Kraustymas į Steinheim: ne romantika, o darbas su nervais ir kartoninėm dėžėm

Žinokit, kai išgirstu „kraustymas į Steinheim“, man pirmas vaizdas ne kokie ten Vokietijos miestelio atvirukai, o prakaitas, lipni juosta ir klausimas „ar ta spinta išvis tilps į tą furgoną“. Dirbu jau dvidešimt su viršum metų, pervežiau tiek daiktų, kad galėčiau jais prikrauti pusę Berlyno. Steinheimas – mažas, ramus miestelis prie Maino, bet logistiškai jis gali būti tikras galvos skausmas, jei nežinai kelių niuansų. Čia ne Frankfurtas, kur viskas po ranka. Tad pakalbėkim be blizgučių, paprastai – kaip vyksta tikras kraustymasis į Steinheim, ką reik žinot ir kur šunys pakasti.

DUK: kas iš tikrųjų rūpi, kai ruošiesi kraustymui į Steinheim

Tai kas tas Steinheimas – kaimas ar miestas?

Steinheimas, oficialiai Steinheim am Main, yra Hano (Hanau) rajonas. Ne kaimas, bet ir ne metropolija. Patogus dalykas – iki Frankfurto traukiniu gal nėra labai toli, bet jei kraustaisi su visa šeima ir trimis mašinom, tas netoli gali pavirsti pusdieniu kamščiuose, ypač ties Offenbachu. Gyvenau ten netoli, kai dirbau su vienu senu klientu, kuris varėsi iš Frankfurto būtent į Steinheimą dėl ramybės. Tai ramybė ten yra, bet infrastruktūra kraustymuisi – vidutiniška. Siauros gatvės senojoj daly, tai furgoną pastatyti tenka kartais ant šaligatvio, o kaimynai vokiečiai jau žiūri pro užuolaidas.

Ar kraustymasis į Steinheim brangesnis nei, sakykim, į Berlyną?

Paradoksas, bet kartais taip. Atstumas čia ne vienintelis kriterijus. Kraustymasis į Steinheim dažnai reiškia, kad važiuoji ne į didelį miestą su plačiais privažiavimais, o į mažesnę gyvenvietę, kur kartais tenka suktis per siauras gatveles. Jei tavo naujas namas yra senamiestyje prie pat bažnyčios (žinot tą jausmą, gražu, bet kai su 7.5 tonų vilkiku bandai privažiuoti...), tai kaina automatiškai kyla, nes reikia papildomos mašinos, gal net mažesnio furgono shuttle’inimui. Plius, jei nėra kur normaliai palikti mašinos nakčiai, vairuotojams reikia mokėti už papildomą apsistojimą, o tai eurai.

Koks normalus būdas vežti daiktus į Steinheimą?

Nu čia klasika – arba dalinis pakrovimas (kai tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename vilkike), arba dedikuotas transportas, kai mašina tik tavo. Jei kraustaisi iš Lietuvos, dalinis pakrovimas pigesnis, bet laukti gali tekti iki savaitės ar net dviejų, kol bus pilnas krovinys. O jei tavo baldai jau supakuoti ir tu sėdi Steinheime ant tuščių grindų – tas laukimas nervina. Dedikuotas brangus, bet viskas atvažiuoja per 2-3 dienas. Tik vėlgi, kaina kosminė jei veži vieną sofą ir dvi dėžes.

Kaip dėl muito ar kokių mokesčių vežant į Steinheimą?

Šitoj vietoj atsikvėpkit. Vokietija – ES. Jokių muito postų, jokių deklaracijų, niekas nestabdys ant sienos. Vežam kaip į savo kiemą, be jokių TIR knygelių. Aišku, jei vežat kažką keisto, tarkim, senovinį traktorių ar kokią chemiją, tada jau kitos taisyklės. Bet eiliniam kraustymuisi į Steinheimą – biurokratijos minimumas. Tik, ką pastebėjau – vokiečiai policininkai kartais mėgsta stabdyti vilkikus su LT numeriais apžiūrai, tai reikia, kad mašina būtų techniškai tvarkinga, o vairuotojas su visais leidimais.

Kiek laiko trunka pervežimas iš Vilniaus į Steinheimą?

