Kraustymas į Ober-Ramstadt: ką žinau po 20+ metų pervežimų versle

Sveiki, čia Tomas. Jau gerus du dešimtmečius užsiimu tarptautiniais pervežimais, daugiausia iš Lietuvos į Vokietiją. Jeigu skaitote šitą tekstą, tikriausiai ruošiatės kraustymuisi į Ober-Ramstadt arba bent jau svarstote tokią galimybę. Mieste ar šalia. Aš jums papasakosiu viską be pagražinimų – kaip yra iš tikrųjų. Apie kainas, dokumentus, vokiečius, pakavimą, galimą galvos skausmą ir net tai, ko pats kartais iki galo nežinau. Tiesiog informacija iš žmogaus, kuris per savaitę gauna po keliolika skambučių būtent dėl Vokietijos. Įsipilkite kavos, bus ilgokai.

DUK – viskas, ko klausiatės apie kraustymąsi į Ober-Ramstadt

Kada išvis verta vežtis daiktus, o ne pirkti vietoje?

Prisimenu vieną šeimą, kuri kraustėsi į Darmštatą, visai šalia Ober-Ramstadt. Atėjo laikas krautis, žiūriu – močiutės spinta, kuri perlaužta per pusę, sovietinė siena, sulūžęs šaldytuvas. Sakau jiems tiesiai šviesiai: klausykit, jūs vežatės daiktus, kurių vertė mažesnė nei transportavimo kaina. Jeigu jūsų baldai seni, apart skalbimo mašinos ar kokios sentimentinės komodos – rimtai pagalvokit. Vokietijoje per Kleinanzeigen ar eBay rasit visko už juokingus pinigus, kartais ir veltui, tik atsiimt reikia. Bet jeigu turit gerą virtuvę, naują sofą ar mėgstamą čiužinį – tada taip, verta. Tik nevežkit šiukšlių, nes paskui gailėsitės dvigubai: ir už transportą mokėjot, ir utilizavimas Ober-Ramstadt vietiniame Wertstoffhof kainuos papildomai. Ten su stambiagabaričiais griežtai.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Ober-Ramstadt?

Oi, čia tas klausimas, kur visad atsidūstu. Nes kaina šokinėja. Mažas mikroautobusiukas, tarkim, iki 6 kubų, gali kainuoti nuo 800 iki 1200 eurų, priklausomai nuo sezono. Pilnas 80 kubų vilkikas – čia jau 2500–3500 eurų, o jeigu dar su ekspedicija, papildomom paslaugom... Žodžiu, prieš porą savaičių vežiau šeimą į tą patį Ober-Ramstadt, 20 kubų, pilnas krovimas ir iškrovimas – gavosi 1800 eurų su PVM. Bet čia buvo ne sezono pikas, rugpjūtį ta pati paslauga būtų brangesnė. Aš visad sakau: skambinkit keliems vežėjams, bet neieškokit pigiausio varianto. Ieškokit adekvačiausio. Tas, kuris pasiūlo už 600 eurų vežti pusę namo, greičiausiai atvažiuos su sulūžusiu autoparku be draudimo. Tikrai esu matęs.

Ar reikia specialiai ruoštis Ober-Ramstadt specifikai?

Mieste nėra kažkokių ypatingų kliūčių, bet vienas dalykas – Ober-Ramstadt nėra koks Frankfurtas, kur daugiabučiai su plačiom aikštelėm. Ten yra senamiesčio tipo zonų, siauros gatvelės, ypač arčiau centrinės dalies, prie Marktplatz. Jeigu gyvensit ne naujame kvartale, o senesnės statybos name, būtinai perspėkit vežėją. 18 metrų vilkikas tiesiog neįlįs. Tada mes naudojam mažesnį sunkvežimį arba papildomą pervežimo taksi – tokią mažą mašinytę, kuri perkelia daiktus iš pagrindinio transporto iki durų. Užtat ir kaina kyla. Nežinodamas vietos gali įlįst į spąstus, pats esu prieš kelis metus užsiciklinęs prie bažnyčios, kol atbėgo vietinis senjoras vokiškai man aiškint, kad čia tik gyventojų mašinos gali stovėt.

