Kraustymas iš Lemgo: Kas iš tikrųjų vyksta, kai perveži daiktus iš Vokietijos gilumos

Na, jei jau skaitai šitą tekstą, tikėtina, kad svarstai arba jau tvirtai apsisprendei kraustytis iš Lemgo. Mažas miestelis Šiaurės Reino-Vestfalijoje, netoli Bylefeldo – vieta rami, bet logistiškai ne pati paprasčiausia, kai reikia visą turtą parvaryti atgal į Lietuvą ar kur kitur. Noriu papasakot, kaip tas procesas atrodo iš vežėjo pusės, be jokių pagražinimų. Dirbu šitam reikale jau dvidešimt su trupučiu metų, per tą laiką mačiau visko – nuo ašarų, kai pavėlavom dieną, iki situacijų, kai klientas išsigando, kad jo mėgstamiausią fotelį „suvalgė“ muito postas. Nieko nesuvalgė, aišku, bet nervų kainuoja. Žodžiu, varysim per dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu kasdien, kad žinotumėt, kur lendat.

Kas Lemgo daro specifiniu tašku pervežimams?

Galvojat, Vokietija – tai autobanai ir viskas sklandu? Iš dalies taip, bet kai kalbam apie kraustymąsi iš Lemgo, atsiranda niuansų. Miestelis yra šiek tiek atokiau nuo pagrindinių tranzitinių magistralių, kurios eina per Hanoverį ar Kaselį. Tai reiškia, kad vilkikas ar didelis autovežis turi sukti per mažesnius kelius, o tai pridaro papildomo laiko ir kartais – galvos skausmo, jei užtaikai ant kokių nors vietinių apylankų remonto darbų. Vokiečiai mėgsta tvarkyt kelius, bet kol tvarko, stovi. Be to, pats kraustymasis iš Lemgo dažnai būna susijęs su senesniais pastatais, siaurom gatvelėm centre – jei gyveni ne naujamiestyje, o prie senamiesčio, mūsų didesnė mašina gali netilpt. Tada tenka improvizuot, nešti daiktus papildomus 50 metrų, o tai automatiškai reiškia didesnį darbo valandų skaičių.

DUK: Viskas, ką bijojot paklaust apie kraustymąsi iš Lemgo

Kodėl kaina skiriasi nuo to, ką radau internete?

Nes internete – reklama. O reklamoj dažnai rašom „nuo tokios tai sumos“, bet ta suma galioja idealiam atvejui: gyveni pirmam aukšte, turi lygiai 10 dėžių ir nieko sunkaus. Realybėj vyksta taip: atvažiuojam į Lemgo, o ten paaiškėja, kad reikia išnešti pianiną iš trečio aukšto be lifto. Arba kad jūsų „pora dėžių“ virto pilna spintele, kurios neišardėt. Tas „nuo“ tada tampa „iki“, ir gerokai. Visada geriau paskambint ir pasikalbėt gyvai – aš pats, kai skaičiuoju kainą kraustymuisi iš Lemgo, klausiu ne kilometrų, o kas konkrečiai kraustoma.

O jeigu aš turiu tikrai brangių daiktų?

Tada mes juos tvarkom kitaip. Brangūs baldai, meno kūriniai, senoviniai laikrodžiai – viskam reikia specialios pakuotės. Aš neturiu stebuklingos formulės, kartais pasikviečiu kolegą iš Bylefeldo (jis specializuojasi antikvariate), kad padėtų supakuot. Tai brangiau, bet ramiau. Yra buvę atvejų, kai klientas pasakė „mano tas fotelis kainuoja 5000 eurų“, o aš jam tiesiai šviesiai – arba leidžiat man jį vyniot į tris sluoksnius, arba vežkitės patys lengvuoju automobiliu. Nes po to, jei kas nors atsitiks, prasideda dramos su draudimu. O draudimas pervežimuose – atskira tema, apie kurią pakalbėsim žemiau.

Ar tikrai reikia išardyti visus baldus?