Pats važiavimas – apie 18-20 valandų, bet su poilsio režimu vairuotojui, tai realiai 2 paros. Bet čia tik vairavimas. Dar plius pakrovimas pas tave, dar plius iškrovimas Steinheime. Jei turim tris vietas pakraut (pradžioj butas, paskui pas mamą garaže, paskui dar sandėliukas), tai jau laikas tempiasi. Realistiškai, nuo durų iki durų – apie 3-4 dienas. Per tiek laiko spėji ir susinervint, ir nusiramint.

Ar įmanoma rast įmonę, kuri daro tik Steinheimą?

Steinheimas nėra toks didelis, kad kažkas specializuotųsi vien į jį. Bet normalios tarptautinių pervežimų kontoros, dirbančios Heseno žemėje, jį puikiai žino. Tas pats Hanau, Offenbachas, Frankfurtas – mes ten nuolat sukiojamės. Tai jei sakai „kraustymasis į Steinheim“, rimta firma iškart žino, kad greičiausiai reikės privažiuoti per Hanau, gal net pro Maino keltą, jei iš kitos pusės. Svarbu neapsigaut ant pseudo-firmų, kurios pažada aukso kalnus, o paskui paskambina, kad jų vilkikas sugedo kažkur prie Čenstakavos.

O kaip dėl parkavimo? Ar reikia leidimo?

O, čia skaudi vieta. Steinheime, kaip ir daug kur Vokietijoje, jei užstatai gatvę ar šaligatvį, tau reikia laikino leidimo iš savivaldybės (Halteverbotszone). Aš visada sakau klientam: „Tu čia gyvensi, tu ir eik į Rathausą (rotušę) susitvarkyt popierius.“ Nes jei mes, vežėjai, užsakinėjam, tai trunka ilgiau, o ir kalba vokiškai visad geriau kai vietinis eina. Be leidimo – rizika. Gausi baudą, dar policiją iškviest, ir kraustymasis į Steinheim pavirs į teisinį trilerį.

Ar verta draustis papildomai?

Aš, senas vilkas, sakau – visada taip. Standartinis CMR draudimas (tas tarptautinis) padengia tik centus už kilogramą. Jei tavo močiutės kredencas sveria 50 kg, o kainuoja 5000 eurų, tai įsivaizduok tą kompensaciją. Imkit papildomą draudimą pagal deklaruotą vertę. Nėra brangu, gal 1-1.5% nuo sumos, bet miegosit ramiai. Turėjom atvejį, kai Steinheime iškraunant antikvarinį laikrodį, jis tiesiog iškrito iš dėžės, nes klientas pats blogai supakavo. Be gero draudimo būtų likę tik ašaros.

Kokios dėžės geriausios kraustymuisi į Steinheimą?

Neimkit bananinių dėžių iš Maximoss. Nors pigios, bet jos minkštos. Kraustymasis į Steinheimą reikalauja tvirtos taros, ypač jei daiktai keliauja per kelias perkrovimo bazes (kas vyksta per dalinius krovinius). Naudokit trijų sluoksnių gofruotas dėžes, o knygoms – mažas, nes didelė su knygom svers toną, ir krautuvas nugarą susigadins. Ir dar – kiekvieną dėžę numeruokit ir užrašykit kambarį. Nes kai atvažiuojam į Steinheimą ir pradedam nešti, be numerių būna bardakas: „Čia į virtuvę? O ne, čia į miegamąjį? Palaukit, gal čia rūsys...“

Ar vežat ir mašinas, motociklus?

Taip, vežam. Dažnai būna, kad žmogus į Steinheimą keliasi su visu turtu, įskaitant automobilį. Turim priekabas. Bet jei mašina didelė, tarkim, Audi Q7, o pakrovime dar pilnas namas baldų, į vieną reisą gali ir netilpt. Tada tenka arba antrą reisą daryt, arba mašiną varyt atskirai su autovežiu. Kainuoja papildomai, bet ką darysi. Dar motociklus – juos reikia gerai pritvirtint, kad nesidaužytų. Turėjom atvejį, kai Harley Davisonas keliavo į Steinheimą, tai klientas pats darė specialų rėmą jam.

O jei turiu gyvūnų? Katę ar šunį?

