Kraustymas į Ketsch: ką realiai reikia žinoti prieš kraunantis į šitą miestelį

Na, klausykit. Jeigu jūs skaitot šitą tekstą, tikėtina, kad jau turit tą adresą Ketsche arba bent jau rimtai svarstot. Gerai. Aš jau dvidešimt su viršum metų darau pervežimus – nuo mažų fūrų iki didelių tarptautinių kraustymų. Ir žinot ką? Ketschas nėra Berlynas ar Frankfurtas. Čia viskas vyksta kiek kitaip, ramiau, bet turi savų niuansų, kurių google maps tau neparodys. Aš čia ne rašytojas, o paprastas vežėjas, tai rašysiu kaip moku – vietom gal kiek chaotiškai, bet iš širdies. Per tiek metų tiek visko prisimačiau, kad kartais net keista, kaip žmonės vis dar daro tas pačias klaidas. Tai va, pabandysiu sudėliot viską, ką žinau apie kraustymą į Ketsch, kad jūsų nervai liktų sveikesni už mano.

Tai kas tas Ketschas išvis?

Ne, rimtai, kai pirmą kartą gavau užsakymą vežti šeimą į Ketsch, pats žemėlapyje pasižoomino. Miestelis tarp Heidelbergo ir Speyer, prie Reino. Išvaizda – tipinis vokiškas, tvarkingas, bet ne koks turistų centras. Gyvenimas čia ramus, gatvės siauros, bet logistika – ne visada. Ypač jeigu atvažiuoji su 18 metrų vilkiku, o klientas gyvena kažkur Enderlestrasse rajone, kur medžiai ir vienpusis eismas. Aišku, dabar daug kas kraustosi su mažesniais mikroautobusais, bet vis tiek. Vieta specifinė.

DUK – arba klausimai, kurių jūs gal net nepagalvojot paklaust

Ar Ketsche yra kokių nors specifinių eismo apribojimų sunkvežimiams?

Klausimas geras. Priklauso nuo rajono. Oficialiai Ketschas nėra kokia „Umweltzone“ kaip didmiesčiai, kur tau reikia žalio lipduko. Bet yra gatvių, ypač arčiau centro, kur stovi ženklai – tik lengviesiems, arba max 3.5 tonos. Jeigu jūsų daiktai atvažiuoja su didele mašina, vairuotojas turės sukt galvą. Man yra buvę, kad teko iškrauti daiktus į mažesnį busą prie pat Speyer pusės ir tik tada vežti į siaurą gatvelę. Užtrukom papildomai kokią valandą, klientas nervinosi, bet ką darysi – geriau taip, nei bauda ar įbrėžtas kaimyno mersas.

Kiek realiai kainuoja kraustymas į Ketsch iš Lietuvos?

Oi, čia jau skaudi vieta. Aš visada sakau – neklauskit manęs kainos prieš tai, kol nepasakot ką vežat. Bet grubiai – jeigu vežat 1-2 kambarių butą, dalinį krovinį (LTL), galit tilpti į 800-1400 eurų. Pilna šeima su baldais, 3-4 kambariai, atskira mašina – jau 2500 ir į viršų. Dar priklauso nuo sezono. Vasarą, kai visi nori kraustytis, kainos šoka. Ir dar kuras. Aišku, dabar jau ne tie laikai, kai dyzelis kainavo eurą, bet vistiek. Prisimenu, 2008-ais vežiau šeimą į Ketschą, tai už viską sumokėjo 1800 litų... na, čia jau kita era.

Ar reikia patiems išsimuitinti daiktus Vokietijoje?

Ne, ne, ne. Jūs Europos Sąjungoj. Jokių muitinių, jokių deklaracijų. Tik pasieny kartais, labai retai, gali sustabdyti patikrai – ar nevežat ko nors nelegalaus. Man kartą prie Lenkijos-Vokietijos sienos tikrino, ar tikrai baldai naudoti. Tipo kad ne nauji, be PVM. Parodėm nuotraukas, sąskaitų neturėjom, bet praėjo. Svarbu nepanikuot.

O kaip su parkavimu iškrovimo dieną Ketsche?

