Kraustymas į Rodenbach: ką žinau po 20+ metų pervežimuose

Sveiki, aš Jurgis. Pervežimais užsiimu jau gerus du dešimtmečius, nuo tų laikų, kai dar su žemėlapiais važinėjom ir CMR važtaraščius pildydavom ranka. Per tą laiką visko mačiau – ir kaip žmonės verkia prie sudaužytos spintelės, ir kaip per klaidą į Liuksemburgą nuvažiuoju vietoj Vokietijos. Šiandien noriu paprastai, gal kiek chaotiškai, papasakoti apie kraustymą į Rodenbach. Ne apie tą Rodenbachą prie Maino, kur alaus darykla garsi, o apie tą, kuris visai šalia Frankfurto, bet jau Heseno žemėj. Nors, žinokit, kartais painioju, nes užsakymų būna į abu. Bet šįkart – apie tą gyvenamąjį, ramų Rodenbachą.

Kraustymasis į Vokietiją apskritai yra atskira tema, bet kai kalba eina apie mažesnį miestelį kaip Rodenbachas, atsiranda savų niuansų. Čia nėra toks logistikos centras kaip Frankfurtas, bet būtent dėl to ir traukia šeimas. Ramu, mokyklos geros, o iki didmiesčio – ranka pasiekiama. Aš pats ne kartą vežiau baldus į tuos naujus kvartalus prie kalvų. Ir žinot ką? Kiekvieną kartą vis kitokia istorija. Tad jei svarstot apie kraustymą į Rodenbach, paskaitykit, ką iš tiesų reiškia susikrauti gyvenimą ir išsikelti būtent ten.

Kodėl išvis rinktis Rodenbachą?

Ar tikrai ten taip ramu, kaip rašo skelbimuose?

Taip, ramu. Bet ne idealiai tylu, kaip kokiame kaime prie jūros. Rodenbachas yra tipiškas Vokietijos priemiestis – tvarkingas, su gerai išvystyta infrastruktūra, bet gyvenimas ten verda iki kokios 20 valandos. Paskui – tyla. Jei jūsų šeima įpratusi prie lietuviško kiemo šurmulio, pradžioj gali pasirodyti, kad kažko trūksta. Vienas mano klientas, perkraustytas ten prieš porą metų, sakė, kad pirmą mėnesį negalėjo užmigti, nes per daug tylu. Bet paskui priprato ir dabar giria. Va čia ir yra tas skirtumas tarp atostogų ir gyvenimo.

O kaip su darbu, jei kraustausi į Rodenbachą?

Jei dirbat nuotoliniu būdu – jokių problemų. Internetas ten puikus, šviesolaidis daug kur pasiekiamas. Bet jei ieškosit darbo vietoje, greičiausiai teks važinėti į Frankfurtą ar Hanau. Atstumas nedidelis, 20–30 minučių mašina, bet rytais kamščiai prie A66 gali nervus patampyti. Žinau, nes pats ten stovėjau su vilkiku ne kartą. Aišku, yra ir traukinys, bet apie tai vėliau. Šiaip, jei esat kvalifikuotas specialistas, Frankfurtas po ranka – didelis privalumas.

Ar Rodenbachas tinkamas šeimai su mažais vaikais?

Šimtu procentų. Dėl to ten tiek ir vežu šeimų. Darželiai, mokyklos, žaidimų aikštelės – viskas vietoje. Ir kas svarbiausia – viskas arti, nereikia vaiko vežioti už 20 kilometrų. Tiesa, vietų darželiuose kartais reikia palaukti, kaip ir visur Vokietijoj. Bet prisimenu vieną šeimą, kuri kraustėsi į Rodenbachą būtent dėl mokyklos reitingo. Tai va, tokių istorijų tikrai yra.

Logistika ir maršrutai: ką žinau iš praktikos

Ar vežat tiesiai į Rodenbachą, ar per tarpinius sandėlius?

