Kraustymas iš Bad Driburg: ką reikia žinoti prieš pakraunant pirmą dėžę

Na, Bad Driburg. Mažas miestelis, bet labai specifinė vieta. Jeigu jūs čia gyvenat, tikriausiai žinot tą jausmą – ramu, gražu, bet kai reikia išsikraustyti, prasideda klausimai. Pats dirbu pervežimuose jau gerus dvidešimt metų, ar net truputį daugiau (pamiršau tiksliai, kada pradėjau – seniai buvo). Per tą laiką mačiau visko: nuo žmonių, kurie galvoja, kad viską supakuos per vakarą, iki tokių, kurie pradeda planuoti prieš pusmetį. Bet Bad Driburg turi savų niuansų – siauros gatvelės, kalvotas reljefas, o kartais ir vokiečių punktualumas, kuris gali ir padėti, ir pakišti koją. Šis tekstas – ne koks nors „oficialus gidas“. Čia tiesiog mano pamąstymai ir atsakymai į klausimus, kurių manęs klausia kone kasdien. Kai kur gal ir nuklysiu nuo minties – atleiskit, toks jau esu.

Kodėl Bad Driburg specifinis miestas kraustymuisi?

Ar tikrai reikia specialaus leidimo sunkvežimiui centre?

Ne visada, bet geriau pasitikslint. Bad Driburg centras, ypač prie turgaus aikštės ir aplink Kurpark, turi tam tikras zonas, kur sunkvežimiams virš 3,5 tonos reikia arba specialaus leidimo, arba bent jau išankstinio pranešimo savivaldybei. Aš pats esu porą kartų užmiršęs – nuvažiavau, o ten policija. Teko aiškintis, kad krovėjas ne vietinis, nežinojau. Baigėsi įspėjimu, bet nervų kainavo. Jeigu jūsų gatvė labai siaura, geriau paskambinkit į Ordnungsamt iš anksto. Kartais jie būna stebėtinai malonūs, o kartais... na, tipiški vokiečiai biurokratai.

Ką daryti, jei mano gatvė tokia siaura, kad fūra net netelpa?

Oi, čia klasika. Bad Driburge, ypač senamiestyje, yra gatvelių, kur normalus 12 metrų vilkikas net nepasuka. Ką mes darom? Naudojam mažesnį sunkvežimį, pvz., 7,5 tonų su liftu, arba net „sprinterį“. Kartais tenka didelę mašiną palikti už kelių šimtų metrų, o daiktus pervežti mažesne – vadinamasis „shuttle“. Tai kainuoja papildomai, aišku. Vieną kartą teko net su karučiu tampyti per parką, nes kitaip niekaip. Užtrukom visą dieną, bet klientas buvo laimingas, nes radom sprendimą. Svarbiausia – nepanikuokit, visada yra būdas.

Kaip dėl parkavimo? Ar tenka mokėti už rezervaciją vietos sunkvežimiui?

Taip, dažniausiai tenka. Bad Driburge, kaip ir daugelyje Vokietijos miestų, jei nori rezervuoti konkrečią vietą prie namo, reikia užsakyti „Halteverbotszone“ – laikiną stovėjimo draudimo zoną. Kainuoja apie 80–150 eurų, priklauso nuo dydžio ir trukmės. Bet čia yra ir pliusas – gauni oficialius ženklus, kuriuos pats arba pervežimo firma pastato prieš 3–4 dienas. Tada jau niekas neturi teisės ten stovėti. Aišku, visada atsiranda koks kaimynas, kuris „nepastebėjo“ ženklo. Tada skambini policijai arba velki jo mašiną mintyse.

Daiktų paruošimas ir pakavimo realybė

Ar geriau pirkti dėžes iš parduotuvės, ar naudoti tas, kur siūlo pervežimo firma?

Žiūrėkit, aš sąžiningai pasakysiu – firmos dėžės dažniausiai brangesnės, bet jos ir tvirtesnės. Jeigu kraustomatės iš Bad Driburg į užsienį, tarkim, į Lietuvą, tai tie 30 kilometrų kelio iki greitkelio jau gali būti išbandymas dėžėms, ypač jei vairuotojas mėgsta staigiau stabdyti (o kas nemėgsta?). Bet jei kraustotės vietoje, galit sutaupyti ir pirkti iš Bauhaus ar OBI. Tik nepirkit tų plonų, blizgančių – jos plyšta vos pažiūrėjus. Aš asmeniškai esu matęs, kaip iš byrančios dėžės ant laiptų išbyra visas porcelianas. Graudu.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa pro duris? Bad Driburge daug senų namų.