Va čia ir yra tas „nepatogus“ momentas. Jeigu jūsų namas centre arba prie mokyklos – pamirškit, kad vilkikas atsistos prie pat durų. Dažnai tenka rezervuoti vietą iš anksto, Vokietijoje tam reikia užsakyti „Halteverbotszone“ per savivaldybę. Kainuoja gal 50-100 eurų, bet be to rizikuojat, kad atvažiuos policija arba kaimynas iškart iškvies tvarką. Aš vieną kartą Ketsche, visai netoli Rheinufer, pastačiau mašiną ant šaligatvio, galvojau – penkios minutės. Grįžtu – jau raštelis ant stiklo. 25 eurai. Smulkmena, bet nemalonu.

Ar Ketsche yra lietuvių bendruomenė, kuri galėtų padėti?

Na, ne tokia kaip Londone ar Dubline, bet yra. Daugiau aplinkui – Speyer, Heidelberge, net Mannheime. Jeigu reikia kokių smulkių pagalbų, visada galima rasti per facebook grupes. Bet kad ateitų keli lietuviai padėt nešt spintą į trečią aukštą be lifto – na, nesitikėkit stebuklo. Nors... vieną kartą vienas klientas taip susirado pagalbininką, bet tas atėjo su pagiriom ir vos spintos neišmetė pro langą. Tai atsargiai.

Koks atstumas nuo oro uosto, jei reiktų skristi atgal ar parskristi?

Frankfurtas yra arčiausiai, apie 80 kilometrų. Valanda su trupučiu automobiliu. Taip pat galima ir iš Baden-Baden, bet ten jau mažiau skrydžių. Kai kuriems klientams svarbu, nes jie kraustosi dalim – vieni skrenda, kiti laukia daiktų. Logistika.

Ar baldų išardymas įeina į paslaugą?

Priklauso nuo sutarties. Aš visada sakau – jeigu norit, kad mes išardytume, surinktume, tai kaina bus kitokia. Nes tai laikas. Vienas vežėjas gali paimt 50 eurų už spintą, kitas įskaičiuoja į bendrą sumą. Bet būkit atsargūs: kartais tie „profesionalai“ išardo, o paskui Ketsche surenka su „papildomom detalėm“. Žinot, tie varžtai, kur lieka ant grindų. Geriau jau patys pasižymėkit kas kur eina.

Ar reikia drausti krovinį?

Aš asmeniškai rekomenduoju. Visada. Net jeigu vežat tik seną sofą. Nes kelyje visko būna. Avarija, vagystė, net jeigu mašina sustoja ir kažkas iš galo paima dėžę, kol vairuotojas kavą geria. Turiu vieną atvejį, kai Vokietijoje, aikštelėje prie A5, dingo dėžė su indais. Klientė verkė – ten buvo močiutės porcelianas. Draudimo nebuvo. Tai va.

Kaip greitai daiktai atkeliauja į Ketsch?

Jeigu tiesioginis reisas – 2-3 dienos. Jeigu dalinis, grupėj su kitais kroviniais – gali būti ir savaitė, ir pusantros. Viskas priklauso nuo to, kiek sustojimų Lenkijoje, Čekijoje, gal dar kur. Aš visada sakau klientui: geriau palaukt porą dienų ilgiau, bet kad jūsų daiktai nevažiuotų kaip pašto siunta per 15 rankų.

O jeigu name nėra lifto?

Na, Ketsche daug kur yra seni namai, 2-3 aukštai, be lifto. Tai čia standartas. Bet jeigu jūsų butas ketvirtam aukšte, o laiptinė siaura kaip vamzdis – pasiruoškit papildomai sumokėt. Nes nešikai keiksis, prakaituos, o paskui sąskaitoj atsiras eilutė „sunkių daiktų užnešimas“. Ir tai normalu. Aš pats kartą nešiau pianiną į antrą aukštą Ketsche, tai galvojau, širdis sustos. O klientas dar klausė, ar galim greičiau.

Ką daryti, jei daiktai atvažiuoja, o aš dar ne vietoje?

Būna. Skrydis vėluoja, kamščiai. Idealiai – turėkit patikėtinį asmenį su raktais. Jeigu neturit – susitarkit su vairuotoju, gal jis palauks valandą kitą, bet už stovėjimą gali tekt primokėt. Blogiausiu atveju, daiktai lieka mašinoje per naktį. Bet tada jau klausimas dėl saugumo. Aš vieną kartą miegojau su svetimais baldais aikštelėje prie Speyer, nes klientas užstrigo Lenkijoj. Smagi naktis, sakau.

