perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Gerai, klausykit. Jau kokius 22 metus užsiiminėju pervežimais, daugiausia po Vokietiją, bet ir Šiaurės šalis, Beniliuksą. Esu visko matęs. Ir kai kas nors man parašo „reikia persikraustyti į Tornesch“, aš iškart žinau, kad žmogus arba gauna darbą Hamburge, arba jau atrado tą ramų kampelį prie Elbės ir nori gyventi šiek tiek toliau nuo didmiesčio chaoso. Tornesch nėra koks Berlynas, čia ramu, švaru, bet logistika turi savų niuansų. Ne kartą esu vežęs baldus ten, į tas raudonų plytų namelius, ir kiekvieną kartą buvo vis kitokia istorija. Tai šiandien papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie kraustymą į Tornesch, be jokių pagražinimų. Ir nesvarbu, ar jūs kraustotės iš Lietuvos, ar iš kažkur netoliese, esmė ta pati – reikia planuoti, bet ir vietos kvailysčių žinoti.
Tornesch yra toks tvarkingas miestelis, sakyčiau, kaip didelis kaimas su miesto elementais. Jis yra Šlėzvigo-Holšteino žemėje, maždaug už 25 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Hamburgo. Kai pirmą kartą ten nuvažiavau, galvojau – oho, kaip tylu. Nėra jokių fabrikų dūmų, daug žalumos, prižiūrėti sodai. Gyvena ten gal apie 14 tūkstančių žmonių. Man asmeniškai patinka, nes gatvės nėra labai ankštos, ir su vilkiku, jei ką, gali privažiuoti be didelės tragedijos. Bet yra išimčių, apie jas vėliau.
Va čia įdomus momentas. Kaina dažnai būna panaši, o kartais net keliais šimtais mažesnė, nes nereikia sukti galvos dėl Hamburgo centro eismo apribojimų ar tų velniškų Umweltzone (ekologinės zonos), kur reikia žalio lipduko. Į Tornesch su normaliu sunkvežimiu įvažiuoji ramiai. Bet šiaip, kraustymas į Tornesch iš Kauno ar Vilniaus, su pilnu kroviniu, vidutiniškai gali kainuoti nuo 1800 iki 2600 eurų. Priklauso, žinoma, ar turi daug stambių daiktų, ar tik dėžes su rūbais. Aš visada sakau: prieš skambindami, nufotografuokit didžiausius baldus, nes kitaip aš jums per telefoną kainos nepasakysiu. Nes kai sako „čia tik truputis daiktų“, o paskui matau pianiną ir tris spintas... būna visko.
Jeigu jūs turite tikrai tik kelias dėžes, gal ir ne. Yra dalinio krovinio (groupage) variantas. Mes taip darome: laukiame, kol susidaro keli užsakymai į tą pusę – tarkim, į Hamburgą ar Elmshorną (o Elmshorn yra gal už 7 minučių nuo Tornesch) – ir tada jūsų dėžės keliauja su kitais daiktais. Kaina tada gali būti apie 500–800 eurų. Bet minusas – laukiate, kol susirinks krovinys. Jei skubate, tada individualus furgonas, bet mokėsite, aišku, daugiau. Tornesch nėra tranzitinis taškas, todėl ten važiuoja mažiau mašinų nei į Hamburgą, bet vis tiek judėjimas yra.
Klausimas iš tų, kur visiškai naujokams. Vokietija – ES, tai jokių muitų nėra, ačiū Dievui. Bet jūs turite užsiregistruoti (Anmeldung) gyvenamojoje vietoje per 14 dienų Tornesch rotušėje. Tam reikia nuomos sutarties arba būsto savininko patvirtinimo (Wohnungsgeberbestätigung). Šitą popierių gaukite iš šeimininko, kitaip – bėda. Ir dar: jei vežate automobilį, turite jį perregistruoti per tam tikrą laiką. Pats esu pamiršęs pasakyti vienam klientui – po pusės metų turėjom nemalonumų.
