Kraustymas į Neuenrade: ką žinoti prieš kraunantis, kad neapsišiktumėt

Per tuos dvidešimt metų, kiek trinuosi tarptautinių pervežimų srityje, mačiau visko. Ir kai žmonės sako „kraustymas į Neuenrade“, dažnai galvoju – o jie bent žino, kur tas miestelis yra? Ne, čia ne kaltinimas. Tiesiog faktas. Dauguma lietuvių, planuojančių kraustymąsi į Vokietiją, žiūri į didmiesčius. Bet kai gauni užsakymą vežti daiktus būtent į Neuenrade, žinai, kad klientas jau arba ten dirba, arba turi giminių, arba rado pigesnį būstą. Ir tai – visai logiškas žingsnis. Šitas miestelis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, netoli Liumenšaidės, yra ramus, žalias, bet logistiškai – ne pats paprasčiausias taikinys, jei veži pilną furgoną baldų. Pakalbėkim paprastai, be jokių „logistikos sprendimų“ ir kitų mandrų terminų. Šitas straipsnis – kaip pokalbis po darbo, prie bokalo alaus (na, gerai, kavos, nes rytoj vėl reisas).

DUK

Kodėl išvis rinktis Neuenrade?

Neuenrade nėra Berlynas. Ir gerai. Čia ramu, daug žalumos, o nuoma – bent jau iš to, ką girdžiu iš klientų – gerokai žemesnė nei didesniuose miestuose. Bet yra vienas niuansas, kurį daug kas praleidžia. Jei dirbi, tarkim, Dortmunde ar Esene, kasdien važinėti į darbą iš Neuenrade gali atsibosti. Keliai siauroki, kalvoti, žiemą – slidūs. Žodžiu, jei mėgsti gamtą, žygius, ir tavo darbas leidžia dirbti nuotoliniu būdu arba esi netoli – variantas puikus. Bet jei manai, kad čia kaip priemiestis prie autobano – ne visai taip. Autobanas A45 yra, bet iki jo reikia pažliumbti vietiniais keliukais.

Kaip vyksta pats pervežimas? Ar čia sudėtinga?

Ne pats lengviausias. Neuenrade gatvelės kai kur siauros, ypač senojoje miesto dalyje. Su dideliu vilkiku (18 metrų) net nebandyk lįsti – aš vieną kartą bandžiau, ir užtrukau pusvalandį, kol išlindau atgal (pamiršau, kad navigacija rodė trumpiausią kelią, o ne tinkamiausią sunkvežimiui). Standartinis pervežimo furgonas, tarkim, „Mercedes Sprinter“ su 3,5t, pravažiuoja beveik visur. Bet vis tiek – prieš išvykstant, visada prašau kliento nufotografuoti privažiavimą prie namo. Nes kitaip rizikuoji, kad teks neštis baldus 200 metrų pėsčiomis. O tas, patikėkit, kainuoja papildomai – arba nervus.

Kiek maždaug kainuoja kraustymas į Neuenrade iš Lietuvos?

Oi, čia klausimas iš serijos „kiek kainuoja automobilis“. Bet pabandysiu atsakyti konkrečiai. Jei veži standartinį 1-2 kambarių buto kiekį, tarkim, iki 15 kubinių metrų, kaina svyruoja tarp 900 ir 1400 eurų. Priklauso nuo to, ar važiuoju aš vienas, ar su pagalbininku, ar reikia supakuoti, ar tik vežti. Kuras, keltas (jei per Klaipėdą-Kylį), kelio mokesčiai Vokietijoje – viskas įskaičiuota į tą sumą, bent jau mano atveju. Aišku, jei rasite įmonę, kuri siūlo už 700 eurų – klauskit, ar ten veža su draudimu, ar „ant žodžio“. Nes paskui, jei kas dūžta, galit tik pasvajoti apie kompensaciją.

Ar reikia draudimo vežant baldus?

