Kraustymas į Usingen: ką realiai reikia žinoti prieš kraunantis daiktus

Kraustymas į Usingen. Vien nuo šito miestelio pavadinimo daliai žmonių pradeda suktis galva – kur čia? Vokietija, Hesenas, netoli Frankfurto. Bet ne Frankfurtas. Tai jau visai kita logistika, kiti atstumai nuo sandėlių, kitos krovimo darbų kainos. Per daugiau nei 20 metų pervežimų srityje esu matęs visko: nuo žmonių, kurie galvoja, kad Usingen yra beveik Berlyno rajonas (nėra), iki tų, kurie bando sutaupyti 50 eurų ir paskui verkia, kad baldai atvažiavo subraižyti. Aš čia ne konsultantas su kaklaraiščiu iš ofiso. Aš dirbu su klientais kasdien. Todėl parašysiu taip, kaip yra iš tikrųjų, be tų jūsų gražių „turininio marketingo“ blizgučių.

Pats pervežimas: kaip vyksta, kai niekas nevyksta pagal planą

Realiai, dauguma žmonių įsivaizduoja, kad užsakai mašiną, atvažiuoja, sudeda, nuvažiuoja ir iškelia. Realybėje, ypač kai kalbam apie kraustymą į Usingen, viskas prasideda nuo to, kad reikia suprasti, ar ta gatvė, kurią rodo Google Maps, išvis įleis vilkiką. Usingen centras, tos senos vokiškos gatvelės – ten su 12 metrų ratiniu konteineriu kartais net nosies neįkiši. Turėjom atvejį, kai siuntėm mažesnį furgoną (Sprinterį), nes kitaip būtų reikėję tempti baldus 200 metrų rankom per kalną.

Pervežimų logistika čia specifinė. Jei kraustaisi iš Lietuvos į Usingen, dažniausiai krovinys eina per konsolidaciją Varšuvoje arba tiesiai, jei mašina pilna. Aišku, kai klientas sako „turiu tik porą dėžių ir dviratį“, tada mes jungiam prie kitų krovinių. Bet jei persikraustymas didelis – visas namas, keturių kambarių butas, tai tada jau atskira mašina. Ir čia prasideda smulkmenos.

Reikia žiūrėti, ar Usingen adresu yra kur pastatyti mašiną iškrovimui. Vokiečiai tvarkingi, bet kartais per daug. Kaimynas gali iškviesti policiją, jei užimi jo pusę šaligatvio penkiom minutėm ilgiau nei reikia. Policija atvažiuoja, žiūri rimtai, bet dažniausiai paburbia ir leidžia baigti darbą, jei nesipriešini. Bet nervų kainuoja. Šitas nervas irgi yra dalis paslaugos, kurios niekas neįskaičiuoja į eurus, bet mes ją jaučiam.

DUK – viskas, ką klausiat (ir ko neklausiat, bet turėtumėt)

Ar tikrai reikia tiek draudimo, kiek siūlo vežėjas?

Klausimas geras. Aš pats kartais suabejoju – ar ne per daug mes tą draudimą kišam. Bet paskui prisimenu vieną atvejį iš 2018-ųjų, kai vežėm stiklinį stalą į Usingen, klientas pasakė „nereikia papildomo, aš pasitikiu“. Tai nu, stalas atvažiavo, tiksliau, atvažiavo jo skeveldros. Vežėjas turėjo bazinį CMR draudimą – ten išmoka centus už kilogramą, nesvarbu, kad stalas kainavo 2 tūkstančius. Tai tas klientas gavo gal 80 eurų kompensacijos. Nuo tada aš visada tiesiai šviesiai sakau: jeigu veži ką nors stiklinio, senovinio, pianinus – pasiimk normalų krovinio draudimą. Ne dėl to, kad aš uždirbčiau (komisiniai ten juokingi), o dėl to, kad nervai sveikesni bus.

Kiek laiko realiai trunka pervežimas iš Lietuvos į Usingen?

Čia standartinis atsakymas, ir jis, deja, priklauso nuo to, ar jūsų krovinys važiuoja tiesiai, ar per sandėlį. Jei mašina tik jūsų – nuo durų iki durų, be sustojimų, teoriškai 2–3 paros. Realiai, jei vairuotojas vienas, jis turi daryt privalomus poilsius pagal tachografą. Tai būna taip – išvažiuoja pirmadienį rytą, trečiadienį vakare jau Usingen. Bet jei krovinys dedamas į konsoliduotą mašiną, gali būti ir savaitė. Kartais krovinys stovi sandėly Varšuvoj porą dienų, kol surenka pilną vilkiką vakarų Vokietijai. Čia jau reikia klausti konkrečiai: „mano krovinys važiuoja tiesiogiai ar dedamas prie kitų?“. Mes visada pasakom, bet kartais klientai pamiršta paklausti. Ir paskui skambina: „kodėl mano daiktai dar ne Vokietijoj?“.