Kaip su dokumentais? Ar Vokietijai reikia kažko ypatingo?

Kol kas, ačiū Dievui, Vokietija yra ES. Tai reiškia – jokių muitinių, jokių deklaracijų. Bet vienas niuansas: kai kraustotės visam laikui, reikia užpildyti vokišką formą dėl asmeninio turto įvežimo, vadinasi Übersiedlungsgut. Ne visi to prašo, bet kartais vietinė registracijos įstaiga (Einwohnermeldeamt) gali paklaust, ypač jeigu deklaruosit baldus ar brangesnę techniką. Aš pats nesu biurokratas, todėl visad klientam sakau: pasiklauskit facebook grupėse „Lietuviai Vokietijoje“ – ten žmonės dalinasi šviežia patirtim. Aš tik vežu, o popierius tvarko pats žmogus. Galiu nebent patart, ką kiti darė.

Ar vežat gyvūnus, augalus, alkoholį?

Gyvūnus – taip, bet tik jeigu klientas su manim kartu važiuoja. Palikt šunį fūroje be priežiūros – jokiais būdais, ne tam aš dirbu. Augalai formaliai ES leidžiami, bet žiūrėkit, kad nebūtų labai didelių vazonų su žemėm, nes kartais pasienyje (nors jo nėra, bet kartais policija stabdo) gali prisikabint prie fitosanitarijos. Čia retai, bet girdėjau atvejų apie kokias nors egzotines palmes. Alkoholis – vežam, asmeniniam vartojimui, protingais kiekiais. Ne 50 dėžių, aišku. Vienąkart vežiau kolekcininką, turėjo gal 30 butelių vyno, tai tiesiog gerai supakavom ir važiavom. Jokių problemų.

Kaip vyksta pats krovimo procesas? Atvažiuojat, ir...

Standartiškai: dieną prieš išvažiavimą aš arba mano brigada atvažiuojam pas jus. Įvertinam kiekį, pasitikslinam adresą Ober-Ramstadt, pasižiūrim, ar nėra kokių nors staigmenų (pvz., lifto nėra, ketvirtas aukštas be lifto, vokiškas namas senas). Tada ryte pradedam kraut. Jeigu jūs susipakavę – super. Jeigu ne – už papildomą mokestį pakuojam patys. Kartais žmonės galvoja, kad supakavimas yra savaime suprantamas dalykas. Nėra. Į kainą įeina elementarus apsaugojimas, bet jeigu reikia bėgiot po Lidl dėžių ar pirkt burbulinės plėvelės – tai atskira eilutė. Mes turim savo medžiagų, bet viskas kainuoja.

O jeigu aš pats noriu krautis, kad sutaupyčiau?

Geras klausimas. Teoriškai taip. Praktiškai – pusė klientų neįsivaizduoja, kaip teisingai sukrauti krovinį, kad jis nenuvažiuotų į šoną posūkyje Lenkijoje. Buvo atvejis, žmogus primygtinai norėjo pats krautis, sakė, patirtis yra. Nu ok. Važiuojam pro Poznanę, žiūriu veidrodėly – fūra linguoja į kairę. Sustoju, atidarom – viskas sugriuvę, spinta ant šaldytuvo, stalčiai išlėkę. Gerai, kad niekas nesudužo. Tada aš jam sakiau: matai, ne tame esmė, kad daiktus sumestum, o kad kiekvienas žinotų, kur stovėti posūkyje. Tai sutaupė gal 150 eurų, o nervų kaina – nepalyginamai didesnė. Bet jeigu tikrai mokat, tada prašom, aš netrukdau.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Ober-Ramstadt?