Ne, didelių apribojimų nėra, ir tai yra laimė. Bet žiūrėkit, jei gyvenate toje dalyje, kur mažos gatvelės – pavyzdžiui, aplink Esinger Steinweg arba prie geležinkelio stoties – ten gali būti ankštoka su dideliu sunkvežimiu. Yra tekę palikti mašiną ant pagrindinės gatvės ir daiktus nešti rankomis kokius 50 metrų. Aišku, klientas tada nervinasi, sako: „tai juk sumokėjau už pristatymą iki durų“. Taip, bet jei fiziškai 18 metrų vilkikas neįsuka į gatvelę, aš stebuklų nedarau. Kartais samdome mažesnį šaudyklinį automobilį, bet tada kaina kyla. Geriau iš anksto pasitikrinti, ar jūsų gatvė nėra tokia, kur tik vietiniai su Polo telpa. Aš asmeniškai visada žiūriu per Google Street View prieš išvažiuojant.
Čia standartas: pakrovimas vieną dieną (jei 2–3 žmonės dirba, didelį namą užkraunam per 6–8 valandas). Tada kelionė. Iš Vilniaus iki Tornesch yra apie 1200 kilometrų. Vairuotojai važiuoja su poilsiu, tai trunka maždaug 18–24 valandas. Kitą dieną – iškrovimas. Tai viso proceso trukmė nuo durų iki durų – 2–3 dienos. Aišku, jei oras baisus, žiemą, kartais užtrunkam ilgiau. Prisimenu, sykį prie Ščecino buvo tokia pūga, kad stovėjom 5 valandas aikštelėje. Klientas Tornesche laukė su raktais, šaltame name (šildymo dar nebuvo), ir nervinosi. Mes nieko negalėjom padaryti, gamta.
O, čia skaudi tema. Visada sakau: skaitykite sutartį. Normalios įmonės siūlo CMR draudimą, bet tas bazinis yra juokingas – kažkur 8,33 SDR už kilogramą. Tai jei jūsų senovinė vaza sveria 1 kg, gausite gal 10 eurų. Taigi, jei turite vertingų daiktų, sakykite iš anksto ir deklaruokite vertę. Aš asmeniškai kartą vežiau klientui į Tornesch pianiną, tai darėme atskirą vertinimą ir papildomą draudimą. Kainavo brangiau, bet ramiau. Bet, va, buvo atvejis, kai klientas pasakė „man nereikia draudimo, viskas sena“, o paskui dūžo indaujos stiklas – norėjo pinigų. Draudimo nebuvo. Išmokau: geriau turėti popierių, net jei už jį moki keliasdešimt eurų.
Taip, 100%. Čia yra didžiausias pliusas. Geležinkelio stotis yra pačiame miestelyje – Tornesch Bahnhof. Sėdi į traukinį (Regionalbahn arba S-Bahn tipo, priklauso nuo grafiko) ir per 30–40 minučių esi Hamburgo centre, Hauptbahnhof. Aš pats, kai ten būnu, kartais palieku vilkiką ir nuvažiuoju traukiniu į Hamburgą pavalgyti. Automobiliu važiuoti į Hamburgą ryte yra košmaras – per A23 autobaną kamščiai prie Elbtunnelio. Tai traukinys yra išsigelbėjimas. Man vienas klientas, persikraustęs į Tornesch, sakė: „ryte geriu kavą traukinyje, o ne kemšuosi mašinoje, gyvenimo kokybė šoktelėjo“. Tai tikrai geras pasirinkimas šeimoms.
Na, aš ne sociologas, bet kiek mačiau – žmonės draugiški, bet rezervuoti. Šiaurietiškas mentalitetas. Nesitikėk, kad kaimynas pirmą dieną ateis su pyragu, kaip kokiam Italijos kaime. Bet jie mandagūs, tvarkingi. Yra lietuvių bendruomenė aplink Hamburgą, tai nebus taip, kad visiškai vienas. Bet kalbos reikės. Be vokiečių kalbos ten bus sunku, nes ne kiekvienas angliškai laisvai šneka, ypač vyresni. Man pačiam teko vokiečių išmokti būtent dėl tokių miestelių kaip Tornesch, Uetersen ar Pinneberg – ten be kalbos kaip be rankų.