Klausimas iš serijos „ką reiškia tie jūsų terminai“. Aš dirbu su tiesioginiais pervežimais, tai reiškia, kad mašina atvažiuoja pas jus į Lietuvą, pakrauna daiktus ir važiuoja tiesiai adresu Vokietijoje. Jokių tarpinių sandėlių, jokių perkrovimų. Kodėl? Nes kuo mažiau kartų jūsų komoda kilnojama, tuo mažesnė rizika, kad ji atvažiuos be kojelės. Aišku, būna atvejų, kai klientas pats prašo palaikyti daiktus sandėlyje, jei dar buto neturi, bet čia jau atskira paslauga. Standartiškai – važiuojam tiesiai.

Per kiek laiko vidutiniškai pasiekiamas Rodenbachas?

Realistiškai – 2–3 paros nuo pakrovimo. Bet čia priklauso nuo krūvos faktorių. Jei kraunamės Vilniuje, išvažiuojam ryte, tai kitos dienos vakarą jau galim būti vietoje. Bet jei užsakymas mažas ir jungiam su kitu, gali užtrukti ir iki 3 parų. Viskas priklauso nuo maršruto. Svarbiausia – visada perspėjam klientą iš anksto. Niekada nežadam atvažiuoti „rytoj“, jei realiai būsim po dviejų dienų. Geriau pasakyti tiesą, net jei ji ir nepatogi.

Ar būna problemų su privažiavimu prie namų Rodenbache?

O, čia mano mėgstamiausia tema. Rodenbachas – ne siaurų senamiesčio gatvelių miestas, bet yra naujesnių kvartalų, kur su dideliu vilkiku privažiuoti prie pat laiptinės – misija neįmanoma. Ypač jei ten akligatvis arba visi parkuoja mašinas ant šaligatvių. Tada tenka naudoti mažesnį furgoną arba nešti daiktus toliau. Visada klausiu kliento: „Ar yra kur pastatyti 18 metrų vilkiką?“ Jei sako „taip“, bet atvažiavęs matau, kad ten tik „Smart“ telpa, tai būna… įdomu. Kartą neteko lipti per gyvatvorę, nes kitaip sofos neįnešėm. (Nejuokauju).

Ar reikia kokių nors specialių leidimų įvažiuoti į Rodenbachą?

Ne, jokių žaliųjų zonų lipdukų ar specialių leidimų pačiam Rodenbachui nereikia, nes tai nėra „Umweltzone“ kaip Frankfurtas. Bet jei jūsų daiktai važiuoja per Frankfurtą, vilkikui to lipduko reikia. Aš visada turiu, bet smulkūs vežėjai kartais praslysta. Čia toks niuansas – geriau pasitikslinti prieš užsakant pervežimą, kad nereikėtų mokėti baudos, kurią paskui kas nors bandys įtraukti į jūsų sąskaitą. Būna visko.

Daiktų paruošimas ir pakavimas

Ar jūs supakuojat, ar man pačiam reikia?

Siūlom abu variantus. Galiu atvežti dėžes, pakavimo medžiagas ir žmones, kurie per kelias valandas viską sutvarkys. Bet yra klientų, kurie nori patys krautis, nes „niekas geriau nesupakuos mano krištolo“. Gerai, suprantu. Tik tada aš neatsakau, jei tas krištolas atvažiuos sudužęs, nes jūsų pakuotė neatlaikė kelio. Profesionalai žino, kaip apsaugoti daiktus, kad jie išgyventų Lenkijos kelius (atsiprašau, lenkai, bet jūsų keliai – atskira istorija).

Ką daryti su augalais, ar vežate?

Vežam, bet čia yra niuansų. Oficialiai, tarp ES šalių kambarinių augalų vežimas nėra labai griežtai reglamentuotas, bet kartais pasieniečiai prikimba prie didelių kiekių. Jei vežatės vieną fikusą – jokių problemų. Bet jei visą šiltnamį, gali būti klausimų. Aš pats nesu 100% tikras dėl naujausių fitosanitarinių taisyklių, bet praktikoje mažus kiekius vežam be problemų. Tiesa, augalai dažnai nukenčia nuo temperatūros svyravimų vilkike, ypač žiemą. Tai pagalvokit, ar verta tą 20 metų monstera tempti, jei ji gali nušalti.

