Kraustymas į Laatzen: ką žinau po 20 metų tarptautiniuose pervežimuose

Per dvidešimt metų mačiau visko. Žmonės persikraustantys į Vokietiją kartais galvoja, kad viskas eis pagal planą – bet realybė kita. Laatzen, šis miestelis prie Hanoverio, yra vienas iš tų taškų, kur reguliariai vežu daiktus. Kodėl ten? Darbai, studijos, šeimynos susijungimas. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu nuolat. Kai kurie atsakymai bus tiesūs, kitur – nepatogūs. Bet viskas iš praktikos.

Kelionės ir logistika

Kiek laiko vyksta kraustymas iš Lietuvos į Laatzen?

Maždaug dvi trys dienos vairuojant, bet čia svarbiausia ne tiktai kilometrai. Kai pakeliui reikia paimti dar daiktus iš kitų klientų, gavęsis savaitė. Kartą vežiau baldus iš Kauno – planavom trečiadienį pristatyti, bet lenkai prie Vroclavo remontavo tiltą. Prisėdom dvidešimt keturias valandas. Tokie dalykai.

Ar galima daiktus pavežti daliniu kroviniu?

Žinoma, tik ne visada žinau tikslų laiką. Dalinis krovinius pigesnis, bet turi palaukt, kol surenkam pilną mašiną. Kartais savaitė, kartais trys. Jei tau neskubina – puiku. Jei reikia per penkias dienas – geriau užsakyti pilną mikroautobusą. (Būna, kad ir aš paskaičiuoju blogai – atsiprašau iškarto.)

Kokia dokumentacija reikalinga kroviniui į Vokietiją?

EAA forma, sąskaita, kartais dovanaus deklaracija. Vokietija ne Italija – viskas griežtai. Prisimenu vieną klientą iš Panevėžio, bandžius prašmūgti senovinį laikrodį be popieriaus. Muitinė Augsburge atidarė, patikrino, sėdėjom tris valandas. Nežinau, ar vertino baudą – žmogus paskui nebešnekėjo apie tai.

Ar reikia drausti daiktus vežant į Laatzen?

Turėtumėt. Tikrai. Bet kas draudžia? Dažnai niekas. Aš siūlau drausti, bet pripažįstu – pats kartais pamirštu primint. Kai daiktai saugūs, krovimas tvarkingas, niekas nenutinka. Bet buvę atvejų... geriau nepasakosiu. Pasidraudžkit.

Kaina ir kaip nepermokėt

Kiek kainuoja kraustymas į Laatzen iš Vilniaus?

Maždaug nuo tūkstočio eurų, bet tai labai apytikslė suma. Prikauso nuo daiktų kiekio, aukšto, liftų, ar reikia pagalbininkų. Kartą vežiau vieną krėslą – žmogus sumokėjo keturis šimtus eurų, nes skubėjo. Kitas persikėlė visą trijų kambarių butą už pusantro tūkstančio. Palygink kainas, bet ne visada pigiausias laimėja.

Ar verta vežt baldus, ar pirkt naujus Laatzene?

IKEA Hanover tikrai yra. Kartais nauji baldai pigesni nei transportas. Bet jei turi kokybišką komodą iš senelių – vežk. Sentimentalumas kainuoja. Praktiškai? Jei baldai iš IKEA pirkti prieš penkis metus – parduok, nevežk. Transportas kainuos daugiau nei jie verti.

Ar galima sumažinti kainą?

Pašalinėi nereikalingus daiktus prieš krovimą. Nejuokauju – kiekvienas kilogramas kainuoja. Dar: rinkitės ne sezoną. Vasara, rugsėjis – velniškai užimta. Žiemą kainos lankstesnės, bet ir mašinų mažiau. Aš asmeniškai mėgstu vasario mėnesį – ramu, galiu padaryt nuolaidą.

Kodėl vieni pervežikai pigesni už kitus?

Klausimas, kurį norėčiau užduot retorikai, bet atsakysiu. Kai kurie dirba be licencijos, be draudimo, be miego kelyje. Pamatę kainą tris kartus mažesnę – paklauskite savęs, ką gaunate. Buvęs atvejis: klientė iš Klaipėdos rinkosi tarp manęs ir neaiškios įmonės iš feisbuko. Pasirinko pigesnę. Jos porcelianas atsidūrė Kijeve. Nežinau, kaip. Nežinau, kur.