Priklauso nuo susitarimo. Aš asmeniškai siūlau pilną servisą: išardom, supakuojam, vežam, surenkam. Bet kai kurie žmonės taupo. Sako: „aš pats išsirinksiu“. Tada mes tik vežam. Ir žinot kas būna? Paskui skambina man į Torneschą: „ar galit padėti surinkti spintą, nes aš čia su instrukcija, bet nesigauna“. Gerai, padedam, bet už papildomą mokestį. Būna, kad gaila žmogaus, bet verslas yra verslas. Tornesch adresuose yra visokių namų – senos statybos su kreivom sienom, tai kartais baldą pastatyti lygiai yra iššūkis. Turiu vieną meistrą, Vaidą, kuris yra genijus tokiems dalykams, bet net jis kartais keikiasi.
Oficialiai – jei trukdai eismą, reikia. Bet Tornesch nėra toks „įtemptas“ kaip Hamburgas. Dažniausiai mes tiesiog sustojam, įjungiam avarines, ir per kelias valandas iškraunam. Jei gatvė labai siaura, geriau pranešti tvarkai (Ordnungsamt) iš anksto, ypač jei stovėsit ilgiau nei 2–3 valandas. Aš vieną kartą gavau baudą, nes užblokavau įvažiavimą pas kažkokį senjūrą, o jis iškvietė policiją. Nebuvo didelė bauda, gal 25 eurai, bet nervų kainavo. Tai geriau pasitikrinti. Arba, jei matot, kad vieta kebli, sakykit man iš anksto, ir aš atsiųsiu mažesnę mašiną.
Oho, čia geras klausimas. Šlėzvigo-Holšteinas – vėjuotas ir drėgnas kraštas. Žiemą temperatūra retai kada nukrenta žemiau -10, bet tas vėjas nuo Šiaurės jūros... vežant baldus, jei jie nėra gerai suvynioti į termo plėvelę, gali atsirasti kondensato. Aš visada sakau: minkšti baldai, čiužiniai – būtinai į plėvelę, net jei oras atrodo sausas. Nes paskui atvažiuojam į Torneschą, o ten lyja, ir kol nešam į namą, viskas sušlampa. Esu matęs, kaip kliento mėgstamiausias fotelis atvažiavo drėgnas, ir ta dėmė liko. Nuo tada aš pats primetu papildomą plėvelę, net jei klientas sako „nereikia“. Geriau permokėti 20 eurų, nei verkti.
O, čia vokiečių tvarka. Tornesch priklauso Pinnebergo rajonui, ir ten veikia griežta rūšiavimo sistema. Po kraustymosi liks kalnai kartono, plėvelių. Negalit tiesiog sumesti visko į vieną konteinerį. Kartonas – į mėlyną (bet dideli kiekiai vežami į Wertstoffhof), plėvelės – į geltoną maišą arba konteinerį. Mes, kaip vežėjai, pagal sutartį dažnai išvežame didžiąsias pakuotes, bet smulkmenas paliekam. Klientai kartais pyksta: „tai jūs palikot šiukšlyną!“ Ne, mes palikom jūsų supakuotas medžiagas, kurias jūs turit išrūšiuoti pagal vietos tvarką. Tai toks nepatogus momentas, bet realybė.
Augalus – taip, bet yra niuansų. Vokietija, kaip ir visa ES, turi fitosanitarinius reikalavimus tam tikriems augalams iš trečiųjų šalių, bet iš Lietuvos problemų nėra. Bet vežant didelius medžius vazonuose, žiūrėkit, kad žemė neišbyrėtų. Gyvūnus mes vežame retai. Šunį ar katę geriau patiems pasiimti į mašiną, nes sunkvežimyje gyvūnui stresas, vibracija. Kartą vežėm šešką – tas išlindo iš narvelio ir pasislėpė po sėdyne. Gaudėm pusvalandį kažkur prie Hanoverio. Tai nuo to laiko aš sakau: gyvūnus – tik jei būtina, ir tik su specialiais narvais, pritvirtintais.