Reikia, ir dar kaip. Aš pats klientams visad sakau – jei vežat seną sofą, kurią planavot išmest, gal ir nereikia. Bet jei vežat naujus virtuvės baldus, kuriuos pirkot už kelis tūkstančius – būtinai drauskitės. Standartinis CMR draudimas (tas, kuris pagal tarptautines pervežimų taisykles) dažnai nepadengia pilnos vertės. Jis skaičiuoja nuo svorio – kilogramui tenka keli eurai. Tai jei vežat lengvą, bet brangų televizorių, gausit centus. Todėl aš visad rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Kainuoja apie 1-2% nuo deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, jei turtas vertas 5000 eurų, sumokėsit gal 50-100 eurų už ramią galvą.

Ar galima vežti daiktus ir patiems su nuomotu furgonu?

Galima, žinoma. Bet pasiskaičiuokit. Nuoma, kuras, keltas, nakvynė pakeliui (nes vienu prisėdimu iki Neuenrade tikrai nenuvažiuosit – čia apie 1500 km nuo Vilniaus). Plius, jei neturit patirties, tie kalnuoti keliai Vokietijoje, ypač prie Liumenšaidės, nėra malonūs su pilnu kroviniu. Furgonas supasi, stabdžiai kaista. Aš pats, su 20 metų stažu, kartais prakeikiu tas įkalnes. Tai jei mėgstat nuotykius – pirmyn. Bet jei norit ramiai atvažiuoti ir iškart gerti arbatą – geriau samdykit profesionalus.

Kas įeina į „pilną paslaugą“?

Mano atveju, pilna paslauga reiškia, kad aš atvažiuoju pas jus į namus Lietuvoje, su savo pakavimo medžiagomis (kartoninėm dėžėm, burbuliniu plėvele, apklotais), supakuoju viską, surašau inventorių, pakraunu, vežu, iškraunu ir netgi galiu surinkti baldus vietoje, jei reikia. Bet čia jau premium variantas. Kai kurios įmonės sako „pilna paslauga“, bet reiškia tik vežimą ir iškrovimą. Pakavimas – atskira kaina. Tai visad klauskit konkrečiai, ką jie vadina „pilna paslauga“, nes paskui būna nesusipratimų. Man yra buvę, kai klientas galvojo, kad aš ir indus išplausiu prieš pakavimą. Ne, to jau ne (juokas juokais, bet tikrai taip buvo).

Kiek laiko užtrunka pervežimas?

Standartiškai – 2-3 dienos. Pirmą dieną pakrovimas Lietuvoje. Antrą dieną važiuoju, dažniausiai per Lenkiją, tada Vokietiją. Trečią dieną ryte jau būnu Neuenrade ir iškraunu. Bet jei labai skubat, galima ir per 2 dienas – tada važiuoju be nakvynės, bet čia jau rizikingiau dėl poilsio režimo. Su tachografu griežta, Vokietijos policija mėgsta tikrinti. Tai jei žadu atvežti per 36 valandas, sakau klientui atvirai – bus šiek tiek „ant ribos“, bet padarysim, jei labai reikia.

O jeigu daiktų nedaug? Ar apsimoka samdyti vežėją?

Jei turit tik kelias dėžes ir lagaminą – gal geriau siųsti per kurjerius arba vežtis pačiam lengvuoju automobiliu. Bet jei yra bent keli baldai, tarkim, čiužinys, stalas, dviratis – tada jau verta. Nes su lengva mašina daug neišveši, o siuntų tarnybos už didelių gabaritų siuntas lupia kosmines kainas. Aš pats kartais vežu ir mažus krovinius, bet tada derinu su kitais užsakymais, kad būtų ekonomiškiau. Tai jei jūsų daiktų nedaug, gali tekti palaukti, kol atsiras „kolektyvinis“ reisas. Bet kaina bus mažesnė.

Ar vežate ir automobilius į Neuenrade?

Taip, kartais vežu. Turiu autovežį, bet ne visada jis laisvas. Jei reikia perkelti automobilį kartu su baldais – čia jau atskira logistika. Dažniausiai automobilį vežu atskiru reisu arba derinu su kolega. Kaina priklauso nuo to, ar mašina važiuoja pati, ar velkama. Jei važiuoja pati – reikia vairuotojo, kuris parvairuos. Kartais samdau patikimą žmogų. Bet šiaip, kraustymas į Neuenrade su automobiliu – dažnas prašymas, nes žmonės nori iškart turėti transportą vietoje.