Gyvūnų mes, pervežimo kompanijos, vežti paprastai nenorim. Ne todėl, kad nemėgstam, o todėl, kad atsakomybė didžiulė. Šuo vilkike 20 valandų – jam stresas, mums stresas. Reikia sustojimų, vandens, pasivaikščiojimų. Geriau patys su mašina vežkitės savo keturkojį į Steinheimą. Arba yra specializuotos pet transport paslaugos, bet jos brangios. Aš vieną kartą sutikau vežti papūgą (taip, kalbančią). Tai kol nuvažiavom iki Steinheimo, ji išmoko keiktis lietuviškai iš mūsų vairuotojo. Paskui klientė skambino, sakė, paukštis rėkia „blyn, duok alaus“.

Kas atsitinka, jei daiktas sulūžta?

Pirma – nesipanikuokit. Antra – fotografuokit viską iškart. Iškrovimo metu, jei matot, kad kažkas ne taip, rašom aktą. Tada eina pretenzija per draudimą. Čia svarbiausia – nepasirašyti dokumento, kad viskas priimta be priekaištų, kol neapžiūrėjai. Pernai Steinheime klientas pasirašė, o po valandos rado, kad stiklinis stalas įskilęs. Įrodinėk tada, kad tai ne jis pats trenkė. Nors, tiesą sakant, geros firmos kartais padengia smulkius nuostolius ir be draudimo, kad išlaikytų reputaciją. Bet tikėtis to nereikėtų.

Kainos klausimas – nuo ko priklauso galutinė suma kraustymuisi į Steinheim?

Nuo penkių dalykų: atstumo (aišku), tūrio (kiek kubinių metrų), aukštų skaičiaus ablejuose galuose, papildomų paslaugų (pakavimas, išpakavimas, baldų surinkimas) ir sezoniškumo. Vasara – kainos kosmosas, nes visi kraustosi. Žiema – galima derėtis. Bet kraustymasis į Steinheimą, kaip ir bet kur, turi vieną dėsnį – jei tau pasiūlo per pigiai, bėk. Nes paskui gausi skambutį: „Čia vilkikas pilnas, jūsų daiktai liks kitam reisui po dviejų savaičių.“ Ir sėdi Steinheime be lovos.

Ar reikia man pačiam būti pakrovime?

Nebūtinai, bet rekomenduoju. Ypač pradžioje. Nes kai esi vietoje, gali pasakyt: „Šitą spintą pirmiau, šitą dėžę atsargiai, ten krištolas.“ Jei tavęs nėra, krautuvai krauna taip, kaip jiems logiška, ne kaip tau emocionalu. Aišku, Steinheime iškrovime būtinai turi būti. Nes tu turi priimti daiktus, parodyti kas kur. Mes nežinom tavo namo plano. Galiu iškraut svetainės baldus į miegamąjį, ir sakysi ačiū.

O jei Steinheime aš dar neturiu rakto nuo buto?

Būna, taip būna. Žmonės derasi, kad atvežtume daiktus tą pačią dieną, kai jie gauna raktus. Bet jei vėluoja notaras ar kas... teko kartą laukti prie namo Steinheime keturias valandas, kol atėjo agentas su raktais. Už prastovą mes imam pinigus. Nemažus. Nes vairuotojas stovi, mašina stovi, kitas užsakymas vėluoja. Tad planuokitės taip, kad raktai būtų jau pas jus bent dieną prieš atvežant daiktus.

Koks tas tipinis Steinheimo gyventojas, pas kurį kraustomės?

Įvairiai. Bet daug jaunų šeimų iš Frankfurto, kurios ieško ramybės ir normalios mokyklos vaikams. Taip pat yra pagyvenusių vokiečių, kurie ten gyvena ištisus dešimtmečius. Ir dar – lietuvių vis daugiau. Steinheimas, kaip ir Hanau, turi nemažą imigrantų bendruomenę. Tai kartais vežam daiktus tautiečiams, ir tada kalbam lietuviškai, kas labai palengvina reikalus. Nors, pripažinsiu, vokiškai irgi reikia mokėt, nes kaimynai ar namo administratorius kitaip nesupras.

Ar sunku rasti kvalifikuotus krautuvus Steinheime?

Steinheime pačiam – jo, sunkokai. Ten nėra didelio logistikos centro. Bet jei pervežimo įmonė iš Lietuvos atveža savo komandą, tada problemų nėra. Mūsų vyrai žino, kaip nešti pianiną į trečią aukštą be lifto. (Beje, apie liftą – visada pasitikrinkit Steinheimo senuose namuose lifto dydį. Ten kartais liftas toks mažas, kad tik katinui tilpt. Tada tenka tempti laiptais, o tai – papildomi pinigai už aukštą).