Viskas priklauso nuo starto taško. Iš Kauno ar Vilniaus iki Ober-Ramstadt – maždaug 1400–1500 kilometrų. Su mažu autobusu, jeigu stabtelim tik pavalgyt ir į tualetą, galima atvažiuot per 16–18 valandų. Sunkvežimis su tachografu – čia jau kita kalba. Vairuotojas privalo ilsėtis, tad realiai kelionė užtrunka apie 20–24 valandas, kartais ir daugiau, jei eismas prie Berlyno ar Leipcigo striginėja. Aš visad sakau klientui: neplanuokit iškrovimo 8 ryto, jeigu išvažiuojam šiandien 14 val. Geriau pasilikti buferį, nes kelyje visko būna. Ypač žiemą, kai Tiuringijos kalneliai apledėja.

Ką reikia žinoti apie Ober-Ramstadt gatvių eismą ir parkavimą?

Oi, čia skaudi vieta. Ober-Ramstadt nėra didelis miestas, bet jis turi savo taisykles. Parkavimas daug kur rezervuotas gyventojams su leidimais. Prieš atvažiuojant būtinai susižinokit su nuomotoju arba pastato administracija, ar reikalingas laikinas sustojimo leidimas (Halteverbotszone užsakymas). Mes patys galim padėt, bet tai kainuoja papildomai, maždaug 50–120 eurų, priklausomai nuo savivaldybės mokesčių. Vienąkart klientas nepasirūpino, sakė, „tai čia kaimas, pastatysim bet kur“. Atvažiuojam, o ten policija jau sukasi, nes vietinis vokietis paskambino, kad užstatėm jo įvažiavimą į garažą. Gavom baudą 80 eurų. Nuo to laiko visad sakau: tvarka Vokietijoje yra tvarka, net ir mažam Ober-Ramstadt.

Kokios papildomos paslaugos dažniausiai reikalingos?

Montavimas / demontavimas. Turiu omeny korpusinius baldus, virtuves, spintas. Aš pats nesu baldininkas (nors per 20 metų išmokau atsuktuvą laikyt), todėl visad sakau: jeigu reikia sudėtingo virtuvės išrinkimo, geriau samdykit atskirą meistrą. Aš galiu padėt, bet jei sulaužysiu jungtis ar pamiršiu, kaip kas buvo sujungta – atsakomybė ant manęs, bet nervų jums daugiau. Siūlau elementarius darbus pasidaryt patiems arba kviestis specialistą, kuris atvažiuos į Ober-Ramstadt po iškrovimo. Vokietijoje tokių meistrų pilna, bet jie brangūs. Geriausia tartis su lietuviu, kuris jau ten gyvena.

Ar jūsų įmonė turi draudimą? Ką daryti, jei kažkas sudūžta?

Turim CMR draudimą, kuris yra privalomas tarptautiniams pervežimams. Jis dengia krovinį, bet ne visą sumą, o pagal svorį. Paprastam žmogui tai reiškia: jeigu vežat antikvarinį pianiną, kurio vertė 10 tūkst., ir jis sugadinamas – CMR kompensuos gal kelis šimtus. Todėl aš rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Mes galim pasiūlyt, bet neprimetam. Pats esu turėjęs situaciją, kai klientas sakė: „Man nereikia, vežkit paprastai.“ Tada televizorius nukrito (blogai pritvirtinom, prisipažįstu), ir gavosi nemalonus pokalbis. Sumokėjom iš savo kišenės dalį, nors formaliai galėjom ginčytis. Bet reputacija svarbiau.

Kada geriausia planuoti kraustymąsi į Ober-Ramstadt?

Vasara – pats darbymetis. Visi nori, visi skuba. Jeigu norit sutaupyti ir išvengti spūsčių (tiek kelyje, tiek vežėjų grafike), rekomenduoju ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Spalis, lapkritis – puikus metas. Tik venkit Kalėdų laikotarpio, nes tada Vokietijoje prasideda žiemos atostogos, keliai užsikemša, o ir mes patys jaučiame nuovargį po sezono. Dar prisiminkit vokiškas šventes, pvz., Tag der Deutschen Einheit spalio pradžioj – tada daug kas nedirba. Ober-Ramstadt gyvena pagal Heseno žemės švenčių kalendorių.

Ar galiu vežtis automobilį kartu su baldais?

