Kraustymas iš Gerlingen: ką reikia žinoti, kol dar nepradėjai krautis daiktų

Gerlingen. Miestelis prie Štutgarto, ramus, tvarkingas. Bet kai ateina laikas iš čia išsikraustyti, ramybė baigiasi. Nesvarbu, ar grįžti į Lietuvą, ar keliesi į kitą Vokietijos miestą, ar dar toliau – pats procesas visada turi tą patį pagrindą. Tik detalės keičiasi. Per tuos dvidešimt su viršum metų, kiek dirbu pervežimuose, mačiau visko. Ir kai sakau „visko“, turiu omeny ne tik gražiai supakuotas dėžes. Mačiau ir ašarų, ir keiksmų, ir vieną kartą – katę, kuri netyčia buvo uždaryta spintoje ir išvažiavo iki pat Kauno. (Su kate viskas baigėsi gerai, bet šeimininkė žilo plauko tikrai įgavo.)

Taigi, kraustymas iš Gerlingen nėra tiesiog „sukrauti daiktus ir nuvežti“. Čia yra logistikos, dokumentų, mokesčių ir, svarbiausia, nervų reikalas. Papasakosiu viską iš savo pusės – kartais netvarkingai, kartais su pavyzdžiais, bet nuoširdžiai.

DUK – visi tie klausimai, kurių manęs klausiate telefonu

Pradžia: ar išvis verta vežtis viską?

Ar tikrai man reikia vežti tą seną sofą į Lietuvą?

Klausimas, kurį girdžiu beveik kas savaitę. Ir atsakymas beveik visada toks pat: ne. Ta sofa, pirkta prieš 8 metus už 200 eurų, po pervežimo kainuos beveik tiek pat, kiek nauja. Nebent ji yra sentimentali, močiutės palikimas ar kažkas panašaus. Tada vežam. Bet jei galvoji racionaliai – parduok per eBay Kleinanzeigen arba atiduok į Sozialkaufhaus Gerlingene. Sutaupysi vietos ir pinigų. Kraustymas iš Gerlingen dažnai prasideda ne nuo krovimo, o nuo atsikratymo nereikalingų daiktų.

O kaip su baldais iš IKEA? Ar jie išgyvens pervežimą?

IKEA baldai turi vieną savybę – jie gerai laikosi tol, kol stovi vietoje. Kai pradedi ardyti, tie medžio drožlių plokštės kampai trupa. Jei pats ardai, žymėk detales, dėk varžtus į maišelius ir priklijuok juos prie baldo. Kitaip paskui sėdėsi ant grindų Kaune ir spėliosi, kuris varžtas iš kur. Profesionalūs vežėjai (na, geri vežėjai) turi įprotį fotografuoti procesą, kad surinktų viską atgal. Bet ir tai – ne visada pavyksta tobulai. Būk tam pasiruošęs.

Kainos ir kas slypi už jų

Kiek kainuoja kraustymas iš Gerlingen į Lietuvą?

Čia visada atsakau su atodūsiu. Nes nėra vieno skaičiaus. Mažas mikroautobusiukas, kuris veža kelias dėžes ir dviratį, gali kainuoti apie 800–1000 eurų. Pilnas 20 kubų furgonas su baldais iš 2 kambarių buto – jau 1500–2200 eurų. Viskas priklauso nuo atstumo (Gerlingen–Vilnius yra apie 1500 km), kuro kainos tuo metu (dabar dyzelis Vokietijoje vėl brangsta), keltų arba Lenkijos kelių mokesčių. Ir dar vienas dalykas, kurio žmonės dažnai nesupranta – nakvynės vežėjui. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jam reikia legalaus poilsio. Tai prideda prie kainos.

Kodėl viena firma siūlo 900, kita – 1800 už tą patį maršrutą?

Todėl, kad „ta pati“ paslauga dažnai nėra ta pati. Pigus variantas gali reikšti, kad tavo daiktai važiuos su kitų žmonių daiktais (konsoliduotas krovinys). Tai normalu, bet laukti gali tekti savaitę ar dvi. Brangesnis variantas – dedikuotas transportas, važiuoja tik tavo daiktai, tiesiai į nurodytą adresą. Dar būna, kad pigi firma tiesiog pamiršta į kainą įtraukti kelto bilietą arba pakrovimo darbą. Ir paskui stovi Klaipėdoje, o tau sako: „Dar 300 eurų, tada iškrausim.“ Patikėk, mačiau tokių istorijų. Visada prašyk detalesnės sąmatos.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos nutylima?

