Kraustymas į Schmelz: ką reikia žinoti, kad nenusviltum

Gerai, klausyk. Dirbu pervežimuose jau gerus dvidešimt metų, ar net daugiau – pats skaičiuoti pradėjau, kai dar tarybiniai furgonai važinėjo, o dabar su vilkikais po visą Europą. Kraustymas į Schmelz? Čia ne koks Berlynas ar Miunchenas, kur kas antras pervežėjas turi bazę. Schmelz – mažas miestelis, bet per paskutinius penkerius metus kiek lietuvių ten prisikraustė, tai ir aš ne vieną kartą ten buvau. Ne tik su baldais, bet ir su visa šeimos mantija. Ir žinot ką? Kiekvienas kraustymas į tą pusę turi savo niuansų. Vieni sklandžiai praeina, kiti – per nervus. Papasakosiu viską, ką žinau, be jokių pagražinimų. Kartais gal šoktelėsiu į šoną, bet taip jau tas gyvenimas – ne viskas pagal planą.

Tiesą sakant, kai pirmą kartą gavau užsakymą vežti daiktus būtent į Schmelz, pats žemėlapyje pasižiūrėjau – kur tas Schmelz? Pasirodo, Saarlande, visai prie Prancūzijos sienos. Tai va, nuo to laiko jau kokius tris kartus esu vežęs ir galiu pasakyt – specifika yra. Ir ne visada ta specifika maloni.

DUK – klausimai, kurių tikrai sulauksit (arba jau turit galvoj)

Tai kur tas Schmelz išvis yra ir kodėl ten?

Nu, Schmelz – Saarland žemėj, netoli Saarlouis. Jei važiuoji iš Lietuvos, greičiausiai kelią žinai: Lenkija, tada Vokietija, ir kažkur ties Frankfurtu suki į pietus. Kodėl ten? Klausiau ir aš klientų. Vieni dirba Ford gamykloj, kiti – kokiam logistikos centre. Dar kitus giminės išsitempė. Viena šeima man sakė: „Ten ramu, miškai aplinkui, bet darbas yra.“ Ir tikrai, Schmelz nėra koks užkampis be gyvybės – mačiau, parduotuvės, mokyklos, viskas vietoj. Bet jei nori naktinio gyvenimo – važiuosi į Saarbrückeną.

Kiek kainuoja kraustymas į Schmelz?

Oi, čia klausimas iš tų, kur atsakymas visad prasideda „žiūrint“. Bet aš tau duosiu konkrečiai, kiek maždaug. Jei kraustaisi su pilnu namu – tarkim, 3 kambarių butas, visi baldai, dėžės – iš Vilniaus ar Kauno į Schmelz, kaina bus tarp 1800 ir 2800 eurų. Priklauso nuo to, ar mes kraunam, ar pats krauni. Jei pats krauni ir tik vairuotojo reikia – gali ir už 1500 eurų praeit, jei mašina nėra pilnai pakrauta. Bet jeigu imi visą servisą – supakavimas, išnešimas, įnešimas – tada jau virš 2500 eurų žiūrėk. Ir dar kuras – dabar kuras Vokietijoj brangus, tai kartais tenka perskaičiuot.

Ar geriau samdyti lietuvių firmą ar vietinius vokiečius?

Žinok, aš pats lietuvis, bet sakau atvirai – jei randi patikimus lietuvius, imk lietuvius. Vokiečiai brangesni, ir ne visada supras, kad tau ta komoda yra „močiutės palikimas“. Lietuviai atsargiau, bet irgi – ne visi. Yra tokių „firmų“, kurios atvažiuoja su vienu senu furgonu ir dar be jokio draudimo. Tai žiūrėk atsiliepimus, klausk, ar turi CMR draudimą. Jei neturi – net nekalbėk su jais. Vokiečiai, aišku, punktualūs, bet kaina bus gal 30–40% didesnė. Ir dar pridės PVM, kurio gal neišvengsi.

Ar reikia kokių leidimų vežti daiktus į Vokietiją?

