Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymas į Morbach: Viskas, Ką Reikia Žinoti Prieš Kraunant Daiktus
Gerai, klausykit. Dirbu pervežimuose jau gerus dvidešimt metų, nuo tų laikų, kai maršrutą planuodavom su žemėlapiu ant kelių, o ne su GPS. Tai va, jei sugalvojot kraustymą į Morbach – sveikinu, ne pati populiariausia kryptis, bet man asmeniškai Vokietijos giluma visada buvo mielesnė nei Berlynas ar Miunchenas. Čia viskas ramiau, nors dėl kelių kartais ir pasiutau. Šiame tekste išdėliosiu, kaip tas procesas atrodo iš tikrųjų, be blizgučių ir reklaminių pažadų, kad per 3 dienas viską parvešim. Kartais parvežam, kartais užtrunkam – gyvenimas.
Trumpai tariant, kraustymas į Morbach nėra kosmosas, bet reikia žinoti kelias specifines vietas. Morbachas yra Reino krašte-Pfalce, netoli nuo Idar-Oberšteino, ir iki ten nuo Vilniaus ar Kauno yra apie 1600–1700 kilometrų. Priklausomai nuo to, ar kraunatės iš Lietuvos, ar iš kitos šalies, logistika šiek tiek skiriasi. Svarbiausia – nesitikėkit, kad ten jus pasitiks kaip Frankfurte. Čia viskas vietomis kaimiškai vokiška, kas man labai patinka, bet gali nustebint žmogų, įpratusį prie didmiesčio tempo.
DUK: Kas Svarbiausia Prieš Kraustymąsi į Morbach
Tai koks tas Morbachas išvis yra, ar ten nėra kokia nors skylė?
Na, skyle nepavadinčiau. Tai miestelis, bet su pramone, ne kokia užmiršta ferma. Ten yra ir technologijų parkas, ir gana stambių įmonių. Bet infrastruktūra gyvenimui gera – mokyklos, parduotuvės. Teko vežti šeimą, kuri ten įsidarbino ir liko labai patenkinti. Aišku, naktinio gyvenimo kaip Berlyne nerasit, bet jei kraustotės dėl darbo ar ramesnio gyvenimo – variantas puikus. Tiesa, aš pats ten nakvot esu tik prie autobano, viešbutyje, tai miesto centro iki galo neišnaršiau. (Pataisymas: kartą vieną rytą ieškojau duonos, tai centrinė aikštė visai jauki, nors ir maža).
Per kiek laiko atvažiuoja pervežimo mašina į Morbach iš Lietuvos?
Žiūrėkit, jei viskas idealiai – pakraunam pirmadienį, trečiadienį jau galim būti vietoj. Bet čia idealus scenarijus. Realybėje, per 20 metų darbo, idealiai būna gal 40% atvejų. Dažniausiai užtrunkam iki ketvirtadienio ar net penktadienio ryto. Kodėl? Nes arba užsakovas vėluoja paruošti daiktus, arba pasienyje kamščiai (Lenkijos-Vokietijos siena nors ir atvira, bet kartais patikros vyksta), arba vairuotojas pavargsta ir turi ilsėtis ilgiau. Svarbiausia – kai sakau „bus trečiadienį“, mintyse visada pridėkit vieną dieną rezervui. Nėra čia traukinys, kad tiksliai pagal grafiką.
Ar jūs vežat ir baldus, ar tik dėžes?
Vežam viską, kas telpa į furgoną ar vilkiką. Nuo senos močiutės spintos iki dviračio. Bet žinokit, kad su baldais kartais būna „istorijų“. Pavyzdžiui, turėjom atvejį, kai vežėm didžiulę sekciją į Morbachą, o ten paaiškėjo, kad laiptinė tokia siaura, jog vos užkėlėm per balkoną. Gerai, kad užsakovas buvo trečiame aukšte ir turėjo virves. Tai patarimas – jei turit stambių daiktų, būtinai pasakykit, gal netgi foto laiptinės atsiųskit. Vokiečių senos statybos namai kartais turi laiptus, kurie labiau primena kopėčias.
Kainos klausimas – kiek dabar kainuoja kraustymas į Morbach?