O, taip. Pats dažniausias – „sunkių daiktų priemoka“. Turi pianiną, seifą ar akmeninę stalviršį? Pasiruošk mokėti daugiau. Antras – privažiavimo mokestis. Jei gyveni senamiestyje, siauroje gatvelėje, kur fūra netelpa, reikia mažesnio auto, papildomų žmonių, gal net specialaus leidimo. Gerlingen šiaip nėra labai problematiškas miestas privažiavimui, bet jei gyveni ant kalno, prie Schillerhöhe, kur siauros gatvelės – perspėk vežėją iš anksto. Trečias – muito dokumentų tvarkymas, jei veži ne į ES. Bet apie tai vėliau.

Daiktų paruošimas ir pakavimo galvos skausmas

Kaip supakuoti daiktus, kad jie atvažiuotų sveiki?

Atsakysiu trumpai: geriau, nei manai, kad reikia. Mačiau žmonių, kurie veidrodį tiesiog apvyniojo rankšluosčiu. Atvažiavo šukės. Burbulinė plėvelė yra tavo geriausias draugas. Dėžės – dvigubos, ypač apačioje. Indai – kiekvienas lėkštė atskirai, vertikaliai, o ne plokščiai. Drabužius gali palikti komodoje, bet stalčius apvyniok maistine plėvele, kad neišslystų. Yra toks posakis tarp vežėjų: „Daiktas, kuris gali pajudėti, pajudės.“ Ir dar pridursiu – jei pats pakuoji, vežėjas neatsako už vidinius pažeidimus. Tai arba pakuok fanatiškai, arba mokėk jiems už pakavimo paslaugą.

Ką daryti su augalais? Ar galima vežti gėles per sieną?

Oi, čia skaudi tema. Oficialiai – ES viduje galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Jei augalas didelis, retas, gali reikėti fitosanitarinio sertifikato. Bet praktiškai? Mačiau, kaip žmonės veža fikusus užkištus už sėdynės, ir niekas netikrina. Bet jei nori būti ramus – pasidomėk. Aš nesu botanikas ir 100% taisyklių nežinau, jos keičiasi. Dėl vieno esu tikras – į Didžiąją Britaniją po Brexito augalų vežti praktiškai neįmanoma be dokumentų.

Ar verta drausti krovinį?

Visada sakau tą patį: jei veži daiktus, kurių vertė didesnė nei tavo mėnesio alga – drausk. Standartinis vežėjo CMR draudimas (tas, kurį turime pagal įstatymą) yra juokingas. Kažkas apie 8,33 SDR už kilogramą. Ne klausk, kas tas SDR, bet praktikoje tai reiškia, kad už sulaužytą 10 kg sveriantį televizorių gausi gal 50 eurų. Jei nori pilnos apsaugos, imk papildomą draudimą. Tai kainuos gal 1–2% nuo deklaruotos vertės. Mačiau atvejį, kai žmogus nesidraudė, o mes patekome į avariją Lenkijoje. Jo stiklinis stalas virto milijonais gabaliukų. Kompensacija buvo simbolinė. Nuo to laiko aš visiems rekomenduoju nesutaupyti tų 30–50 eurų.

Dokumentai, muitinės ir biurokratija

Kokie dokumentai reikalingi kraustymuisi iš Gerlingen atgal į Lietuvą?

Jei grįžti gyventi – tau reikia įrodyti, kad tu ten gyvenai. Registracijos išregistravimo pažyma (Abmeldebescheinigung) iš Gerlingen savivaldybės (Rathaus). Daiktų sąrašas – gali būti laisvos formos, bet geriau, kai surašytas vokiškai arba angliškai. Svarbu įrodyti, kad daiktai tavo, naudoti, ir veži juos ne komerciniais tikslais. Jei veži naujus daiktus kartoninėse dėžėse su čekiais – gali muitinėje kilti klausimų. Tada jau nebe kraustymasis, o importas, ir reikės mokėti PVM bei muitą.

Ar man reikia muito deklaracijos, jei kraustausi į Lietuvą?