Ką daryti, jei Usingen adresu nėra lifto, o butas trečiam aukšte?

Nu čia jau klasika. Vokiški senos statybos namai be liftų. Jei persikraustymas į Usingen vyksta į tokį butą, mes automatiškai dedam papildomą mokestį už įnešimą į aukštą. Ir ne, tai nėra 10 eurų. Priklausomai nuo įmonės, 5–15 eurų už aukštą. Bet čia ne tik pinigai – čia laikas. Išnešioti spintą, skalbiankę, sunkias dėžes laiptais – vairuotojai-krovikai pavargsta. Kartais klientas sako: „aš padėsiu“. Gerai, padeda. Bet jei susižeidi nugarą, klausimas kam skambinti – savo sveikatos draudimui ar vežėjo civilinės atsakomybės? Čia pilka zona, geriau jau leisti profesionalams daryti savo darbą, o patiems stovėti su kava.

Kodėl kainos skiriasi per 300 eurų tarp skirtingų vežėjų?

Todėl, kad vieni čia skaičiuoja „optimistiškai“, o kiti – realistiškai. Optimistas pasakys: „Ai, 20 kubų, tilps į mašiną, 900 eurų.“ Paskui atvažiuoja, pamato, kad ten ne 20, o 28 kubai, ir pradeda galvoti, kaip čia suspaudus, arba prašo papildomai. Realistas nuo pradžių pasakys: „Bus 1200, bet aš garantuoju, kad nieko papildomai nereikės, nebent jūs patys paskutinę minutę pridėsite garažo turinį.“ Ir čia žmogiška – kartais žmonės pamiršta, kad turi sandėliuką, rūsį, pilną konservų ir senų slidžių. Tada mes tampame tokiais... improvizacijos meistrais. Aišku, kaina ir dėl maršruto. Vieni vežėjai veža per Lenkiją greitkeliais (mokami keliai), kiti bando apvažiuoti, kad sutaupytų mokestį, bet sugaišta daugiau laiko. Čia subtilūs niuansai, kurių klientas dažnai nemato.

Ar galima vežti maisto produktus į Vokietiją?

Techniškai – taip. Bet žiūrėkit, ką vežat. Dėžę makaronų, konservų – jokių problemų. Bet šaldytą mėsą, pieną? Čia jau reikia šaldytuvo režimo mašinoje, o mes tokių neturim standartiškai. Ir iškyla veterinarinių sertifikatų klausimas. Čia aš nesu 100% ekspertas, bet atsimenu, kai viena šeima norėjo vežti pilną šaldiklį koldūnų į Usingen. Pasakėm – ne, mes nevežam. Nes sugadinsim, ir dar problemų pasieny gali būti. Nors šiaip Vokietija ES, tai pasienio kontrolės nėra, bet taisyklės egzistuoja.

Kaip paruošti baldus, kad jie nesusibraižytų?

Čia elementarus dalykas, bet 70% žmonių to nedaro tinkamai. Lipni plėvelė – geras daiktas. Bet ji turi lipti prie medžio, o ne nukristi po 5 minučių. Mačiau, kaip žmonės perka pigiausią maistinę plėvelę iš Maximos ir galvoja, kad ji laikys. Ne. Reikia specialios – stretch plėvelės. Dar geriau – naudoti baldų kartoną kampams. Kampai yra šventa vieta; jei subraižysi sofos kampą, ji atrodo kaip išmesta. Ir dar vienas patarimas: visada išimkite viską iš stalčių. Nes kitaip jie važiuodami atsidaro, išbyra, ir tas stalčius lūžta. Turėjom atvejį, kai vežėm komodą, klientė paliko apatiniam stalčiuj porcelianinį servizą. Tai servizas Usingen atvažiavo kaip dėlionė 3D formatu. Nepataisoma.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja parą ar dvi?

