Kraustymas į Kleinblittersdorf: ką reikia žinoti prieš kraunant daiktus į mašiną

Kai pirmą kartą išgirdau „Kleinblittersdorf“, galvojau – čia koks nors kaimelis prie Vokietijos-Liukseburgo sienos, kur net šviesoforo nėra. Na, iš dalies taip ir yra, bet ne visai. Jau gerus 15 metų vežioju žmones ir jų mantą po Europą, ir sakau jums – šita vieta ant sienos turi savų niuansų, kurių nesužinosi, kol neįvažiuoji. Kraustymas į Kleinblittersdorf skamba paprastai, kol nepradedi gilintis į detales: ar reikia išmuitinti daiktus? Kuris krantas pigesnis? Ar išvis verta ten kraustytis su visa šeima ir katinu? Šitam tekste (kuris gavosi ilgesnis nei planavau) išdėliosiu viską taip, kaip sakau klientams telefonu – be pagražinimų, su visom realiom situacijom ir kartais netikėtais patarimais.

DUK – arba klausimai, kurių tikrai sulauksit planuodami kraustymąsi į Kleinblittersdorf

Ar išvis kas nors žino, kur tas Kleinblittersdorf yra?

Nepergyvenkit, 90% žmonių nežino. Aš pats pirmą reisą ten planavau su žemėlapiu rankose, nes navigacija rodė kažkokį miško keliuką. Kleinblittersdorf yra tiesiog ant sienos su Prancūzija, prie pat Sarbrinkeno. Iš esmės – Vokietija, bet kaimynystė tokia, kad ryte gali eiti į Prancūziją nusipirkti kruasanų, o vakare grįžti gerti vokiško alaus. Logistikos prasme – ideali vieta, jei dirbi abiejose šalyse. Bet kraustymosi prasme – reikia žiūrėti, į kurią pusę krauniesi, nes nuo to priklauso ir formalumai.

Ar kraustymas į Kleinblittersdorf reikalauja muitinės procedūrų?

Klausimas iš tų, kur atsakymas priklauso (nors ir nekenčiu šito žodžio). Jei kraustotės iš Lietuvos – jokių muitinių. Abi šalys ES, Šengenas, viskas OK. Bet jei atsitiktinai jūsų daiktai važiuoja per Šveicariją ar jūs patys esat ne ES pilietis – tada jau kita kalba. Turiu vieną atvejį, kai klientas iš Ukrainos (dar prieš karą) kraustėsi per Lenkiją ir Vokietiją, tai pasienyje praleidom 4 valandas, nes neturėjo daiktų sąrašo vokiškai. Tai jei yra bent menkiausia rizika – pasidarykit inventoriaus lapą, vokiškai, su apytikslėm vertėm. Negadinkit sau nervų.

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Kleinblittersdorf?

Čia jau be cukraus pudros. Mažas furgonas (iki 10 kubų) iš Vilniaus – apie 900–1100 eurų. Pilnas 20 kubų sunkvežimis – 1800–2400 eurų. Priklauso nuo sezono (vasara brangiau, žiemą kartais galima derėtis) ir nuo to, ar reikia įvežti baldus į antrą aukštą be lifto. Turiu kolegą, kuris už tą patį atstumą ima 1500, bet paskui prideda mokesčius už kiekvieną laiptelį. Tai visada klauskit – ar kaina galutinė? Ir dar – kuro mokestis. Dabar kuras nestabilus, tai normali įmonė visada įskaičiuoja su marža, bet patikslina prieš reisą.

Ar reikia specialaus leidimo gyventi Kleinblittersdorf?

Ne, nereikia jokio specialaus leidimo. Vokietijos taisyklės standartinės – registruojatės savivaldybėje per 14 dienų. Bet žinokit, Kleinblittersdorf yra maža bendruomenė, apie 10 tūkst. gyventojų. Ten registracija vyksta ne taip greitai kaip Berlyne. Kartais reikia laukti eilėje dėl registracijos termino (juokinga, bet tiesa). Tai geriau iš anksto pasidomėkit per jų savivaldybės svetainę – www.kleinblittersdorf.de (netikrinau šiandien, bet turėtų veikti).

Kokie keliai veda į Kleinblittersdorf? Ar ne per siauri?