Ne visus, bet tuos, kurie netelpa pro duris arba kurių vežimas nesuardytų yra rizikingas. Spintos su stiklu, dideli stalai, kai kurios lovos – taip. Bet žinokit, kad jei jūsų baldas senas, tas medžio drožlių plokštės daiktas, kurį surinkot prieš dešimt metų, jis gali antrą kartą nesurinkti tvarkingai. Būna, varžtai jau nebe tie, skylės išsipletėjusios. Tada mes atvažiuojam atgal į Lietuvą, sukam, o jis svyra. Ir klientas galvoja, kad mes kalti. Tiesą sakant, aš pats ne visada 100% žinau, ar verta tą pigią spintelę iš Lemgo tempti – gal pigiau nupirkt naują vietoj? (Aišku, jei sentimentai, tada kitas reikalas.)

Per kiek laiko atvešit mano daiktus?

Čia standartinis maršrutas: Vokietija–Lietuva. Važiuojam apie 2–3 dienas, priklausomai nuo to, ar mašina pilna, ar yra kitų sustojimų pakeliui. Kraustymasis iš Lemgo specifiškai – kadangi mes ne visada renkam pilną krovinį tik iš Lemgo, dažnai dar pridedam užsakymą iš Hanoverio ar Bylefeldo. Tai reiškia, kad jūsų daiktai gali „pagyventi“ mašinoje papildomą dieną, kol mes užbaigiam maršrutą. Aš visada apie tai pasakau, bet kartais klientai pamiršta ir paskui skambina: „Kur jūs?!“ Nusiraminkit, jūsų foteliai nemiega gatvėj.

Kas su muito dokumentais?

Na, čia tai lengviausia dalis. Vokietija ir Lietuva – ES. Jokio muito, jokių deklaracijų. Kartais, jei vežam per Šveicariją ar Norvegiją, ten jau prasideda cirkai, bet iš Lemgo į Kauną – tai paprasčiausias vidinis reisas. Vienąkart klientas primygtinai prašė kažkokių „tranzitinių dokumentų“, nes prisiskaitė internete apie pervežimus iš Rusijos. Aiškinau pusvalandį, kad čia ne tas atvejis. Tai va, ramiai – jokių popierių, išskyrus sąskaitą faktūrą ir krovinio aprašą.

O jei turiu augintinių? Ar vežat gyvūnus?

Ne, aš gyvūnų nevežu. Ne tas profilis. Bet esu susidūręs, kai šeima kraustosi iš Lemgo ir klausia patarimo. Yra specialios firmos, kurios vežioja gyvūnus, su veterinariniais pasais ir poilsio pertraukom. Aš vežu baldus – jiems nereikia vandens kas tris valandas. Bet jei reikia, galiu duot kontaktą vienos vokietės, kuri užsiima būtent gyvūnų pervežimais po Europą. Ji brangi, bet patikima. (Pataisymas: ne vokietės, o lietuvės, gyvenančios Vokietijoj jau 15 metų.)

Kaip apskaičiuojat tūrį? Kubiniai metrai ar kas?

Mes naudojam kubus, taip. Bet realybėj aš dažnai sakau klientui: nusiųsk nuotraukas. Nes kai žmogus sako „turiu 15 kubų“, o nuotraukoj matau garažą, pilną iki lubų, tai ten ne 15, o 25. Žmonės blogai vertina tūrį – čia ne jų kaltė, tiesiog akys nematuoja kubais. Aš pats, kad ir kiek metų dirbu, kartais klystu iš akies, bet nuotraukos padeda. Kraustymosi iš Lemgo atveju, kur dažnai butai mažesni, bet daiktų daug, tas vertinimas kritinis.

Ar galit padėt supakuoti?

Galim. Tik tai kainuoja atskirai, ir dažniausiai užtrunka ilgiau nei pats nešimas. Yra tekę Lemgo vienam klientui pakuot visą virtuvę – kiekvieną lėkštę atskirai. Užtrukom pusę dienos. Bet jei jūs patys susipakavot, būkit malonūs, nekiškit stiklinių daiktų į dėžes be jokios apsaugos. Aš tada vežu ir meldžiuos, kad kelias nebūtų duobėtas. Ir Lenkijoj tų kelių visokių pasitaiko, tai žinokit.