Daiktų pakavimas ir apsauga

Kaip pakuoti stiklinius daiktus vežant į Laatzen?

Burbulinė plėvelė, kartonas, dar kartono. Ne naujiena. Bet štai kas svarbu: Vokietijos keliai geri, bet pakeliui per Lenkiją – duobės. Aš mačiau, kaip profesionaliai supakuotas servizas suskilėjo dėl vienos duobės prie Lodzės. Pakuok kaip pats važiuotum per tuos kelius.

Ar pervežikai padeda išrinkt baldus?

Klausiu atgal: kiek mokate? Aš padedu, jei sutarta. Bet jei manote, kad vairuotojas dar ir baldininkas, ir elektrikas – ne visada. Kai kurie kolegos atsisako liestis, nes nėra draudimo sugadinti jūsų Ikea komodos veržlės. Aš padedu, bet kartais burbu po nosim.

Ar reikia ką nors žinot apie Vokietijos elektros standartus?

Štai čia mano silpnoji vieta. Elektros instaliacija – ne mano sritis. Žinau tik, kad rozetes kitokios, adapteriai reikalingi. Jei vežate buitinę techniką – pasitikrinkit voltagę. (Gal net su elektriku pasikonsultuokit, aš čia neekspertas.)

Gyvenimas Laatzene: kas laukia

Kaip rasti butą Laatzene?

Sunkiai. Nuomos rinka Hanoverio apylinkėse – beprotybė. Laatzene pigesnis nei Hanoverio centras, bet vis tiek. Jei neturit Vokietijos darbo sutarties, kai kurie nuomotojai net nesusitinka. Vienas klientas iš Šiaulių atvažiavo su visais daiktais, bet buto dar nerado. Mėnesį laikiau sandėlyje – mokėjo kaip už nuomą.

Ar daiktus pristatote iki durų ar iki buto?

Kalbam. Aš asmeniškai neįnešiu į penktą aukštą be lifto už dyką. Tai fiziškai neįmanoma vieniems, pavojinga kitiems. Jei reikia – užsakykit papildomą porą rankų. Arba būkit realistai, kur gyvenat.

Koks oras Laatzene? Ar reikia vežt visus žiemos drabužius?

Vokietijos žiema švelnesnė nei Lietuvos, bet drėgnesnė. Jūsų vilnonis paltis tiks, bet nešlapios. O štai guminiai batai... na, gal vieni. Laatzene lyja dažnai. Ir dar – vasaromis karšta, retas oro kondicionierius. Vežk viską, bet ne per daug.

Darbai, dokumentai, buitis

Ar galima rasti darbą Laatzene be vokiškai?

Galima, bet sunkiau, nei galvojat. Anglų kalba IT sektoriuje, bet gamyklose – vokiškai. Vienas mano klientas iš Marijampolės atvažiavo kaip programuotojas, žmona – slaugytoja. Jis susitvarko, ji – kursus pradėjo. Po metų viskas gerai. Bet metus buvo sunku.

Kiek laiko daiktai gali stovėt muitinėje?

Teoriškai – trumpai. Praktiškai mačiau visko. Vieną kartą dėl popieriaus klaidos dėžės prastovėjo dvi savaites Frankfurte prie Oderio. Nieko nepaskolę, bet klientas be darbo įrankių – staliaus. Blogiausia, kad aš negalėjau padaryt nieko, tik siuntinėt laiškus.

Ar reikia keisti vairuotojo pažymėjimą vokišką?

Taip, po pusmečio ar metų – ne visai žinau tiksliai, nesipuikuoju čia. (Reikia pasitikrint, atsiprašau.) Bet kad reikia – tikrai. Ir ne visada lengva sutvarkyti, jei tavo lietuviškas pažymėjimas buvo išduotas po 2013 – taisyklingiau per naują.

Realios problemos, kurios nutinka

Kas jei pervežikas neatvažiuoja sutartą dieną?

Buvę. Mašina sugenda, vairuotojas susirgsta, klientas prieš tai melavo apie daiktų kiekį ir viskas netelpa. Geriausia apsauga – raštiškas sutartis su baudos sąlyga. Aš dirbu be sutarties tik su senais klientais. Kitais atvejais – viskas ant popieriaus. Atsakingiau taip visiems.