Važiuosit per A8 arba A620. A620 kartais remontuoja, tai reikia tikrintis prieš išvykstant. Pats miestelis turi normalias gatves, bet yra pora skersgatvių, kur su 18 metrų vilkiku neįlįsi. Aš asmeniškai esu palikęs mašiną už 300 metrų ir nešęs sofą rankom, nes klientas sakė „tikrai tilpsit“. Netilpom. Tai jei turit didelį pervežimo sunkvežimį – perspėkit vairuotoją, kad patikrintų privažiavimą per Google Street View. Arba dar geriau – nusiųskit nuotrauką.

Ar verta draustis papildomai?

Aš visada sakau – taip. Ir ne tik dėl avarijos. Turiu atvejį, kai klientas atsisakė draudimo, o paskui jo stiklinis stalas sudužo, nes kelias buvo duobėtas (Vokietijoj – duobėtas, taip, būna). Vertė 800 eurų. Įmonė atsakomybės neprisiėmė, nes nebuvo draudimo. Tai ar verta? 50–70 eurų už ramybę, kai veži daiktus už 10–20 tūkst., yra logiška. Nebent vežat tik senus čiužinius ir knygas, tada gal ir ne.

Ar galiu vežti augalus į Kleinblittersdorf?

O čia jau įdomiau. Techniškai – galima, bet Vokietija turi griežtus fitosanitarinius reikalavimus. Jei augalas iš ES – problemų mažiau. Bet jei vežat iš trečiųjų šalių – gali konfiskuoti. Aš nesu botanikas, bet kartą klientė vežėsi 15 vazonų iš Lietuvos, tai pasienyje (nors jo nėra) niekas netikrino. Bet jei važiuotumėt per Šveicariją – ten jau tikrintų. Tai rizika maža, bet egzistuoja. Patarimas – jei augalai brangūs širdžiai, vežkitės asmeniniam automobily, o ne pervežimo mašinoj.

Kiek laiko trunka pats pervežimas?

Iš Vilniaus – apie 16–18 valandų vairavimo. Bet realiai – su poilsiu, nakvyne, pakrovimu ir iškrovimu – 2–3 dienos. Kartais greičiau, jei du vairuotojai. Aš dažniausiai darau taip: išvažiuoju ryte, vakare esu Vokietijos pusėj, nakvoju, ryte iškraunu. Klientai kartais nori, kad per 24 valandas būtų vietoj – įmanoma, bet tada kaina didesnė, nes vairuotojas dirba be poilsio režimo išimčių (kurių aš nelabai mėgstu).

Ar Kleinblittersdorf yra brangus miestas?

Palyginus su Sarbrinkenu – pigesnis. Bet palyginus su Lietuva – žinoma, brangus. Nuoma už 2 kambarių butą – apie 500–700 eurų. Komunaliniai vokiški, elektra brangi. Bet maistas – jei perkat Prancūzijoj (Forbach mieste už 5 km) – gali būti net pigiau nei Lietuvoj. Paradoksas. Tai kraustymasis į Kleinblittersdorf turi ir ekonominių pliusų, jei moki naudotis siena.

Kokią kalbą reikia mokėti?

Vokiškai – būtinai pagrindai. Prancūziškai – privalumas. Bet realiai – daug kas šneka vokiškai su prancūzišku akcentu. Anglų kalba jaunimas moka, bet senesni žmonės – ne visada. Aš pats ten buvau su klientu, kuris angliškai bandė susikalbėti registracijos įstaigoj – nepavyko, kol nepasikvietė vertėjo. Tai elementarus vokiečių kalbos lygis – būtinas.

Ar reikia keisti automobilio numerius?

Jei gyvensit nuolat – taip. Vokietijos taisyklės reikalauja per 6 mėnesius perregistruoti. Ir čia ne juokas – baudos didelės. Bet Kleinblittersdorf priklauso Sarbrinkeno regionui, tai numeriai bus SB (Saarbrücken). Aš pats nesu registravęs ten auto, bet klientai sakė, kad biurokratija standartinė – TÜV, draudimas, registracija. Užtrunka, bet nieko neįprasto.

Kas su mokyklom ir darželiais?

Yra vietinė mokykla, keli darželiai. Bet jei norit tarptautinės mokyklos – teks važiuoti į Sarbrinkeną (apie 10 km). Klausimas, kurį užduoda šeimos – ar priima vaikus be vokiečių kalbos? Priima, bet pradžioj sunku. Turiu pažįstamą, kurio vaikas pirmus metus verkė, paskui adaptavosi. Tai normalus emigracijos procesas, nieko naujo.