Ar galima vežti augalus?

Teoriškai – taip, praktiškai – ne visada. Vokietija turi reikalavimus dėl augalų iš trečiųjų šalių, bet iš ES lyg ir laisviau. Bet problema kita – mašinoje karšta, augalai vysta. Aš vežiau kartą fikusą į Ketschą, tai atvažiavo kaip šluota. Klientė norėjo, kad kompensuočiau. Nuo tada augalų neimu, nebent mažus ir su pasirašymu, kad „aš neatsakingas“.

Ar Ketsche yra gerų baldų surinkimo meistrų?

Yra. Vokiečiai tvarkingi, bet brangūs. Galit ieškoti per „MyHammer“ ar panašias platformas. Bet vėlgi – kalba. Jei nemokat vokiškai, bus sunku paaiškint, ko norit. Aš kartą rekomendavau vieną lenką iš Speyer, kuris dirba pigiau ir gerai. Bet čia jau rizika, nieko negarantuoju.

Kaip su šiukšlėmis po išpakavimo?

Ketsche tvarka griežta. Yra specialūs konteineriai, bet baldų, didelių dėžių negalima mesti bet kur. Reikia vežti į perdirbimo aikštelę (Recyclinghof) arba užsakyti išvežimą. Kartais kaimynai skundžia, jei paliekat kartoną prie bendro konteinerio. Man klientas sakė, kad gavo įspėjimą per pirmą savaitę. Tai va, vokiška tvarka.

Ar tiesa, kad pervežimų firmos dažnai vėluoja?

Taip. Ir aš pats kartais vėluoju. Ne todėl, kad tingiu, bet kelyje – kamščiai, avarijos, pasienio patikros (nors jų nėra, bet kartais būna policijos reidai). Geriausia iš karto susitaikyti, kad „atvyks apie trečią“ reiškia „tarp dviejų ir šešių“. Jeigu kas žada minučių tikslumu – meluoja.

Koks tas Ketschas išvis gyventi?

Ramų. Žalias. Prie Reino yra paplūdimys, vasarą visi kepa dešreles. Bet žiemą tylu, kartais net per tylu. Jei jūs iš didmiesčio, galit jaustis keistai. Bet infrastruktūra gera – darželiai, mokyklos, parduotuvės. Tik didesni prekybos centrai už kelių kilometrų, pvz., Hockenheim ar Speyer.

Ar vežant daiktus į Ketsch reikia kokių leidimų?

Ne, jokių. Nebent vežat kažką labai specifinio – ginklus, chemikalus. Bet paprastam kraustymuisi – nieko. Tik vairuotojas turi turėt teises ir mašina technikinę. Aišku, jeigu samdot nelegalią firmą, tada jau jūsų reikalas.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėkit į atsiliepimus, bet ne aklai. Aš pats turiu porą neigiamų, nes vienai klientei nepatiko, kad vėlavau dvi valandas, nors prieš tai perspėjau. Klauskit konkrečiai – kokia mašina, ar yra draudimas, kiek žmonių bus. Jeigu atsako miglotai – bėkit. Ir niekada nemokėkit visos sumos iš anksto. Avansas – taip, bet ne 100%. Čia elementaru.

O jeigu daiktai netelpa į mašiną?

Būna. Žmonės galvoja, kad jų butas mažas, o paskui paaiškėja, kad garaže dar trys dviračiai ir šaldiklis. Tada arba paliekam, arba organizuojam antrą reisą. Antras reisas – brangu. Geriau iš karto pasakykit viską, net ir tą „oi, ten dar smulkmena“.

Ar galima vežti maistą?

Produktus – atsargiai. Jei kas greitai gendantis – ne. Sausus makaronus, kruopas – kodėl gi ne. Bet aš kartą vežiau klientės namų konservus, tai vienas stiklainis sprogo ir visa dėžė kvepėjo agurkais. Tai geriau maistą vežkitės patys mašinoje.

Kaip vyksta apmokėjimas?

