Kraustymas iš Gelsenkirchen – kaip viską suorganizuoti be streso?

Kraustymas iš Gelsenkirchen – tai procesas, kurį per savo dvidešimt su puse metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje mačiau šimtus kartų. Ir žinot ką? Kiekvienas jų buvo skirtingas. Vieni klientai ruošiasi mėnesius, kiti skambina likus savaitei ir tada stebisi, kodėl viskas brangiau. Šiame straipsnyje eisiu per pagrindinius klausimus, su kuriais susiduria žmonės, planuojantys kraustymąsi iš Vokietijos į Lietuvą. Stengsiuosi papasakoti taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – paprastai, bet tikrai ne paviršutiniškai.

==========

Kaip atrodo kraustymo procesas iš Gelsenkirchen?

Noriu pradėti nuo pat pradžios, nes čia yra visas tas procesas guli. Iš Gelsenkirchen kraustymasis prasideda gerokai anksčiau nei važiuoja sunkvežimis prie jūsų namo durų. Pirma – jūs nusprendžiate, kad tikrai krausitės. Antra – pradedate rinkti kvitus už daiktus, nes Vokietijoje muitinei reikės parodyti, kad tai jūsų nuosavybė. Trečia – renkatės vežėją. Ketvirta – signatūra ant sutarties. Penkta – pats pervežimas. Šešta – muitinė Lietuvoje. Septinta – pristatymas į naująją vietą.

Vienas mano klientas iš Gelsenkirchen praeitmet taip apibūdino visą procesą: „Jaučiausi lyg ruoščiausi karui, tik priešas buvo byrokratijos ir dėžės." Iš dalies jis buvo teisus. Bet jei žinai, ko tikėtis – nėra taip baisu.

Įprastai visas procesas, jei jau turite sutartį su vežėju, trunka nuo dviejų iki keturių mėnesių. Kuo anksčiau pradedate – tuo ramiau bus. Aš asmeniškai visada sakau žmonėms: jei galite – pradėkite ruoštis likus trims mėnesiams. Geriau turėti laiko ir nieko nedaryti, negu stresseti dėl trūkstamo dokumento.

Kam pasirinkti profesionalų vežėją, o ne patiems vežtis?

Dabar jau galiu drąsiai tai pasakyti – profesionalo pasirinkimas atsiperka. Mačiau žmones, kurie bandė viską daryti patys. Pasiėmė nuomojamą sunkvežimį, įsikrovė savo daiktus, o po savaitės skambino man verkdam (na, gal ne verkdam, bet tikrai labai nusivylę). Vienas vyras iš Duisburgo vežėsi savo senų tėvų baldus – vertingus, su istorija. Pervažiavus Lenkiją, pamatė, kad indauja atviruota. Nebuvo jokios kompensacijos.

Profesionalūs vežėjai žino, kaip stipinti krovinius, kaip elgtis su specifiniais daiktais, kuriuos reikia transportuoti atsargiai. Jie turi reikiamą inventorių – tampriuosius diržus, antklodes, kietas dalis. O svarbiausia – jie yra draudžiami. Jei kas nors nutiks, gausite kompensaciją. Patys vežantis – jums belieka verkti.

Be to, yra dar vienas dalykas, kurį retai kas pabrėžia. Vežėjai, kurie dirba tarptautinius maršrutus, puikiai žino muitinių流程. Jie moka那张 „kalbą", kurią šnekėti su muitininkais. Aš du kartus mačiau, kaip žmonės patys bandė deklaruoti krovinius ir praleido dieną muitinėje, kol viską suprato. Su profesionalu – tai tiesiog eina.

Kiek kainuoja kraustymas iš Gelsenkirchen į Lietuvą?

Čia prasideda linksmoji dalis, nes kainos tikrai labai įvairuoja. Iš Gelsenkirchen į Lietuvą pervežimas kainuoja nuo 3 000 iki 12 000 eurų, ir čia labai priklauso nuo kelių dalykų. Kiek daiktų vežate? Ar bus tik dalis konteinerio, ar visas konteineris? Ar reikės papildomų paslaugų – pakavimo, iškrovimo, baldų surinkimo?

Kartais mane žmonės klausia: „Kodėl ta brangu?" O aš jiems paaiškinu taip – važiuojate per pusę Europos. Degalai, vairuotojo alga, kelių mokesčiai, draudimas, konteineris, kuro sąnaudos – ir tai jau nemažos sumos. Lygiai taip pat, kaip lėktuvu bilietas brangesnis nei autobuso, taip ir čia.