Ne, jokių leidimų nereikia, jei veži savo asmeninius daiktus. Bet jei veži kažką naujo, neatplėšto, tarkim, naują televizorių dėžėj – gali pasieniečiai prikibti, kad čia komercinis krovinys. Turėjau atvejį, kai žmogus vežėsi pilną mikroautobusą naujų baldų iš IKEA. Lenkijos–Vokietijos pasieny sustabdė, klausė dokumentų. Gerai, kad čekius turėjo. Tai patarimas: visada turėk sąskaitas ar bent jau nuotraukas, kad daiktai tavo, naudoti. Ypač jei veži daug elektronikos.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Schmelz?

Na, čia standartas. Iš Vilniaus iki Schmelz yra apie 1600 kilometrų. Jei važiuoji su lengva mašina, gali per 18–20 valandų nusigaut. Bet su pilnu vilkiku ar dideliu furgonu – realiai 22–24 valandos, su poilsio pertraukom, savaime aišku. Vairuotojai pagal įstatymą turi ilsėtis, tai per vieną dieną nepraskrisi. Paprastai išvažiuojam ryte, kitos dienos popietę būnam vietoj. Aišku, jei kamščiai, ar žiemą sniegas – gali ir ilgiau užtrukti.

Kaip su iškrovimu Schmelz – ar yra kur pastatyti mašiną?

Va čia tai įdomus klausimas. Schmelz nėra didmiestis, gatvės siauros, ypač senesnėj daly. Jei kraustaisi į daugiabutį, būna aikštelės, bet kartais reikia užsakyti vietą. Vokiečiai mėgsta tvarką – jei statai didelę mašiną, gali kaimynai iš karto policiją kviesti, jei užimi jų vietą. Vieną kartą teko aiškintis su vietiniu vokiečiu, kuris sakė, kad „čia jo vieta pagal nuomos sutartį“. Gerai, kad klientas vokiškai mokėjo. Tai patarimas: prieš atvykstant pasitarkit su kaimynais arba namo administratorium. Ir pasižiūrėkit, ar nereikia „Halteverbot“ ženklo – kartais užsako, kad vieta būtų laisva.

Ar verta draustis papildomai?

Būtinai. Aš rimtai. Standartinis CMR draudimas dengia tik dalį vertės, ir tai – pagal svorį, o ne pagal tikrą kainą. Jei veži senovinį pianiną ar stiklinį stalą – pasidaryk papildomą draudimą. Kainuoja gal 1–2% nuo deklaruotos vertės. Turėjom atvejį, kai vežėm stiklinę vitriną, tai Lenkijoj duobėj trūko diržas ir – šukės. Gerai, kad klientas buvo apsidraudęs, gavo pinigus. O jei ne – būtų likęs su niekuo.

Kas bus, jei vairuotojas pavėluos?

Būna. Niekas nemėgsta, bet būna. Kartais kamščiai, kartais mašina sugenda. Aš visada sakau klientams: sutartyje turi būti numatyta, kas tada. Normali firma duoda 24 valandų „langą“ pristatymui. Jei vėluoja daugiau – gali prašyti kompensacijos. Bet jei čia maža firma, gali ir nieko negauti, tik atsiprašymą. Tai skaitykit sutartį. Ir neimkit tų, kurie sako „pristatysim antradienį“ be jokio laiko tarpo. Paskui lauki kaip kvailys visą dieną.

Ar vokiečiai tikrai tokie griežti dėl triukšmo?

O taip. Schmelz, kaip ir visa Vokietija, turi „Ruhezeit“ – tylos laiką. Nuo 13 iki 15 val. ir po 20 val. vakaro. Ir sekmadieniais – jokio triukšmo. Jeigu pradėsi nešti baldus per pietų pertrauką, gali sulaukti policijos. Vienas klientas man sakė: „Nesijaudink, čia niekas nežiūri.“ Bet po 10 minučių jau kaimynas balkone stovėjo. Tai geriau planuokitės iškrovimą ryte arba popiet po 15 val. Ir sekmadienį – net negalvokit.

Kaip su mokėjimu – grynais ar pavedimu?

Dauguma lietuvių firmų ima grynais, ypač jei mažesnės. Bet jei nori saugumo – daryk pavedimą, kad liktų pėdsakas. Aš pats kartais imu grynais, bet tada duodu kvitą. Vokiečiai beveik visada prašo pavedimo ir dar sąskaitos-faktūros. Jei dirbi su vokiečių firma, būk pasiruošęs, kad gali reikėti sumokėti iš anksto dalį. Ir PVM – jei paslauga teikiama Vokietijoj, PVM gali būti 19%. Bet čia jau priklauso nuo firmos registracijos.

Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju?

Gali, bet ne visi vairuotojai mėgsta keleivius. Aš asmeniškai – visad sakau, sėsk, jei yra vietos. Bet žinok, kad vilkiko kabinoj po 20 valandų sėdėti nėra malonu. Ir dar – jei tu esi, vairuotojas negali klausytis savo muzikos, rūkyti (jei rūko), ir apskritai, jaučiasi nejaukiai. Bet jei nori – sutark iš anksto. Kartais žmonės nori važiuoti su savo mašina paskui, tai tada susiderinam laiką.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į mašiną?

Čia klasika. Žmonės galvoja, kad jų daiktai tilps į 20 kubų furgoną, o realiai reikia 30. Aš visada prašau nuotraukų arba video skambučio. Bet net ir tada būna klaidų. Jei netelpa – yra du variantai: arba vežam dalį, o kitą dalį kitą kartą (kas brangu), arba ieškom vietoj papildomos mašinos. Schmelz aplinkui yra pervežėjų, bet jie brangūs. Tai geriau iš karto užsakyk su atsarga. Geriau sumokėti už tuščią vietą, nei paskui nervuotis.

Ar reikia rūpintis muito mokesčiais?

Ne, Vokietija – ES, jokių muitų nėra. Bet jei veži alkoholį, cigaretes – yra limitai asmeniniam naudojimui. Jei veži 10 dėžių viskio, gali klausti, ar čia ne prekybai. Tai neperženk ribų. Asmeniniam naudojimui leidžiama, rodos, 10 litrų stipraus alkoholio, 800 cigarečių. Bet čia jau pasitikslinkit, nes aš ne muitininkas.

Kokia situacija su parkavimu Schmelz centre?

Schmelz centras nedidelis. Yra aikštė prie Rewe, bet ten ilgai nestovėsi. Gyvenamuosiuose rajonuose gatvės siauros, kartais tik viena pusė skirta parkavimui. Jei turi didelį furgoną, gali tekti statyti toliau ir nešti daiktus. Aš vieną kartą stovėjau ant šaligatvio, tai praeiviai žiūrėjo kreivai. Bet ką darysi – darbas toks. Svarbu nepalikti mašinos ant dviračių tako, nes Vokietijoj už tai baudos nemažos.

Ar verta pirkti dėžes iš pervežėjo ar patiems ieškoti?

Pervežėjai dažnai siūlo dėžes, bet kaina gali būti didesnė nei parduotuvėj. Aš pats kartais perku iš „Bauhaus“ ar „Obi“ ir perparduodu klientui su minimaliu antkainiu. Bet jei turi laiko, gali pats susirasti. Tik žiūrėk, kad dėžės būtų tvirtos, dvigubo kartono. Bananų dėžės iš parduotuvių – ne variantas, jos per silpnos knygoms ar indams. Vienas klientas susikrovė knygas į bananų dėžes, tai pusė jų suiro pakrovimo metu.

Kaip su baldų surinkimu ir išrinkimu?

Čia jau papildoma paslauga. Ne visi pervežėjai ją daro. Aš pats, jei turiu laiko, padedu, bet už atskirą mokestį. Vokietijoj baldų surinkimas kainuoja apie 30–40 eurų už valandą. Lietuviai ima mažiau, gal 20–25. Bet būna, kad atvažiuoja ir sako: „Aš tik vairuotojas, ne stalius.“ Tai iš anksto klausk, ar išrenka ir surenka spintas, lovas. Nes paskui stovi vidury kambario su atsuktuvu ir galvoji, kur čia dabar tas varžtas eina.

Ar galiu vežti augalus?

Teoriškai – taip, praktiškai – sudėtinga. Yra fitosanitariniai reikalavimai, kai kuriuos augalus reikia deklaruoti. Bet aš vežiau ne kartą – jei mažas kiekis, niekas netikrina. Tik žinok, kad mašinoj gali būti karšta arba šalta, ir augalai nukentės. Viena moteris vežėsi didelę palmę, tai po 20 valandų kelionės ji atrodė kaip šluota. Tai pagalvok, ar verta.

Kas atsitinka, jei mašina sugenda kelyje?