Gali. Mes turim platformas, kur galima sukelti du automobilius ant vilkiko, o priekaboje – baldus. Bet čia jau kaina atskira, ir logistika sudėtingesnė. Reikia žiūrėti, ar automobilis važiuoja, ar nevažiuoja. Jeigu nevažiuoja – reikia keltuvo ar gervės. Ober-Ramstadt rajone yra nemažai namų su garažais, tai žmonės dažnai vežasi savo mašinas. Tiesa, vokiška registracija paskui – jau jūsų reikalas, bet mes pristatom iki kiemo.

Ką daryti, jei baldai netelpa į liftą arba jo išvis nėra?

Tuomet pradedam nešti laiptais, ir kaina gali keistis. Standartiškai mes įskaičiuojam iki trečio aukšto be lifto, bet jeigu ketvirtas ar penktas – tada papildoma. Vokietijos senuose namuose laiptinės siauros, posūkiai aštrūs. Esu matęs, kai sofa tiesiog fiziškai neįlindo, teko per balkoną virvėm traukt. Tokiu atveju samdom papildomą įrangą. Būkit pasiruošę, kad senamiestyje Ober-Ramstadt gali tekti palikti porą baldų gatvėj, kol galvojam, ką daryt. (Ne, nepaliksim, juokauju, bet mintis tokia buvo vieną sykį beviltiškoj situacijoj.)

Ar jūs teikiate sandėliavimo paslaugas, jeigu butas dar neparuoštas?

Taip, mes turim sandėlį Kaune. Jeigu jūsų Ober-Ramstadt butas dar nebaigtas remontuoti arba nuomos sutartis prasideda po savaitės, galim palaikyti daiktus pas mus. Kaina priklauso nuo tūrio ir laiko. Sandėliavimo paslauga gelbsti, nes kitaip tektų važiuoti kelis kartus. Vienas mano klientas statėsi namą Exactly Ober-Ramstadt pakrašty, bet statybos užtruko pusę metų. Tai daiktai pas mus stovėjo nuo kovo iki rugpjūčio. Patogu, nors psichologiškai keista – tavo sofą laiko kažkokie vyrai sandėly.

Ar vežate ir komercinius krovinius, ar tik asmeninius daiktus?

Vežam ir vieną, ir kitą, bet šitas straipsnis daugiau apie asmeninį kraustymąsi (pataisau – tekstas, o ne straipsnis, nu žodžiu, supratot). Jeigu turit įmonę ir norit gabent įrangą į Ober-Ramstadt pramoninę zoną – jau kita specifika. Ten reikia žinoti apie Gewerbeanmeldung, komercines sąskaitas. Asmeniniai daiktai – kitoks reikalas, paprastesnis.

Kaip atpažinti blogą vežėją, kad neapgautų?

Klausykit, per tiek metų mačiau tiek aferistų, kad... Žiūrėkit į kelis dalykus. Pirmas: jokio normalaus kontrakto, tik žodinis susitarimas. Antras: prašo 100% avanso grynais. Normalūs vežėjai prašo dalies (aš, pvz., 20–30%), likusi suma – po iškrovimo. Trečias: neturi transporto nuotraukų, realios svetainės, atsiliepimų. Vienas ponas iš Vilniaus kažkada pasiūlė žmogui kainą perpus mažesnę nei rinkos. Atvažiavo su visiškai suklypusiu Sprinteriu, pusę daiktų vežė ant stogo, nes vidus jau pilnas šiukšlių. Bėkit nuo tokių. Geras vežėjas visad pasirašys sutartį ir duos CMR važtaraštį.

O jeigu noriu vežti tik porą dėžių, ar apsimoka?

Mažiems kroviniams mes turim grupinius pervežimus. Čia toks „shared load“ principas – laukiam, kol susidaro keli maži kroviniai į tą pačią pusę. Bet terminai gali būti lankstesni, ne tokie tikslūs. Jeigu jūsų pora dėžių gali palaukti savaitę ar dvi – galima sutaupyti, kaina gausis apie 150–250 eurų. Bet jeigu skubat, tada tenka mokėti už pilną transportą, kas jau nesąmonė dėl dviejų dėžių. Tada geriau siųsti per paštą ar kurjerį, tik didelių dėžių DHL nepriims.