Mano patarimas: pasitikite bent tris įmones, palyginkite sąlygas ir tada nuspręskite. Bet žiūrėkite ne tik į kainą – žiūrėkite į įmonės patirtį, atsiliepimus ir tai, kaip jie bendrauja su jumis. Kai kas siūlė pigiai, o po to pridėdavo „dokumentų tvarkymo mokestį", „kuro priemoką" ir panašiai. Perskaitykite sutartį iki kabliamato (tikrai sakau taip).

Kokie dokumentai reikalingi kraustymuisi iš Vokietijos?

Štai čia reikia atkreipti ypatingą dėmesį, nes dokumentų reikia tikrai nemažai. Pradedant nuo akivaizdžių – jūsų pasas arba asmens tapatybės kortelė. Antra – jūsų registracijos拿着 (Anmeldung) kopija, kuri rodo, kad gyvenote Vokietijoje. Trečia – išsamus krovinio sąrašas. Ketvirta – jei vežatės automobilį, jo dokumentus.

Lietuvoje muitinė paprastai nori matyti: 1. Krovinio sąrašą vokiškai ir lietuviškai 2. Jūsų paso kopiją 3. Gyvenamosios vietos įrodymą Vokietijoje 4. Draudimo dokumentus 5. Jei vežate verslui skirtą įrangą – papildomus dokumentus

Aš asmeniškai visada patariu žmonėms pasidaryti kopijas visko ir laikyti jas atskirai nuo originalų. Vieną kartą muitinėje Vienoje (taip, ne Gelsenkirchen, bet procesas panašus) žmogus pateikė savo paso originalą ir jis... dingo. Nei aš, nei vežėjas, niekas nežinojo kur. Po trijų valandų找到了, bet jis buvo šoke. Taigi – kopijos yra būtinos.

Ar reikalingas muitinis prekių, kurių verė atsiveža?

Muitinė domisi viskuo, kas turi vertę. Bet čia yra niuansas, kurį daugelis nežino – jei prekės yra asmeniniam naudojimui ir jūsų nuosavybė (o ne nauji daiktai parduoti), muitai dažnai būna mažesni arba išvis nėra. Bet čia svarbu „dažnai" – konkrečiai priklauso nuo to, ką vežate ir kokia yra jūsų situacija, o aš nenorėčiau jūsų klaidinti neteisinga informacija.

Pavyzdžiui, jei vežatės baldus, buitinę techniką, drabužius – tai paprastai nelaikoma komercine siunta. Bet jei vežate dešimt naujų televizorių – tada jau kitas klausimas.

Mano patirtis sako, kad geriausia viską tinkamai nurodyti ir neišsigalvoti. Muitininkai puikiai mato, kada kažkas bando „sumažinti" krovinio vertę.

Kaip vežti auto-mobilį iš Vokietijos?

Automobilio gabenimas iš Vokietijos – atskira istorija, su kuria aš susiduriu dažnai. Yra du būdai – vežti kartu su kitais daiktais konteineryje, arba važiuoti pačiam ir atsivežti mašiną vairuojant.

Pirmu atveju – jums reikės: techninės apžiūros dokumento, registracijos liudijimo (Zulassungsbescheinigung), galiojančio draudimo ir... čia svarbus dalykas – jei mašina bus deklaruota kaip asmeninė nuosavybė, muitinei reikės įrodymų, kad jūs ten gyvenote ir kad mašina buvo jūsų naudojama asmeniniais tikslais. Iš Gelsenkirchen tai nėra problema, jei turite visus dokumentus.

Antru atveju – tiesiog važiuokite, bet žinokite, kad reikės: - Galiojančio vairuotojo pažymėjimo - Mašinos registracijos dokumentų - Žaliosios kortos (jei draudimas ne Vokietijos/ES) - Techninės apžiūros rezultatų

Aš mačiau žmones, kurie bandė važiuoti su registracija, kuri baigėsi prieš du mėnesius. Lenkijos muitininkai labai nemėgsta tokių situacijų. Taigi – prieš išvykstant, pasitikrinkite viską.

Ar galiu pasikinkyti draugus ir vežtis pigiau?

Galiu, bet čia yra tas posakis – pigiau nei laisviau. Jei tikrai turite mažai daiktų – vieno kambario buto – ir turite draugų su dideliu automobiliu, kodėl gi ne? Bet jei turite tris kambarius, baldus ir buitinę techniką – net nereikia bandyti.