Kas yra tas „papildomas aukštas“ ir kodėl jis kainuoja?

Viskas sąžininga. Jei kraustymasis į Steinheimą vyksta į daugiabutį be lifto arba siauru liftu, mes skaičiuojam priemoką už kiekvieną aukštą virš pirmo. Nes čia fizinis darbas. Neši spintą laiptais į ketvirtą aukštą, tai jau ne tas pats, kas įvažiuoti su šakiniu krautuvu tiesiai į patalpą. Tai ne vagystė, o reali darbo kaina. Ir patikėkit, tie vyrai užsidirba kiekvieną eurą, kai neša jūsų 120 kg sveriančią skalbimo mašiną siaurais laiptais.

Ar vežat daiktus ir į Steinheimo priemiesčius?

Steinheimas ir taip nėra didelis, bet aplinkui yra kaimų ir viensėdžių. Pavyzdžiui, Klein-Auheim arba Steinheim-Süd. Ten dar sudėtingiau, nes kai kur keliai žvyrkeliai, o jei paliję, vilkikas gali ir įklimpti. Turėjom situaciją, kai klientas sakė „važiuokit tuo keliu, ten geriau“, o ten pasirodo žemės ūkio kelias su 3 tonų ribojimu. Mūsų vilkikas 12 tonų. Apsukom, bet nervų kainavo. Visada tikslinkit privažiavimą prieš kraustymąsi į Steinheimą, ypač jei tai užmiesčio namas.

Kaip vyksta apmokėjimas? Grynais ar pavedimu?

Rimtos firmos dirba pavedimu. Sąskaitą išrašom iš anksto, kartais reikia avanso, kartais apmokėjimas po iškrovimo. Aš pats vengiu grynų, nes tada prasideda buhalterinė painiava. Bet, žinokit, yra klientų, kurie nori grynais. Jei suma nedidelė, kartais sutinkam. Bet Steinheime, Vokietijoje, su dideliais grynais irgi negerai – bankai klausinėja, iš kur. Tai geriau civilizuotai – sąskaita ir pavedimas. Ir išrašykit viską tiksliai.

Ką daryti su daiktais, kurie netelpa į naujus namus Steinheime?

Čia gyvenimiška. Dažnai žmonės atsiveža per daug. „Gal tilps, gal reikės.“ Ir paskui Steinheimo rūsys būna užkištas iki lubų. Mes galim patarti dėl saugojimo – yra self storage sandėlių netoli Hanau. Ten galima laikinai palikt, kol apsispręsi. Bet geriau prieš kraustymąsi atrinkti, ką tikrai vežatės. Nes vežti šlamštą 1500 kilometrų ir mokėti už kubinius metrus – kvaila. Parduokit, atiduokit, išmeskit.

O jei kraustymasis į Steinheimą ne iš Lietuvos, o iš kitos Vokietijos dalies?

Tada dar paprasčiau. Vidinės Vokietijos pervežimai greitesni ir pigesni. Nereikia tų ilgų tarptautinių reisų planavimo. Bet vistiek, ieškokit firmos, kuri žino Steinheimą. Nes jei imsit kokią Berlyno firmą, kuri niekad ten nebuvo, jie gali pasiklysti gatvelėse labiau nei jūs. Aš pats, kai pirmą kartą važiavau į Steinheimą prieš 15 metų, pasiklydau ties ta jų rotuše tris kartus, kol supratau, kad navigacija rodo pėsčiųjų taką, o ne kelią mašinai. (Pataisymas: iš tikro navigacija rodė kelią, bet ten buvo laikinai uždaryta dėl statybų, aš tik vėliau sužinojau).

Ar tiesa, kad Vokietijoje negalima kelti triukšmo per pietus?

Tiesa, ir dar kokia. Mittagsruhe. Nuo 12 ar 13 iki 15 valandos, priklausomai nuo žemės taisyklių, negalima triukšmauti. Tai jei mūsų vyrai iškrauna baldus Steinheime ir pradeda trankytis per tą laiką, gali atvažiuoti policija. Kartą teko aiškintis, kodėl mes lygiai 13:15 nešam spintą ir jį truputį stuktelėjom į sieną. Kaimynė iškvietė ordnungą. Tai dabar visada planuojam iškrovimą arba anksti ryte, arba po 15 val. Gerbkite vokiškas taisykles, nes kitaip kraustymasis į Steinheimą pavirs konfliktu.

