Kraustymas į Leuna: ką realiai reikia žinoti prieš kraunant daiktus

Gerai, klausykit. Jeigu jūs skaitot šitą tekstą, tikėtina, kad jau turit pasiūlymą dirbti Leunoje, o gal jau ir sutartį pasirašėt. O gal tiesiog žmona pasakė „važiuojam, nes ten daugiau moka“. Nesvarbu, kokia priežastis – dabar galvojat apie logistiką. Ir ne apie tą logistiką, kur su diagramom ir sandėliais, o apie paprastą dalyką: kaip jūsų šmutkes iš Lietuvos, Latvijos ar dar kažkur nugabent į tą Vokietijos miestelį, apie kurį iki šiol gal net nebuvot girdėję. Aš jau dvidešimt metų sukausi su tarptautiniais pervežimais, ir pasakysiu atvirai – kraustymas į Leuna nėra kažkoks kosmosas, bet yra niuansų, kuriuos arba žinai, arba paskui kapstais iš purvo.

Čia nebus jums akademinės paskaitos. Bus taip, kaip aš pasakočiau klientui prie kavos, kai jis nervingai klausinėja, ar jo močiutės bufetas tilps į mašiną. Viskas paremta patirtim, kartais skaudžia. Vietomis gal nukrypsiu, nes taip jau būna, kai kalbi apie darbą, kurio esi matęs visko – nuo girtų vairuotojų iki muitinės pareigūnų, kurie netikėtai pradeda domėtis tavo senu dviračiu.

Ko žmonės dažniausiai klausia prieš kraustymąsi į Leuna

Tai išvis, kur ta Leuna ir kodėl ten visi važiuoja?

Leuna yra Saksonijoje-Anhalte, netoli Leipcigo ir Halės. Ne koks Berlynas ar Miunchenas, kur kainos kosminės. Tai pramoninis miestelis su didele chemijos gamykla – InfraLeuna. Ten dirba tūkstančiai žmonių iš visos Europos, o lietuvių ten tikrai netrūksta. Kodėl važiuoja? Nes atlyginimai Vokietijos standartais normalūs, o pragyvenimas, palyginus su didmiesčiais, pigesnis. Aišku, pramogų ten nėra tiek daug, bet jei tikslas užsidirbt, o ne kas vakarą po klubus lakstyt – variantas geras. Aš pats esu vežęs ne vieną šeimą, kur vyras jau dirba gamykloj, o paskui atsiveža šeimą su visu namų ūkiu.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Leuna iš Lietuvos?

Žiūrėkit, kaina šokinėja priklausomai nuo to, kiek daiktų, iš kokio miesto kraustomės ir kokiu metu. Bet jei imam standartą – buto pervežimas iš Vilniaus ar Kauno į Leuna, su normalia 20 kubų mašina, kaina gali būti tarp 1200 ir 1800 eurų. Jei daiktų daugiau, reikia didesnio furgono, tarkim 40 kubų, tada jau gali eit link 2500 eurų. Čia be PVM, aišku. Dar pridėkit, jei reikia pakavimo paslaugų, baldų išrinkimo – tai papildomai po 200–400 eurų. Ir čia aš kalbu apie normalias, legaliai dirbančias įmones. Yra tokių, kur pasiūlo už 800 eurų, bet paskui vidury Lenkijos paaiškėja, kad mašina sugedo, o vairuotojas dingo. Apie tai dar papasakosiu.

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų vežant baldus į Vokietiją?

Klausimas geras, nes daug kas galvoja, kad ES – tai jokių popierių nereikia. Iš esmės, jei vežat asmeninius daiktus, kurie nėra nauji ir nėra skirti pardavimui, jokių muitinės deklaracijų nereikia. BET. Vokiečiai kartais prie sienos, ypač po 2015-ųjų, mėgsta stabdyti. Jei vežat daug, rekomenduoju turėti daiktų sąrašą, gal net su nuotraukom. Nejuokauju. Turėjau atvejį, kai klientas vežėsi šešis televizorius (kolekcionavo senus). Vokietijos pareigūnas nesuprato humoro ir laikė mus tris valandas, kol aiškinomės, kad čia ne kontrabanda. Tai geriau turėk paprastą inventoriaus lapą – vokiškai ar angliškai.

O kaip su baldų išrinkimu ir surinkimu – ar vežėjai tą daro?