Vienas mano klientas bandė taip daryti. Susirinko tris draugus su jų automobiliais, praleido savaitgalį kraunantis, degė pinigus už degalus, vėliau dar porą dienų iškraunant. Ir žinot ką? Vienos dėžės nesurado. Dingo kur nežinia – gal paliko Sandringame, gal kažkur pakeliui. Ir kas liko? Jokių kompensacijų, o dėžėje buvo neeilinių vertybių. Aš tikrai sakau – kartais taupumas praverčia, o kartais – smarkiai atsiunčia.

Kaip ilgai trunka kraustymas?

Iš Gelsenkirchen į Vilnių – jei skaičiuotume maršrutu per Varšuvą, tai bus apie 1 450 km. Jei važiuotųte patys – apie 16 valandų be sustojimų. Su vežėju – paprastai reikia skaičiuoti dienų porą, nes vairuotojas tikrai ilsėsis, pagal įstatymus.

Bet čia svarbu suprasti, kad pats transportavimas – tai tik dalis proceso. Faktiškai, jei skaičiuosime nuo pirmo skambučio vežėjui iki rakto į naujus namus perdavimo – gali praeiti nuo trijų iki šešių mėnesių. Kodėl? Ogi todėl, kad reikia surinkti dokumentus, rasti patikimą vežėją, sulaukti eilės (vasaros mėnesiai užimti), o po to gali dar reikėti laiko muitinės procedūroms.

Geriausiu atveju – jei viskas eina sklandžiai – galima suspėti per du mėnesius. Realistiškiau – keturi.

Ką daryti su tais daiktais, kurių nenorite vežtis?

Puikus klausimas, kurį daugelis užduoda per vėlai. Kai kas palieka daiktus sandėliuke, bet jei jau krausitės iš Vokietijos į Lietuvą, reikia ką nors su jais daryti.

Yra keletas variantų: 1. Parduoti – eBay Kleinanzeigen yra mano mėgstamiausias, galima parduoti greitai ir gauti papildomų pinigų 2. Dovanooti – yra labai daug organizacijų, kurios paima norimo dalyko 3. Išmesti – jei tikrai niekam nereikalinga, nėra prasmės mokėti už jų pervežimą 4. Atiduoti į recirkuliaciją – Vokietijoje veikia Sozialkaufhäuser

Mano asmeninė patirtis sako, kad pusės daiktų nereikėtų vežtis. Ir kuo anksčiau pradedate rūšiuoti, tuo geriau. Vienas patarimas – padarykite sau „šaudymo dieną": paimkite kiekvieną dėžę ir klauskite sau, ar tikrai norėsite matyti šitą daiktą po dešimties metų. Jei ne – atiduokite.

Kas bus, jei mano daiktai bus paveikti pervežimo metu?

Čia ateina profesionalo pasirinkimas ir draudimas. Rimtos įmonės turi transporto draudimą, kuris padengia žalą. Svarbu žinoti, kad: - Paprastai yra tam tikras franšizės dydis - Reikės įrodyti, kad žala padaryta būtent pervežimo metu (o ne jūsų patalpų) - Kreipkitės per pagrįstą laiką, dažnai – per 7 dienas

Vienas mano klientas gavo kompensaciją už sudužusį veidrodį, kitas – už brėžtą spintelės šoną. Abi bylos buvo nagrinėjamos, bet baigėsi sėkmingai. Svarbiausia – nepulskit į paniką ir laikykitės procedūros.

Ar reikalinga speciali pakuotė brangiems daiktams?

Taip, ypač jei kalbame apie elektroniką, stiklą, mirrorus, meno kūrinius. Klasikinis pakuotės rinkinys atrodo taip: storų sienų kartono dėžės, burbulinė plėvelė, putų pakuotė, kietos plokštės. Bet jei vežate ką nors tikrai vertingo – reikės medžiagų, kurie saugo nuo vibracijos, temperatūros pokyčių ir drėgmės.

Dažnai vežėjai siūlo profesionalaus pakavimo paslaugas. Aš asmeniškai visada patariu jas paimti, jei neturite laiko ar patirties daryti patys. Vienas kliūčių elementas – „profesionalus" kartais reiškia „labai brangiai", taigi pasidomėkite kainomis.

Kaip žinoti, kurį vežėją pasirinkti?