Ar galima užsisakyti tik transportą, be pakrovimo?

Galima. Bet sakau iš patirties – taip sutaupysit tik popieriuje. Nes jei jūsų draugai pakraus kreivai, o mes tik vešim, tai už sulūžusius daiktus mes neatsakom. CMR draudimas galioja tik nuo to momento, kai mes priimam krovinį. O jei jis jau supakuotas blogai, tai mes tik konstatavom faktą. Geriau leiskit profesionalams supakuoti viską nuo A iki Z. Taip, brangiau, bet nervai sveikesni, ir daiktai sveikesni. Ypač kai kraustymasis į Steinheimą trunka kelias dienas, tas netinkamas pakrovimas gali atsiliepti bet kur.

Koks jūsų blogiausias kraustymasis į Steinheimą?

Oho, čia prisiminimai. Kartą vežėm vieną šeimą. Jie turėjo akvariumą – didžiulį, 300 litrų. Pasakė, kad žuvys vešis atskirai, o akvariumas tuščias. Bet jie pamiršo išleist vandenį iš filtro sistemos. Tai kol uždarėm furgoną, kol važiavom, ta sistema pratekėjo. Į Steinheimą atvažiavo šlapias čiužinys, šlapios dėžės su knygomis. Kvapas buvo baisus. Nuo tada aš pats tikrinu visus akvariumus prieš pakrovimą. Dar vienas atvejis – klientas Steinheime nurodė ne tą adresą. Mes iškrovėm daiktus, o vakare skambutis: „Čia ne mano namas.“ Paaiškėjo, kad jis sumaišė gatvės numerį su kodu. Teko kraut atgal ir vežti kilometrą toliau.

Ką patartumėt žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į Steinheimą?

Pirma – atvažiuokit apžiūrėti vietos prieš kraustymąsi. Nufotografuokit privažiavimą, laiptines, išmatuokit durų angas. Antra – nesusigundykit pigiausiom kainom. Trečia – pradėkit ruoštis prieš mėnesį, o ne prieš savaitę. Ketvirta – viską, absoliučiai viską, dekite į dėžes. Niekas neveža palaidų daiktų, išskyrus baldus. Ir penkta – turėkit kantrybės. Kraustymasis į Steinheimą, kaip ir bet koks tarptautinis pervežimas, yra procesas su nenumatytom aplinkybėm. Nukrypsim nuo grafiko, pavėluosim kelias valandas, gal kažkas subraižys sieną. Bet jei dirbat su profesionalais, viskas bus sutvarkyta.

Ar jūs pats gyventumėte Steinheime?

Žinokit, pagalvojęs – taip. Ramu, gražu, gamta aplink. Bet tik jei turėčiau gerą mašiną, nes be jos ten liūdna. Viešasis transportas yra, bet jis ne toks dažnas kaip Frankfurte. Kai vežam klientus, kartais pavydžiu to tylos pojūčio. Bet man, amžinam klajūnui, sunku būtų nustygti vietoj. Nors po to akvariumo istorijos aš į Steinheimą žiūriu su šiokia tokia baime (juokauju, aišku).

Baigiamasis žodis – ką iš tikrųjų reiškia persikraustymas į Steinheimą

Taigi, kraustymasis į Steinheim nėra tik dar vienas maršrutas GPS’e. Tai persikėlimas į ramų vokišką kampelį, kur logistika reikalauja atidumo, o taisyklės – pagarbos. Visi tie smulkūs niuansai, apie kuriuos čia papasakojau, nėra išgalvoti – jie gimė iš prakaito, klaidų ir pataisymų per du dešimtmečius. Jei ruošiatės šiam žingsniui, darykit tai su planu, kantrybe ir patikimais partneriais. Nes kai galiausiai sėdat ant savo sofos Steinheime, žiūrit pro langą į Maino slėnį ir galvojat „pagaliau namai“ – tada visos tos dėžės, nervai ir papildomi eurai už aukštus atsiperka su kaupu. Sėkmės jums, ir nepamirškit numeruoti dėžių!