Vieni daro, kiti – ne. Čia reikia žiūrėti sutartį. Normalios įmonės siūlo pilną servisą: atvažiuoja, išrenka, supakuoja, pakrauna, nuveža, iškrauna ir surenka. Bet tai kainuoja papildomai. Jei samdotės pigesnį variantą, gali būti, kad vairuotojas tik vairuoja, o jūs patys turit tampytis spintas. Ir žinokit, aš visada sakau – jei vežatės brangius baldus, negailėkit pinigų ant profesionalaus pakavimo. Esu matęs, kaip po kelionės italų dizainerio staliukas atrodė taip, lyg būtų buvęs mūšyje. O kaltas buvo burbulinės plėvelės trūkumas, o ne kelias.

Ar tiesa, kad į Vokietiją negalima vežti kai kurių daiktų?

Taip, yra apribojimų. Chemikalai, degūs skysčiai, dujų balionai – to neturėtų būti mašinoje. Bet realybėj žmonės vežasi viską – nuo žoliapjovių su benzinu iki senų dažų skardinių. Aš visada perspėju: jei kas nors nutiks, pvz., gaisras ar patikrinimas, būsit kalti jūs. Vokietijoje su saugumu nejuokauja. Dar vienas dalykas – maisto produktai. Teoriškai asmeniniam naudojimui galima, bet jei vežatės 50 kg lašinių, tai jau atrodo įtartinai. Turėjom klientą, kuris bandė įrodyti, kad čia „šeimos tradicija“. Praleidom, bet nervų kainavo.

Per kiek laiko mašina atvažiuoja iš Lietuvos į Leuna?

Jei važiuoja tiesiogiai, be tarpinių sustojimų, tai iš Vilniaus iki Leunos yra apie 1100 kilometrų. Normalus vairuotojas su poilsio pertraukom įveikia per 14–16 valandų. Dažnai išvažiuoja ryte, o kitą rytą jau būna vietoj. Bet čia idealus scenarijus. Jei mašina dar renka krovinį pakeliui, pvz., Kaune ar Suvalkuose, tai gali užtrukti parą ar pusantros. Ir visada sakau – nereikalaukit, kad vairuotojas važiuotų be poilsio. Nori nenori, tachografas viską fiksuoja, o baudos už režimo pažeidimus Vokietijoj yra žvėriškos.

Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju mašinoje?

Techniškai – taip, jei mašina turi keleivio vietą. Bet dauguma vilkikų ar didelių furgonų turi tik vieną miegamąją vietą. Jei tai mažesnis autobusiukas, tai vietos gali būti. Bet aš asmeniškai nerekomenduoju. Vairuotojas klauso savo muzikos, valgo savo sumuštinius, o jūs sėdit kaip papildomas balastas. Be to, jei nutinka avarija, atsakomybės klausimai komplikuojasi. Geriau skriskite pigiu skrydžiu į Leipcigą ar Berlyną, o daiktus tegul veža profesionalai. Pigiau ir nervų mažiau.

Kas bus, jei mašina suges kažkur Lenkijoje?

O, čia jau mano mėgstamiausia tema. Lenkijos platybėse sugedęs furgonas – klasika. Geros įmonės turi partnerius arba mechanikus, kurie gali per kelias valandas atvažiuoti. Bet jei pasirinkot tą „pigų variantą“ iš skelbimų, gali būti, kad vairuotojas paskambins ir pasakys: „Bičas, mašina stovi, nežinau ką daryt.“ Ir jūsų daiktai stovi aikštelėj prie autostrados. Aš visada sakau – prieš pasirašant sutartį, paklauskit, koks jų planas B. Jei atsako miglotai, bėkit. Turėjom atvejį, kai klientas pats turėjo samdyti evakuatorių Lenkijoj, nes vežėjas dingo. Daiktai atvažiavo po savaitės, aplamdyti.

Ar reikia drausti daiktus pervežimo metu?

100% rekomenduoju. Pagrindinis vežėjo draudimas dažnai dengia tik katastrofas – jei mašina sudega ar nukrenta nuo tilto. Bet jei pervežimo metu subraižo komodą ar sudaužo televizorių, kompensacija pagal CMR konvenciją yra juokinga – skaičiuoja pagal svorį, ne pagal vertę. Tai jei vežatės ką nors vertingo, pasiimkit papildomą krovinio draudimą. Kainuoja gal 1-2% nuo deklaruotos vertės. Kai vežiau kliento senovinį pianiną, primygtinai reikalavau draudimo. Ir gerai, nes iškraunant įbrėžė. Draudimas padengė restauraciją.

