Kraustymas į Vokietiją: kada rinktis mikroautobusą, o kada sunkvežimį?

Sveiki, taigi vėl susirinkome svarstyti apie tą patį – kaip geriauiai visus savo daiktus nutempti per sieną. Esu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti vieną: kraustymas į Vokietiją niekada nesvyrauja tiesiai. Vieną dieną viskas vyksta kaip pagal knygą, kitą dieną vairuotojas gaišta valandas pasienio punkte arba, Dieve žiūrėk, klientas pamiršo pasakyti, kad turi spiną pianiną rūsyje. Čia ne taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač kai reikia išsirinkti tarp didelio sunkvežimio ir mažesnio mikroautobuso. Skirtumas ne tik tame, kiek telpa daiktų, bet ir kaip tu daiktus iš tiesų išsivežiate pro tas vokiškas gatves, kurios, pasakykime tiesiai, ne visada pritaikytos dideliems sunkvežimiams. Štai kodėl reikia galvoti anksčiau, nei vairuotojas atvažiuos pas jūsų kiemą.

Pasirinkimas pagal tūrį ir svorį

Ar man tikrai reikalingas sunkvežimis, ar telpa į mikroautobusą?

Tai labai dažnas klausimas, į kurį atsakymas visada yra „nepriklausomai nuo to, ką jūs man sakote“. Vieniems „mažai daiktų“ reiškia dvi krepšys, kitiems – pusę buto. Kraustymas į Vokietiją mikroautobusu paprastai tinka tada, kai keliaujate iš 1-2 kambarių buto arba turite keletą didelių baldų. Mikroautobuse, tokiame kaip „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“, telpa apie 10-15 kubinių metrų. Jei turite daugiau, geriau žiūrėti į sunkvežimį, kitaip teks važiuoti du kartus, o tai laiku ir pinigais brangiau.

Kiek daugiau maždaug telpa į tą 3,5 tonų sunkvežimį?

Žiūrėkite, toks 3,5 tonų sunkvežimis (JUMBO) yra kaip didelė dėžė ant ratų. Jis telpa apie 20-25 kubinius metrus. Tai jau rimtas kraustymas į Vokietiją, kai reikia išvežti visą namų ūkį. Ten telpa ir šaldytuvas, ir dvigulė lova su čiužiniu, ir visos lentynos. Tiesa, prisimenu vieną atvejai, kai klientas sakė, kad daiktų nedaug, o mes užkrovėme visą sunkvežimį ir dar vieną priekabą. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai jūs susidėjote daiktus, ar nešiojate daug „oro“ (tuščių dėžių).

Ar galiu su savimi vežti ir dviratį?

Galite, bet vėlgi, reikia pasakyti iš anksto. Dviratis į mikroautobusą telpa tik jeigu jis išardytas arba jeigu kitų daiktų nėra daug. Į didelį sunkvežimį dviratis – nė problemos, jį galima užsegti prie sienos arba padėti ant grindų (tiktai pridėkite dangą, kad neapsibrėžtų). Dažnai žmonės nori vežti dar ir žoliapjovę, tai čia jau reikia rimtesnės technikos.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Nes kaina ne tik už kuro sunaudojimą. Čia ir vairuotojo darbo užmokestis, ir mokesčiai už važiavimą Vokietijos keliais (mažosios transporto priemonės nemoka mokesčio už „vignette“ tipo kelių ruožus, o sunkvežimiai turi mokėti už kiekvieną kilometrą). Be to, kraustymas į Vokietiją sunkvežimiu reikalauja daugiau laiko pakrovimui, nes ten reikia įrengti liftą arba naudoti hidraulines rankoves.

Ar galima vežti pavojingus krovinius, pvz., dažus?

Ne, ne taip paprasta. Jei turite butelius dažų ar benziną pjūklui, tai jau yra pavojingas krovinių kategorija. Paprastas vairuotojas negali jų vežti legaliai be specialių leidimų. Geriau juos išsivežti savo automobiliu arba išmesti čia, Lietuvoje, kad nebūtų problemų pasienyje arba Vokietijoje jei sustos policija.

Kainos ir biurokratija

Kiek kainuoja paprastas reisas į Berlyną?

Žodis „paprastas“ čia netinka. Bet jei kalbame apie mikroautobusą su 1-2 vairuotojais, tai gali būti nuo 400-600 eurų priklausomai nuo to, kiek reikia nešti daiktų iš buto. Sunkvežimis brangiau, ten skaičiuojama nuo kubinių metrų arba nuo užimtos vietos metrais. Kraustymas į Vokietiją nėra pigus malonumas, bet jei palyginsite su tai, kad kilsite pats ir degalai kainuos, tai paslauga gali atsipirkti.

Ar reikia mokėti už laukimą?

Jeigu vairuotojas atvyksta ir laukia, kol jūs susirinksite dėžes, tai taip, laukimas mokamas. Paprastai pirmoji valanda yra nemokama, bet vėliau... žiūrėkime, aš asmeniškai nemėgstu kai žmonės nė pasiruošę. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Jei reikės laukti valandą ar dvi, tai sąskaita augs.