Oi, čia jau skaudi tema. Kainos šokinėja kaip pašėlusios. Grubiai, už pilną vilkiką (apie 90 kubų) iš Vilniaus į Morbachą dabar prašom apie 1800–2500 eurų. Bet čia labai priklauso nuo kuro kainos ir nuo to, ar reikia padėti supakuoti. Jei jūs viską supakuojat patys, o mes tik vežam – pigiau. Jei norit „pilno serviso“, tai gali ir iki 3500 šoktelėt. Kai kurios įmonės siūlo už 1400, bet tada aš jau suabejočiau, ar mašina apskritai geros būklės. Nesiūlau taupyt ant saugumo. Vieną kartą kolega konkurentas vežė pigiai, tai prie Varšuvos ratas atsisveikino su ašimi. Daiktai stovėjo pakelėj dvi paras. Sutaupė 300 eurų, prarado nervus ir laiko dvigubai. (Turbūt nereikėjo to sakyt, bet jau pasakiau).
O jei vežu tik kelias dėžes, o ne visą butą?
Tada mes ieškom bendrų krovinių. Yra taip vadinama „LTL“ paslauga – mažesni siuntiniai. Į Morbachą dažnai surenkam krovinius iš skirtingų žmonių. Tai gali kainuoti apie 300–500 eurų už pora padėklų. Bet laikas ilgesnis, nes kol mašina prisipildo. Ir dar – jei jūsų dėžės trapios, deklaruokit iš karto. Nes bendram kraute gali būti visko – nuo padangų iki stiklo, ir niekas ten jūsų dėžių neglostys.
Ar reikia draudimo? Nes siūlo, bet gal čia tik pinigų išmetimas?
Reikia, ir dar kaip. Bet ne bet kokio. Standartinis pervežėjo draudimas dengia gal 8,33 SDR už kilogramą – čia juokingai mažai, apie 10 eurų. Jei vežat ką nors vertingo, pvz., pianiną ar brangią audio aparatūrą į Morbachą, būtinai imkit papildomą draudimą su deklaruota verte. Aš pats esu matęs, kaip iškraunant Morbache, lietus užpylė dėžes, nes vairuotojas neužtraukė tento iki galo. Be gero draudimo – pykčio ašaros ir tiek. Su draudimu – bent pinigai grįžta.
Kaip ten su dokumentais? Juk Vokietija, tai gal reikia daug popierių?
Keista, bet kraustymuisi dokumentų reikia mažiau nei komerciniam kroviniui. Jei vežat asmeninius daiktus, jokių muitų nėra. Bet aš visada patariu turėti inventorinį sąrašą. Vokiškai arba angliškai, su daiktų sąrašu. Kodėl? Nes jei policija sustabdys, o jie kartais sustabdo prie Trier‘io, ir paklaus „ką vežat?“, jūs arba vairuotojas turit parodyt, kad čia asmeninė mantą, o ne kontrabanda. Praktiškai retai tikrina, bet jei jau patikrins, o jūs be sąrašo – gali sugaišti pusdienį.
Ar galima vežti ir automobilį kartu su daiktais į Morbachą?
Galima, jei mes naudojam autovežį arba didelį vilkiką su platforma. Bet dažniausiai lengvąją mašiną vežam atskirai, nes kitaip vilkiko viduje ji užima daug vietos. Vežėm kartą vienam klientui seną Audi A6 universalą kartu su baldais – vos tilpo. Dar reikia žiūrėti, kad mašina būtų tuščia, be degalų (na, beveik tuščia), nes kitaip techniškai tai pavojingas krovinys. Čia jau niuansai, kurių kartais patys klientai nežino, o paskui stebisi, kodėl prašom išpilti benziną.
Į kokią konkrečiai gatvę Morbache vežat? Ar yra kokių sudėtingų vietų?
Na, Morbachas nėra didelis, bet yra ten tokių gatvelių, kur sunkvežimis vos prasilenkia. Pavyzdžiui, senamiestyje, prie bažnyčios, jei reikia privažiuoti prie namo, kartais tenka blokuoti pusę gatvės. Arba atvežėm krovinį į kalną, netoli Hochwaldo, tai vilkikas vos užsikapanojo – slidus gruntas buvo. Visada klausiu klientų: „Ar yra kur apsisukti? Ar kelias asfaltuotas?“ Nes jei žvyrkelis ir dar lietaus metu – gali būti bėda.
O nakvynė vairuotojui? Ar jūsų vairuotojai miega mašinoje?
Taip, mašinoje yra miegamoji kabina. Bet jei reisas ilgas, kaip į Morbachą, aš visada duodu pinigų viešbučiui. Nes pavargęs vairuotojas – pavojingas vairuotojas. Juokaujam, kad geriau sumokėt 60 eurų už nakvynę, nei 6000 už remontą. Bet būna, kad vairuotojas sako „aš geriau mašinoj, man taip patogiau“. Svarbu, kad jis jaustųsi žvalus ryte.