Ar yra lietuvių bendruomenė?

Oficialios – nelabai. Bet Sarbrinkene yra kelios dešimtys lietuvių šeimų. Aš pats ten porą kartų vežiau baldus lietuviams, kurie dirba IT sektoriuj. Tai jei ieškot kontaktų – per Facebook grupes lengviausia. Bet Kleinblittersdorf specifiškai – kiek žinau, lietuvių mažai. Gal 2–3 šeimos. Tai integracija bus tikra, be „mažosios Lietuvos“ burbulo.

Kokie dokumentai būtini?

Asmens tapatybės kortelė ar pasas. Gyvenamosios vietos registracija. Darbo sutartis arba įrodymas, kad išsilaikysit (jei be darbo). Ir sveikatos draudimas – Vokietijoj be jo niekur. Aš pats kartą vežiau žmogų, kuris pamiršo sveikatos draudimo kortelę, tai paskui porą savaičių tvarkėsi nuotoliu. Tai pasidarykit kopijas, nuskenuokit, turėkit debesy.

Ar galima vežti ginklus?

Klausimas retas, bet pasitaiko. Medžiokliniai ginklai – su leidimais. Bet reikia deklaruoti iš anksto. Aš nesu ekspertas, bet žinau, kad Vokietijoj labai griežta. Jei turit ginklą – geriau pasidomėkit prieš kraustymąsi į Kleinblittersdorf, nes įvežimas be leidimo gali baigtis konfiskavimu ir bauda. Nepatariu eksperimentuoti.

Ar baldai tilps į vokiškus butus?

Vokiški butai – mažesnių kambarių, aukštesnių lubų. Bet durų angos standartinės. Problema su kampinėm sofom – kartais netelpa į liftą. Turiu atvejį, kai klientas iš Lietuvos atsivežė didžiulę odinę sofą, o liftas Kleinblittersdorf’e buvo toks mažas, kad net supakuota netilpo. Nešėm per balkoną. Tai matuokitės iš anksto.

Ar verta vežti buitinę techniką?

Jei ji nauja – taip. Bet jei sena, gal geriau pirkti vietoj. Vokietijoj naudota technika pigi, o kištukai tie patys. Skalbimo mašinas vežti brangu, nes sunkios. Aš visada sakau – vežkit tai, kas turi sentimentalią vertę arba yra brangu. Likusį – parduokit arba atiduokit.

Kaip su parkavimu Kleinblittersdorf?

Priklauso nuo rajono. Centre – ankšta. Bet daug kur yra privačios vietos. Jei nuomojatės butą – klauskit apie parkingą. Aš esu palikęs furgoną ant šaligatvio ir gavęs įspėjimą, nes vietiniai tvarkingi. Tai geriau susitarti iš anksto, kur stovės pervežimo mašina.

Ar yra sandėliavimo galimybių?

Taip, Sarbrinkene yra self-storage. Bet Kleinblittersdorf’e – reikia žiūrėti. Aš pats nesinaudojau, bet klientai sakė, kad netoli yra „MyPlace“ tipo sandėliai. Kainos – nuo 50 eurų mėnesiui už mažą boksą. Jei reikia laikinai palikti daiktus – variantas.

Koks oras? Ar reikia bijoti drėgmės?

Vasara šilta, žiema švelni. Bet drėgmė – taip, jaučiasi. Upės arti (Saaras), tai rūsiai drėgni. Aš vežiau baldus, kuriuos klientas paliko rūsyje, tai po pusmečio pelėsis ant medžio. Tai jei kraustotės į Kleinblittersdorf ir turit rūsį – ventiliacija būtina.

Ar galiu vežti automobilį ant pervežimo platformos?

Gali, bet brangu. Atskira platforma – apie 400–600 eurų priedas. Kai kurios įmonės veža kartu su baldais, bet tada rizika, kad subraižys. Aš pats nesu didelis šito metodo fanas. Geriau atsivaryti automobilį pačiam arba samdyti autovežį.

Kaip su internetu ir ryšiu?