Per dvidešimt metų matau tą pačią klaidą: žmonės renkasi pagal kainą, o ne pagal patikimumą. Čia mano tiesioginis patarimas – žiūrėkite į kelis dalykus:

1. Kaip ilgai įmonė veikia? 10 metų – šiek tiek geriau negu nauja įmonė.
2. Kas parašyta internetiniuose atsiliepimuose? Venkite vietų, kur viskas šviesiai oranžinė – dažnai reiškia, kad neigiamų atsiliepimų nėra.
3. Kaip jie bendrauja su jumis dabar? Jei dabar nesugeba normaliai atsakyti į klausimus, ko laukti pervežimo metu?

Vienas mano mėgstamas būdas – paprašykite trijų įmonų atsiliepimų iš buvusių klientų. Rimtos įmonės tai duos, o kitos pradės keisti temą.

Ar galima kraustytis žiemą?

Sako, kad žiemą kraustymas kainuoja pigiau, nes mažesnis sezoninis poreikis. Bet čia yra keletas dalykų, kuriuos reikia žinoti: - Keliai gali būti slidūs, ypač kalnuotose Vokietijos/Čekijos/Lenkijos dalyse - Drėgmė ir šaltis gali paveikti kai kuriuos daiktus, jei jie nebus tinkamai supakuoti - Dienos trumpesnės, todėl vairuotojas turės mažiau šviesaus laiko

Aš pats krausčiausi vasarį prieš penkerius metus. Viskas buvo gerai, bet vienas krovinys atkeliavo su trupučiu drėgmės ant dėžių viršaus. Laimei, niekas nepaveiktas, bet buvo nemalonu.

Kas bus su mano dokumentais, jei važiuosiu pro muitines skirtingose šalyse?

Kiekviena šalis turi savo reikalavimus, bet ES viduje situacija paprastesnė. Vokietija ir Lietuva abi ES narės, todėl muitinės procedūros paprastesnės nei vežant į ne ES šalis. Jums reikės parodyti, kad prekės yra jūsų asmeninė nuosavybė, o ne komercinė siunta.

Lenkijos muitinėje kartais patikrina labiau, kartais – mažiau. Čekijoje – panašiai. Viskas priklauso nuo konkrečios dienos ir pareigūno nuotaikos (taip, ir tai įtakoja).

Mano patarimas: visada turėkite visus dokumentus sutvarkytą šalia ir parodykite pozityvų požiūrį. Muitininkai taip pat žmonės – jei mato, kad jūsų dokumentai geros kokybės ir jūsų elgesys pagarbus, procesas eina sklandžiau.

Kaip sužinoti tikrąją pervežimo vertę?

Prieš pasirašant sutartį su vežėju, svarbu įvertinti, kiek jūsų turtas iš tikrųjų vertas. Tai svarbu dėl draudimo ribų – jei jūsų baldai ir technika verti 20 000 eurų, o vežėjo draudimas tik 10 000, skirtumą teks padengti patiems.

Vienas būdas – pasėdėti ir parašyti viską sąraše su apytikslėmis kainomis. Antras būdas – jei turite senų čekių, jie labai padeda. Bet tiesą sakant, dauguma žmonių pervertina savo turtą, o kai kurie – ir pervertina, žr. pavyzdys.

Kai buvau jaunesnis, pats pervertinau savo brangių daiktų vertę. Pasirodė, kad „retas" vinilas mano kolekcijoje ne toks jau retas ir nepardavė už didelius pinigus. Tai – ta tema.

Ar galima mažinti mokestį už kraustymą?

Vėlgi – čia reikia būti sąžiningam su savimi ir su muitine. Galima teisėtai sumažinti kaštus, jei: - Vežate mažiau (kraustymas pigesnis) - Pasirenkate lėtesnį pristatymą (kai kurios įmonės siūlo ekonomiškesnius variantus) - Atsisakote papildomų paslaugų - Naudojate savo pakuotę

Bet bandyti „nepasakyti" kai kurių daiktų arba sumažinti jų vertę – tikrai nerekomenduoju. Pasekmės gali būti didesnės nei taupymas.

Kas nutiks, jei mano krovinys bus sulaikytas muitinės?

Lietuvos muitinėje kartais sulaiko krovinį, jei kažkas ne taip su dokumentais arba jei atrodo, kad reikia papildomo patikrinimo. Ką daryti? Ne panikuoti – tai svarbiausia.