Kartais vėluojam. Ne nesąmoningai, o todėl, kad Lenkijos A2 autostradoje avarija ir kamštis 6 valandoms. Arba vairuotojas susirgo, o pakeisti magnum opus. Ką daryti jums? Nusiraminti. Bet ne tylėti. Skambinti mums. Mes ieškom sprendimų. Kartais siunčiam pagalbinę mašiną, kartais tariamės dėl nakvynės jei jau visai blogai. Bet klientas turi būti pasiruošęs, kad kraustymas į Usingen nėra traukinių tvarkaraštis. Tai gyvas procesas su žmonėmis, mašinom, orais. Jei planuojate būtinai antradienį 14:00 atsirakinti buto duris, pasilikite buferį iki trečiadienio ryto. Bus ramiau.

Ar verta samdyti lietuvišką, ar vokišką įmonę?

Aš, aišku, šališkas, bet argumentuotas. Lietuviška įmonė kalba jūsų kalba, problemą sprendžia greičiau telefonu, nereikia rašinėti angliškų laiškų Vokietijos ofisui ir laukti atsakymo parą. Vokiškos įmonės dažnai brangesnės, bet jos turi vietinius sandėlius ir gali greičiau sureaguoti, jei reikia tarpinio saugojimo. Pvz., jei kraustymas į Usingen vyksta etapais – savaitę pagyvenat pas draugus, kol laukiate buto raktų. Tada vokiečiai gali pasiūlyti laikiną saugojimą vietoje, o mums vežti atgal į Lietuvą nesąmonė. Bet mūsų kaina už patį pervežimą paprastai mažesnė.

Ar reikia muito mokesčių vežant daiktus iš Lietuvos į Vokietiją?

Ne. ES. Jokių muitų. Jokių deklaracijų. Tai ne Amerika. Aišku, jei vežat kažką labai specifinio – tarkim, senovinį ginklą, meno kūrinius virš tam tikros vertės – tada kitos taisyklės. Bet paprastas žmogus su savo baldais, rūbais, indais – jokių formalumų. Tik kartais vokiečiai pareigūnai stabdo mašinas ir tikrina, ar neveža nelegalaus benzino kanistruose. Čia irgi buvo atvejis, bet apie tai kiek vėliau.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją, jei visi atrodo vienodai?

Žiūrėkit ne į svetainės dizainą, o į tai, ar žmogus su jumis kalbasi normaliai. Paskambinkit. Jei jis pradeda sakyti „taip, viskas bus gerai, jokių problemų“, bet neklausia, koks aukštas, ar yra privažiavimas, ar yra parkingo vietų – bėkit. Geras vežėjas pirmas penkias minutes užduoda klausimus, kurie atrodo kaip tardymas. Kur kraunam? Kiek svoris? Ar yra pianinas? (Pianinas yra atskira galvos skausmo kategorija, apie tai irgi pakalbėsim). Ir dar – paprašykit rekomendacijų, bet ne šiaip atsiliepimų Facebook, o gyvų žmonių kontaktų, jei turit pažįstamų, kurie kraustėsi į Vokietiją. Aš pats kartais duodu savo senų klientų numerius (su jų leidimu), kad naujas žmogus paskambintų ir paklaustų be filtrų.

O kas su tais pianinais?

Pianinas, fortepijonas – čia yra krovinys, kurio neperveši paprasti krovikai. Reikia specialių diržų, specialaus vežimėlio, ir žmonių, kurie žino, kad pianino negalima tiesiog pastatyti ant šono. Arba kad jį reikia fiksuoti ne taip, kaip spintą. Ir dar akustika. Po pervežimo pianiną reikia derinti iš naujo. Mes visada perspėjam: pervešim saugiai, bet už jo skambesį po pervežimo neatsakom. Gamintojai sako, kad instrumentas turi aklimatizuotis naujoj patalpoj 2–3 savaites. Tai jei kraustymas į Usingen vyksta, ir ten jūsų mylimas "Petrof" – žinokit, kad jis mėnesį skambės kitaip. Ir čia ne mūsų kaltė. Tai fizika.

Ar galima palikti daiktus mašinoje per naktį?

Kartais klausia: „Ar galit atvažiuoti penktadienį vakare, iškrauti šeštadienį rytą?“ Tai reiškia, kad mašina su kroviniu stovi gatvėje per naktį. Rizika? Didelė. Net ir mažam Usingen. Vagysčių pasitaiko, nors Vokietija nėra Lietuva 90-aisiais, bet brangių dviračių ar įrankių gali pasigesti. Mes vengiam tokio scenarijaus, nebent klientas pasirašo, kad atsakomybė jam, ir mes pastatom mašiną apšviestoj, saugoj aikštelėj (kas retai būna centre). Geriau jau planuoti iškrovimą tą pačią dieną. Nukrypau – bet prisiminiau atvejį, kai vienas mūsų vairuotojas nakvojo mašinoj specialiai, nes krovinys buvo neįtikėtinai brangus. Tai va, lojalumas.

