perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymas į Vokietiją mikroautobusais patogus ir ekonomiškas tada, kai nereikia viso vilkiko, bet daiktų vis tiek daugiau nei į paprastą furgoną. Aš tai matau kasdien: studentai, poros, šeimos, mažos įmonės – visi ieško varianto, kuris nekainuotų kaip didelis tarptautinis perkraustymas, bet būtų saugus. Mikroautobusas dažnai turi 8–12 m³ vietos, pakrauna apie 800–1200 kg, ir tai daugeliui butų yra tiesiog auksinis viduriukas. Tik, aišku, viskas priklauso nuo daiktų kiekio, aukštų, liftų ir to, ar kas nors nepamiršta pasakyti, kad dar turi seną kompresorių garaže.
Kai kalbu su klientais, pirmas klausimas dažniausiai būna ne apie dokumentus, o apie pinigus. Ir teisingai. Tarptautinis kraustymas nėra pigus, nes čia yra degalai, keliai, vairuotojo laikas, pakavimo medžiagos, rizika, laikas, grįžimas, kartais dar ir sandėliavimas. Bet mikroautobusas leidžia nesamdyti didelio sunkvežimio, kai jam nėra vietos. Pavyzdžiui, maršrutas Vilnius–Berlynas yra apie 1300–1400 km, Kaunas–Frankfurtas – apie 1500 km, Klaipėda–Hamburgas – arti 1200–1300 km. Jei vežate vieną kambarį, studiją, porą baldų, dėžes ir porą dviračių, didelis sunkvežimis tiesiog būtų per daug.
Buvo toks atvejis: šeima iš Kauno vežėsi į Diuseldorfą du čiužinius, sofą, stalą, keturias kėdes, 35 dėžes, drabužių spintą ir vaiko vežimėlį. Jie pirmiausia gavo pasiūlymą su 20 tonų sunkvežimiu, kaina buvo beveik dviguba. Mikroautobusas tilpo viską, tik reikėjo išmontuoti spintą ir gerai apsaugoti kampus. Tada dar paaiškėjo, kad bute Vokietijoje nėra lifto, trečias aukštas, o kieme stovėjo ne vienas automobilis. Štai čia ir prasideda tas „paprastas“ kraustymas, kuris realybėje visada turi savo kabliukų.
Kraustymas į Vokietiją mikroautobusais patogus ir ekonomiškas ne tik dėl kainos. Jis patogus todėl, kad mikroautobusu lengviau privažiuoti prie miesto gatvės, prie senesnio rajono, prie siauresnio kiemo. Vokietijoje daug kur reikia laikytis griežtų parkavimo taisyklių, kartais reikia užsakyti vietos rezervavimą gatvėje, vadinamą „Halteverbot“ arba laikiną draudimą statyti. Mažesnis automobilis čia dažnai laimi. Didelis sunkvežimis gali atrodyti įspūdingai, bet jei jis negali pravažiuoti kiemo arba reikia papildomų leidimų, ramybė baigiasi.
Dar vienas dalykas – operatyvumas. Mikroautobusą lengviau suderinti su konkrečiu laiku, ypač kai reikia vykti į vieną adresą, pavyzdžiui, iš Šiaulių į Miuncheną arba iš Panevėžio į Boną. Dažnai maršrutą galima planuoti taip, kad pakrovimas būtų ryte, kelionė per Lenkiją, o iškrovimas kitą dieną. Kartais per Vokietiją dar būna spūstys prie Berlyno, aplink Frankfurto oro uostą, ties Hanoveriu. Tai nėra dramatiška, bet terminai dėl to gali pasislinkti pora valandų. Nežinau 100%, ar kiekvienas klientas tai supranta, bet terminas tarptautiniame pervežime retai būna kaip traukinio расписание (tikrai ne taip turi būti, bet mintis aiški).
Pirmas etapas visada atrodo paprastas, kol nepradedi klausti detalių. Klientas sako: „Turime buto daiktus, gal 20 dėžių, lovą, stalą.“ Po dešimties klausimų paaiškėja, kad dar yra televizorius, skalbimo mašina, du dviračiai, akvariumas, sena knyga, kurios niekas nenori palikti, ir spinta iš IKEA, kurią reikia išardyti. Todėl aš visada prašau nuotraukų, sąrašo, aukštų, lifto, atstumo nuo durų iki mašinos, ar leidžiama naudoti keltuvą, ar kieme yra šlagbaumas.