Kas dėl užstato (depozito)?

Įmonės, kurios dirba rimtai, dažnai imą nedidelį užstatą, ypač jei atliekate kraustymas į Vokietiją be sutarties arba su nauja klientų grupe. Tai apsauga nuo to, kad vairuotojas atvažiuotų, o jūsų nebūtų arba atsisakytumėte paskutinę minutę. Užstatas paprastai grąžinamas tą pačią dieną, kai paslauga atliekama.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia važiuoti į gilumą?

Taip, aišku. Jei reikia važiuoti ne į Berlyną ar Hamburgą, o į kažkokį kaimelis Bavarijoje, kur toli nuo autostrados, kaina bus didesnė. Vairuotojas sugaišta daugiau laiko, negrįžta tučtuojau, todėl reikia kompensuoti kuro ir laiko sąnaudas.

Ar galima apmokėti grynaisiais?

Dauguma įmonių dabar nori mokėjimo pavedimu arba kortele, kad nebūtų problemų su mokesčiais. Vairuotojams nerekomenduojama turėti didelių grynųjų sumų savo kišenėse saugumo sumetimais. Bet aš turiu pripažinti, kad seniai stebiu tendenciją, kad mažosios firmos vis dar imą „envelopę“, nors legaliai tai ne taip jau ir gerai.

Vairuotojai ir jų darbo ypatumai

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus?

Čia labai svarbu susitarti iš anksto. Yra vairuotojų, kurie tiesiog vairuoja, yra tokie, kurie padeda pakrauti ir iškrauti. Bet jie ne profesionalūs keleriai. Jei turite labai sunkų seifą arba pianiną, reikia užsisakyti specialią brigadą, o ne tik kraustymas į Vokietiją su vienu vairuotoju. Nepykite ant vairotojo, jei jis atsisako nešti 100 kilogramų spintą vienas.

Ar jie kalba vokiškai?

Daugeliui atveju – ne. Lietuviai vairuotojai dažniausiai kalba lietuviškai ir rusiškai, angliškai šiek tiek. Vokiškai moka vienetai. Taigi, jei reikia kalbėtis su vokiečiu namų savininku arba policija, geriau pasirūpinkite vertėju arba pasilikite šalia. Aš pats kartais užstrigu su kalba, kai ten kažką sudėtingesnio reikia paaiškinti ( nors dažniausiai rankomis padeda).

Kas nutinka, jei vairuotojas susiduria su technine problema?

Tai blogiausias scenarijus. Jei lūžta sunkvežimis, mes turime siųsti kitą arba remonto komandą. Tai gali atidėlioti pristatymą dienai-dvi. Gerbiamas kliente, tai nėra mūsų kaltė, bet stengiamės išspręsti kuo greičiau. Pas mane buvo atvejis, kai peršoko grandinė Vokietijos autostradoje, teko laukti 12 valandų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne. Įstatymai draudžia vežti keleivius krovinių automobilyje, jei tai nėra specialiai pritaikyta keleivinė transporto priemonė. Taip, mes visi tai darome (vairuotojas pasiima žmoną ar draugą), bet oficialiai tai draudžiama, ir jei sustos „Gedser“ arba kitur policija, gali būti baudos. Geriau to nerizikuoti.

Ar vairuotojai rūkosi?

Dauguma rūko. Ir aš pats rūkau (nors stengiuosi mesti). Jei jums tai nepriimtina, prašykite nerūkiančio vairuotojo, bet gali būti, kad teks laukti ilgiau arba mokėti papildomai. Ir neleiskite rūkyti kabyje, jei ten tūno daiktai, kvapas įsisigeria į drabužius ir baldus.

Kelionės eiga ir Vokietijos specifika

Kiek laiko užtrunka nuvykti iki Miuncheno?

Tai priklauso nuo eismo. Teoriškai 12-14 valandų važiavimo. Praktiškai, su pietų pertrauka ir pasienio kontrolė (nors ji dažnai tik formalumo), gali užtrukti ir 16 valandų. Jei kraustymas į Vokietiją vyksta savaitgalį, eismas gali būti dar didesnis. Reikia suprasti, kad vairuotojas negali važiuoti 20 valandų iš eilės, jam reikia poilsio.

Kas tie „Umweltzone“ (Aplinkos zonos)?

Vokietijoje daug miestų turi zonas, į kurias negali važiuoti automobiliai, kurie nekelia tam tikrų aplinkos standartų. Seni mikroautobusai ar sunkvežimiai gali neturėti leidimo važiuoti į miesto centrą, pvz., į Frankfurto arba Štutgarto vidų. Reikia tikslų adresą patikrinti, kad mums nereikėtų važiuoti apipel. Kartais tenka iškrauti ant pakraščio ir vežti mažesniu automobiliu.