Koks miestas tas Usingen? Ar ten patogu gyventi?

Aš ne makleris, bet per tiek metų pristačiau daiktų į įvairiausias jo gatves. Usingen yra ramus, švarus, daug žalumos. Privažiavimai prie naujesnių namų geri. Senamiestis – tas pats – siauros gatvės. Bet gyvenimo kokybė, sprendžiant iš klientų veidų po metų, gera. Šeimos mėgsta. Tik svarbu žinoti, kad ten ne didmiestis, tai be mašinos – amžius. Ir darbo vietos daugiau Frankfurte ar Bad Homburge, kas nėra toli. Bet grįžkime prie pervežimų.

Ar vežate augalus? Gėles, kambarinius medelius?

Vežam, bet neatsakingai sakau – jie dažnai nukenčia. Temperatūra mašinos viduje svyruoja. Jei vežat monsterą ar fikusą, suvyniokit į popierių, ne į plastiką, nes uždus. Ir žiemą – jokiu būdu, jei neturim šildomos mašinos. Užšals. Vieną kartą vežėm puikų citrinmedį, tai atvažiavo kaip šiaudų ryšulys. Gaila. Nuo tada aš klientams sakau: „Augalus arba vežkitės patys lengvajame automobilyje, arba pasiruoškit, kad jie gali neišgyventi kelionės“. Nepatogu tai sakyti, bet sąžininga.

Kas nutinka, jei baldai netelpa pro duris?

Būna. Ypač su kampinėm sofom. Usingen butuose kartais durų angos standartinės, bet baldai – ne. Mes turim įrankių baldų ardymui, bet ne viską galim išardyti. Jei klientas sako „ne, aš nenoriu ardyti“, tada žiūrim, gal pro langą? Reikia keltuvo? Jei reikia keltuvo, kaina šauna į viršų. Keltuvas Usingen aplinkoj – prabanga. Kartą teko samdyti vietinius vokiečius su specialia technika, nes be jos sofos neįkėlėm. Tai užtruko, kainavo, bet įkėlėm. O buvo variantas palikti sofą kieme, bet klientė nenorėjo. Teisingai.

Kaip apmokėti? Grynais ar pavedimu?

Pavedimu. Tik pavedimu. Aš net nebeimu grynų didelėm sumom. Nes tada prasideda buhalterinės problemos, čekiai, deklaracijos. Ir šiaip, Vokietijoj su grynais virš 10 000 eurų yra ribojimai, reikia deklaruoti. Pervežimo kaina dažnai būna 1000–3000, tai dar telpa. Bet geriau sąskaita faktūra ir bankinis pavedimas prieš išvykstant arba iškrovimo dieną. Tada viskas skaidru.

O jeigu daiktus reikia sandėliuoti kurį laiką?

Turim sandėlį Lietuvoj, netoli Vilniaus. Galim laikyti, kol sutvarkysit dokumentus ar rasit butą Usingen. Kaina priklauso nuo tūrio ir laiko, bet paprastai 50–100 eurų per mėnesį už kelis kubinius metrus. Vokietijoj vietoje saugoti brangiau. Jei kraustymas į Usingen stringa dėl biurokratijos – pavyzdžiui, laukiat leidimo gyventi, kol kas nuomojatės laikinai – geriau palikti daiktus Lietuvoj kol kas ir vežtis vėliau. Nors žinau atvejį, kai šeima metus laukė, ir po metų baldai buvo apipeliję. Tai, matyt, mūsų sandėlio ventiliacija ten sušlubavo (pasitaisau: po to atvejo pakeitėm sandėlį ir dabar tikrai geresnė ventiliacija). Bet čia buvo rimta pamoka ir mums.

Ar vežėjas gali padėti supakuoti daiktus?