Kaip išsirinkti normalią pervežimų įmonę kraustymuisi į Leuna?

Pirma taisyklė – nežiūrėkit tik į kainą. Antra – pažiūrėkit, ar įmonė turi realų biurą, ar tik mobilų telefoną. Trečia – paprašykit sutarties. Jei sako „susitarsim žodžiu“, tai jau raudona vėliava. Ketvirta – paklauskit, ar jie turi patirties būtent su Vokietija, būtent su Leuna. Nes vežti į Berlyną ir vežti į Leuna – skiriasi. Leunoje reikia žinoti, kaip privažiuoti prie tų daugiabučių, kur kartais gatvės siauros. Aš pats pirmą kartą ten įvažiavęs apsisukinėjau pusvalandį, kol radau tą kiemą. Geras vežėjas žino tokius dalykus.

Ar galiu vežtis automobilį kartu su baldais?

Galima, jei samdotės autovežį arba didelį tentuotą vilkiką. Bet čia jau kita kainų kategorija. Kartais žmonės bando sutaupyt – prikabina priekabą prie furgono ir ant jos užsikelia mašiną. Techniškai įmanoma, bet reikia žiūrėti bendro svorio. Jei perkrausit, Vokietijos policija sustabdys ir bauda bus tokia, kad geriau net nekalbėt. Geriau samdykit atskirą autovežį arba važiuokit savo eiga. Beje, dėl automobilio registracijos Vokietijoj – čia jau kita istorija, ne mano sritis, bet žinokit, kad be TÜV apžiūros ten ilgai nevažinėsit.

Ką daryti, jei baldai netelpa į vieną mašiną?

Būna. Žmonės dažnai neįvertina savo turto kiekio. Aš visada prašau atsiųsti nuotraukas arba padaryti video skambutį. Jei netelpa, yra du variantai: arba samdom didesnę mašiną (kas brangiau), arba darom du reisus (kas dar brangiau). Kartais trečias variantas – dalį daiktų palikt sandėlyje Lietuvoj ir atsivežti vėliau. Bet sandėliavimas irgi kainuoja. Geriausia iš pradžių atlikti namų darbus – išsimatuokit, pasverkite (ne tiesiogine prasme, bet įsivaizduokit tūrį). Aš visada sakau: geriau paimt šiek tiek didesnę mašiną, nei paskui galvot, kur dėt tą seną spintą, kurios „gaila išmest“.

Ar vežėjai padeda supakuoti daiktus, ar čia mano reikalas?

Kaip jau minėjau, priklauso nuo sutarties. Bet jei jūs patys pakuositės, darykit tai protingai. Nesupraskit manęs klaidingai, bet esu matęs, kaip žmonės suvynioja krištolinę vazą į laikraštį ir paskui verkia. Naudokit burbulinę plėvelę, kartonines dėžes, o ne šiukšlių maišus. Baldus išrinkit, varžtus sudėkit į maišelius ir priklijuokit prie baldo. Patikėkit, po savaitės jūs neprisiminsit, kur tas varžtas iš po sofos. Profesionalai turi specialias dėžes, movers’ų juostas. Bet jei taupot, bent jau nupirkit normalių pakavimo medžiagų – Senukuose ar Depo.

Kaip vyksta atsiskaitymas? Ar reikia mokėti iš anksto?

Normalioj įmonėj dažniausiai mokama dalis iš anksto, tarkim 20-30%, o likusi dalis – po iškrovimo. Bet būna ir 50/50. Jei reikalauja 100% išankstinio apmokėjimo – aš asmeniškai įtariai žiūriu. Kas garantuos, kad jie išvis atvažiuos? Mokėkit pavedimu, kad liktų pėdsakas. Jokių grynųjų be kvito. Turėjom klientą, kuris sumokėjo grynais, o paskui vežėjas „pamiršo“ tą faktą. Gerai, kad buvo susirašinėjimas, bet nervų kainavo. Sąskaita faktūra – jūsų draugas.

O jei aš turiu augintinių – ar galima juos vežti kartu su baldais?