Ką daryti, jei kaimynai Ober-Ramstadt skundžiasi dėl triukšmo?

Vokiečiai mėgsta tvarką ir tylą, ypač pietų metu. Ober-Ramstadt nėra išimtis. Būna taip: atvažiuojam 13 val., o ten iškart kaimynas prieina: „Mittagsruhe!“ – pietų pertrauka, negalima triukšmauti iki 15 val. Oficialiai tai galioja ne visur, bet patariu gerbti, nes iškvies policiją. Aš pats vieną kartą sakiau klientui: žinokit, mes palauksim iki dviejų, nes tas senjoras jau purškia putas. Geriau prarast valandą, nei turėt reikalų su Ordnungsamt.

Ar padedate išmesti nereikalingus daiktus prieš išvykstant?

Čia ne mūsų tiesioginė funkcija, bet praktiškai padedam. Jeigu turit seną šaldytuvą ar skalbimo mašiną, kurių nenorit vežtis, galim sustot prie utilizavimo centro Lietuvoj. Bet Vokietijoj išmesti daiktus yra atskira opera. Ober-Ramstadt Sperrmüll sistema – reikia užsakyti iš anksto, ir jie atvažiuoja pagal grafiką. Tai reiškia, jūsų senos sofos negalit tiesiog palikti prie konteinerių. Bauda iki kelių šimtų eurų gali būt. Aš visad perspėju, nes lietuviam tas įprotis „išnešiu prie šiukšlių“ gali brangiai kainuoti.

Ar tiesa, kad vežėjai bendrauja tik lietuviškai, o Vokietijoj problemos?

Mano brigada – trys lietuviai. Bet aš pats vokiškai susikalbėjau, nors su akcentu ir ne visad taisyklinga gramatika. Dokumentus pildau vokiškai (su klaidom, bet vokiečiai pataiso, jie mandagūs). Jeigu vežėjas visiškai nekalba nei angliškai, nei vokiškai, gali kilti problemų su vietiniais, kai reikia paaiškinti parkavimo schemą. Tai patarimas: jeigu jūs patys nekalbat vokiškai, turėkit bent jau užsirašę kelias frazes arba susiraskit kontaktą vietoje, kuris padės. Arba pasiimkit vežėją, kuris moka, nes kitaip – chaosas.

Ką daryt, jei daiktai atkeliauja anksčiau, nei aš atskrendu?

Šitaip būna dažnai. Žmogus išskrenda pigiu skrydžiu, o fūra atvažiuoja po 18 valandų, kartais greičiau. Mes turim laukimo laiką – standartiškai 2–3 valandos įskaičiuota. Jeigu vėluojat labiau, reikia tartis dėl papildomo stovėjimo arba iškrovimo į sandėlį Ober-Ramstadt apylinkėse. Ten jau ieškotume vietinio sandėlio, kas kainuoja papildomai. Geriausia sinchronizuotis: jūsų lėktuvas nusileidžia Frankfurte, per valandą traukiniu į Darmštatą, tada taksi į Ober-Ramstadt. Ir mes atvažiuojam +- tuo pačiu metu.

Ar galima vežti daiktus be pakuotės? Tiesiog sumesti?

Teoriškai galima. Praktiškai – kvaila. Aš neimsiu atsakomybės už subraižytą daiktą, jeigu jis nebuvo supakuotas. Čiužiniai be apsaugos – po kelionės pilni dulkių, balta spinta be plėvelės – po pirmo lietaus ant atviros platformos (nors dengiam, bet drėgmė patenka) gali išsipūsti. Vienas klientas prašė vežti stiklinį stalą be dėžės. Pasakiau: tikrai ne. Tada jis pats jį apdengė antklode, ir – o stebukle – atvažiavo sveikas. Bet čia išimtis, ne taisyklė.

Ar yra kokių nors mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba?