Taip, siūlom pakavimo paslaugą kaip atskirą opciją. Brangoka, bet verta, jei patys neturit laiko. Mūsų žmonės atvažiuoja su kartonu, burbuline plėvele, lipnia juosta, viską išpakuoja, sužymi. Profesionalai dirba greičiau. Ir turi draudimą, jei ką nors sudaužo pakavimo metu. Bet būna, kad klientai nori patys pakuoti, tik paskui pamiršta pažymėti dėžes. Tada atvažiuojam į Usingen, o ten dešimt vienodų rudų dėžių, ir jie nežino, kurioj indai, kurioj skalbiniai. Rekomenduoju – markeris ant dėžės: „Miegamasis“, „Virtuvė“, „Knygos“. Paprasta, bet palengvina gyvenimą.

Kas atsitinka, jei sugenda mašina?

Atsitinka. Ne kas mėnesį, bet kartą per metus būna. Viliko sankaba, variklio klaida. Turim budinčius mechanikus, partnerius Lenkijoj. Bet tai reiškia vėlavimą. Čia jau Force majeure. Mes dengiam apgyvendinimo išlaidas, jei klientas jau laukia vietoje ir krovinys vėluoja parą ar daugiau. Bet moralinę žalą sunku išmatuoti. Čia aš kartais nežinau, kaip teisingai elgtis. Vienas klientas šaukė, kitas atleido, suprato. Aš visada stengiuosi būti žmogiškas – paskambinu, paaiškinu, kas nutiko, o ne siunčiu standartinį SMS.

Ar galima vežti automobilį kartu su baldais?

Ne su ta pačia mašina, kurioj baldai. Bet galim organizuoti automobilio pervežimą ant platformos – autovežio. Tai atskira paslauga. Dažnai žmonės kraustymą į Usingen derina su savo mašinos pervarimu, nes ten gyventi be mašinos beveik neįmanoma. Ir čia niuansas: jei mašina pakrauta papildomai daiktais – rizika. Nes vežėjas gali sakyti, kad vežė tik transporto priemonę, o ne krovinį viduje. Jei dings kažkas iš salono, draudimas gali neveikti. Tai mes sakom: arba tuščią mašiną ant platformos, arba daiktus atskirai.

Ar sunku rasti vietą iškrovimui Usingen?

Priklauso nuo rajono. Šiaurėj, kur naujesni kvartalai – aikštelės, privažiavimai. Senamiesty kartais reikia specialaus leidimo statyti komerciniam transportui. Mes tuos leidimus galim sutvarkyti, bet užtrunka 2–3 dienas. Vokietijos biurokratija – žinot, kaip yra. Tai reikia iš anksto žinoti tikslų adresą ir pranešti mums, kad mes galėtume kreiptis į Usingen savivaldybę (Ordnungsamt). Jie kartais išduoda leidimą tik konkrečiom valandom. Pvz., 8–11 ryto. Tai būna, kad spaudžia laikas.

Ką daryti su šiukšlėmis po išpakavimo?

Kartonas, plėvelės – Vokietijoj griežta rūšiavimo tvarka. Negali tiesiog išmesti į konteinerį prie namo, jei tai dideli kiekiai. Galima tartis, kad mes išvežtume atgal. Bet tai kainuoja, nes mašina grįžta tuščia, o šiukšlės užima vietą. Kai kurie klientai nusiveža patys į vietinę atliekų aikštelę. Bet jei kraustymas į Usingen baigėsi 22 valandą vakaro, tai šiukšlių kalnas prie laiptinės gali sukelti kaimynų pyktį. Geriau iš anksto susitarti, kur ir kaip utilizuosim.

Ar galima su jumis derėtis dėl kainos?

Galima. Bet aš visada sakau – nurodykit biudžetą, ką galit, o aš pasakysiu, ką galiu už tuos pinigus pasiūlyti. Gal mažesnę mašiną. Gal be pakavimo. Bet derėtis ta prasme „nuleiskit šimtą eurų, nes aš radau pigiau“ – tada klausiu, kodėl nesikraustot su tais, kur pigiau? Matyt, nepasitikit. Tai va, pasitikėjimas, kad daiktai atvyks sveiki, kad nereikės stresuoti dėl terminų, kainuoja. Mes į tą kainą įdedam patirtį, o ne tik dyzeliną.

Kas yra CMR draudimas ir kodėl jis toks svarbus?