Kaip su muito mokesčiais? Ar yra?

Ne, jokių muito mokesčių. Vokietija – ES, judėjimas laisvas. Bet jei vežat kažką labai specifinio, pavyzdžiui, didelį kiekį alkoholio ar tabako, gali kilti klausimų. Vieną kartą vežiau klientui 20 dėžių lietuviško midaus – Vokietijos pareigūnai sustabdė, klausė, ar čia komercinis krovinys. Bet kadangi buvo asmeniniam naudojimui (vestuvės), praleido. Visad sakau – jei vežat kažką neįprasto, turėkit paaiškinimą ir, geriausia, kvitus.

Ką daryti, jei baldai netelpa pro duris Neuenrade name?

O, čia klasika. Seni vokiški namai, ypač centre, turi siauras laiptines ir žemas duris. Turiu vieną istoriją – vežiau klientui didžiulę spintą, kurią jis pirko Lietuvoje, nes Vokietijoje tokios nerado. Tai tos spintos Neuenrade name per duris neįlindo. Nei pro laiptinę, nei pro balkoną. Galų gale teko ardyti langą (seną medinį rėmą) ir kelti per jį. Kainavo papildomai, užtrukom 3 valandas. Tai patarimas – prieš pirkdami didelius baldus specifiškai kraustymuisi į Neuenrade, pasimatuokit durų angas. Arba bent jau įspėkit mane iš anksto, kad žinočiau, ko tikėtis.

Ar reikia leidimų iškrovimui mieste?

Kai kur reikia. Jei namas yra pėstiesiems skirtoje zonoje arba siauroje gatvelėje, kur furgonas blokuoja eismą, reikia užsakyti laikiną leidimą (Halteverbotszone). Tai daro klientas arba mes už papildomą mokestį. Neuenrade nėra taip griežtai, kaip, tarkim, Diuseldorfe, bet tvarka yra. Vokiečiai mėgsta taisykles. Jei pastatysi be leidimo, gali atbėgti kaimynas ir iškviesti policiją. Man taip nėra nutikę, bet kolega pasakojo, kad gavo baudą, nes užstatė gatvę 20 minučių.

Kada geriausia kraustytis?

Vasarą, aišku. Bet ne per atostogas. Liepos pabaiga – rugpjūtis yra pats darbymetis, kainos didžiausios, visi vežėjai užimti. Jei galit, planuokit gegužę arba rugsėjį. Oras dar geras, o kainos normalios. Žiemą slidu, ypač tuose kalvotuose keliuose aplink Neuenrade. Aš pats žiemą visad dedu grandines į furgoną, nors ir retai prireikia. Bet vieną sausį, prie Liumenšaidės, buvo toks plikledis, kad 40 km/h važiavau ir prakaitavau.

Kaip su mokėjimu? Grynais ar pavedimu?

Priimu abu variantus, bet pavedimas man patogiau. Sąskaitą išrašau po pakrovimo, bet prieš išvykstant. Kartais klientai nori mokėti grynais vietoje, Neuenrade, po iškrovimo. Sutinku, bet tada prašau avanso dyzelinui. Nes yra buvę atvejų, kai nuvažiuoji 1500 km, o klientas sako – „oi, pamiršau pinigus, pervesiu rytoj“. Ir paskui lauki savaitę. Tai dabar jau griežčiau – arba pilnas pavedimas prieš reisą, arba avansas grynais. Nepatogu, bet dirbam su realybe, ne svajonėm.

Ar padedate išardyti baldus prieš vežant?