Ką daryti, jei daiktai atvyksta, o manęs dar nėra Morbache?
Čia dažna situacija, ypač kai žmonės važiuoja lengvąja mašina ir nespėja. Tada susitariam, kad iškraunam daiktus į garažą arba paliekam pas kaimyną. Bet be jūsų parašo ant važtaraščio negalim palikti, nebent turim aiškų el. pašto patvirtinimą. Buvo atvejis, kai palikom baldus pas kaimyną, o tas išėjo ir neatsirakino. Vairuotojas stovėjo dvi valandas ir keikėsi. Tai geriausia turėti atsarginį raktą arba vietinį kontaktą.
Ar vežat gyvūnus kartu su baldais į Morbachą?
Ne, gyvūnų nevežam. Ne todėl, kad nemylim šunų ar kačių, o todėl, kad tai visiškai kita logistika. Reikia specialaus transporto, ventiliacijos, veterinarinių pažymų. Mes vežam tik daiktus. Jei reikia – duosiu kontaktą kolegų, kurie tuo užsiima. (Nors kartą viena katė įšoko į furgoną, tai vežėm iki pirmos stotelės, kol šeimininkas atvažiavo. Bet čia išimtis.)
Kaip vyksta apmokėjimas? Ar reikia mokėti iš anksto?
Praktika tokia: 20–30% avansas prieš pakrovimą, likusieji prieš iškrovimą Morbache. Kodėl? Nes yra buvę, kad klientas „pamiršo“ pervesti likutį, o mes jau Vokietijoj su kroviniu. Tada nervai. Avansas bent padengia kurą ir vairuotojo algą. O jei jūsų įmonė prašo 100% iš anksto – bėkit nuo tokių. Gali būti, kad jie bankrutuos su jūsų pinigais.
Kas atsitinka, jei kažkas sudūžta?
Skambinat man. O aš tada sprendžiu. Pirmiausia, žiūrim, ar buvo tinkamai supakuota. Jei jūs įdėjot stiklinę vazą į dėžę be burbulinės plėvelės – čia jau ne mūsų kaltė. Bet jei mūsų krovėjas numetė dėžę, nors ji buvo pažymėta „trapu“ – tada kompensuojam pagal sutartį. Visada sakau: fotografuokit daiktus prieš pervežimą. Dabar su telefonais tai lengva. Ir inventorinis sąrašas su būklės aprašymu. Be įrodymų – ginčas.
O jei aš pats pakuojuos, ar duodat medžiagų?
Duodam, bet už papildomą kainą. Dėžės, burbulinė plėvelė, lipni juosta – viską turim. Bet patariu neskubėti pirkti iš mūsų, nes kartais ūkiškos parduotuvės turi pigiau. Nors mūsų dėžės yra spec. storio, ne tos iš Maximų, kurios subliūkšta nuo svorio. Vienas klientas susitaupė ant dėžių, o paskui jo visa biblioteka išsilakstė po vilkiko grindis. Tai sutaupė 20 eurų, o knygas rinkom po vieną.
Ar yra kokių nors specifinių Vokietijos taisyklių, kurių nežinau?
Yra. Pavyzdžiui, triukšmo taisyklės. Morbache, kaip ir visur Vokietijoj, nuo 13 iki 15 valandos gali būti „ramybės metas“ (Mittagsruhe). Jei pradedat iškrovimą su bildesiu – gali ateiti kaimynas ir iškviesti policiją. Rimtai. Ir dar šiukšlės. Negalit palikti pakuočių medžiagų prie konteinerio, jei jos netelpa. Reikia vežti į specialų atliekų centrą. Vokiečiai šitoj vietoj labai pedantiški. Kai pirmą kartą dirbau, vos negavau baudos už kartono dėžę, padėtą ne prie to konteinerio.
Koks vidutinis pervežimo į Morbachą laikas žiemą?
Žiemą – tragedija kartais. Jei Lenkijoj ar Vokietijoj sninga, autobanai stoja. Esu užstrigęs 12 valandų prie Dresden‘o. Tai prie standartinių 2–3 dienų drąsiai pridėkit dar 1–2 dienas, jei reisas tarp gruodžio ir vasario. Ir dar – kalėdinis laikotarpis. Visi veža dovanas, visi skuba, policija daugiau tikrina. Žodžiu, žiema – nervų karas. Bet mes su tuo susitvarkom, tik klientas turi būti kantrus.