Kokia mašina atvažiuos?

Priklauso. Jei užsakymas nedidelis – koks 12–15 kubų – atvažiuojam su dideliu furgonu, pvz., Mercedes Sprinter ar panašiu. Jei kraustotės su visa šeima ir daiktų už 40 kubų, tada atvarom vilkiką su tentuota puspriekabe. Tą puspriekabę paskui gali tekt palikt už kampo, jei Lemgo gatvelė siaura, ir nešti toliau. Kartais klientai pyksta: „Kodėl neatvažiavot mažesne?“, nors prieš tai sakiau, kad didesnė – bet logiška, juk visų daiktų kitaip nesutalpinčiau.

Draudimas: ar mano daiktai apdrausti?

Pagal nutylėjimą – yra minimalus atsakomybės draudimas, kurį turi kiekvienas legalus vežėjas. Bet jis nepadengs jūsų antikvarinės spintos tikrosios vertės. Jei turit ką nors vertingo, visada sakykit prieš kraustymąsi iš Lemgo. Aš tada pasiūlau papildomą krovinio draudimą per partnerius. Tai kainuoja papildomai, bet bent jau miegu ramiai. Beje, vieną kartą klientas nepasakė, kad vežam porcelianinę kolekciją, supakuotą į laikraščius (laikraščius, Karlai!). Aišku, dalis dūžo. Ir tada jis man rašė pretenzijas, o aš turėjau aiškint, kad pagal CMR konvenciją atsakomybė ribota. Nesmagi situacija.

Ar jūs darot sustojimus nakčiai?

Taip, vairuotojams pagal įstatymą reikia poilsio. Mes nestatom mašinos bet kur – stengiamės rasti saugomas aikšteles, apšviestas. Bet būna, kad tenka stovėti ir paprastoj stovėjimo aikštelėj prie autostrados. Mašina užrakinta, tentas užsegtas su plombom. Per tiek metų, ačiū Dievui, vagysčių neturėjom, bet kartą Lenkijoj kažkas buvo įsipjovęs tentą – tikriausiai tikrino, kas viduj. Nieko nepaėmė, bet nervų kainavo. Dabar dedam papildomus metalinius užraktus.

Kada geriausia kraustytis?

Vasarą – daugiau darbų, didesnės kainos, bet oras geras. Žiemą – mažiau užsakymų, galim šiek tiek nusiderėt, bet rizika, kad slidūs keliai ar sniegas vėluos pristatymą. Aš pats mėgstu pavasarį ir rudenį kraustymuisi iš Lemgo – nėra turistų ant kelių, nėra slidu, kainos vidutinės. Tik rudenį Vokietijoj dažni rūkai, bet čia jau mūsų problema, ne jūsų.

Ar galima vežti augalus?

Teoriškai – taip, praktiškai – vargas. Augalai neturi būti invaziniai, kai kurioms rūšims reikia fitosanitarinių sertifikatų. Jei vežat vieną vazoną su gėle, niekas netikrins, bet jei visą šiltnamį, tada jau dokumentai. Aš nesu botanikas, todėl jei klausiat apie kažkokį egzotinį krūmą, geriau pasidomėkit patys. Aš tik vežėjas, ne žaliasis ekspertas.

Ar reikia būti vietoje pakrovimo metu?

Būtinai. Arba turi būti jūsų įgaliotas žmogus. Nes aš nežinau, kurį fotelį kraut, o kuris lieka. Ir dar – būna, kad žmogus sako: „Viskas supakuota, imkit“, o paskui pasirodo, kad spintoj dar pilna rūbų. Tada arba laukiam, kol išsikraustysit, arba kraunam, bet spinta tampa sunkesnė, o aš turiu perskaičiuot svorį. Lemgo butuose tas dažnai pasitaiko, nes žmonės skuba.

Kaip vyksta apmokėjimas?

Dažniausiai – dalis avansu prieš pakrovimą, likusi dalis prieš iškrovimą arba iškrovus. Labai retai dirbu „ant gryno pasitikėjimo“ su naujais klientais. Patirtis išmokė. Buvo atvejis, kai klientas „pamiršo“ pervest pinigus, o aš jau stoviu prie jo namų Klaipėdoj su visa šeimos mantu. Teko laukt valandą, kol pervedė. Dabar sąskaita visada turi būti apmokėta prieš iškraunant paskutinę dėžę. Tokia taisyklė.