O, čia amžina problema. Senuose namuose, ypač tuose fachverkinės architektūros, laiptinės siauros, posūkiai staigūs. Kartais spinta tiesiog fiziškai netelpa. Ką darom? Išmontuojam. Jei neišsimontuoja – per langą. Taip, taip, Bad Driburge teko ne kartą naudoti keltuvą per langą. Vieną kartą net per balkoną, kuris atrodė, kad tuoj nukris. Bet viskas gerai baigėsi. Čia jau reikia vertinti vietoje – kartais geriau palikti baldą naujiems šeimininkams, nei sumokėti 500 eurų už jo išgabenimą.

Kiek laiko realiai užtrunka supakuoti 3 kambarių butą?

Klausimas iš serijos „kiek kainuoja butas Berlyne?“. Priklauso nuo žmogaus. Vieni per savaitę ramiai susitvarko, kiti – per dvi dienas, bet tada jau bėga paskutinę naktį nemiegoję. Profesionalūs pakuotojai tokį butą supakuotų per 4–6 valandas dviese. Bet jei darot patys, planuokitės bent 2–3 dienas. Ir ne tas valandas po darbo, o normalias, pilnas dienas. Aš visada sakau klientam: pradėkit nuo to, ko nenaudojat – knygos, sezoniniai rūbai, tas keistas indas ant spintos. Paskui jau virtuvė ir vonia. Ir, dievaži, nepalikit visko paskutinei dienai.

Kaip pervežti augalus iš Bad Driburg sodo? Ar yra kokių taisyklių?

Priklauso, kur važiuojat. Jei liekat Vokietijoje – problemų mažai. Bet jei iš Bad Driburg keliaujat į kitą ES šalį, pvz., Lietuvą, teoriškai turėtų galioti fitosanitariniai reikalavimai. Aš nesu ekspertas, bet žinau, kad kai kuriems augalams reikia sertifikatų. Praktikoje? Daug kas tiesiog susikrauna į mašiną ir važiuoja. Bet jei stabdo pasienyje (kas retai, bet būna), gali tekti augalus palikti. Turiu pažįstamą, kuriam taip atsitiko su didele citrina – verkė abu. Patarčiau pasiskambinti į atitinkamą tarnybą, bet jei nenorit – bent jau nedeklaruokit jų kaip „krovinių“, vežkitės kaip asmeninius daiktus.

Kainos ir kas slypi už jų

Kiek kainuoja kraustymas iš Bad Driburg, pavyzdžiui, į Lietuvą?

Na, čia jau priklauso nuo tūrio. Vidutiniškai, už 3 kambarių butą, pilną servisą (supakavimas, pakrovimas, transportas, iškrovimas) – kalbam apie 2000–3500 eurų. Jeigu tik transportas su daliniu pakrovimu – gal ir 1500–2000. Bet čia svarbu žinoti, kad kainą veikia ne tik kilometrai. Bad Driburg specifika – jei reikia mažesnio sunkvežimio, jei siauros gatvės, jei darbo valandos naktį (kartais taip pigiau, bet triukšmo taisyklės griežtos). Visada sakau: neimkit pigiausio varianto. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad vairuotojas miegos kabinoje, o jūsų daiktai bus be draudimo.

Ar tiesa, kad pervežimų firmos dažnai nuslepia papildomus mokesčius?

Nesakysiu, kad visos, bet – taip, pasitaiko. Klasika: sutari kainą, o paskui atvažiuoja ir sako – „oi, čia 4 aukštas be lifto, reikia priemokos už neštuvus“ arba „oi, ta sofa netelpa, reikia papildomai už išmontavimą“. Geros firmos viską įskaičiuoja iš anksto, po apžiūros. Jeigu firma duoda kainą telefonu net nemačiusi daiktų – bėkit nuo jos. Aš pats visada prašau nuotraukų arba vaizdo skambučio. Ir visada įspėju: bus tiek ir tiek, bet jeigu atsiras X, tada plius Y. Geriau nemaloni tiesa iš anksto, nei siurprizas dieną X.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet proto ribose. Jei firma užimta, sezono metu (vasara, mėnesių galai) – net nesiūlau, nes gali išvis atsisakyti. Bet jei žiema, vasaris ar koks lapkritis, darbų mažai – tada taip, galima prašyti nuolaidos. Aš kartais numetu 5–10%, jei klientas geras žmogus. Bet jei kas skambina ir iškart sako „aš radau pigiau už 500 eurų, ar padarysit tiek pat?“ – tada atsakau: „važiuokit pas juos“. Nes arba jie dempinguoja, arba kažko neįskaičiavo. Nėra stebuklų.