Čia jau kiekvieno pervežėjo košmaras. Geros firmos turi partnerius Europoj, kurie gali atsiųsti pagalbą arba kitą mašiną. Bet jei tai maža firma su viena mašina – gali tekti laukti parą ar dvi. Aš pats buvau situacijoj, kai Lenkijoj užlūžo sankaba. Klientas laukė dvi dienas. Kompensavom viešbutį, bet nervų kaina – didžiulė. Tai klauskite, koks firmos „plan B“.

Ar reikia mokėti avansą?

Dauguma firmų prašo avanso – nuo 20% iki 50%. Tai normalu, nes kuras brangus, o jei klientas atšaukia paskutinę minutę, firma lieka su nuostoliu. Bet niekada nemokėk 100% iš anksto. Ir pervesk į įmonės sąskaitą, o ne asmeninę. Buvo atvejų, kai žmonės pervedė pinigus į asmeninę sąskaitą, o paskui nei mašinos, nei pinigų.

Kaip su draudimu, jei pats kraunuosi?

Jei pats krauni ir pats veži – tavo atsakomybė. Bet jei samdai firmą tik vairavimui, o krauni pats, tai už sugadinimus kraunant atsako pats. Firma atsako tik už tai, kas nutinka kelyje. Bet čia jau reikia skaityti sutartį – kartais jie įrašo punktą, kad už netinkamą pakrovimą neatsako. Aš visada patariu: geriau tegul krauna profesionalai. Jie žino, kaip pritvirtinti, kad spinta nenuvirstų posūky.

Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų Schmelz savivaldybėje?

Kiek žinau, ne. Schmelz yra maža savivaldybė, jokių specialių leidimų kraustymuisi nereikia. Bet jei kraustaisi į istorinį pastatą – gali būti apribojimų dėl laiptinių, liftų. Vieną kartą teko nešti pianiną į trečią aukštą siaurais laiptais, tai ten net apsisukti buvo sunku. Tai pasidomėk pastato specifika.

Ar verta samdyti tarpininkus, ar tiesiogiai su vežėju?

Visada geriau tiesiogiai. Tarpininkai uždeda savo antkainį, ir dar nežinai, kas iš tikrųjų veš. Buvo atvejis, kai žmogus per tarpininką užsakė pervežimą, o atvažiavo visai kitos firmos mašina, be draudimo. Tai geriau pats susirask firmą, paskambink, paklausk. Jei atsiliepia normaliai, paaiškina – dirbk. Jei nusimeta, kad „viskas bus gerai, nesijaudink“ – bėk nuo tokių.

Ką daryti su šiukšlėmis po išpakavimo?

Vokietijoj šiukšlių rūšiavimas yra religija. Schmelz irgi. Negali tiesiog išmesti visko į vieną konteinerį. Kartonas – į mėlyną, plastikas – į geltoną, stiklas – į atskirus. Ir dar grafikai, kada išveža. Jei paliksi krūvą prie konteinerio – gausi baudą. Aš klientams visada sakau: susitarkit su kaimynais, kur mesti, arba užsakykit privataus išvežimo paslaugą. Nes vokiečiai skundžiasi iš karto.

Ar tiesa, kad Vokietijoj sunku rasti pigų būstą kraustymosi metu?

Na, Schmelz nėra brangus miestas, bet būsto nuoma trumpam – čia jau kita istorija. Viešbučiai yra, bet jie maži. Yra „Ferienwohnung“ – atostogų butai, bet juos reikia iš anksto rezervuoti. Jei atvažiuoji su visa šeima ir dar neturi buto raktų, gali tekti nakvoti mašinoj (juokauju, bet ne visai). Vienas klientas buvo užsisakęs Airbnb Saarlouis, nes Schmelz nerado. Tai planuokitės.

Kokie dažniausi ginčai tarp klientų ir vežėjų?

Oi, čia jau galėčiau knygą rašyti. Dažniausiai – dėl sugadinimų. Klientas sako, kad komoda subraižyta, vežėjas – kad jau taip buvo. Antras dalykas – laikas. Klientas galvoja, kad atvažiuos 8 ryto, o vežėjas atvažiuoja 12. Trečias – papildomi mokesčiai. Pvz., jei reikia nešti į 5 aukštą be lifto, o sutarty to nėra. Tai viską fiksuokit nuotraukose, sutarty, ir nesitikėkit, kad viskas bus idealiai. Gyvenimas – ne pasaka.