Vokietijoj internetas – ne visur šviesolaidis. Kleinblittersdorf – kaimiškesnė vieta, tai gali būti lėčiau. Bet 5G mobilus ryšys veikia. Aš pats ten dirbau nuotoliu iš mašinos – normaliai. Bet jei dirbat IT – pasidomėkit laidinio interneto galimybėm prieš nuomojantis būstą.

Ar sunku rasti butą nuomai?

Konkurencija mažesnė nei didmiesčiuose. Bet ir pasiūla mažesnė. Skelbimai – per Immobilienscout24 arba vietinius laikraščius (juokinga, bet vokiški laikraščiai dar veikia). Kalbos barjeras gali būti problema. Bet jei turit darbą ir pajamas – šansai geri.

Ar reikia mokėti kokius nors vietinius mokesčius?

Standartiniai Vokietijos: bažnyčios mokestis (jei esat registruotas tikintysis), šiukšlių mokestis, šunų mokestis (jei turit šunį). Pastarasis – apie 100 eurų metams. Aš pats nustebau, kai klientas man pasakė, kad už savo labradorą moka daugiau nei už televizorių. Bet tokia sistema.

Ar galima kraustytis palaipsniui, dalimis?

Gali, bet logistikos prasme – brangu. Geriau vienu kartu. Aš turiu klientą, kuris per 3 kartus vežėsi daiktus į Kleinblittersdorf, tai sumokėjo trigubai. Nebent jūs patys su mikroautobusiuku – tada kitas reikalas.

Kas blogiausio gali nutikti kraustantis į Kleinblittersdorf?

Blogiausia – kai nesutampa lūkesčiai. Pavyzdžiui, manai, kad viskas vyks sklandžiai, o paskui paaiškėja, kad privažiavimo nėra, liftas neveikia, o kaimynas neleidžia pastatyti mašinos. Turiu tokią istoriją: atvažiavom, o ten gatvės remontas. Teorija – mašina netelpa, daiktus nešėm 200 metrų per lietų. Klientas verkė, aš keikiausi (tyliai). Bet viskas baigėsi gerai – daiktai vietoj, nors ir šlapi. Tai visada turėkit planą B.

Ar įmonės, kurios siūlo pervežimą, yra patikimos?

Čia jau skaudi tema. Pusė įmonių – perpardavinėtojai. Jie paima užsakymą ir perduoda trečiai šaliai. Aš pats dirbu tiesiogiai, be tarpininkų. Tai patarimas – klauskit, ar įmonė turi savo transportą. Jei sako „partneriai“ – bėkit. Arba bent jau reikalaukit sutarties su konkrečiais numeriais. Ir atsiliepimai – ne tik Facebook, bet ir Trustpilot. Nors ten irgi ne viskas auksas.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Pirma – neskambinkit kas 5 minutes. Vairuotojas gali būti kamšty arba ilsisi. Bet jei vėluoja parą ir daugiau – reikalaukit paaiškinimo raštu. Sutarty turi būti numatytos sankcijos. Aš pats kartą vėlavau 12 valandų, nes sugedo mašina. Klientui paskambinau, paaiškinau, daviau nuolaidą. Normalios įmonės taip daro. Jei įmonė dingsta – tada jau policija ir teismai. Bet iki to retai prieina.

Kaip pasiruošti daiktų pakavimui?

Netaupykit ant pakavimo medžiagų. Burbulinė plėvelė – būtina. Dėžės – dvigubos, jei sunkūs daiktai. Aš visada sakau – geriau išleisti 100 eurų pakavimui nei paskui verkti dėl sudužusios vazos. Ir pasižymėkit dėžes – „svetainė“, „miegamasis“, o ne „daiktai“. Iškraunant bus chaosas, jei nepasirašysit.

Išvada – ar verta?

Kraustymasis į Kleinblittersdorf nėra pats populiariausias maršrutas, bet turi savo logikos. Jei dirbat Sarbrinkene arba norit gyventi ant sienos, kur ramu, žalia, o Prancūzija už kampo – variantas tikrai geras. Bet reikia pasiruošti biurokratijai, pasimatuoti baldus ir nesusigundyti pigiausiu pervežimo pasiūlymu. Aš asmeniškai vežiau ten gal 7–8 kartus, ir kiekvieną kartą buvo vis kitokia patirtis. Tai jei planuojat – darykit namų darbus, skambinkit tiesiogiai vežėjams, klauskit konkrečių klausimų. Ir nepamirškit draudimo. Sėkmės!