Po to daroma preliminari sąmata. Joje turi būti ne tik „pervežimas į Vokietiją“, bet ir kas įeina: pakrovimas, iškrovimas, pakavimo medžiagos, dėžės, plėvelė, apsauginiai kampai, baldų demontavimas, montavimas, draudimas, galimas sandėliavimas. Jei kažko nėra sutartyje, vėliau prasideda tie nemalonūs pokalbiai. Aš to nemėgstu. Yra įmonių, kurios duoda gražią kainą telefonu, o vietoje sako: „Oi, čia jau papildomas darbas.“ Kartais taip ir būna, bet kartais tai tiesiog netvarkingas pardavimas.
Pakrovimo dieną viskas turi būti paruošta. Dėžės užklijuotos, trapūs daiktai pažymėti, baldai išardyti arba paruošti išardymui. Vairuotojas ar komanda daro inventorių: kiek dėžių, kokie baldai, ar nėra matomų pažeidimų. Geriausia, kai klientas pats turi sąrašą su numeriais. Pvz., Dėžė 1 – virtuvė, Dėžė 2 – vonia, Dėžė 3 – dokumentai. Skamba paprasta, bet kai ateina vakaras Miunchene, visi pavargę, o reikia ieškoti kavos filtro, tada tie numeriai atrodo kaip išmintis.
Kainos labai skiriasi. Mažam kraustymui į Vokietiją mikroautobusu galima matyti orientacines sumas nuo 650 iki 1500 eurų, priklausomai nuo miesto, daiktų kiekio, pakavimo, iškrovimo sąlygų. Jei reikia pilno pakavimo, dėžių, apsauginių medžiagų, montavimo, tada kaina gali kilti. Jei vežate tik dalį daiktų ir patys viską paruošiate, bus pigiau. PVM klausimai taip pat gali kilti, ypač kai paslauga teikiama tarp šalių (tiksliau, PVM reikia tikrinti pagal sutartį, kliento statusą ir paslaugos vietą, bet čia dažnai būna painiavos).
Terminai paprastai yra 1–5 darbo dienos nuo užsakymo, jei maršrutas dažnas, pavyzdžiui, Vilnius–Berlynas arba Kaunas–Hamburgas. Jei reikia vykti į mažesnį miestą, pavyzdžiui, į Erfurtą, Oldenburgą ar Freibergą, gali tekti derinti su kitais reisais. Tai nereiškia blogai, tai reiškia logistiką. Kartais klientas nori „rytoj“, bet nėra nei vietos, nei paruoštų dėžių, nei leidimo statyti Vokietijoje. Tada tenka pasakyti tiesiai: galim greitai, bet ne magiškai.
Mikroautobusas turi ribas. Jei vežate pianiną, didelę spintą, vonią, statybines medžiagas ar labai sunkius daiktus, reikia vertinti atskirai. Ne kiekvienas mikroautobusas turi keltuvą, ne kiekviena komanda veža pianinus be specialios įrangos. Čia geriau sakyti tiesą nuo pradžių. Didelį patirtį (taip, turėtų būti „didelę“, bet paliksiu gyvai) mes turime, bet fizikos neapgausi.
Saugumas prasideda ne tada, kai automobilis pajuda, o tada, kai daiktas pirmą kartą padedamas ant grindų. Dėžės turi stovėti stabiliai, sunkūs daiktai apačioje, lengvesni viršuje, trapūs – atskirai. Čiužiniai, sofos, stalai apsaugomi plėvele, antklodėmis arba specialiais apklotais. Jei vežate televizorių, geriausia turėti originalią dėžę. Jei jos nėra, reikia kieto kampo apsaugojimo ir vietos, kur jis nejuda.