Ne, ne ir ne. Gyvūnai vežami atskirai, su specialiom vežėjų kompanijom arba patys savo mašinoj. Baldų mašinoj šuo ar katė patirs stresą, be to, ten nėra tinkamos ventiliacijos, temperatūros. Vairuotojas neturi teisės rūpintis jūsų gyvūnu. Aš kartą padariau išimtį, vežiau klientės papūgą narvelyje. Tai tas paukštis visą kelią rėkė, o paskui dar ir narvelį apvertė. Daugiau niekada. Yra specializuotos pet transport paslaugos – naudokitės jomis.

Ar Leunoje yra kokių nors apribojimų dėl baldų įvežimo į butą?

Taip, tipinė vokiška tvarka. Dauguma daugiabučių turi laiko apribojimus, kada galima triukšmauti – nuo 13 iki 15 val. tylos metas, po 20 val. irgi jokio gręžimo ar baldų tampymo. Ir sekmadieniais – absoliuti tyla. Jei planuojat iškrovimą sekmadienį, kaimynai gali iškviesti policiją. Rimtai. Vokiečiai šiuo klausimu bekompromisiai. Visada derinkit atvykimo laiką taip, kad būtų darbo diena ir normalios valandos. Ir dar – kai kuriuose namuose reikia užsakyti liftą, jei vežatės didelius baldus. Ten liftai kartais maži, siauri.

Kas bus, jei vairuotojas pavėluos?

Pavėlavimai – gyvenimo dalis. Gali būti kamščiai, prasti orai, vairuotojo liga. Gera įmonė informuos iš anksto. Bet jei vėluoja parą ir nekelia ragelio – čia jau problema. Sutartyje turėtų būti numatytos sankcijos už vėlavimą, pvz., 50 eurų už parą. Bet realybėj tas išsireikalauti sunku. Aš pats, kai vėluodavau dėl nenumatytų priežasčių, visada pasiūlydavau klientui nuolaidą arba nemokamą surinkimą. Tai yra žmogiška. Bet jei vežėjas pradeda meluoti – „jau už valandos būsiu“, o paskui dingsta – čia jau signalas, kad reikia kelti paniką.

Ar tiesa, kad į Vokietiją negalima vežti naudotų padangų?

O, čia specifinis klausimas. Yra tekę susidurti. Teoriškai, jei vežatės asmeniniam naudojimui, galima. Bet jei vežatės komplektą naudotų padangų, kurios atrodo prastai, vokiečių pareigūnas gali manyti, kad čia atliekos. O atliekų importas be leidimo – baudžiamas. Aš rekomenduoju: jei padangos geros, turėkit dokumentą iš serviso, kad jos tinkamos naudoti. Jei senos – išmeskit Lietuvoj. Neapsimoka rizikuoti dėl kelių šimtų eurų.

Kaip su darbo įrankiais? Ar galiu vežtis savo suvirinimo aparatą?

Čia jau priklauso nuo to, kaip atrodo. Jei vežatės vieną asmeninį įrankį, problemų neturėtų būti. Bet jei vežatės visą dirbtuvių įrangą, tai jau gali atrodyti kaip komercinis krovinys. O komerciniams kroviniams reikia CMR važtaraščio, deklaracijų. Aš turėjau atvejį, kai klientas, suvirintojas, vežėsi savo įrangą į Leunos gamyklą. Vokiečiai sustabdė ir pradėjo klausinėti, ar jis čia nelegaliai verslo neplanuoja. Gerai, kad turėjo darbo sutartį su InfraLeuna. Tai patarimas – jei vežatės specifinius įrankius, turėkit įrodymą, kad jūs ten dirbsit pagal kontraktą.

Ar reikia deklaruoti baldus Vokietijos muitinėje?

Ne, jei tai asmeniniai daiktai, skirti įsikurti. Bet jei vežatės naujus, supakuotus baldus, kurių vertė didelė – gali kilti klausimų. Nes čia jau atrodo kaip importas. Aš visada patariu: nuimkit etiketes, išpakuokit naujus daiktus, padarykit, kad atrodytų naudoti. Ne, čia ne patarimas sukčiauti, o tiesiog išvengti bereikalingų aiškinimųsi. Nes jei vežatės naują virtuvės komplektą dėžėse, pareigūnas gali manyti, kad jūs jį parduosit. Ir tada prasideda biurokratija.

Ką daryti, jei atvykus į Leuna paaiškėja, kad butas dar neparuoštas?