Taip, jei sutarta iš anksto. Bet kartais klientai sako – „ten tik pora varžtų, lengva“. O paskui paaiškėja, kad IKEA spinta su 50 detalių ir be instrukcijos. Tai aš visad prašau – jei turit instrukcijas, duokit man. Jei ne – bandysiu, bet gali užtrukti. Ir tas laikas kainuoja. Standartiškai baldų ardymas ir surinkimas – atskira eilutė sąskaitoje. Nebrangiai, bet ne už dyką.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet atsargiai. Vokietijoje nėra griežtų fitosanitarinių reikalavimų iš ES šalių, bet augalai turi būti be žemės, švarios šaknys. Bent jau teoriškai. Aš pats vežu vazonines gėles tiesiog maišuose, niekas netikrina. Bet jei vežat kažką egzotiško, geriau pasidomėkit. Ir šiaip, augalai blogai pakelia 2 dienas tamsoje furgone. Dažnai atvažiuoja suvytę. Tai aš rekomenduoju juos vežtis lengvuoju automobiliu, jei įmanoma.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Skambinti man. Arba vežėjui. Bet ne kas 10 minučių. Vieną kartą klientė skambino man kas pusvalandį nuo Marijampolės iki pat Vokietijos sienos. Aš vairuoju, negaliu visad atsiliepti. Susitarkim dėl kontrolinių taškų – pavyzdžiui, pranešu, kai kertu sieną, kai esu už 200 km. Vėlavimų pasitaiko – kamščiai, avarijos, oro sąlygos. Bet jei vėluoju daugiau nei 4 valandas, visad skambinu pats ir perspėju. Jei tyliu – vadinasi, viskas pagal planą.

Ar reikia patiems būti per pakrovimą?

Pageidautina, bet nebūtina. Aš galiu pakrauti ir be jūsų, jei turiu raktus arba mane įleidžia kaimynai. Bet tada pasirašom, kad aš atsakau už viską nuo to momento. Geriau, kad bent kažkas būtų – šeimos narys, draugas. Nes būna, kad klientas sako „viskas ten, dėžėse“, o paskui skambina – „o kur mano batų kolekcija?“. O aš nežinau, gal ji buvo toje dėžėje, kurios nepaėmiau, nes atrodė kaip šiukšlės. Tai geriau būkit vietoje arba palikit aiškias nuorodas.

Kaip su senais baldais? Ar vežate ir į antrą aukštą be lifto?

Vežu, bet už papildomą mokestį. Seni baldai dažnai sunkūs, nepatogūs nešti. Jei name nėra lifto, o butas trečiame aukšte – kainuos. Aš pats nebesu dvidešimtmetis, nugarą turiu vieną. Tai samdau pagalbininką, jei matau, kad bus sunku. Kartais pats klientas sako – „aš padėsiu“. Bet paskui paaiškėja, kad jis gali tik lengvas dėžes panešti. Tai geriau iš anksto įvertinkim situaciją ir sutarkim, kas ir ką neša. Nenoriu nei savęs, nei kliento suluošinti.

Kas, jei oras baisus iškrovimo dieną?

Lietus, sninga – dirbam toliau. Baldus apkloti plėvele, kad nesušlaptų. Bet jei tikra audra, kruša – tada stabtelim. Vieną kartą Neuenrade iškroviau per tokią liūtį, kad vanduo gatve tekėjo kaip upė. Užlaikėm valandą, kol prašviesėjo. Klientas buvo supratingas, net arbatos išvirė. Bet ne visi tokie. Kai kurie nori, kad ir per uraganą neštum, nes „aš sumokėjau“. Tada tenka aiškinti, kad sugadinti baldai kainuos brangiau nei prastova.

Ar turite patirties su konkrečiomis Neuenrade gatvėmis?

Žinau, kad Hauptstraße yra pagrindinė, bet ten daug parduotuvių, sunku statyti. Geriau ieškot šoninių gatvelių. Pavyzdžiui, Werdohler Straße link – ten ramiau, yra kur pasukti. Bet vėlgi, kiekvienas adresas unikalus. Turiu vieną „juodąjį“ adresą – Bergstraße, kur siaura ir stata. Ten su furgonu vos prasilenkiu. Tai jei jūsų adresas ten – iš anksto planuojamės mini furgoną, o ne didelį.

Ar galima pas jus palikti daiktus saugojimui, jei dar neturiu buto Neuenrade?