Ar galit padėti išrinkti baldus, jei nenoriu vežti į Lietuvą atgal?
Teoriškai – taip. Praktiškai – mes ne baldų išrinkėjai, bet jei susitariam iš anksto ir sumokat už papildomas valandas, galiu duoti žmonių, kurie išneš ir supakuos. Bet čia jau ne pervežimas, o papildoma paslauga. Morbache yra ir vietinių firmų, kurios užsiima tuo. Kartais geriau samdyti juos, nes jie žino vietinius niuansus. Mes esam labiau „vežikai“, ne „interjero dizaineriai“.
Kokia jūsų pati keisčiausia patirtis su kraustymu į Morbachą?
Oi, klausykit. Vieną kartą vežėm ten pilną vilkiką... sraigių ūkio įrangos! Taip, žmogus kėlėsi gyventi ir kartu vežėsi visą sraigių fermą – inkubatorius, terariumus. Tai buvo košmaras, nes bijojom, kad tie gyviai neišbėgiotų. O kita keistenybė – vežėm pianiną, bet ne bet kokį, o 19 amžiaus, sveriantį beveik pusę tonos. Iškrovimas Morbache truko 4 valandas, nes laiptai buvo akmeniniai, siauri, ir reikėjo specialaus keltuvo. Bet užsakovas buvo laimingas, sakė, kad Lietuvoj tokio serviso negavo.
Ar tiesa, kad į Morbachą sunku rasti pervežėją, nes čia ne populiarus miestas?
Tiesos yra. Ne kiekviena firma veža ten. Didieji vežėjai dažniausiai sukasi maršrutais Frankfurtas, Berlynas, Hamburgas. Į Morbachą reikia arba mažesnių firmų, arba tokių, kurios specializuojasi individualiuose pervežimuose. Bet būtent todėl mes tokius užsakymus mėgstam – nėra didelės konkurencijos ir galim skirti daugiau dėmesio klientui, o ne vežti konvejeriu.
Kaip išsirinkti patikimą firmą? Pilna skelbimų, bet kas ten žino.
Žiūrėkit ne į skelbimų blizgesį, o į rekvizitus. Ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams? Ar turi bent 3–4 metų istoriją? Paklauskit draugų, paieškokit atsiliepimų ne tik Facebook‘e. Ir svarbiausia – kai skambinat, klausykit, ar atsako konkrečiai, ar miglotai. Aš pats visada sakau: „Nežinau, kiek tiksliai kainuos, kol nepamačiau daiktų.“ Jei kas per telefoną akimirksniu duoda tikslią kainą – įtartina. Jie arba dempinguoja, arba neįvertina rizikų.
Kas bus, jei mašina suges kelyje į Morbachą?
Na, čia jau mūsų atsakomybė. Mes turim techninę pagalbą visoje Europoje. Sugedus mašinai, kviečiam servisą. Jei taisymas ilgas, samdom kitą mašiną ir perkraunam daiktus. Klientui tai nieko nekainuoja papildomai, nebent jis praranda laiką. Bet, atvirai, pasitaiko. Per 20 metų turėjau gal 4 rimtus gedimus, iš kurių vienas baigėsi tuo, kad vilkikas sudegė. Daiktai, laimei, buvo apdrausti. Tai dėl to ir sakau – draudimas ir patikima firma.
O jei kraustausi į Morbachą ne iš Lietuvos, o, tarkim, iš Ispanijos?
Tada jau kitas maršrutas, kaina ir laikas. Bet mes dirbam visoj Europoj. Jei iš Ispanijos – važiuojam per Prancūziją, kaina bus didesnė dėl atstumo ir kelių mokesčių. Bet principas tas pats. Tik reikia žiūrėti, ar nereikia jokių papildomų leidimų, jei krovinys nestandartinis.
Kaip dėl daiktų saugojimo? Jei atvykstu anksčiau ir neturiu kur jų dėti Morbache?
Mes turim sandėlį, bet ne Morbache. Ten vietoje nėra. Bet galim pristabdyti krovinį pakeliui, pavyzdžiui, netoli Frankfurto. Tai kainuoja papildomai, bet jei jau taip nutinka, sprendžiam individualiai. Geriausia, žinoma, planuoti taip, kad atvyktumėt maždaug tuo pačiu metu. Bet gyvenime retai kas būna idealiai.
Ką reiškia „pilnas servisas“ kraustantis į Morbachą?