O, čia jau klasika. Žmogus susiderina pervežimą, o statybininkai vėluoja, butas be grindų. Arba ankstesnis nuomininkas neišsikraustė. Ką tada daryt su baldais? Yra du variantai: arba palikti mašinoje (bet tai kainuoja papildomai už kiekvieną prastovos dieną), arba ieškoti sandėlio Leunoje ar Halėje. Aš visada rekomenduoju turėti planą B – pasidomėkit self-storage galimybėmis iš anksto. Vokietijoje yra tokių, bet jie ne visada šalia. Ir kainuoja. Esu turėjęs situaciją, kai klientas dvi savaites laikė daiktus mano mašinoj, nes neturėjo kur dėti. Sumokėjo dvigubai daugiau, nei planavo.

Ar pervežimo kaina priklauso nuo sezono?

Taip, ir stipriai. Vasara – karščiausias metas. Visi kraustosi, visi nori vežti. Kainos gali būti 20-30% didesnės nei žiemą. Jei turit galimybę planuoti kraustymąsi į Leuna lapkritį ar vasarį, sutaupysit. Bet tada yra kita rizika – žiemą keliai slidūs, gali būti vėlavimų dėl oro. Aš asmeniškai mėgstu pavasarį – oras jau geras, o kainos dar nepakilusios iki sezono piko. Bet čia jau jūsų pasirinkimas.

Kaip su mokėjimu už kelius ir kelių mokesčiais Vokietijoje?

Vokietijoje yra kelių mokestis sunkvežimiams, bet furgonai iki 3,5 tonos dažniausiai į tą sistemą nepatenka. Bet jei jūsų pervežimui naudojamas didesnis vilkikas, vežėjas tą mokestį jau būna įskaičiavęs į kainą. Jūsų, kaip kliento, tai neliečia. Tiesiog žinokit, kad tai yra kaštų dalis. Kartais klientai klausia, ar negalima važiuoti šalutiniais keliais, kad išvengti mokesčių. Galima, bet tada kelionė užtruks dvigubai ilgiau, o kuro sudeginsit daugiau. Taupymas abejotinas.

Ar vežėjas gali padėti išmesti senus baldus Leunoje?

Kai kurios įmonės siūlo utilizavimo paslaugą, bet Vokietijoje tai nėra paprasta. Yra specialūs punktai, mokami. Negali tiesiog palikti spintos prie konteinerio – gausi baudą. Aš kartą padėjau klientui išvežti seną čiužinį į Sperrmüll punktą. Užtrukom pusdienį, nes reikėjo registruotis, laukti eilėj. Tai jei vežatės naujus baldus, senus geriau išmeskit Lietuvoj. Nebent vežėjas aiškiai sako, kad tą padarys už papildomą mokestį. Bet visada klauskit, ar tas mokestis apima viską, ar tik transportavimą iki punkto.

Kas atsitinka, jei pervežimo metu sugenda mano paties supakuotas daiktas?

O čia jau slidus reikalas. Jei jūs pats pakavot, vežėjas gali sakyti, kad jis neatsako už netinkamą pakavimą. Ir iš dalies jis teisus. Pagal taisykles, siuntėjas atsako už pakavimo kokybę. Bet jei matot, kad vairuotojas elgiasi aplaidžiai, meta dėžes – fiksuokit, fotografuokit. Aš visada sakau savo vyrams: „Jei matai, kad klientas prastai supakavo, perspėk jį raštu.“ Nes paskui būna „aš tau sakiau, o tu ne“. Geriau perpakuoti vietoje ir paimti papildomą mokestį, nei paskui aiškintis dėl sudaužyto televizoriaus.

Ar yra kokių nors labai specifinių dalykų, būdingų tik kraustymuisi į Leuna?

Yra. Leuna yra pramoninė zona, ir kai kurie gyvenamieji rajonai yra visai šalia gamyklos. Ten kartais būna specifinis kvapas. Nežinau, ar jums tai svarbu, bet kai kurie klientai nustemba. Antras dalykas – adresai. Leunoje yra gatvių, kurios neturi aiškių namų numerių, arba navigacija rodo kreivai. Visada prašykit, kad klientas atsiųstų tikslią lokaciją per Google Maps ar What3Words. Trečias dalykas – ten daug lietuvių, tai kartais galit susitarti su tautiečiais, kad kas nors padėtų iškrauti, jei vežėjas to nedaro. Bet čia jau neoficialu.

Ar verta draustis nuo vėlavimo?