CMR – tarptautinė konvencija dėl krovinių vežimo. Tai nėra draudimas, o vežėjo atsakomybės ribos. Jei sugadinam jūsų krovinį, maksimali kompensacija yra apie 8,33 SDR (specialiosios skolinimosi teisės) už kilogramą. Vienas kilogramas – tai, pvz., televizoriaus svoris. Tai jei jūsų 5 kg vertas televizorius sulūžta, gausit gal 40 eurų. Juokinga. Todėl ir egzistuoja papildomas krovinio draudimas su visa verte. Ir, patikėkit, tie 30–60 eurų už papildomą draudimą yra geriausia investicija kraustymosi biudžete. Aš mačiau, kaip žmonės verkia, net ironiškai, o realiai verkia, kai suvokia, kad už sudaužytą 2000 eurų kainavusį stalą gaus tik tiek, kiek jis sveria. Dar kartą – imkit draudimą.

Ar vežėjas gali padėti surinkti baldus vietoje?

Mes siūlom baldų surinkimo / išardymo paslaugą. Bet tai atskiras darbas. Vairuotojai-krovikai nėra baldžiai. Tai jie atsuka, ką gali, bet kompleksinės spintos su 50 detalių – čia jau reikia instrukcijos ir kantrybės. Kartais samdome vietinius meistrus Usingen, jei klientui reikia pilno serviso „iki rakto“. Bet kaina atitinkama. O kartais patys klientai nori taupyti ir sako „aš pats susirinksiu“. Tada palieka dėžes su detalėm, o po savaitės skambina: „gal žinot, kam ta metalinė plokštelė?“. Aš nežinau, aš tik vežu. Todėl geriau nuo pradžių tartis dėl pilno montavimo, jei nemėgstate „Ikea“ rebusų.

Kaip užsakyti pervežimą žingsnis po žingsnio?

Paskambinkit arba parašykit el. paštą. Pasakykit adresą Lietuvoje ir tikslų adresą Usingen. Pasakykit apytikslį tūrį kubais arba išvardinkit baldus. Mes atsiųsim komercinį pasiūlymą. Jei sutinkat – pasirašot sutartį el. paštu (skanuotą). Sumokat avansą arba visą sumą pagal susitarimą. Mes atvažiuojam pakrauti sutartą dieną. Ir viskas. Svarbiausia – būti atviriems. Jei nežinot tūrio – sakykit. Mes atvažiuosim įvertinti gyvai (Vilniuje, Kaune – nemokamai, toliau – už degalus). Nes kai žmogus sako „ai, ten truputis daiktų“, o mes atvažiuojam ir randam pilną sandėlį – tada nervai ir konfliktai. Čia buvo atvejis su klientu iš Klaipėdos, kuris „pamiršo“ paminėti ūkinį pastatą su traktoriumi. Traktorių, aišku, nevežėm, bet jo priedai – žarnos, padangos – užėmė pusę vilkiko.

Ar sunku įvežti daiktus į Vokietiją, jei esu ne ES pilietis?

Jei turit vizą ar leidimą gyventi – jokių problemų. Kraustymasis nėra komercinis importas. Bet reikia dokumentų, kad tai asmeniniai daiktai, ir kad jūs persikeliat gyventi. Kartais vokiečių muitinė (Zoll) gali paprašyti įrodymo, kad išsinuomavot butą, kad turit darbo sutartį. Čia aš nesu 100% specialistas dėl trečiųjų šalių piliečių, bet keli klientai iš Ukrainos prieš karą kraustėsi, ir viskas praėjo sklandžiai, tik parodė dokumentus. Svarbu neturėti draudžiamų daiktų, aišku.

Baigiamasis žodis – ne akademiškas

Kraustymas į Usingen nėra tiesiog taškas žemėlapyje. Tai procesas, kuris prasideda nuo jūsų pokalbio su manim ar kitu vežėju ir baigiasi tada, kai paskutinė dėžė įnešta, o jūs sėdat gerti kavos savo naujoj svetainėj. Ir toj kava bus skanesnė, jei nesutaupėt ant nesąmonių – ant tinkamo draudimo, ant normalios įmonės, ant tos papildomos valandos krovikams, kurie užbaigė darbą iki galo, o ne pabėgo, nes baigėsi jų darbo laikas. Aš šitam versle esu daugiau nei 20 metų, mačiau įmones, kurios žada auksinius kalnus ir paskui dingsta. Mačiau klientus, kurie tampa draugais. Ir mačiau, kaip paprastas persikraustymas gali virsti košmaru, jei nėra žmogiško bendravimo. Tai tiek. Jei turit klausimų – skambinkit. Arba rašykit. Bet nerašykit 23:00 vakaro ir nesitikėkit atsakymo per 5 minutes. Miegam ir mes. Sėkmės jūsų kraustymosi į Usingen nuotykyje.