O jei turiu specifinių daiktų, pvz., motociklą?

Motociklą vežam, tik jis turi būti tinkamai paruoštas – geriausia ant specialaus stovo, pritvirtintas diržais. Aš nesu moto ekspertas, bet turiu porą diržų. Jei motociklas brangus, geriau, kad pats savininkas jį pritvirtintų, o aš tik patikrinu. Benziną geriau išpilt, nors teoriškai mažą kiekį galima palikt. Čia jau niuansas – aš visada perku atsargiai, nes nenoriu, kad kuro garais trenktų visoj mašinoj, ypač jei vežam ir minkštus baldus.

Kokie dažniausi nesusipratimai?

Pats dažniausias: žmogus galvoja, kad mes būsim tiksliai tokią valandą, kokią pasakėm. Bet kelias – ne traukinys. Kartą važiavom iš Lemgo ir už Hanoverio avarija – stovėjom 3 valandas kamšty. Klientas Lietuvoj jau nervinosi. Aš pats nervinausi. Bet čia force majeure. Visada sakau: planuokitės, kad diena gali pasislinkt. Kitas nesusipratimas – liftas. Jei sakot, kad yra liftas, o jis neveikia, tada mūsų darbas padvigubėja. Būna, kad klientas „pamiršta“ įspėt.

Ar jūs vežat pavojingus krovinius? (Ne, bet paklauskit)

Ne, tikrai ne. Jokių chemikalų, degių skysčių, dujų balionų. Jei rūsy randu dažų skardinių, aš jas palieku. Vežėjas, kuris veža baldus ir kartu benziną, rizikuoja licencija. Tai net neklauskit. Čia kraustymasis iš Lemgo, o ne „Breaking Bad“.

Kaip dėl parkavimo ir leidimų Lemgo?

Lemgo, kaip ir dauguma Vokietijos miestų, reikalauja, kad didesnės transporto priemonės, blokuojančios eismą, turėtų laikiną leidimą. Mes tuo užsiimam – prieš atvažiuodami sutvarkom su vietos savivaldybe (Ordnungsamt). Bet jei jūsų gatvė privati arba yra kažkokie namų bendrijos apribojimai, čia jau jūsų atsakomybė. Yra buvę, kai kaimynas iškvietė policiją, nes puspriekabė „užstojo vaizdą“. Vokiečiai kartais pedantiški, bet tvarka yra tvarka. Sumokėjom baudą, nors buvom teisūs. Patariu visada įspėt kaimynus.

Kas bus, jei kažkas dūžta?

Pirma – fiksuojam. Aš visada skatinu klientą iškart iškrovimo metu atsidaryt dėžes ir tikrint. Jei dūžta, pildom aktą. Tada prasideda šokis su draudimu. Jei turėjot papildomą draudimą – procesas sklandesnis. Jei ne – tada pagal tą minimalų atsakomybės limitą, kuris skaičiuojamas nuo svorio kilogramais, o ne nuo vertės. Tai reiškia, kad už sudaužytą krištolinę vazą galit gaut kelis eurus kompensacijos. Skamba žiauriai, bet tokia realybė. Todėl visad spaudžiu dėl to draudimo.

Ar galima vežti daiktus, kurie nėra baldai? Pvz., dviračius?

Dviračius – jo, bet jie mėgsta subraižyt vieni kitus. Mes turim specialius laikiklius, bet jei dviratis brangus, rekomenduoju nuimt pedalus, pasukt vairą, gal net ratus išimt. O šiaip, žmonės vežasi viską – nuo šašlykinių iki daržo įrankių. Čia ne problema, tik įrankius reikia gerai supakuot, kad neplyštų kitų daiktų pakuotės.

Kaip vyksta iškrovimas? Ar jūs viską sustatot į vietas?