Ar verta drausti daiktus pervežimo metu?

Būtinai. Standartinis vežėjo draudimas pagal CMR konvenciją (jei tarptautinis reisas) dengia tik apie 8,33 SDR už kilogramą. Kas yra juokinga. Jei jūsų 20 kg vaza kainuoja 2000 eurų, gausit gal 200. Todėl visada siūlau papildomą krovinio draudimą. Kainuoja apie 1–2% nuo deklaruotos vertės. Kai vežėm vieną antikvarinį laikrodį iš Bad Driburg į Hanoverį, klientas apsidraudė – ir gerai, nes dėžė nukrito. Atgavo pilną vertę. Be draudimo būtų gavęs tik atsiprašymo laišką.

Logistikos košmarai ir kaip jų išvengti

Kas atsitinka, jei pervežimo dieną lyja? Bad Driburge oras permainingas.

Oi, lietus – mūsų priešas numeris vienas. Bad Driburge, ypač rudenį, gali pilti visą dieną. Geros firmos turi brezentus, plėveles, specialius čiužinius baldams apvynioti. Bet vis tiek – šlapia, slidu, daiktai gali sušlapti, jei ilgai stovi lauke. Aš visada sakau: jei prognozė bloga, atidėkit kraustymą. Bet jei neįmanoma, pasirūpinkit, kad prie namo būtų tentas arba bent jau stogelis. Kartą teko krautis per liūtį – po to klientė verkė, nes sušlapo jos vestuvinė suknelė. Džiovinom ją su fenu, kol važiavom link Dortmundo.

Ar reikia būti namie, kol vyksta pakrovimas?

Nebūtinai, bet labai rekomenduoju. Pirma, gali kiltų klausimų – „šitą dėžę imt ar palikt?“, „ar čia vertinga?“. Antra, psichologiškai ramiau. Trečia, galit kontroliuoti tempą. Žinau atvejų, kai klientas paliko raktus kaimynui, o krovėjai supainiojo daiktus – vieną dėžę, skirtą sandėliui, išvežė į naują butą su šiukšlėm. (Pataisymas: ne su šiukšlėm, o su senais daiktais, kuriuos reikėjo išmesti). Tai va, geriau būti vietoje.

Ką daryti, jei krovėjai vėluoja?

Pirma – nepanikuoti. Antra – skambinti. Geros firmos visada praneša. Bet būna dienų, kai stringa visur. Bad Driburge kartą užtrukom 2 valandas, nes prieš tai buvom Paderborne, o ten klientas nebuvo supakavęs NIEKO. Tai va, vėlavom pas kitą. Aš asmeniškai visada duodu klientui „langą“ – pvz., atvyksim tarp 8 ir 10 ryto. Jei vėluojam daugiau nei valandą, skambinu. Bet čia ne autobusų tvarkaraštis – logistikoje visko pasitaiko. Jei firma net neatsiliepia – tada jau blogai.

Kaip elgtis, jei kaimynas užblokavo išvažiavimą savo mašina?

Klasika. Vokietijoje, žinot, tvarka, bet kai kurie kaimynai... na, yra tokių. Pirmas žingsnis – pabelsti į duris. Mandagiai. Jei neatsidaro – raštelis po valytuvu. Jei per 15 minučių niekas neateina – skambinam policijai (ne 112, o vietiniam nuovados numeriui). Jie arba suras savininką, arba organizuos nutempimą. Aišku, po to kaimynas gali būti piktas, bet čia jau jo problema. Jūs turit teisę išvažiuoti pagal tą Halteverbotszone, jei ją užsisakėt. Jei ne – tada situacija keblesnė.

Kelionės ir tarptautiniai niuansai

Ar tiesa, kad vežant daiktus į Lietuvą, reikia deklaruoti kiekvieną dėžę?

Ne, ne kiekvieną dėžę. Bet reikia bendro inventoriaus sąrašo (angl. packing list) su bent jau apytikriu turiniu ir verte. Tai svarbu muitinei. Jei vežat asmeninius daiktus, grįžtant į Lietuvą, galima įforminti kaip „persikėlimą“ be muito mokesčių, bet reikia įrodyti, kad gyvenot užsienyje bent 12 mėnesių. Aš pats nesu muitinės ekspertas, kartais painiojuosi tuose reikalavimuose, bet žinau viena – geriau turėti popierių per daug, nei per mažai. Ypač jei vežat ką nors vertingo, kaip pianinas ar meno kūriniai.

Kas bus, jei pasienyje sustabdys ir patikrins? Ar ilgai užtrunka?