Buvo situacija, kai klientas iš Klaipėdos vežėsi į Kelno rajoną indus. Viskas buvo gražiai sudėta, tik viena dėžė buvo per sunki ir be pertvarų. Kelionėje ji „pagyveno savo gyvenimą“, kaip sakiau klientui, ir pora puodelių neturėjo šansų. Po to jis pats pripažino: „Galėjau geriau paruošti.“ Tokios istorijos nėra malonios, bet jos moko. Pakavimas nėra gražus ritualas, tai apsauga nuo realaus judesio, stabdymo, posūkių ir vairuotojo nervų Lenkijos greitkelyje.
Kraustymas į Vokietiją mikroautobusais patogus ir ekonomiškas tik tada, kai saugumas nėra pamirštamas dėl taupymo. Pigiausias variantas ne visada yra pigiausias galutinėje sąskaitoje. Jei sugenda televizorius, jei įbrėžiama ąžuolinė spinta, jei prarandama dėžė su dokumentais, tada taupymas greitai tampa brangus. Todėl aš visada sakau: sutaupykite ten, kur neskauda, bet ne ant pakavimo ir ne ant draudimo.
Mikroautobusas tinka vienam kambariui, studijai, mažam butui, daliniam kraustymui, studentiniams daiktams, biurui su keliomis kėdėmis ir stalais, internetinei parduotuvei, kuri siunčia prekes didesne siunta. Jis netinka visam 4–5 kambarių namui su baldais, technika, garažu ir sodo įrankiais. Bent jau ne vienam mikroautobusui. Kartais reikia dviejų reisų arba didesnio transporto. Ir čia nėra gėdos tai pripažinti. Gėda būtų prikrauti taip, kad durys neužsidarytų, o tada bandyti viską „kažkaip suspausti“.
Jei kraustotės į Vokietiją nuolat gyventi, verta pagalvoti, ką tikrai vežti. Elektros prietaisai turi skirtingus standartus, baldai ne visada tinka naujam butui, sena spinta gali kainuoti daugiau pervežant nei nauja nusipirkus. Kartais klientas klausia, ar vežti seną skalbimo mašiną. Aš sakau: jei ji jums brangi sentimentaliai – taip. Jei tik dėl „o kam pirkti naują“ – pagalvokite apie montavimą, garantiją, energijos sąnaudas ir nervus.
Beje, trumpas nukrypimas: kava Vokietijoje dažnai geresnė nei daugelyje degalinių Lenkijoje, bet tai jau ne logistika. Grįžtant prie reikalo, mikroautobusas yra geras įrankis, kai žinote savo daiktus, turite realų sąrašą ir nesistengiate į jį įkišti viso gyvenimo.
Taip, mažam butui tai dažnai yra pats racionaliausias variantas. Vieno ar dviejų kambarių daiktai paprastai telpa į 8–12 m³ mikroautobusą, ypač jei baldai išardomi, o dėžės sudėliojamos tvarkingai. Aš visada sakau, kad ekonomija atsiranda ne iš to, jog imamas mažiausias automobilis, o iš to, jog imamas tinkamas automobilis. Jei daiktų per daug, kaina augs dėl papildomo reiso. Jei daiktų mažai, didelis sunkvežimis bus tiesiog be reikalo brangus.
Realistiškai – vieno kambario pilnas komplektas arba dviejų kambarių dalinis kraustymas. Telpa lova, čiužinys, stalas, kelios kėdės, 20–40 dėžių, drabužiai, buitinė technika, kartais dviratis. Bet viskas griūva, jei klientas pamiršta paminėti spintą, kompresorių ar tris dėžes knygų. Svorio limitas dažnai yra apie 800–1200 kg, todėl sunkios knygos ir indai greitai suvalgo leistiną apkrovą. Geriau prieš užsakymą nusiųsti nuotraukas ir sąrašą.
Galima, bet tai reikia pasakyti iš anksto. Sena laiptinė, siauri laiptai, siauros durys ir sunki spinta – tai jau ne tik „pakelti ir nešti“. Kartais baldą reikia išardyti, nešti kampais, naudoti diržus, o kartais tiesiog pripažinti, kad jis nepersikels sveikas. Vokietijoje iškrovimas taip pat gali būti į trečią aukštą be lifto. Jei tai nutyla užsakymo metu, kaina ir laikas keičiasi vietoje, o tai niekam nepatinka.
Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją: Vilnius arba Kaunas, tada Via Baltica, toliau link Varšuvos, Poznanės, Frankfurto prie Oderio ir į Vokietiją. Į Berlyną galima greičiau, į vakarinę Vokietiją – ilgiau. Per Lenkiją kartais būna remontai, spūstys prie didžiųjų miestų, oro sąlygos žiemą. Aš ne visada galiu pažadėti minutę į minutę, nes eismas nėra mūsų valdžioje. Bet geras planas ir realus išvykimo laikas labai padeda.
Paprastai, vežant asmeninius naudotus daiktus ES viduje, muitinės procedūros nėra tokios kaip siunčiant į ne ES šalį. Bet reikia turėti sąrašą, sąskaitą arba užsakymo patvirtinimą, kontaktus, adresus. Jei vežate naujus daiktus komerciniais tikslais, jau atsiranda kitokie klausimai. Aš ne mokesčių konsultantas, todėl didelėms siuntoms ar verslo prekėms geriau pasitikrinti su buhalteriu. Dokumentų tvarka sutaupo nervų, ypač jei kelyje atsiranda papildomų klausimų.
Orientacinė kaina į Berlyną nuo Lietuvos dažnai būna apie 650–1100 eurų, jei kalbame apie dalinį arba nedidelį pilną kraustymą. Jei reikia pakavimo, iškrovimo be lifto, baldų montavimo, kaina didės. Berlynas nėra labai toli, palyginti su Miunchenu ar Štutgartu, todėl kelionės laikas mažesnis. Bet miesto viduje galima prarasti daug laiko spūstyse, parkavimo vietose ir siaurose gatvėse. Todėl kaina visada turi būti vertinama pagal adresą, ne tik pagal šalį.
Nes atsiranda detalių, kurios nebuvo pasakytos. Pavyzdžiui, penktas aukštas be lifto, spinta nesiaišardė, automobilis neužvažiavo prie durų, reikia laukti, kol atlaisvins vietą. Kartais klientas pats nekaltas, tiesiog neprisiminė. Kartais kaltas netvarkingas įvertinimas. Aš visada prašau video arba nuotraukų, nes žodis „šiek tiek baldų“ vienam žmogui reiškia kuprinę, kitam – visą svetainę. Paskutinę minutę keisti sąlygas visada brangu.
Taip, kartais galima, ypač kai vienas klientas vežasi mažą kiekį daiktų, o maršrutas leidžia sustoti keliose vietose. Tai sumažina kainą, bet gali pailginti terminą. Jei jums reikia pristatyti viską trečiadienį ryte, o kitam klientui penktadienį, grafikas tampa sudėtingesnis. Dalinis kraustymas yra ekonomiškas, bet ne visada greičiausias. Svarbu aiškiai pasakyti, ar jums svarbiau kaina, ar konkretus laikas.
Nedideliam butui dažniausiai reikia 1,5–4 valandų. Jei baldai išardyti, dėžės sunumeruotos, yra liftas ir mašina stovi prie pat durų, viskas eina greitai. Jei nėra lifto, durys siauros, o baldai sunkūs, galima dirbti ilgiau. Komanda dažniausiai dirba poromis arba trejetais, nes vienas žmogus tarptautiniame kraustyme – tai jau ne komanda, o cirkas. Geriau turėti daugiau rankų, nei vėliau laukti dėl lėto pakrovimo.
Labai pageidautina. Vokietijoje gatvės dažnai tvarkingos, bet statyti galima ne visur. Jei automobilis negali privažiuoti, daiktus reikia nešti toliau, o tai didina laiką ir riziką. Kai kur reikia rezervuoti vietą savivaldybėje arba gauti leidimą laikinai uždrausti statymą. Tai ypač aktualu Berlyne, Hamburge, Kelne, Miunchene. Jei to nepadarysite, gali tekti mokėti baudą arba nešti dėžes per pusę kvartalo.
Sofą ir čiužinį reikia apsaugoti nuo drėgmės, įbrėžimų ir kampų. Čiužiniui tinka specialus maišas arba stipri plėvelė, bet ne taip, kad kondensatas liktų viduje per ilgą laiką. Sofa apvyniojama apklotu, plėvele, kampai sutvirtinami. Jei oda ar audinys brangus, geriau naudoti minkštą apsaugą, ne tik plėvelę. Esu matęs, kaip plėvelė gražiai atrodo, bet neapsaugo nuo smūgio. Čia svarbu ne grožis, o stabilumas.