Pirma klaida – mano, kad čia „visai šalia Hamburgas“, tai galima atvažiuoti bet kada. Ne, planuokit atvykimą darbo dieną, ne savaitgalį, nes Tornesche šeštadienį viskas užsidaro anksti, o sekmadienį – mirę. Jei atvažiuosit sekmadienį be duonos, net Lidl bus uždarytas. Antra klaida – nesusikalba su kaimynais. Pasitaiko, kad mūsų vilkikas užstoja kaimyno išvažiavimą, o tas nieko nežino. Vokiečiai mėgsta žinoti iš anksto. Tai geriau pasibelsti ir pasakyti: „atsiprašau, rytoj atvažiuos pervežimo mašina, gal šiek tiek trukdysim“. Ir viskas bus gerai.
Tornesch infrastruktūra gera. Internetas veikia, šviesolaidis vietomis jau yra, bet ne visur. Kai klientas Klaus-Groth-Straße gatvėje sakė, kad jam svarbu internetas, aš jam pasakiau: pasitikslinkit prieš pasirašydami nuomos sutartį. Nes žinau atvejį, kai žmogus persikraustė, o interneto greitis buvo 10 Mbps, ir jis, dirbdamas IT, kone apsiverkė. Tai šitą reikia tikrintis. Šiaip, elektra, vanduo, šildymas – viskas veikia, kaip ir visoj Vokietijoj, bet kartais senesniuose namuose šildymas yra dujinis, ir reikia pačiam pasirūpinti sutartimi su tiekėju.
Standartiniam 2–3 kambarių butui – 2 žmonės. Namui – 3 ar 4. Mes turim komandą, kuri važinėja būtent po šitą Šlėzvigo-Holšteino regioną, tai jie jau žino, ko tikėtis. Tornesch butai dažnai yra be lifto, antrame ar trečiame aukšte. Laiptinės siauros. Tai jei turit sunkią spintą, geriau sakykit iš karto, nes atsiųsim daugiau žmonių. Yra tekę nešti 120 kg sofą siaurais laiptais – vienas nešikas vos nesusižeidė nugaros. Dabar jau žinom: jei Tornesch, senamiestis, automatiškai vertinam aukštą ir laiptinės plotį.
Ne. Vokietijoje sunkvežimiams sekmadieniais ir švenčių dienomis draudžiama važiuoti, išskyrus greitai gendančius produktus. Baldai nėra greitai gendantis produktas, deja. Aš pats nesu tas, kuris laužo taisykles, nes baudos didelės, ir policija Šlėzvigo-Holšteine mėgsta tikrinti. Tai jei planuojat kraustymą į Tornesch, nusitaikykit į pirmadienį–penktadienį, kraštutiniu atveju – šeštadienio rytą. Sekmadienį galit tik patys su lengvąja mašina kažką vežiotis, bet ne samdyti vilkiką.
Pigiau. Nuoma tikrai mažesnė, nors kainos kyla visur. Bet jei Hamburgą norit 3 kambarių už 1200 šaltų, Tornesche galit rasti už 800–900, kartais ir dar mažiau, jei pasiseka. Maistas, paslaugos – panašiai. Bet turėkit omeny, jei dirbat Hamburge, traukinio bilietas kainuoja. Mėnesinis, berods, dabar apie 100–120 eurų, priklausomai nuo zonų. Tai šitą įskaičiuokit. Aš visada klientams sakau: nežiūrėkit tik į nuomą, žiūrėkit į bendrą vaizdą.
Galit. Bet aš labiau mėgstu pavedimą, bent jau dalį avansu. Nes, va, buvo atvejis (ne Tornesche, bet netoli, Elmshorne), kai žmogus pasakė „sumokėsiu vietoje grynais“, o paskui „oi, pamiršau pasiimti pinigų, pervesiu rytoj“. Ir žinoma, prapuolė. Aš nebankrutuosiu dėl kelių šimtų, bet šlykštu. Tai dabar taisyklė: 30% avanso prieš pakrovimą, likusi dalis prieš iškrovimą pavedimu arba grynaisiais. Jei grynais – tik eurais, jokių dolerių ar kitų istorijų.