Ar galiu vežti automobilį kartu su daiktais?

Gali, jei samdai autovežį arba vilkiką su platforma. Bet jei tik furgoną – netilps. Aš pats vežu kartais lengvuosius automobilius ant priekabos, bet tada daiktų mažiau telpa. Kaina už automobilio pervežimą į Schmelz – apie 500–700 eurų, jei kartu su kroviniu. Jei atskirai – brangiau. Ir dokumentus turi turėti tvarkingus, nes Vokietijos policija mėgsta tikrinti.

Kaip su kalbos barjeru Schmelz?

Schmelz kalbama vokiškai, ir tarmė – Saarländisch, kuri kartais sunkiai suprantama net vokiečiams. Bet jaunimas angliškai moka. Jei turi reikalų su vietiniais – geriau turėti vertėją arba bent jau Google Translate. Aš pats vokiškai moku tik tiek, kad susikalbėčiau darbe, bet kai man pradėjo kažką aiškinti apie „Halteverbot“ tarmiškai, tai tik akis išpūčiau.

Ar reikia deklaruoti vertingus daiktus iš anksto?

Būtinai. Jei veži paveikslą už 5000 eurų ar antikvarinį laikrodį – pasakyk. Aš pats kartą vežiau, nežinojau, kad ten brangus porcelianas, tai nors nieko nesudaužiau, bet jei būtų kas nutikę, būtų buvę problemų. Normalus vežėjas paklaus, ar yra ypatingų daiktų. Jei nepaklaus – pats primink.

Kas, jei oras labai blogas – pūga ar karštis?

Žiemą Vokietijos keliai prižiūrimi, bet būna, kad uždaro autobanus. Tada tenka stovėti. Vasarą karštis – problema baldams, ypač odiniams ar mediniams. Aš turiu termoizoliuotą furgoną, bet ne visi turi. Jei veži šokoladą ar vašką – išsilydys. Tai žiūrėk į prognozę. Kartą vežiau žiemą, tai prie Frankfurto toks sniegas buvo, kad stovėjom 5 valandas. Klientas nervinosi, bet ką padarysi – gamta.

Ar yra skirtumas tarp kraustymo į Schmelz ir kitus Vokietijos miestus?

Iš esmės – ne. Bet Schmelz mažas, tai nėra didelių logistikos centrų, kur galėtum lengvai rasti pagalbą, jei ko trūksta. Pvz., jei reikia papildomos dėžės ar pakavimo medžiagų – gali tekti važiuoti į Saarlouis. Ir dar – keliai į Schmelz siauresni, ne visur autostrada. Tai paskutiniai kilometrai užtrunka ilgiau nei planuoji.

Ką patartumėt žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į Schmelz?

Neskubėk. Pradėk planuoti prieš mėnesį. Susirask patikimą vežėją, o ne pigiausią. Pigus vežėjas gali kainuoti dvigubai nervų. Pasidaryk daiktų sąrašą, nufotografuok vertingus. Susisiek su būsimais kaimynais dėl parkavimo. Ir, svarbiausia, turėk atsarginį planą – šiek tiek pinigų nenumatytiem atvejam. Nes kraustymasis visada yra šiek tiek chaosas. Net jei viskas gerai – kažkas bus ne taip. Bet Schmelz verta – ramus miestelis, gera vieta gyventi.

Išvada

Tai va, tiek žinių apie kraustymą į Schmelz. Kaip matai, nėra čia kažkokio stebuklo – viskas sukasi apie pasiruošimą ir patikimus žmones. Aš pats, po tiek metų, galiu pasakyt, kad svarbiausia yra komunikacija. Jei vežėjas tau aiškina, atsako į klausimus, net jei kartais ir nepatogius – vadinasi, dirba sąžiningai. Jei slepiasi ar žada aukso kalnus – bėk. Schmelz nėra lengvai pasiekiamas kaip Berlynas, bet nėra ir kokia atoki sala. Tinkamai pasiruošęs, įsikursi be didesnių problemų. Ir nepamiršk – po kraustymosi visada atsiras kažkas, ko neįsidėjai, arba kažkas, ko nerandi. Tai normalu. Sėkmės!