Jei dėžės tvirtos, sausos ir vienodo dydžio, senos tikrai tinka. Bet senos parduotuvės dėžės kartais būna minkštos, drėgnos ar per sunkios. Tarptautiniam kraustymui geriau turėti standartines kraustymo dėžes, nes jos kraunasi stabiliau. Mažos dėžės – knygoms, indams, įrankiams. Didelės dėžės – lengviems daiktams, pagalvėms, drabužiams. Klaida manyti, kad didelė dėžė visada geresnė. Per sunki didelė dėžė yra problema nugarai ir iškrovimui.
Indus reikia dėti vertikaliai, kaip lėkštes lentynoje, su popieriumi arba burbuline plėvele tarp jų. Kiekviena dėžė turi būti užpildyta taip, kad niekas nejudėtų. Sunkiausi indai – apačioje, stiklinės – atskirai, smulkūs daiktai – ne tarp lėkščių kaip „papildoma apsauga“. Taip, žmonės taip daro, ir taip, paskui randa skeveldras visur. Dėžę reikia pažymėti „trapu“ ir krauti taip, kad ji nebūtų prispausta sunkių baldų.
Tik kartais. Mažą pianiną arba digitalinį pianiną galima vežti, jei jis gerai pritvirtintas ir nėra per sunkus. Akustinį pianiną reikia vertinti atskirai: svoris, aukštis, laiptai, durys, pakrovimo rampa. Ne kiekvienas mikroautobusas turi keltuvą, ne kiekviena komanda turi pianino diržus ir patirties. Čia geriau neklausyti pažadų „kažkaip įkišim“. Pianinas yra tas daiktas, kuris atkeršija, jei jį vežate kaip paprastą komodą.
Asmeninius kambarinius augalus dažniausiai vežti galima, bet reikia žiūrėti fitosanitarinius reikalavimus, ypač jei augalų daug arba jie komerciniais tikslais. Praktiškai augalai kelyje kenčia nuo temperatūros, šviesos trūkumo, džiūvimo. Žiemą šaltis gali juos pražudyti per kelias valandas. Aš visada perspėju: jei augalas labai vertingas, geriau jį vežti atskirai, šiltai, atsargiai. Kartais pigiau nusipirkti naują, nei gelbėti seną per tarptautinį reimą.
Sąrašas gali būti labai paprastas: kambariai, dėžių numeriai, dideli baldai, technika, trapūs daiktai. Nereikia rašyti romano, bet reikia žinoti, kas vyksta. Pavyzdžiui, „virtuvė – 6 dėžės, svetainė – sofa, stalas, 4 kėdės, miegamasis – lova, čiužinys, 8 dėžės“. Tai padeda pakrovimo metu ir ypač iškrovimo metu. Jei Vokietijoje butas dar beveik tuščias, sąrašas tampa dar svarbesnis.
Taip, labai pravartu. Nuotraukos padeda įvertinti tūrį, baldų būklę, laiptines, duris, liftą. Jei ant sofos jau yra įbrėžimas, geriau tai nufotografuoti prieš kraustymą. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normali praktika. Po ilgos kelionės visi atrodo pavargę, ir kai atsiranda klausimas „ar taip buvo“, nuotrauka ramina abi puses. Be to, draudimo atveju nuotraukos kartais padeda daugiau nei ilgas pasakojimas.
CMR yra tarptautinio krovinių vežimo važtaraštis, dokumentas, kuris fiksuoja krovinio priėmimą, maršrutą, siuntėją, gavėją ir kitus duomenis. Ne visi maži kraustymai visada vyksta su tokia pačia dokumentacija kaip pilnas komercinis reisas, bet principas svarbus: turi būti fiksuota, kas vežama ir kam pristatoma. Tai apsaugo klientą ir vežėją. Jei kas nors sako, kad dokumentai niekam nereikalingi, aš jau klausau atsargiau.