Dažniausiai – pusė prieš, pusė po. Arba visa suma po iškrovimo. Grynais, pavedimu. Vokietijoje dar populiaru „PayPal“. Bet sąskaitas faktūras visada prašykit. Jeigu vežėjas sako „kam tau ta sąskaita“ – jau įtartina.

Ar Ketsche yra kur laikinai sandėliuoti daiktus?

Taip, yra „Selfstorage“ vietų aplinkui, pavyzdžiui, Speyer ar Schwetzingen. Jeigu jūsų butas dar neparuoštas, galit ten palikt savaitei ar mėnesiui. Kainuoja, bet kartais be to niekaip.

Kas būna, jei sugadina baldą?

Čia jau priklauso nuo sutarties. Jeigu vežėjas turi draudimą – tvarko pagal draudimą. Jeigu ne – prasideda barniai. Aš asmeniškai visada stengiuosi sutvarkyti, bet kartais klientai nori per daug. Tipo „čia įbrėžimas, duokit 500 eurų“. Reikia būt racionaliems.

Ar verta samdyti tik lietuvius?

Nebūtinai. Bet patogu – kalba, supratimas. Kita vertus, yra gerų lenkų, vokiečių firmų. Tik vokiečiai dažniausiai brangesni ir nelankstūs. Pas juos viskas pagal grafiką, jokių „o gal dar tą dėžę paimsim pakeliui“.

Kaip su lovom, čiužiniais – ar reikia specialios pakuotės?

Reikia. Aš visada turiu plėvelę, bet jeigu jūsų čiužinys baltas ir be dėklo – po kelionės jis bus pilkas. Geriau nusipirkti specialų maišą arba tiesiog apvynioti. Ir, patikėkit, niekas nenori matyti jūsų čiužinio dėmių.

Ar tiesa, kad į Ketsch sunku privažiuoti dėl Reino tiltų?

Priklauso iš kurios pusės važiuojat. Jeigu iš rytų – taip, tiltai kartais užsikišę. Bet čia labiau aktualu vilkikams. Su mažesne mašina problemų mažiau. Aš asmeniškai mėgstu važiuot per Speyer tiltą, nors kartais ten kamštis. Bet vaizdas gražus.

Kada geriausias metas kraustytis?

Pavasaris arba ruduo. Vasara – karšta, visi nori, kainos aukštos. Žiema – slidu, drėgna, sugadint daiktus lengviau. Aišku, jeigu reikia skubiai – tada bet kada. Bet planuojant – rinkitės ramesnį sezoną.

Ar galima palikti daiktus mašinoje per naktį Ketsche?

Techniškai galima, bet rizikinga. Aš kartą palikau, nes klientas neturėjo raktų, o viešbutis buvo toli. Mašina stovėjo ramioj gatvėj, nieko nenutiko. Bet kitą kartą gali nutikti. Vagys ir Ketsche yra, nors atrodo ramu.

Kokie dokumentai reikalingi?

Jokių ypatingų. Sąskaita, sutartis, gal krovinio aprašas. Svarbiausia – jūsų asmens dokumentai, jeigu esat naujakuriai, ir adreso registracija. Bet čia jau ne vežėjo reikalas.

Taigi, ką aš galvoju iš tikrųjų

Žinot, kraustymas į Ketsch nėra raketų mokslas. Bet jis reikalauja žmogiško pasiruošimo. Ne tik dėžių ir lipnios juostos, bet ir nervų, kantrybės. Per tuos dvidešimt metų aš supratau vieną – kad ir kiek planuoji, visada kažkas nutiks ne pagal planą. Arba vairuotojas pavėluos, arba spinta netilps į liftą, arba kaimynas pradės aiškintis, kodėl jūsų mašina užstojo jo gėlyną. Bet tame ir yra visas gyvenimo grožis, ar ne? Ketschas yra gera vieta. Jei jūs ten kraustotės, vadinasi, jau turit priežastį. O dėl daiktų – nesijaudinkit, jie atvažiuos. Gal kiek pavėlavę, gal kiek apdulkėję, bet atvažiuos. Tik, prašau, nesamdykit tų, kurie žada per daug už per mažai. Ir nepamirškit manęs pavaišint kava, kai atvešiu jūsų spintą. Iki pasimatymo Ketsche.