Tai reiškia, kad jūs sėdit ir geriat kavą, o mes ateinam, išrenkam baldus, supakuojam kiekvieną puodelį, sužymim dėžes, pakraunam, vežam, iškraunam, pastatom baldus į vietas ir dar išnešam šiukšles. Bet už tai mokat dvigubai ar trigubai. Kai kuriem labai patinka, ypač jei kraustosi visa šeima su vaikais ir neturi laiko. Bet kartą klientas skundėsi, kad mes ne pagal jo žmonos norus pastatėm sofą. Tai nuo tada sakau: baldų išdėstymo planą duokit raštu.
Ar imat užsakymus paskutinę minutę?
Imam, jei turim laisvą mašiną. Bet kaina bus didesnė, nes reikia skubiai derinti vairuotojo grafiką, o kartais jis turi atšaukti kitus darbus. Skubos mokestis gali būti 20–30%. Bet jei tikrai reikia – padarom. Esu vežęs į Morbachą per parą, kai žmogui netikėtai pasiūlė darbą ir reikėjo būti vietoj pirmadienį. Išvažiavom šeštadienį, sekmadienį jau buvom. Bet vairuotojas po to ilsėjosi dvi dienas.
Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai, vokiškai?
Vairuotojai – ne visi. Bet ofise mes kalbam angliškai, rusiškai, vokiškai. Jei reikia, vairuotojui duodam cheat sheet su frazėmis. Bet šiaip Morbache, iškraunant, dažniausiai užtenka gestų ir važtaraščio. Vokiečiai supranta reikalą. Nors kartą vairuotojas bandė aiškinti, kad spinta netilpo, ir baigėsi tuo, kad abu su klientu juokėsi iš nesupratimo.
Kaip Viskas Atrodo Iš Tikrųjų: Nuo Skambučio Iki Iškrovimo Morbache
Vaizdas toks. Paskambinat, sakot: „Man reikia kraustymo į Morbachą, turiu dviejų kambarių butą Kaune.“ Aš iškart klausiu: „Koks aukštas? Ar yra liftas? Kokie stambiausi daiktai? Ar vešitės automobilį? Kada planuojat būti vietoj?“ Nes nuo šitų smulkmenų priklauso, ar mes siūlom 20 kubų furgoną, ar 90 kubų vilkiką.
Tada aš pasakau kainos rėžius, bet visada priduriu: „Gali keistis, kai pamatysiu daiktus.“ Nes per telefoną vieni sako „turiu nedaug“, o atvažiuojam – garažas pilnas iki lubų. Nenoriu apgauti nei savęs, nei jūsų.
Sutariam datą. Atvažiuoja mašina. Mūsų krovėjai (arba patys, jei taupot) krauna. Darom inventorinį sąrašą – svarbu, kad abi pusės pasirašytų. Važtaraštis yra šventas dokumentas.
Kelyje vairuotojas duoda info, jei vėluoja. Aš visada sakau vairuotojams: „Geriau paskambink klientui ir pasakyk, kad vėluosi valandą, nei atvažiuosi tylėdamas pavargęs.“ Komunikacija yra pusė darbo.
Atvykus į Morbachą – iškrovimas. Patikrinam daiktus, palyginam su sąrašu. Pasirašot, kad viskas gauta, ir viskas. Apmokėjimas turi būti baigtas prieš tai arba vietoje grynais (nors dabar vis rečiau grynais, nes Vokietijoj jie nemėgsta cash‘o).
Ir pabaigai – atsiliepimas. Prašau visada parašyti gerą ar blogą. Iš gerų mokausi, iš blogų taisausi.
Išvada: Kodėl Verta Rimtai Planuoti Kraustymąsi į Morbach
Taigi, kraustymas į Morbach nėra tai, ką darai spontaniškai po poros alaus. Tai procesas, kur reikia planavimo, kantrybės ir šiek tiek sėkmės dėl oro. Bet jei viską padarot teisingai – susiradot patikimą vežėją, tinkamai supakavot, apsidraudėt – viskas praeina sklandžiai, ir po savaitės jau geriat vokišką alų savo naujam balkone, žiūrėdami į Reino krašto kalvas.
Nebijokit klausti, net jei klausimai atrodo kvaili. Aš pats kasdien išmokstu ko nors naujo iš klientų. Pavyzdžiui, kad Morbache yra nuostabus pėsčiųjų takas aplink senąjį vandens bokštą. Sužinojau ne iš žemėlapio, o iš kliento, kuriam vežiau dviratį. Tad sėkmės jūsų kraustynėse, ir atminkit – geriau ilgiau planuoti, nei greitai gailėtis.