar tilpsim. Jei matom, kad sunku – iš anksto įspėjam.

Ką daryti, jei kaimynai Lichtenfelse trukdo pakrovimui?

Būna. Vokiečiai kartais labai pedantiški dėl parkavimo, triukšmo, laiko. Jei žinot, kad kils problemų, geriau iš anksto įspėkit kaimynus arba gaukit leidimą iš namo administratoriaus (Hausverwaltung). Mes, kaip pervežėjai, galim pastatyti laikinus ženklus, rezervuoti vietą. Bet jei niekas nesutarta, o mes atvažiuojam ir užstatom visą kiemą, gali atvažiuoti policija. Yra buvę. Tada nervai, delsimas, bauda. Geriau 10 minučių popierizmo, nei valanda ginčų.

O jei aš pats supakuosiu, bet jūs matot, kad pakuotė bloga – ką tada?

Tada aš, kaip atsakingas žmogus, pasakau: „Žiūrėkit, šita dėžė neišgyvens kelionės.“ Aš negaliu tylėti, nes jei ji subyra, kaltins mane. Siūlau perpakuoti vietoje. Turim su savimi medžiagų. Užtrunka 15 minučių, kainuoja kelis eurus, bet išsaugo nervus. Jei klientas sako „ne, vežkit taip“ – tada aš paprašau pasirašyti, kad buvo įspėtas. Nepatogu? Taip. Bet tokia realybė. Aš nesu supermenas, kuris gali vežti stiklą popieriniame maišelyje.

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės siūlo pervežimą iš Lichtenfels, o paskui perduoda kitiems?

Oi, čia skaudi tema. Taip, yra tarpininkų, kurie patys neturi nei mašinų, nei vairuotojų. Jie surenka užsakymus ir perparduoda. Aš to nevadinu sukčiavimu, bet tai reiškia, kad jūs nežinot, kas iš tikrųjų veš jūsų daiktus. Ir jei kas nors nutiks – ką kaltinsit? Geriau rinkitės tuos, kurie turi savo transportą ir patys dirba. Aš, pavyzdžiui, kai negaliu, tiesiai pasakau: „Duosiu kolegai, kuriuo pasitikiu.“ Ir duodu jo kontaktus. Jokių žaidimų už nugaros.

Kaip vyksta labai skubus kraustymasis? Pavyzdžiui, per 48 valandas.

Skubus kraustymasis – brangus kraustymasis. Mes galim mobilizuotis, pakeisti grafiką, bet tai kainuoja. Vairuotojas gal neturėjo važiuoti, bet važiuoja – jam reikia mokėti viršvalandžius. Gali tekti samdyti papildomą žmogų. Bet jei tikrai reikia – padarom. Tik nesitikėkit, kad kaina bus tokia pati, kaip planuoto pervežimo. Čia kaip su taksi ir greitąja – skubėjimas kainuoja.

Kas, jei gavėjas Lietuvoje neatsiliepia telefonu, kai atvažiuojam?

Košmaras. Būna, kad žmogus užsako pervežimą, sumoka avansą, o paskui dingsta. Arba tiesiog pamiršta, kad tą dieną turi būti namie. Mes skambinam, beldžiam, laukiam. Jei po valandos niekas neatsiliepia, aš priimu sprendimą – vežu daiktus į sandėlį. Ir tada gavėjas turės susimokėti už prastovą ir sandėliavimą. Kartą laukėm 3 valandas prie namo Kaune, kol paaiškėjo, kad žmogus sumaišė datas. Sako: „Man atrodo, kad kitą savaitę.“ Na, ką padarysi. Dabar visada primenu dieną prieš.

Ar galit padėti išmesti nereikalingus daiktus prieš kraustymąsi?

Čia jau ne visai mūsų darbas, bet gyvenime visko pasitaiko. Jei turit porą senų spintų, kurias reikia išvežti į konteinerį – galim padėti, jei sutarsim iš anksto. Bet mes ne šiukšlių išvežimo įmonė. Vokietijoje, beje, su šiukšlėmis labai griežtai. Jei išmesit ne ten, gausit baudą. Geriau pasinaudokit vietos atliekų tvarkymo centru (Wertstoffhof). Lichtenfelse yra, tik reikia žinoti darbo laiką.

Ar jūsų automobiliai apdrausti? Ką reiškia tas draudimas man?

Mūsų automobiliai turi KASKO ir civilinę atsakomybę. Bet čia draudžia mašiną ir žalą tretiesiems asmenims. Jūsų daiktams reikia atskiro krovinio draudimo, apie kurį jau kalbėjau. Tai skirtingi dalykai. Kartais žmonės galvoja: „Jei mašina apdrausta, tai ir mano daiktai apdrausti.“ Ne. Įsivaizduokit, kad mašina pateko į avariją, sudegė. KASKO padengs mašiną, bet jūsų baldų – ne, nebent turit krovinio polisą. Tai va, neapsigaukit.

Koks jūsų asmeninis patarimas žmogui, kuris kraustosi pirmą kartą gyvenime?

Neskubėkit ir nepanikuokit. Ir, svarbiausia, nebandykit sutaupyti ant tų dalykų, kurie garantuoja saugumą. Aš mačiau žmonių, kurie perka pačias pigiausias dėžes, samdo pigiausią vežėją, o paskui verkia, nes pusė indų sudaužyta, o vežėjas dingo. Kraustymasis iš Lichtenfels nėra kažkokia mistika – tai paprasta logistikos operacija. Bet ji reikalauja šiek tiek pagarbos detalėms. Paklauskit savęs: „Ar aš noriu, kad mano močiutės servizas atvažiuotų sveikas?“ Jei taip – investuokit į gerą pakuotę, gerą draudimą ir patikimą vežėją.

Baigiamasis žodis

Tai va, tiek tų klausimų. Jei perskaitėt iki čia, tikriausiai jau turit šiokį tokį vaizdą, kas yra kraustymasis iš Lichtenfels. Nėra čia raketų mokslo, bet yra daug smulkių vietų, kur galima paslysti. Aš pats, nors ir 20 metų dirbu, vis dar kartais susiduriu su situacijom, kurių nesitikėjau. Pavyzdžiui, pernai vežiau klientą, kuris turėjo 40 dėžių knygų – sunkių kaip velnias. Liftas Lichtenfelse sugedo tą pačią minutę, kai atvažiavom. Nešėm per laiptus penktą aukštą. Pavargom kaip šunys, bet padarėm. Gyvenime ne viskas pagal planą, bet kai turi patikimą komandą, kažkaip išsisuki.

Taigi, rinkitės ne tik kainą, bet ir žmones. Ir nepamirškit – geriau užduoti „kvailą“ klausimą dabar, nei gailėtis vėliau. Sėkmės jums kraustantis.