Ar buvęs atvejų, kad daiktai pavogti?

Nepervėžiau, bet girdėjau. Dažniausiai ne vagystė – o pametimas, pasisavinimas dėl neapmokėjimo. Vieną kartą subrangovas laikė daiktus užstata, nes pagrindinis klientas neatmokėjo. Teisininkai įsijungė. Mėnesį klientas be savo daiktų. Sutartis, žmonės, sutartis.

Ką daryt, jei gavęsi daiktai ne ta tvarka, kokiu vežiau?

Priimkit fotografijas PRIEŠ. Aš dabar visada siūlau nufotografuot prie pakrovimo. Ne, kad nepasitikiu savo darbu – bet jei pakrovėjas kitas, iškrovėjas kitas, ir kas nors nutinka pakeliui... kamuolius lengva mestis. Nuotraukos – jūsų draugai.

Transporto tipai ir kada ką rinktis

Mikroautobusas, sunkvežimis ar konteineris – ką rinktis?

Aš asmeniškai mėgstu mikroautobusus iki trijų tonų. Manovringesni Laatzene gatvėse, kur seni namai, siauros gatvės. Sunkvežimis reikalingas, tik jei visa biblioteka ar dirbtuvių įranga. Konteineris – jei persikeliate iš didelio namo ir dar turit laiko. Konteineris plaukia lėtai, bet pigiau masinių krovinių atveju.

Ar galima vežt augintinius kartu su daiktais?

Teoriškai – taip, bet aš nevežu. Ne dėl negailestingumo – dėl streso gyvūnui. Aš vairuoju, ne prižiūriu. Geriau specializuotas gyvūnų pervežimas arba lėktuvas. Jei vis tiek norit – rasykit sutartyje, bet aš atsisakau. (Čia gal ir kietas, bet atsakingiau.)

Koks popieriaus reikia, jei vežu darbo įrankius?

Jei vertingi – pirkimo dokumentai, kad muitinė nepagalvotų apie komerciją. Vieną kartą vežiau staliaus įrankių komplektą, vertė apie keturis tūkstančius eurų. Be sąskaitos – būtų problemų. Su sąskaita – praleido be žvilgsnio. Popierius sprendžia.

Paskutiniai patarimai iš patirties

Ar verta persikelti į Laatzene, jei turi šeimą su vaikais?

Laatzene – neblogas taškas. Mokyklos, darželiai, prie Hanoverio arti. Bet būkit pasiruošę: vaikams reikės vokiškai. Integracija ne visada lengva. Vienas klientas iš Kauno atvažiavo su dviem paaugliais – vyresniam buvo lengviau, jaunesniam metus sunku. Dabar abu laimingi. Bet metus...

Ką pamiršta visi, kraustydamiesi?

Lampas. Nejuokauju – kiekvienas antras klientas prašo vėliau pristatyt lempą arba krovinių dėžę su kabeliais. Ir dar – adreso keitimas visur. Bankai, draudimas, geltona pašta Vokietijoje. Aš nekartą vežiau dėžę, kurioje buvo tik svarbūs dokumentai, nes klientas paskutinį vakarą suprato, kad nieko nepakeitė.

Kaip sužinot, ar pervežikas tikras profesionalas?

Paklaukit, klausia apie daiktus. Tikras profesionalas užduos daugybę klausimų: matmenys, svoris, ar yra liftas, ar reikia pagalbos pakrovime. Jei tik tari „taip, taip, atvešim“ be detalių – bėkit. Arba bent jau padvigubinkit budrumą.

Išvada

Kraustymas į Laatzen nėra raketų mokslas, bet ir ne savaitgalio kelionė. Po dvidešimt metų šitame versle galiu pasakyt tik tiek: popierius svarbus, pigus ne visada geras, o gerų žmonių surast verta daugiau nei sutaupyt šimtą eurų. Jei ką – rašykit, bet ne visada spėju atsakyt greitai. Kartais vairuoju, kartais miegu, kartais bandau surast jūsų daiktams vietą perpildytam mikroautobuse. Toks jau šitas darbas. Sėkmės Laatzene – mieste, kurį dabar jau pažįstat geriau nei norėjote.