Lietuva ir Vokietija – abi ES. Muitų nėra. Bet jei veži per Šveicariją (kas iš Gerlingen būtų kiek keista, bet galimas maršrutas), tada jau taip – reikia tranzito deklaracijos. Bet 99% atvejų važiuojam per Lenkiją, ir ten jokių sienų nėra. Tik kartais, labai retai, Vokietijos–Lenkijos pasienyje būna patikrinimai dėl migrantų gabenimo. Tada gali patikrinti ir tavo furgoną. Turėk dokumentus po ranka.

Ką daryti, jei vežu ne tik savo, bet ir draugės daiktus?

Kol tai yra bendras namų ūkis – viskas ok. Bet jei draugė tik atsiuntė savo dėžę, o pati lieka Vokietijoje, formaliai tai jau siunta. Ir vėl – gali būti traktuojama kaip komercinis gabenimas. Patarimas? Sakyk, kad viskas tavo. Aš žinau, kad tai ne 100% legalu, bet realybėje, jei veži normalų kiekį, niekas nesikabinėja. Tik nevežk penkių identiškų naujų televizorių „asmeniniam naudojimui“. Tada jau rimtai.

Procesas, laikas ir logistikos niuansai

Kiek laiko užtrunka kraustymasis iš Gerlingen?

Pats pakrovimas, jei butas 2–3 kambarių, užtrunka 3–5 valandas. Kelionė iki Lietuvos – apie 24–30 valandų vairavimo, bet su poilsiu, keltais (jei važiuoja per Klaipėdą), tai realiai 2–3 paros. Jei krovinys konsoliduotas, gali laukti sandėlyje dar kelias dienas, kol surinks pilną mašiną. Aš visada sakau klientams: planuok, kad daiktai bus vietoje per 5–10 dienų nuo pakrovimo. Viskas greičiau – laikyk dovana.

Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju?

Kai kurios firmos leidžia, bet dauguma – ne. Draudimo reikalai. Jei aš vežu tavo daiktus, tu esi keleivis, o mano CMR draudimas tavęs nedengia. Buvo atvejis, kai klientas primygtinai prašėsi, važiavo kartu, o paskui skundėsi, kad vairuotojas klauso per garsiai muzikos ir nesustabdo pavalgyti ten, kur jis nori. Tai dabar aš asmeniškai vengiu tokių situacijų. Geriau skriskite lėktuvu ar važiuokite savo mašina.

Kas bus, jei mano daiktai atvažiuos, o manęs dar nėra vietoje?

O, čia klasika. Žmogus galvoja: išsiųsiu daiktus, paskui parvažiuosiu po savaitės. Bet daiktai atvažiuoja anksčiau. Tada vairuotojas stovi prie vartų ir skambina tau į telefoną, o tu dar Vokietijoje. Sprendimai: arba turi patikimą žmogų (kaimyną, mamą), kuris priims ir atrakina butą, arba moki už sandėliavimą. Sandėliavimas Lietuvoje kainuoja apie 50–100 eurų už savaitę, priklausomai nuo tūrio. Visada derink laikus. Geriau vėliau pakrauti, nei per anksti atvežti.

Problemos, nesąžiningi vežėjai ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti blogą pervežimų firmą?

Pirma – jei kaina per gera, kad būtų tiesa. Antra – jokio fizinio adreso, tik mobilus telefonas ir Facebook puslapis. Trečia – prašo 100% avanso grynaisiais. Ketvirta – atvažiuoja ne ta mašina, kurią rodė nuotraukose. Turiu vieną pavyzdį iš gyvenimo: klientas iš Gerlingen užsisakė pervežimą pas „labai pigią“ firmą. Atvažiavo senas Mercedes Sprinteris su lietuviškais numeriais, be jokio logotipo. Pakrovė, išvažiavo. Paskui dingo savaitei. Telefonas išjungtas. Atsirado po 10 dienų – pasirodo, mašina sugedo prie Poznanės, o jie neturėjo pinigų remontui. Daiktai stovėjo pakelės aikštelėje. Tai va, sutaupė 200 eurų, o žilų plaukų gavo už 2000.

Ką daryti, jei vežėjas sugadino daiktus ir nepripažįsta kaltės?