O jei turiu seną pianiną, ar imatės?

Imamės, bet tada jau kalbamės apie specialų transportą. Pianinas nėra eilinė dėžė. Jam reikia specialių diržų, minkšto pakavimo ir bent dviejų stiprių vyrų, kurie žino, kaip jį paimti, kad nenulūžtų kojelės. Kartą vežiau pianiną į Rodenbachą, tai užsakovas verkė, kai jį išnešėm iš buto, o paskui verkė iš džiaugsmo, kai pastatėm naujoj svetainėj. Emocijos tokiam darbe – kasdienybė. Bet kaina už pianino pervežimą bus didesnė, tai faktas.

Kainos ir kas slypi už jų

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas į Rodenbachą?

Grubiai – nuo 1500 iki 3000 eurų už standartinį 1–2 kambarių buto pervežimą. Bet čia tikrai grubiai. Kodėl toks išsibarstymas? Nes kaina priklauso nuo tūrio, atstumo iki magistralės, aukšto (yra liftas ar ne), pakavimo paslaugų ir to, ar aš jungiu jūsų krovinį su kitu, ar vežu atskirai. Jei norit pigiau – ieškokit vežėjo, kuris daro konsoliduotus pervežimus, bet tada laukiat ilgiau. Jei norit greitai ir asmeniškai – mokat daugiau. Paprasta matematika.

Kas brangiausia kraustantis į Vokietiją?

Darbo jėga. Ne dyzelis, ne kelio mokesčiai, o žmonės. Geri krautuvai, kurie moka supakuoti virtuvę per 2 valandas ir nieko nesudaužyti, uždirba daug. Ir teisingai. Jei matot sąmatoje didelę sumą už darbą, žinokit, kad tai ne „apgavystė“, o tiesiog kvalifikuoto darbo kaina. Aš pats savo vyrams moku sąžiningai, nes jie man – kaip šeima. Be jų aš tik vairuotojas su tuščia mašina.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet aš asmeniškai nemėgstu. Kodėl? Nes jei aš sakau kainą X, tai ji jau yra apskaičiuota su minimalia marža. Jei nuleidžiu 200 eurų, tai reiškia, kad kažkur sutaupysiu – gal ant pakavimo medžiagų, gal ant darbuotojų pavargimo. Nenoriu vežti jūsų daiktų pavargęs ir piktas, nes nusiderėjot iki paskutinio cento. Bet jei turit konkurentų pasiūlymą, parodykit – pasikalbėsim. Tik nemėgstu, kai derasi iš principo, nes „taip priimta turguj“.

Netikėtumai ir realios situacijos

Kas buvo blogiausia, ką matėt kraustant į Rodenbachą?

Buvo atvejis, kai klientas užsakė pervežimą, bet pamiršo pasakyti, kad jo naujas butas yra ketvirtam aukšte be lifto. Ir ne šiaip be lifto, o su tokiais siaurais laiptais, kur net dėžė sunkiai praeina. Atvažiavom, pamatėm ir… teko kviesti papildomus žmones. Skalbimo mašiną nešėm per balkoną su virvėm, nes kitaip – jokio šanso. Kaina padvigubėjo, klientas buvo nepatenkintas, bet pats kaltas. Dabar visada klausiu apie liftą, net jei klientas sako „viskas gerai“. Pasitikiu, bet tikrinu.

Ar yra buvę, kad daiktai atvažiavo apgadinti?