Ne visada. Draudimas turi sąlygas: pakuotė, krovinio vertė, išimtys, įrodymai, pažeidimo pobūdis. Jei indai buvo sudėti blogai, jei baldas buvo senas ir trapus, jei daiktas nebuvo deklaruotas, gali kilti ginčas. Todėl vertė turi būti pasakyta iš anksto, o vertingi daiktai – dokumentai, papuošalai, brangi technika – geriausiai vežami atskirai. Draudimas nėra burtažodis, tai tvarkinga rizikos valdymo dalis.
Ne katastrofa, bet nepatogu. Kai iškraunate 30 dėžių Vokietijoje, o jos visos atrodo vienodai, prasideda atidarymo ceremonija kiekviename kambaryje. Geriau turėti žymeklius, numerius ir kambarių pavadinimus. Net jei rašote „virtuvė 1“, „vonios 2“, jau lengviau. Kartais klientai pamiršta pažymėti dėžes dėl streso, tai normalu. Bet tada iškrovimo dieną visi ieško dantų šepetėlio dėžėje, kurioje yra keptuvės.
Žinoma, dalinis kraustymas yra vienas dažniausių mikroautobuso privalumų. Galite vežti tik drabužius, dokumentus, kompiuterį, porą baldų arba daiktus vaikui, kuris išvyksta studijuoti. Tai pigiau ir greičiau nei visas butas. Tik reikia aiškiai pasakyti, ar likusius daiktus vešite vėliau, ar paliekate Lietuvoje. Kartais dalinis kraustymas virsta dviem reisais, nes „tik kelios dėžės“ staiga tampa dar ir dviračiu bei seneliu foteliu.
Tada reikia planuoti sandėliavimą arba laikiną saugojimą. Daiktus galima pristatyti į sandėlį Vokietijoje arba Lietuvoje, priklausomai nuo situacijos. Svarbu, kad dėžės būtų tvirtos, nes jos gali stovėti ne vieną savaitę. Jei nežinote galutinio adreso, bent turėkite kontaktą ir preliminarią zoną. Tarptautinis pervežimas be galutinio adreso yra kaip kelionė su bilietu „kažkur į Europą“ – įmanoma, bet nervina visus.
Daugeliu atvejų mažam ir vidutiniam kraustymui – taip. Jie manevringesni, lengviau parkuojami, pigesni, greičiau paruošiami. Didelis sunkvežimis geriau tada, kai kraustote visą namą arba labai daug baldų. Mikroautobusas leidžia nepermokėti už tuščią vietą. Bet patogumas priklauso nuo organizacijos. Jei daiktai nesupakuoti, baldai neišardyti, o adresas Vokietijoje sunkiai pasiekiamas, net mikroautobusas nepradės stebuklų.
Verta, jei neturite laiko, jėgų arba bijote, kad viską darysite chaotiškai. Pilnas pakavimas kainuoja, bet sutaupo nervų ir sumažina pažeidimų riziką. Profesionalai žino, kaip dėti indus, kaip apsaugoti stalviršius, kaip suvynioti televizorių. Jei pakavote patys, bent paprašykite patikrinti. Kartais viena papildoma plėvelės juosta sutaupo labai nemalonų pokalbį iškrovimo metu.
Perskaitykite, kas įeina į kainą. Pakrovimas, iškrovimas, dėžės, plėvelė, draudimas, montavimas, laukimo laikas, sandėliavimas – viskas turi būti aišku. Paprašykite galutinio adreso, telefono numerio, kontakto Vokietijoje, apytikslio atvykimo lango. Jei kas nors vengia rašyti sąlygas, būkite atsargūs. Gera kaina be tvarkos gali kainuoti brangiau nei kiek didesnė kaina su normalia komunikacija.
Kraustymas į Vokietiją mikroautobusais patogus ir ekonomiškas, kai daiktų kiekis atitinka automobilio galimybes, o organizacija nėra paliekama paskutinei nakčiai. Mikroautobusas tinka mažam butui, daliniam perkėlimui, studentams, poroms ir tiems, kurie nenori mokėti už per didelį transportą. Svarbiausia – sąrašas, nuotraukos, pakavimas, realūs terminai ir aiški sutartis. Tuomet kelionė į Berlyną, Hamburgą, Kelno, Miuncheno ar Frankfurto pusę tampa ne košmaru, o normaliu tarptautiniu kraustymu.