Pirma – turėk įrodymų. Fotografuok daiktus prieš pakrovimą. Ypač tuos, kurie jau turi defektų. Antra – pasirašinėjant važtaraštį (CMR), rašyk pastabas. Jei atvežė, o tu matai, kad spinta subraižyta, iškart rašyk ant važtaraščio: „Gauta su pažeidimu – gili braižymas ant dešinės durelių.“ Ir fotografuok. Jei pasirašai be pastabų, vėliau įrodinėti bus beveik neįmanoma. Tada rašyk pretenziją raštu, su nuotraukomis. Jei neatsako – vartotojų teisės arba teismas. Bet būk pasiruošęs, kad procesas lėtas.

Ar tiesa, kad kai kurie vežėjai daiktus laiko sandėlyje ir laukia, kol prisirinks daugiau užsakymų?

Tiesa. Ir tai nėra savaime blogai, jei tu apie tai žinai. Tai vadinama konsolidacija. Bet problema, kai tau sako „važiuojam rytoj“, o realiai tavo daiktai savaitę guli kažkokiame sandėlyje netoli Štutgarto. Ir tu nežinai, kur. Geros firmos tai daro skaidriai: pasako, kad konsoliduos, duoda sandėlio adresą, leidžia atsekti. Blogos – meluoja. Visada klausk: „Ar čia dedikuotas transportas, ar konsoliduotas?“ Ir reikalauk atsakymo raštu.

Specifiniai Gerlingen ir Vokietijos ypatumai

Ar Gerlingene reikia specialaus leidimo parkuoti furgoną pakrovimui?

Ne, dauguma gatvių yra pakankamai plačios. Bet yra išimčių. Jei gyveni centre, prie Kirchstraße arba naujuose kvartaluose su požeminiais garažais – bėda. Požeminių garažų aukštis dažnai būna 2 metrai, o mūsų furgonai – 2,5–2,8 metro. Tada reikia krautis iš lauko, o tai gali trukdyti eismui. Kartais prireikia užsakyti laikiną vietos rezervavimą (Halteverbotszone) per Gerlingen savivaldybę. Tai kainuoja apie 50–80 eurų ir trunka kelias dienas sutvarkyti. Neatidėliok to paskutinei minutei.

Ką daryti su vokiška buitine technika? Ar ji veiks Lietuvoje?

Skalbimo mašinos, indaplovės – jokių problemų. Kištukai tie patys (Schuko), įtampa ta pati. Bet orkaitės ir viryklės – atsargiai. Vokietijoje dažnai būna trifazis pajungimas (Drehstrom), o Lietuvoje butuose – dažniausiai vienfazis. Gali tekti kviestis elektriką. Dar vienas niuansas – televizoriai. PAL/SECAM skirtumų seniai nebėra, bet jei turi seną satelitinį imtuvą, jis gali būti užrakintas Astra 19.2° palydovui, o Lietuvoje žmonės dažniau žiūri iš 4.8° arba kabelinę. Smulkmena, bet erzina.

Ar galiu palikti daiktus rūsyje (Keller) ir vežėjas pats juos pasiims?

Gali, bet turi būti žmogus, kuris įleis. Aš pats esu daręs taip: klientas jau išvažiavo, paliko raktą kaimynui, o mes atvažiavome, kaimynas atrakino rūsį ir butą, mes viską sukrovėme. Bet čia reikia didžiulio pasitikėjimo. Ir dar – vokiški kaimynai ne visada nori prisiimti tokią atsakomybę. Jei turi draugą, kolegą – super. Jei ne, teks pačiam būti vietoje.

Transporto rūšys ir specifiniai kroviniai

Ar geriau vežti su mažu furgonu ar didele mašina?

Jei turi vieno kambario butą be baldų – užtenka mažo furgono (iki 10 kubų). Jei pilną butą su baldais – reikia bent 20 kubų. Ir dar atkreipk dėmesį: jei užsakai per mažą mašiną, vežėjas turės krauti iki lubų, ir tada apatinės dėžės gali susiploti. Aš visada rekomenduoju užsakyti šiek tiek didesnę, nei, tavo manymu, reikia. Tas „šiek tiek“ kainuoja gal 100–200 eurų daugiau, bet nervai sveikesni.

Kaip vežti dviratį, kad jis nebūtų subraižytas?

Dviratis – vienas iš tų daiktų, kuriuos žmonės myli labiau nei baldus. Aš tai suprantu. Geriausia – speciali dviračio dėžė, bet kur ją gauti? Praktiškai – nuimk priekinį ratą, pasuk vairą, apvyniok rėmą burbulinė plėvele, o pedalus – kartonu. Ir niekada nedėk dviračio ant kitų daiktų. Jis turi būti šone, pritvirtintas prie sienos diržais. Jei vežėjas sako „mesim ant viršaus“ – keisk vežėją.