Mes iškraunam ir, jei sutarta, sustatom pagal planą. Bet čia ir vėl niuansas: jei sutarta „sustatyti“, o kambariai dar nerenovuoti, daiktus sustatom, bet paskui jūs patys tampot juos, kai dažot sienas. Idealiausia, kai patalpos jau paruoštos. Aš iš Lemgo atvežu, iškraunu, sustatau, ir jūs tą pačią dieną jau galit gyvent. Bet taip būna retai.

Kiek kainuoja kraustymasis iš Lemgo?

Oi, čia pats slidžiausias klausimas. Mažas užsakymas, tarkim, 10–15 kubų, gali kainuot apie 1200–1800 eurų. Pilnas namas, 40+ kubų, vilkiku – jau žiūrėkit į 2500–3500 eurų ir daugiau. Į kainą įeina: darbas, kuras, kelių mokesčiai Vokietijoj ir Lenkijoj, perkėla (jei reikia), leidimai. Bet čia nėra fiksuota. Labai svarbu – ar yra sunkių daiktų, ar yra kur pastatyt mašiną. Lemgo specifika kartais prideda papildomas valandas dėl tų siaurų gatvių.

Ar jūs pats vairuojat?

Taip, aš pats ir vairuoju, ir kraunu. Kartais pasiimu kolegą. Man patinka būti prie vairo, ypač kai važiuoju per tą Lippe kraštovaizdį – gražios vietos. Bet, žinokit, tas romantizmas baigiasi, kai trečią dieną sėdi kempe prie Kauno ir galvoji, ar spėsi išsikraut iki tamsos. Dirbu jau seniai, bet vis dar mėgstu kelią.

Ką daryti, jei prieš kraustymąsi pasikeičia planai?

Skambinkit iškart. Aš lankstus, bet ne guminis. Jei jau sudėliotas maršrutas, o jūs staiga norit kraustytis savaite vėliau, galiu nebeturėt laisvo lango. Ir tas „savaite vėliau“ gali reikšt, kad aš jau paėmiau kitą užsakymą iš Hanoverio, o jūsų daiktai nebetelpa. Tada siūlau kitą datą arba ieškau subrangovo. Bet sąžiningai – subrangovas gali būti bet kas. Aš savo komandą pažįstu, o svetimo – ne visada.

Ar verta pirkti dėžes iš jūsų?

Parduodu dėžes, taip. Jos standartinės, dvigubo kartono, tinkamos kraustymuisi iš Lemgo ir bet kur kitur. Bet jei norit sutaupyt, galit rinkt naudotas dėžes iš parduotuvių. Tik žiūrėkit, kad nebūtų drėgnos, nes tada kartonas minkštas, ir vieną gražią dieną dėžės dugnas atsidaro ant mano darbuotojo kojos. O tada jau visi nepatenkinti.

Koks pats keisčiausias daiktas, kurį teko vežt?

Ne tai kad keisčiausias, bet įsimintiniausias – iš Lemgo vežėm visą kalvystės įrangą. Priekalas, žnyplės, maža krosnis. Svoris kosminis. Bet klientas buvo kalvis, kraustėsi į Lietuvą, į sodybą. Užtrukom, kol viską užkėlėm, bet buvo įdomu. Po to jis man atsiuntė savo darbo peilį – gražus, rankų darbo. Tai tokie momentai užskaito visą vargą.

Pabaigai: Kraustymasis iš Lemgo nėra raketų mokslas, bet reikia galvos

Taigi, kraustymasis iš Lemgo – tai ne tik kilometrai. Tai specifinė vieta, kurioje dera vokiška tvarka su mažo miestelio iššūkiais. Jei gerai susiplanuosit, pasikalbėsit su vežėju atvirai ir netylėsit apie sunkius, brangius ar keistus daiktus, viskas praeis sklandžiai. Aš ne robotas, klientas irgi ne robotas – svarbu susikalbėt. O jei kažkas nežymiai vėluoja ar ne pagal planą – čia gyvenimas. Per dvidešimt metų aš taip ir neišmokau visko suplanuot iki minutės, bet išmokau, kad geri santykiai su klientu kainuoja daugiau nei bet kokia tobula logistika. Sėkmės jums, ir tepadeda jums tas jūsų naujas etapas.