Jei dokumentai tvarkingi – 15–30 minučių. Jei ne – gali užtrukti ir pusdienį. Vokietijos-Lenkijos siena, Lenkijos-Lietuvos – dažniausiai ramu. Bet kartais būna akcijos. Vieną kartą vežėm krovinį iš Bad Driburg pro Frankfurtą prie Oderio, tai lenkai tikrino kiekvieną dėžę, nes įtarė kontrabandą. Užtrukom 3 valandas. Gerai, kad klientas buvo ramus. Patarimas: nedėkit nieko keisto tarp dėžių – jokių cigarečių blokų ar butelių, kurie atrodo kaip „komerciniai“. Tada ir problemų nebus.

Ar vairuotojas gali vežti ir keleivius? Pavyzdžiui, mane su kate?

Priklauso nuo firmos politikos ir mašinos. Kai kurie vilkikai turi tik dvi vietas, bet viena jau užimta vairuotojo (ir kartais antro vairuotojo). Jei mašina su dviguba kabina – galima. Bet su gyvūnais sudėtingiau. Katė narvelyje – dar įmanoma, bet šuo gali loti visą kelią. Aš kartą vežiau klientę su papūga iš Bad Driburg. Papūga rėkė visą kelią iki Hanoverio. Aš beveik apkurtau. Tai dabar visada klausiu: ar tikrai norit važiuoti kartu? Gal geriau atskirai traukiniu?

Kaip vežti automobilį kartu su daiktais?

Yra autovežiai, kurie gali paimti ir mašiną, ir šiek tiek daiktų. Bet yra taisyklė – automobilyje negali būti asmeninių daiktų, jei veža kaip krovinį. Draudimo prasme. Mes praktiškai darom taip: arba vežam atskirai, arba, jei klientas labai prašo, leidžiam įdėti kelias dėžes į bagažinę, bet tada jau rizika ant jo. Nelegalu? Šiek tiek pilka zona, pripažinsiu. Bet kartais kitaip neišeina. Jei norit idealiai tvarkingai – samdykit atskirą autovežį. Brangiau, bet ramu.

Po kraustymosi: ką žmonės pamiršta

Ką daryti su senais baldais, kurių nenoriu vežtis?

Bad Driburge yra Sperrmüll sistema – galima užsisakyti išvežimą, bet dažnai reikia laukti kelias savaites. Arba vežti patiems į atliekų aikštelę netoli, pvz., prie Warburger Strasse (atrodo ten, bet tiksliai nepamenu – pasitikslinkit). Jei baldai geri, galima paaukoti per eBay Kleinanzeigen arba vietinius labdaros konteinerius. Bet jei laiko nėra, pervežimo firma gali išmesti už papildomą mokestį. Mes dažnai taip darom, nors kartais gaila – vieną kartą išmetėm beveik naują sofą, nes klientė nenorėjo „žiūrėti į ją“.

Kaip greitai reikia išregistruoti butą Bad Driburge?

Nuomotojui pranešat pagal sutartį, dažniausiai prieš 3 mėnesius. Bet dėl registracijos (Anmeldung) – išsiregistruoti (Abmeldung) reikia per 2 savaites po išvykimo. Bad Driburg priklauso Höxter apskričiai, tai ten ir tvarkotės. Aš ne registracijos specialistas, bet žinau, kad jei išvykstat į užsienį, galima išsiregistruoti ir paskutinę dieną. Svarbu nepalikti „kabančios“ registracijos, nes ateina mokesčiai, GEZ (ARD ZDF) sąskaitos ir t.t. O paskui ieško tavęs per antstolius. Turėjom klientą, kuris pamiršo – po metų gavo laišką iš Vokietijos su skola.

Ar reikia valyti butą prieš išsikraustant?

Pagal vokiečių nuomos taisykles – taip, ir dar kaip. Dažnai reikia „renoviert“ (remontuoto) arba bent jau profesionaliai išvalyto. Aš pats nesu valytojas, bet mačiau, kaip nuomotojai priekabiauja prie kiekvieno kampo. Bad Driburge yra kelios valymo firmos, kurios daro „Endreinigung“. Kainuoja brangokai – 200–400 eurų už butą. Bet kartais geriau sumokėti, nei prarasti užstatą (Kaution). Ypač jei turit seną parketą ar marmurą vonioje.

Kas atsitinka, jei daiktai atvyksta vėliau nei planuota?