Taip, yra. Netoli, Pinneberge arba Elmshorne, yra self-storage sandėliukai (pvz., „MyPlace“ ar panašūs). Aš kartais pasiūlau: jei matom, kad baldų per daug, galim iš karto nuvežti dalį į sandėlį. Tornesch pačiame gal nėra didelių sandėlių, bet 10–15 minučių nuvažiuoti nėra tragedija. Mūsų komanda gali padėti perkrauti. Tai patogu, kai žmogus dar neįsirengęs, o daiktus reikia išvežti iš seno būsto iki tam tikros datos.
Na, žinot, aš ne turizmo agentas, bet pastebėjau, kad ten gražu. Yra Tornesch tvenkinys (Tornescher See) – mažas, bet jaukus, su takeliais. Yra istorinė vandens pilis (Wasserturm), nors šiaip ji yra vandens bokštas, atrodo įdomiai. Ir jei mėgstat žirgus, aplink daug žirgynų. Kai vežiau vieną šeimą, jie sakė, kad vaiką užrašys į jojimo pamokas kažkur netoli Uetersen. Tai tokios ramios veiklos. Ne čia naktiniai klubai, bet ramiam gyvenimui – super.
Oi, čia klasika. Atvažiuojam ryte, žiūrim – dar viskas lentynose, dėžės nesuklijuotos. Tada aš ramiai sakau: „Gerai, mes palauksim, kol supakuosit, bet laukimo laikas kainuoja“. Ir tai ne todėl, kad aš noriu lupti pinigus, bet aš turiu grafiką, kitą dieną galbūt kitas užsakymas. Jei mes stovim 3 valandas, kol jūs bėgiojat su knygomis, mes prarandam laiką. Kartais padedam pakuoti, jei sutarta iš anksto, bet jei ne – tai ne mūsų kaltė. Vienas klientas Tornesche buvo toks sutrikęs, kad mes jam supakavom pusę virtuvės nemokamai, nes gaila buvo. Bet tai išimtis.
Ne, ne, ne. Kartoju: ES viduje – jokių muitų. Bet jei vežat, tarkim, iš Ukrainos ar kitos ne ES šalies tranzitu, tada jau kita kalba. Bet iš Lietuvos į Torneschą – jokių dokumentų, tik važtaraštis (CMR), kad būtų aišku, kas ir ką veža. Aš jį visada pildau, net jei klientas sako „kam čia tas popierius“. Nes patikrinimų pasitaiko, ypač važiuojant per Lenkiją.
O, labai dažnai. Tornesch yra patogus tiems, kas dirba Hamburgo šiaurės vakaruose arba netgi Pinneberge. Į Airbus Finkenwerderį automobiliu gal ir pusvalandis, bet per tiltus kartais kamščiai. Bet traukiniu iki Hamburgo, tada S-Bahn – variantas. Turiu klientą, inžinierių, kuris kasdien važinėja į Airbus. Jis sakė, kad Tornesch pasirinko, nes čia tylu, o grįžęs gali pailsėti. Ir dar viena detalė – netoli yra autobanas A23, kuris jungiasi prie A7. Tai logistika automobiliui irgi nebloga.
Aha... čia mano mėgstamiausia tema. Atvažiuojam, o ten dažytojai, arba grindys dar drėgnos, arba savininkas pamiršo raktus. Būna, žinokit. Tada mes arba laukiam mašinoje, arba, jei yra galimybė, paliekam daiktus garaže ar kieme (jei oras leidžia). Bet palikti be priežiūros? Aš rizikuoju tik jei pasirašom popierių, kad atsakomybė pereina klientui. Vieną kartą Tornesche palikom krūvą dėžių prie namo, nes klientas sakė „palikit, nieko nenutiks“. Po valandos skambina: „dėžės sušlapo, pradėjo lyti!“ Tai dabar aš visada sakau: arba turim kur saugiai padėti, arba laukiam.