Taip, ir neslėpsiu. Per 20 metų visko pasitaikė. Kartą vežiau stiklinį stalą, kuris buvo supakuotas, atrodė, idealiai, bet kažkur tarp Kauno ir Berlyno vilkikas gavo tokią duobę, kad stalas tiesiog sprogo. Klientui buvo kompensuota pagal draudimą, bet aš jaučiausi siaubingai. Nuo to karto pats perku brangesnes amortizuojančias medžiagas. Kartais geriau permokėti už pakavimą, nei paskui aiškintis, kodėl jūsų mėgstamiausia vaza dabar yra mozaika.

Ar teko pasiklysti pačiame Rodenbache?

Žinokit, taip. Ir ne kartą. Rodenbachas turi kelias dalis, ir jei navigacija meta adresą be pašto kodo, gali atsidurti visai kitam gale. Vieną kartą atvažiavau į Rodenbachą prie Maino, nors klientas buvo kitam. Gerai, kad tik 40 kilometrų skirtumas, bet laiko praradom. Dabar visada prašau ne tik adreso, bet ir koordinačių arba bent jau nuotraukos, kaip atrodo namas. Skamba juokingai, bet padeda.

Dokumentai, muitinė ir kiti formalumai

Ar reikia muito deklaracijos kraustantis į Rodenbachą?

Ne, Vokietija – ES, todėl muito nėra. Bet jei vežatės kažką labai specifinio, pavyzdžiui, didelį kiekį alkoholio ar senovinių ginklų kolekciją, tada jau reikia deklaruoti. Šiaip paprastam žmogui, kuris kraustosi asmeninius daiktus, užtenka tik CMR važtaraščio. Aš jį pildau pats, jums tik parašo reikia. Jokių ten sudėtingų deklaracijų.

Ar reikia registruoti gyvenamąją vietą iškart atvykus?

Čia jau ne mano, kaip vežėjo, reikalas, bet klientų dažnai klausiu, ar susitvarkė. Vokietijoje per 14 dienų privaloma užsiregistruoti savivaldybėje (Anmeldung). Rodenbache tai daroma vietos administracijoje. Be šito negausite mokesčių numerio, o be jo – jokios banko sąskaitos. Tai svarbu. Aš visada primenu, nors ir neprivalau. Tiesiog žmogiškai rūpi.

Gyvenimas po kraustymosi

Ar lengva rasti lietuviškų produktų Rodenbache?

Specialios lietuviškos parduotuvės ten nėra, bet iki Frankfurto – 20 minučių, o ten jau yra „Litauischer Laden“ ar kažkas panašaus. Šiaip, vietiniai „Rewe“ ar „Edeka“ turi tiek, kad išgyvensit. O šaltibarščių kefyrą pasidarysit patys, ne bėda. Aš pats, kai būnu Vokietijoj, visada randu juodos duonos ir varškės. Tad badu nemirsit.

Kaip su šiukšlių rūšiavimu, ar ten labai griežtai?

O, čia atskira kultūra. Vokiečiai rūšiuoja fanatiškai. Jei išmesit plastiką į popierių, kaimynas gali padaryti pastabą. Rimtai. Rodenbache yra keturių rūšių konteineriai, ir grafikai, kada kurią išveža. Pradžioj atrodo sudėtinga, bet per mėnesį priprantat. Tik nebandykit mesti baldų prie konteinerių be leidimo – baudos žvėriškos. Geriau išsikviesti „Sperrmüll“ (specialų didelių gabaritų atliekų išvežimą) arba man paskambint, gal kartu išvešim, kai būsiu netoliese.

Pabaigai

Kraustymas į Rodenbach nėra tik daiktų pervežimas. Tai viso gyvenimo perkėlimas į kitą kultūrą, kitą ritmą. Per 20 metų aš supratau, kad svarbiausia ne greitis ar kaina, o pasitikėjimas žmogumi, kuris veža jūsų prisiminimus. Aš pats kartais suklystu, kartais nežinau atsakymo iš karto, bet visada stengiuosi, kad jūsų nauja pradžia Rodenbache prasidėtų ne nuo streso, o nuo palengvėjimo. Jei turit klausimų – klauskit. Atsakysiu taip, kaip moku: gal kiek chaotiškai, bet nuoširdžiai.