Čia jau priklauso nuo sutarties. Jei sutartyje nurodyta konkreti data ir firma vėluoja dėl savo kaltės – galit reikalauti kompensacijos. Bet jei vėlavimas dėl force majeure (pvz., sniego audra kalnuose) – tada nieko nepešit. Aš visada sakau klientam: neplanuokit nieko svarbaus iškart po atvykimo dienos. Palikit 2–3 dienas rezervą. Kartą vežėm daiktus iš Bad Driburg į Vilnių, planavom atvykti ketvirtadienį, o atvykom šeštadienį, nes sugedo mašina kažkur prie Poznanės. Klientas buvo ramus, nes turėjo laiko rezervą. O tas, kuris neturi – nervinasi.

Įdomesni atvejai ir patarimai iš patirties

Ar esat vežę ką nors labai keisto iš Bad Driburg?

O, taip. Kartą vežėm didžiulį akmenį iš sodo. Klientas sakė, kad tai „menas“. Svoris – gal 300 kg. Krovėm su mini kranu. Kitą kartą – senovinį žirgo modelį iš medžio, natūralaus dydžio. Netilpo į mašiną, teko nuimti galvą (žirgui, ne man). Bad Driburge yra keistuolių. Bet čia ir smagu – monotoniškumo nėra.

Kaip išsirinkti normalią pervežimo firmą, o ne aferistus?

Žiūrėkit į atsiliepimus, bet ne tik į Google. Paklauskit draugų, pažįstamų lietuvių bendruomenėje Vokietijoje. Firma turi turėti aiškų adresą, rekvizitus, draudimą. Jei sako „viskas bus gerai, nesijaudinkit“ ir neatsako į konkrečius klausimus – aš jau įtariu. Geras ženklas, jei firma atsiunčia žmogų apžiūrėti daiktų arba bent jau prašo video. Ir dar – jei vairuotojas atrodo kaip benamis, o mašina surūdijusi, tai ką jūs galvojat? Daiktai bus tokios pat būklės.

Ar galima patiems vairuoti išsinuomotą sunkvežimį?

Galima, bet ar verta? Jei turit teises (B kategorijos užtenka iki 3,5 t), galit nuomotis iš Sixt ar Europcar. Bet važiuoti per Vokietiją, ypač kalvotose vietose aplink Bad Driburg, su pilnu kroviniu – nėra malonumas. Plius, jūs atsakingi už viską: pakrovimą, saugumą, jei kas dūžta – jūsų kaltė. Aš sakau: jei daiktai pigūs ir jauni, o atstumas mažas – kodėl gi ne. Bet jei vežat šeimos relikvijas, geriau patikėkit profesionalams. Ir nepamirškit, kad nuomos punktas gali apipisti su draudimu. Skaitykit smulkiu šriftu.

Koks jūsų blogiausias patyrimas Bad Driburge?

Kartą kraustėm šeimą, kuri visiškai nebuvus pasiruošusi. Atvažiuojam 8 ryto, o jie dar geria kavą ir sako – „oi, mes galvojom, jūs supakuosit“. Bet sutartis buvo tik transportui. Tai va, stovim ir žiūrim vieni į kitus. Aš tada padariau klaidą – sutikau padėti pakuoti už papildomą mokestį, bet paskui prasidėjo: „šitą atsargiai, čia mamos vaza, o čia senelio nuotrauka“. Užtrukom iki vidurnakčio. Po to pasakiau – niekada daugiau. Visada aiškiai apsirašom, kas ką daro.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba?

Na, pvz., „laukiant laiko“ mokestis. Jei vairuotojas atvažiuoja, o jūs nepasiruošę, ir jis laukia – kiekviena valanda kainuoja. Normali firma įskaičiuoja 1–2 valandas pakrovimui, bet jei viršijat – mokat. Dar būna „sunkių daiktų“ priemoka, jei turit, tarkim, seifą ar granitinį stalą. Ir dar – naktinis darbas, jei po 22 val. dirbam. Bad Driburge triukšmo taisyklės griežtos, tai kartais tenka nutraukti darbą ir ryte tęsti. O tai reiškia papildomą dieną. Viska reikia apsikalbėti iš anksto.

Pabaigai

Taigi, kraustymas iš Bad Driburg nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivaikščiojimas parke. Svarbiausia – planuoti, nebijoti klausti ir netikėti tais, kurie žada per daug gerai. Aš pats, po tiek metų, vis dar kartais nustembu – ar tai dėl žmonių, ar dėl situacijų. Bet viena aišku: jei pasiruošiat normaliai, išsirenkat patikimą firmą, o ne kokį garažinį vežėją, viskas bus gerai. Bad Driburg yra gražus miestas, išvažiuoti iš jo liūdna, bet nauja pradžia visada įdomi. Tikiuosi, šitie pamąstymai padės jums bent šiek tiek. Sėkmės kraustantis.