Motociklą – be problemų, turim specialius laikiklius. Valtį – žiūrint kokią. Jei mažą, pripučiamą ar ant priekabos, tai taip. Bet jei jau kokią 6 metrų jachtą, tada čia jau outsize krovinys, reikia specialaus transporto, palydos. Tornesch prie vandens nėra, bet netoliese yra Elbė, tad buriuotojų yra. Aš asmeniškai nesu vežęs didelės valties į Torneschą, tik į Hamburgą, bet jei reiktų, rasčiau partnerį, kuris tuo užsiima. Visada sakau – geriau klausti, net jei klausimas skamba keistai.
Žiūrėkit atsiliepimus, bet ne aklai. Visi turi gerų ir blogų. Žiūrėkit, ar įmonė turi transporto licencijas (Bundesamt für Güterverkehr leidimą), ar turi draudimą. Paklauskit konkrečių klausimų: „kokia bus mašina?“, „ar duosite CMR važtaraštį?“. Jei įmonė sako „viskas bus gerai, nesijaudinkit“ ir nieko konkretaus – bėkit. Aš pats visada nusiunčiu klientui mašinos nuotrauką, numerius, vairuotojo kontaktą. Nes kai žmogus mato, kad viskas skaidru, jis ramesnis. Ir dar: nežiūrėkit tik į kainą. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad jūsų daiktai važiuos kaip papildomas krovinys pas kažkokį „šipovką“, be normalaus tvirtinimo.
Mažas skirtumas, bet yra. Pinnebergas didesnis, ten daugiau daugiabučių, siaurų gatvių. Tornesch man asmeniškai patogesnis, nes mažiau chaoso, lengviau parkuoti. Bet klientams, kurie nori daugiau parduotuvių, restoranų po ranka, Pinnebergas geriau. Kraustymo kaina ta pati, nes atstumas nuo Hamburgo beveik identiškas. Tiesiog Tornesch yra toks labiau „pasislėpęs“ perliukas.
Nežinau, jei atvirai. Kažkada domėjausi, atrodo, kad kilo iš seno dvaro pavadinimo, gal koks Tornesch Hof. Bet nesu istorikas. Man svarbiau žinoti, kad ten gera iškrauti baldus, nei iš kur pavadinimas. Bet šiaip įdomu, kad žmonės klausia.
Man jis patinka. Aš ten jaučiuosi ramiai. Nėra to Berlyno streso ar Hamburgo nuolatinio triukšmo. Kai atvažiuoju su vilkiku, randu vietą, išgeriu kavos iš termosų, žiūriu į tuos tvarkingus namus su raudonom čerpėm. Ir žinot, kartais pavydžiu tiems, kas ten gyvena. Bet aš esu klajoklis, man reikia kelionių. Tad kraustymas į Tornesch man yra vienas iš tų malonių maršrutų, kur nereikia sukti galvos dėl kiekvieno kampo, kaip kad Ciuriche ar Vienoje.
Tai va, tiek. Jei susiruošėt kraustytis į Tornesch, dabar žinot, kad čia ne raketų mokslas, bet savų niuansų yra. Nuo siaurų senamiesčio gatvelių iki vokiškos tvarkos rūšiuojant pakuotes. Svarbiausia – planuokit, netylėkit apie didelius daiktus ir nesusigundykit per daug pigiais pasiūlymais. Aš pats visada sakau: geriau sumokėti normaliai ir miegoti ramiai, nei paskui vaikytis kažkokį vežėją po pusę Europos. Tornesch yra vertas to, kad į jį persikeltumėte su geru nusiteikimu. Jei ką – skambinkit, pakonsultuosiu be jokių įsipareigojimų, nes aš ne agentas, o tiesiog žmogus, kuris jau tiek metų suka ratus po Vokietiją ir žino, kur koks akmuo guli. Sėkmės jūsų naujoje pradžioje!