Paprastai prireikia papildomų dokumentų arba paaiškinimų. Blogiausiu atveju – gali tekti sumokėti muito arba baudą. Geriausiu atveju – po kelių dienų viskas išsisprendžia.

Vienas mano klientas panikavo, kai jo konteineris buvo sustabdytas. Skambino man kas valandą. Pasirodo – tiesiog trūko vieno dokumento. Po poros dienų viskas buvo gerai. Taigi – jei kartais nutinka – tiesiog spręskite problemą, o ne verkite.

Ką daryti su namų gyvūnais?

Vokietijoje žmonės laiko įvairiausių gyvūnų – šunis, kates, net smulkesnius. Jei turite – jiems taip pat reikės pasiruošti.

Šunims ir katėms reikės: - Europos Veterinarijos paso (galioja tik jei gyvūnas yra suženklintas mikročpiu) - Šelpų pažymos (jei reikia) - Aktualių skiepų

Pradedant nuo spalio mėnesio Vokietijoje galioja naujesni reikalavimai dėl šunų – bet aš nenorėčiau jums sakyti konkrečių detalių, nes jie keičiasi, o aš nenorėčiau jums pateikti pasenusių informacijų. Verčiau patikrinkite su veterinaru prieš kelionę.

Kaip elgtis su įmonėmis, jei jos keičia kainas po sutarties pasirašymo?

Čia yra dalykas, kurį mačiau ne kartą. Įmonė pasiūlo gerą kainą, pasirašote sutartį, o po kelių savaičių gaunate papildomą sąskaitą – „kuro priemoka", „dokumentų tvarkymas", „sunkiai pasiekiamo objekto mokestis". Kas čia vyksta?

Pirmas dalykas – kruopščiai perskaitykite sutartį prieš pasirašant. Ten turi būti aiškiai parašyta, kas įskaičiuota į kainą, o kas – ne. Antra – jei tai įvyko jums, kreipkitės į įmonę su aiškiomis pretenzijomis. Jei jie nesutinka, kreipkitės į vartotojų teises.

Aš pats patyriau panašią situaciją prieš keletą metų. Pasirašiau su viena įmone, o po savaitės jie pareikalavo 400 eurų papildomai. Aš tiesiogiai pasakiau, kad nemokėsiu, ir pateikiau sutartį su pažymėtomis vietomis. Jie atšaukė reikalavimą. Svarbu žinoti savo teises.

Kas bus su mano garantijomis ant buitinės technikos?

Vokietija – rimta šalis garantijų atžvilgiu. Daugelis žmonių perka brangesnius prietaisus, o po to kraustosi ir nežino, ar garantija galios Lietuvoje.

Paprastai – jei pirkote Vokietijoje ir turite čekį, garantija galioja visoje ES. Bet yra niuansų: - Kai kurios įmonės reikalauja, kad technika būtų pristatyta į jų aptarnavimo centrą Vokietijoje - Kartais garantijos aptarnavimas užsienyje yra lėtesnis

Mano patarimas – jei turite svarbios technikos, pasidarykite gerų nuotraukų su serijos numeriais ir saugokite čekius. Taip pat galite kreiptis į gamintoją dėl garantijos perdavimo, jei keičiasi adresas.

Kaip elgtis su kaimynais ir šeima per kraustymą?

Juokiuosi, bet tai svarbus klausimas gyvenimiškai. Gelsenkirchen – miestas, kuriame kaimynai gali būti labai įvairūs. Jei krausitės nuomotame bute – praneškite savininkui laiku. Jei šeima gyvena šalia – paprašykite pagalbos.

Vienas mano klientų tiesiog pranešė kaimynams pora savaičių prieš kraustymąsi, ir jie netgi padėjo su kai kuriomis dėžėmis. Kitas slėpė viską iki paskutinės nakties iki šeštadienio, ir kaimynas pyko dėl triukšmo. Vėlgi – bendravimas svarbu.

Ką daryti su sutartimis, kurios dar galioja Vokietijoje?

Darbdavio sutartis, nuomos, draudimo, telefono – jei jos dar galiojančios, jas reikės užbaigti. O jei ne – bus problemų.

Pavyzdžiui, jei turite Vokietijos sveikatos draudimą – jis paprastai galioja dar kurį laiką, bet po to reikės pereiti į Lietuvos sistemą. Nuoma – jei išeinate iš buto ne laiku, savininkas gali pareikalauti kelių mėnesių nuomos kaip kompensaciją.