Ar galima vežti maisto produktus? Pvz., vokiškas konservas, vyną?

Sausus produktus, konservus – taip, be problemų. Vyną – taip, kol kiekis protingas (iki kokių 20–30 butelių). Bet jei veži 200 butelių, tai jau atrodo komerciškai. Skysčiai turi būti gerai supakuoti, kitaip vienas sudužęs butelis raudono vyno gali nudažyti pusę tavo drabužių dėžės. Mačiau tai. Ir kvapas laikosi mėnesiais.

Įdomesni atvejai ir nestandartiniai prašymai

Ar vežate ir gyvūnus? Pvz., šunį ar katę kartu su daiktais?

Ne. Aš asmeniškai – ne. Gyvūnų pervežimui reikia visai kitų sąlygų, ventiliacijos, sustojimų, dokumentų (pasas, skiepai). Yra specializuotos firmos. Bet buvo atvejis, kai žmogus labai prašė paimti jo šunį, nes „jis mažas, sėdės ant kelių“. Atsisakiau. Po to sužinojau, kad jis rado kitą vežėją, ir tas šuo kelionės metu pabėgo per sustojimą kažkur prie Varšuvos. Radosi po trijų dienų, bet aš nenoriu tokios atsakomybės.

Kas keisčiausia, ką esate vežęs iš Gerlingen?

Turiu vieną istoriją. Žmogus iš Gerlingen išsikraustė ir vežėsi... akmenų kolekciją. Rimtai. Dideli akmenys iš jo sodo, nes „jie man primena Vokietiją“. Sunkūs kaip velnias. Pakrovimas užtruko dvigubai ilgiau. Bet gerai, klientas moka – muzika groja. Tik kai atvažiavome į Lietuvą, paaiškėjo, kad jo naujo buto balkonas neišlaikys tų akmenų svorio. Tai jie dabar guli pas jo mamą kaime. Kartais žmonių sentimentai nugali logiką. Aš neteisėjas.

Po pervežimo: kas toliau?

Ką daryti, jei atvažiavus trūksta vienos dėžės?

Pirma – patikrink važtaraštį. Ar ta dėžė buvo įrašyta? Jei ne – tavo problema. Jei taip – skambink vežėjui. Gal ji liko sandėlyje, gal sumaišė su kitu kroviniu. Būna. Per tuos metus esu porą kartų radęs svetimą dėžę savo mašinoje. Visada stengiuosi grąžinti, bet užtrunka. Jei dėžė dingo visam – vėl tas pats CMR ir pretenzijų rašymas.

Ar vežėjas padeda surinkti baldus vietoje?

Priklauso nuo sutarties. Standartinė paslauga – iki išnešiojimo po kambarius. Surinkimas – papildoma paslauga. Ir aš visada sakau: jei nori, kad surinktų, derink iš anksto. Nes jei mes atvažiuojame 8 vakaro, o tu dar nori, kad surinkčiau tavo milžinišką spintą, tai aš būsiu piktas, o tu – nusivylęs. Geriau susitarkim, kad kitą rytą atvažiuos kolega ir ramiai viską sudės.

Išvada – arba ką aš pasakau kiekvienam, skambinančiam dėl kraustymo iš Gerlingen

Kraustymas iš Gerlingen nėra raketų mokslas, bet nėra ir pasivaikščiojimas parke. Svarbiausia – planuok. Nuo daiktų atsikratymo iki dokumentų susitvarkymo. Nesirink vežėjo vien pagal kainą, nes pigus pervežimas kartais kainuoja brangiausiai. Paklausk draugų, paskaityk atsiliepimus, bet ir jais aklai netikėk – kiekvienas turime gerų ir blogų dienų. Jei kraustaisi iš Gerlingen atgal į Lietuvą, džiaukis – atstumas nėra kosminis, maršrutas pažįstamas, ir su geru vežėju viskas praeis sklandžiai. O jei kyla klausimų – skambink, klausk. Aš visada geriau atsakysiu į penkis kvailus klausimus iš anksto, nei klausysiuosi dešimties keiksmų po to, kai jau viskas pakrauta. Sėkmės.