Taip. Kelių mokesčiai Vokietijoje sunkvežimiams, ekologiniai mokesčiai miestų centruose. Ober-Ramstadt nėra Umweltzone, berods (nors aš nesu 100% tikras, gal kažkuri dalis prie Darmštato įeina? Reikėtų pasitikslint, bet lyg ir ne). Bet jeigu jūsų maršrutas eina per Darmštatą, o ten žalia zona, tai vilkikui reikia žalio lipduko. Mes jį turim, bet čia toks mažas niuansas, kuris gali nustebinti, jei patys vežatės išsinuomotu transportu. Būkit atidūs su tais lipdukais.

Kaip vyksta atsiskaitymas? Ar galima pavedimu?

Priimu ir pavedimą, ir grynais. Vokietijoje, beje, grynais vis dar mėgsta. Bet didesnėms sumom sąskaita faktūra ir bankinis pavedimas yra saugiau. Aš pats nesu buhalteris (kartais sumakaluoju), bet sąskaitą išrašau normaliai, su visais rekvizitais. Tik vat su PVM kartais painiava: jeigu jūs – fizinis asmuo, mokat su PVM. Jeigu įmonė su EU VAT numeriu – galima nulinį PVM taikyti. Čia jau buhalterio klauskit, ne manęs. Aš tik žinau, kad reikia teisingai popieriuose sužymėt.

Ar per 20 metų buvo atvejų, kai tiesiog nepavyko?

Buvo. Kartą sugedo vilkikas prie Hanoverio, vidury nakties. Klientas Ober-Ramstadt laukė ryte su šampanu, o mes stovėjom servise. Gavosi vėlavom 12 valandų. Aišku, nervai, skambučiai, keiksmai. Bet ką darysi – force majeure. Viską atlyginom moraliai, padovanojom nuolaidą kitam kartui. Bet esmė ta, kad nenumatytų atvejų būna visad. Todėl niekad nežadu 100% tikslumo. Sakau: „Planuojam atvykti antradienį 10 val., bet gyvenimas yra gyvenimas.“ Patikimiausi vežėjai yra tie, kurie turi atsarginį planą, o ne tie, kurie sako, kad visada būna laiku.

Ko dar nežinau arba kuo abejoju?

Štai čia įdomu. Aš, pvz., iki šiol nesuprantu Vokietijos pakavimo atliekų sistemos iki galo. Žinau, kad yra Gelbe Tonne, Restmüll, Papier ir t.t. Bet kai klientas klausia, ar mes išvežam pakuotes – sakau, kad išvežam tik savo. Jūsų dėžės – jūsų reikalas. Kai kurie vežėjai siūlo „viskas įskaičiuota“ servisą, bet aš įtariu, kad jie kartais tiesiog išmeta miške. Niekada taip nedarykit ir nesamdykit tokių. Ober-Ramstadt tvarkosi labai pedantiškai. Ir dar – aš nesu tikras dėl kai kurių taisyklių dėl elektros prietaisų pervežimo. Ar reikia išimti baterijas iš visų daiktų? Teoriškai taip, bet praktiškai vežam su baterijom, ir niekas nesustoja. Čia tokia pilka zona.

Pabaigai – paprastas patarimas iš širdies

Kraustymasis į Ober-Ramstadt nėra raketa. Bet nėra ir pasivaikščiojimas parke. Jeigu ruošiatės, darykit tai su atsarga, ne paskutinę dieną. Susiraskit normalų vežėją, kuris nepasakos pasakų, o pasakys tiesiai: „Čia kainuos tiek, truks tiek, rizikos tokios.“ Aš pats niekada nesaldinu. Geriau klientas truputį išsigąsta pradžioj, nei paskui verkia telefonu. Ober-Ramstadt yra puikus ramus miestas gyventi, daug žalumos, geri keliai, netoli Frankfurtas. Bet įsikurti reikia protingai. Jeigu turit klausimų – skambinkit, ne rašykit ilgų emailų. Per pokalbį daugiau pasakau nei per formalų laišką. Sėkmės jūsų naujame etape.