Mano patarimas: prasidėję procesą, sudarykite sau visų sutarčių sąrašą su terminais, kada jas reikia nutraukti. Darykite tai savalaikiai, kaip sakant.

Kaip žinoti, kad vežėjas nebus sukčius?

Deja, sukčiai yra visur, ir pervežimų verslas – ne išimtis. Yra keletas ženklų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

1. Per maža kaina palyginti su rinka
2. Įmonė neegzistuoja oficialiai arba jos atsiliepimų nėra
3. Jie nori viso atsiskaitymo prieš pradedant (geriausia mokėti tik dalimis)
4. Jie negali arba nenorėtų parodyti savo licencijas
5. Jų kontaktinė informacija atrodo neaiški (tik mobilus numeris, nėra adreso)

Vienas mano klientas susižėjo su vežėju, kuris buvo per pigus. Pinigus pavesė, o sunkvežimis taip ir neatvyko. Po keturių savaičių jis sužinojo, kad įmonė jau nebeveikia. Taigi – atsargiai renkantis.

Ar galima kraustymą išdėlioti per kelis kartus?

Jei yra galimybė, žinoma, galima. Bet čia yra savų minusų: - Kiekvienas vežimas kainuoja, todėl gali būti brangiau nei vienas didelis pervežimas - Gali tekti mokėti už sandėliavimą tarp vežimų - Dokumentų tvarkymas kartojasi

Bet yra ir pliusų – galima palaipsniui mažinti spaudimą, lengviau rūšiuoti daiktus. Vienas mano klientas visas brangiausias daiktus疏通o atskirai, o „kasdienius" – kiekvieną mėnesį. Jo biudžetas aiškus buvo, bent jau.

Ko vengti kraustymosi metu?

Per dvidešimt metų mačiau daug klaidų. Štai pagrindinės:

1. Nereikėtų palikti visko iki paskutinės savaitės
2. Nereikėtų pasikliauti vieninteliu vežėju, kurį randate
3. Negalima manyti, kad Vokietijoje „viskas kaip čia" – skirtingos šalys, skirtingos taisyklės
4. Negalima bijoti klausti kvailų klausimų – blogiausiu atveju gausite atsakymą, geriausiu – išvengsite problemos
5. Ir tikrai nereikėtų tikėtis, kad viskas bus pigu ir paprasta

Mane kartą žmogus klausė: „Kodėl tai taip sudėtinga?" Aš jam atsakiau: „Kraustymas tarp šalių – tai mažas karas. Turite savo pusės frontą žinoti."

Apibendrinant

Kraustymasis iš Gelsenkirchen – procesas, kuris reikalauja laiko, kantrybės ir tinkamo pasiruošimo. Per savo karjerą mačiau daugybę žmonių, kurie sėkmingai persikėlė į Lietuvą, ir tų, kurie susidūrė su problemomis. skirtumas tarp jų paprastai buvo paprastas: vieni ruošėsi, kiti – neskaitė nieko.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsiminti: - Pradėkite ruoštis kuo anksčiau - Rinkite visus dokumentus - Pasirinkite patikimą vežėją, ne pigų - Supakuokite daiktus tvarkingai - Turėkite draudimą - Būkite kantrūs su muitinės procesais

Lietuva – puiki šalis kraustytis. Lyginant su Vokietija, čia žmonės užaugo su savais ritualais, bet taip pat atviri pokyčiams. Jei pradėsite ruoštis tinkamai, jūsų kraustymas eis sklandžiai.

Jei turite klausimų – klauskite. Aš ne viską žinau (ir pripažįstu, kad kartais pasakau netikslius dalykus, nes taisyklių vis keičiasi), bet stengiuosi padėti.

==========

Išvada

Kraustymasis iš Gelsenkirchen į Lietuvą – įmanomas ir sėkmingas procesas, jei į jį žiūrime rimtai. Per dvidešimt su puse metų mačiau, kaip žmonės praleidžia naktis dėl blogai sudėliotos eilės, taip pat ir tokius, kurie ramiai gurkšnoja kavą, nes viską suplanavo prieš mėnesius. skirtumas – pasiruošimas. Užtenka laiko, tinkamo vežėjo ir šiek tiek kantrybės su muitine. Gerintis nenusiminkite, jei kas nors neplanuotai nepavyksta – taip būna. Svarbu žinoti, jog kiekviena klaida tampa patirtimi sekančiai. Sėkmės jūsų kraustymesi – ir iki susitikimo Lietuvoje!