Atskiro draudimo nuo vėlavimo nėra, bet yra krovinio draudimas, kuris kartais dengia ir netiesioginius nuostolius, jei vėlavimas sukėlė žalą (pvz., sugedo šaldyti produktai). Bet šiaip, jei vėluoja, jūsų pagrindinė apsauga yra sutartis. Aš visada sakau: skaitykit, ką pasirašot. Jei sutartyje nėra punkto apie atsakomybę už vėlavimą, reikalaukit, kad įrašytų. Jei vežėjas atsisako – jis arba nepatyręs, arba nenori atsakomybės. Abu variantai blogi.

Kaip žinoti, ar vežėjas tikrai turi patirties su tarptautiniais pervežimais?

Paklauskit konkrečiai: „Kiek kartų jūs vežėte į Leuna? Ar turite atsiliepimų?“ Geras vežėjas tuoj pat parodys nuotraukas, atsiliepimus, gal net duos buvusio kliento kontaktą (jei tas sutinka). Aš pats savo telefonu turiu galeriją pilną nuotraukų iš įvairių kampų – Leuna, Halė, Leipcigas. Jei vežėjas pradeda kažką miglotai pasakoti – „taip, mes vežam visur“ – bet negali pasakyti nieko konkretaus apie regioną, bėkit. Nes Saksonija-Anhaltas turi savo specifiką, ir nežinant jos galima prarasti daug laiko ir nervų.

Ar geriau samdyti lietuvių ar vokiečių vežėjus?

Lietuvių vežėjai dažniausiai pigesni ir lankstesni. Bet kokybė svyruoja. Vokiečių vežėjai brangesni, bet pedantiški, punktualūs. Bet jie dažnai nelabai nori važiuoti iki Lietuvos, nes jiems tai tolimas reisas. Aš rekomenduoju lietuvių įmonę, kuri jau turi patirtį Vokietijoje. Svarbu, kad vairuotojas mokėtų vokiškai ar angliškai – nes jei atsitiks kokia situacija, reikės komunikuoti su vietiniais. Esu matęs, kaip vairuotojas be kalbos bandė gestais aiškinti policijai, kodėl stovi ne vietoj. Nesibaigė gerai.

O jei aš turiu labai daug knygų? Ar čia problema?

Knygos sunkios. Labai sunkios. Žmonės dažnai to neįvertina. Jei vežatės visą biblioteką, pasakykit vežėjui iš anksto. Nes gali būti, kad mašina pagal tūrį tinka, bet pagal svorį – ne. Perkrova – bauda. Ir ne tik Vokietijoj, bet ir pakeliui. Aš kartą vežiau profesoriaus biblioteką į Leuna. Užpildėm pusę mašinos, o svoris buvo beveik prie ribos. Gerai, kad turėjom didelį furgoną. Tai patarimas: knygas pakuokit į mažas dėžes, ne į dideles. Nes didelės dėžės su knygomis – neįmanoma pakelti. Ir vairuotojas ne arklys.

Kaip su baldų surinkimu po pervežimo? Kas atsako, jei kas nors nesutampa?

Jei vežėjas išrinko ir surinko, jis ir atsako. Bet jei jūs patys išrinkot, o jis tik surinkinėja pagal jūsų instrukcijas – atsakomybė miglota. Aš visada fotografuoju baldus prieš išrinkimą. Ypač sudėtingus, kaip spintos-kupė ar modulinės virtuvės. Nes paskui būna: „Čia buvo kita lentyna!“ O iš tikro nebuvo. Turėjom atvejį, kai klientė pamiršo, kad vieną spintos dalį paliko pas mamą Lietuvoj. Aiškinomės valandą, kol surado nuotrauką. Tai – fotografuokit viską.

Baigiamasis žodis

Žiūrėkit, aš jums papasakojau viską, ką žinau iš savo praktikos. Kraustymas į Leuna nėra raketų mokslas, bet reikalauja sveiko proto ir pasiruošimo. Nesvarbu, ar jūs važiuojat dirbti į InfraLeuna gamyklą, ar lydit vyrą, kuris ten gavo kontraktą – daiktų pervežimas yra tas etapas, kur geriau investuoti į patikimą paslaugą, nei paskui gailėtis. Ir nepamirškit, kad Vokietijoje tvarka yra tvarka. Kartais ji erzina, bet galų gale, jūs ten važiuojat gyventi, tai reikia priprasti. Sėkmės įsikuriant Saksonijoje-Anhalte. Ir jei ką – skambinkit, o ne rašykit per Facebook Messenger. Aš ten kartais nepataikau atsakyti.