Ar sunku rasti vietos stovėjimui dideliame sunkvežimyje?

Milžiniškai sunku. Vokiški miestai nepritaikyti dideliems sunkvežimiams stovėti prie namų durų. Jei gyvenate sename kvartale siauromis gatvelėmis, sunkvežimis gali tiesiog neprasimušti. Tada reikia rasti netoliese esančią didesnę gatvę arba aikštelę ir vežti daiktus rankomis (rankenėlėmis). Apie tai reikia galvoti iš anksto.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių vokiškose autostradose?

Pagrindinė taisyklė – nevažiuoti dešiniaisiais juostais, jei tu važiuoji lėčiau. Vokiečiai labai nepakenčia, kai sunkvežimiai užima greitąją juostą, nors tai ir draudžiama. Be to, sunkvežimiai turi ribotą greitį (80 km/h, dažnai elektroniniu būdu ribojama iki 90 km/h). Taigi nereikia spausti vairuotojo, kad jie važiuotų greičiau, jis tiesiog negali.

Ką daryti, jei pasienyje sustoja muitinė?

Jei kraustymas į Vokietiją vyksta nelegalių daiktų, tai... ko gero, turėtumėte rūpintis advokatu. Jei viskas tvarkingai – tik dokumentų patikrinimas. Vokietijos muitinė gali pasitikrinti ar daiktai nėra pavojingi, ar jūs nenuvežate daugiau nei leidžiama (alkoholio, tabako). Paprastai tai trunka 10-20 minučių, bet kartais gali užtrukti ir valandą, jei atsitiko pažeidimas.

Dėžės, pakavimas ir rizikos

Ar jūs parduodate dėžes daiktams?

Kai kada taip, bet geriau jas nusipirkti pats statybos prekyboje, pigiau. Mes galime pasiūlyti, bet kaina bus su priedu. Geriau susirasti ką nors senų, tvirtų dėžių iš parduotuvės. Pakavimas – tai pusė sėkmės. Jei dėžės bus sumuštos, ir jos iškris per važiavimą, neišvengsite sulaužymų.

Kaip geriausiai supakuoti stiklinius indus?

Naudokite daug popieriaus, burbuliukų plėvelės. Negalima dėti indų vienas ant kito be tarpinės. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas padėjo lėkštes į dėžę be popieriaus – rezultatas aiškus. Stiklas yra trapus, o kelyje yra duobės, net ir Vokietijoje (nors keliai ten geri, bet ne idealūs).

Ar daiktai yra apdrausti?

Taip, jei turime sutartį, yra privalomas krovinio draudimas (CMR draudimas). Jis dengia žalą, jei įvyksta avarija ar gaisras. Bet jis nedengia to, jei jūs patys blogai supakavote daiktus ir jie sulūžo nuo virpimo. Dėl to atsakykite patys. Taip pat, vertė turi būti nurodyta sąskaitoje faktūroje.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta?

Reikia sukurti defektų aktą (protokolą) vietoje, iš karto kai pastebite žalą. Negalima pasirašyti dokumentų, o paskui skambinti ir sakyti, kad čiužinys drėgnas. Jei pasirašėte, kad viskas tvarkoje – vėliau įrodyti beveik neįmanoma. Aš visada sakau vairuotojams: „užfiksuok viską, kas negerai“.

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet tik jei jis gerai uždarytas ir nekelia kvapo. Nenorėtume, kad jūsų sūrio ar kumpio kvapas įsisigeria į odos sofa. Be to, jei tai ką nors dažniau, gali kilti klausimų iš veterinarijos, jei tai mėsos produktai dideliais kiekiais.

Ar reikia daryti inventoriaus sąrašą?

Labai rekomenduoju. Nėra privaloma, jei daiktų nedaug, bet jei kraustymas į Vokietiją vyksta su pilnu butu, sąrašas padės išvengti ginčų. Parašykite, kas kuriame dėžėje yra, arba pažymėkite dėžes numeriais. Tai sutaupo laiko iškraunant.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?

Tai problema. Jei sofa per didelė į duris, gali tekti išmontuoti langą arba dalį sofos išardyti. Mūsų vairuotojai turi įrankių (žirklės, atsuktuvai), bet jie ne baldų meistrai. Galite patys išardyti, arba mums reikia numatyti papildomą laiką šiam darbui.

Išvada

Galiausiai, viskas susikerta ties logika ir pinigais. Kraustymas į Vokietiją nėra tas dalykas, kurį reikia daryti paskutinę minutę. Pasirinkite tą transporto priemonę, kuri tikrai atitinka jūsų tūrį, nebandykite spausti visko į mikroautobusą, jei reikia sunkvežimio – tai baigsis sulaužytais baldais arba papildomais reisais. Būkite sąžiningi su vadybininkais apie savo daiktų kiekį, o mes pasirūpinsime, kad jie saugiai atvyktų į vietą. Ir svarbiausia – nepraraskite nervų dėl smulkmenų, viskas išsprendžiama.