Taip, turiu sandėliuką Lietuvoje. Bet Vokietijoje – ne. Jei reikia saugojimo tarpinėje stotelėje, galiu rekomenduoti kolegas, kurie turi patalpas netoli Dortmundo. Tai nėra mano paslauga, bet padedu suorganizuoti. Kartais žmonės išsikrausto, bet buto dar neturi, nes laukia sutarties. Tada vežam daiktus į tą sandėliuką, o po savaitės atvežam į Neuenrade. Kainuoja papildomai, bet išeitis yra.

Ką patartumėt žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į užsienį?

Nepanikuokit. Susidarykit daiktų sąrašą. Nusifotografuokit vertingus daiktus prieš pakavimą. Pasitarkit su vežėju ne paskutinę dieną, o prieš dvi savaites. Ir svarbiausia – nevežkit šiukšlių. Mačiau, kaip žmonės veža senus laikraščius, suplyšusius čiužinius, kuriuos Vokietijoje išmest kainuoja brangiau nei čia. Išsirūšiuokit. Kraustymasis į Neuenrade yra gera proga pradėti nuo švaraus lapo.

Ar tiesa, kad vokiečiai labai pedantiški dėl iškrovimo triukšmo?

Tiesa. Ypač mažuose miesteliuose. Neuenrade ramu, ir jei pradėsit iškrauti 7 ryto sekmadienį, gali atvažiuoti policija. Vokietijoje yra ramybės valandos (Ruhezeiten) – nuo 22 iki 6 ryto, ir sekmadieniais visą dieną. Aš visad planuoju iškrovimą darbo dienom, nuo 8 ar 9 ryto. Ir perspėju klientą – jei kaimynas skundžiasi, mandagiai paaiškinkit, kad čia kraustymasis, truks kelias valandas. Kartais padeda, jei iš anksto pakabinat skelbimą laiptinėje, kad tą dieną vyks darbai.

Koks jūsų asmeninis blogiausias patyrimas kraustant į Neuenrade?

Buvo reisas, kai viskas, kas galėjo nepasisekti, nepasisekė. Pirma, sugedo furgonas prie Augustavo. Antra, atsarginis vairuotojas apsinuodijo cepelinais (nejuokauju). Trečia, kai pagaliau atvažiavom į Neuenrade, paaiškėjo, kad klientas sumaišė adresą – jo butas buvo ne Werdohler Straße, o Werdohler Weg (čia visai kitas galas). Iškrovėm ne ten, paskui krovėm atgal. Užtrukom 12 valandų vietoj 3. Nuo tada visad prašau adresą raštu, su pašto kodu, ir dar patikrinu Google Maps kelis kartus.

Ar apsimoka samdyti didelę įmonę ar mažą vežėją?

Didelė įmonė turi gražią svetainę, bet kartais perduoda jūsų užsakymą subrangovui, kurio jūs net nepažįstat. Mažas vežėjas kaip aš – vienas žmogus, vienas furgonas, bet jūs matot, kas veža, ir žinot, kam skambinti. Minusas – jei aš susirgsiu, nėra kas pakeičia. Bet per 20 metų taip buvo gal du kartus. Aš asmeniškai už patikimumą, o ne už logotipą. Bet čia jau jūsų pasirinkimas.

Baigiamasis žodis

Tai va, tiek tų minčių apie kraustymą į Neuenrade. Jei perskaitėt iki čia, turbūt jau turit planą arba bent jau idėją. Šitas miestelis tikrai vertas dėmesio, jei ieškot ramybės, gamtos ir vokiškos tvarkos be didmiesčio chaoso. Tik nepamirškit, kad kraustymasis – tai ne tik daiktų pervežimas. Tai ir stresas, ir netikėtumai, ir kartais noras viską mesti ir grįžti atgal. Bet jei pasiruošit, susirasit patikimą žmogų, kuris jūsų šlamštą (ar turtą) nuveš saugiai, viskas bus gerai. Aš pats, nors ir pavargstu nuo tų kilometrų, vis dar mėgstu tą jausmą, kai po iškrovimo klientas sako – „ačiū, pagaliau namai“. Net jei tie namai – mažytis butas kažkur Neuenrade kalvose. Sėkmės jums, ir iki pasimatymo kelyje.