Kraustymas į Herzberg am Harz: ką žinoti prieš pakraunant pirmą dėžę

Na, prisėsk. Jei skaitai šitą, tikėtina, kad ruošiesi kraustytis į Herzberg am Harz arba bent jau svarstai. Žinau tą jausmą. Ne vieną ir ne du kartus esu vežęs daiktus būtent į tą miestelį. Ir ne iš Vilniaus ar Kauno, o iš pačių netikėčiausių vietų – kartą net iš mažo kaimelio prie Šilutės vežėm visą šeimos ūkį. Tai, ką čia papasakosiu, nėra teorija iš knygos. Tai praktika, kartais dulkina, kartais nervuota, bet tikra. Pasiruošk – bus ilgokai, bet verta.

Šitas kraustymas į Herzberg am Harz nėra eilinis pervežimas. Miestelis įsikūręs Harco kalnų pašonėje, tad kelias paskutinius keliasdešimt kilometrų gali būti vingiuotas, o žiemą – slidus. Bet apie viską iš eilės. Čia rasi atsakymus į klausimus, kurių gal net nežinojai, kad turi. Nes kai per 20 metų išgirsti visokių istorijų – nuo „pamiršau katę dėžėje“ iki „mano sofa netilpo į lifto angą“ – išmoksti, kad geriau pasakyti viską atvirai. Net jei kai kurie dalykai ir nepatogūs.

Kodėl verta rinktis Herzbergą – ir kas ten slypi už kampo?

Ar tikrai Herzberg am Harz geras pasirinkimas šeimai?

Žinokit, čia ne Berlynas ir ne Hamburgas. Tai ramus, maždaug 13 tūkstančių gyventojų miestelis, kuris turi savotišką žavesį. Jei bėgate nuo didmiesčio triukšmo ir norite, kad vaikai augtų su mišku už lango – taip, geras. Bet jei jūsų darbas reikalauja kasdien lėkti į didelį ofisą, pagalvokit du kartus. Vienas klientas, persikraustęs iš Kauno, skundėsi, kad jam trūksta „judesio“, bet po pusmečio jau gyrėsi, kad pradėjo bėgioti kalnuose ir užmiršo, kas yra hipertenzija. Herzbergas yra tas miestas, kur gyvenimo tempą diktuoja ne šviesoforai, o metų laikai. Žiemą čia tylu, vasarą – turistų daugiau, bet ne tiek, kad erzintų.

Kaip atrodo tipinis kraustymasis į Herzbergą iš Lietuvos?

Oi, čia jau mano arkliukas. Tipinis scenarijus: žmogus susikrauna viską, ką turi, į 20 kubinių metrų sunkvežimį, ir išvyksta ketvirtadienio vakarą. Kodėl ketvirtadienį? Nes penktadienį jau nori būti vietoje, kad spėtų sutvarkyti dokumentus iki savaitgalio. Važiuoji per Lenkiją, tada Vokietiją, ir maždaug po 16-18 valandų kelio (su pertraukom, aišku, ne iš karto) atsiduri priešais mažą namuką su raudonu stogu. Aišku, būna ir kitaip – kartą vežiau šeimą, kuri nusprendė kraustytis su dviem lengvaisiais automobiliais ir priekaba. Nepasakyčiau, kad rekomenduoju. Priekaba ant kalnų kelių, ypač jei sninga, yra papildomas galvos skausmas. Geriau jau samdyti normalų furgoną su vairuotoju, kuris žino, kaip elgtis su stabdžiais nuokalnėse.

Kokie keliai veda į Herzberg am Harz ir ar jie pavojingi?

Klausimas geras. Iš esmės, pagrindiniai keliai – A7 autobanas iki Seesen arba Northeim, o tada jau siauresni, bet tvarkingi krašto keliai. Bet žiūrėk, Herzbergas yra prie Harco nacionalinio parko. Tai reiškia, kad paskutiniai kilometrai gali būti su staigiais posūkiais ir aukščio pokyčiais. Vasarą – jokių problemų, grožiesi vaizdais. Žiemą – būtinai tikrink orų prognozę. Kartą, berods 2019 metų sausį, važiavau su kroviniu ir prieš pat Herzbergą užklupo toks snygis, kad vos ne vos radau, kur praslysti. Gerai, kad turėjau grandines. Nuo to karto visada sakau klientams: jei kraustotės tarp lapkričio ir kovo, įsitikinkit, kad vežėjas turi žiemines padangas ir bent elementarų supratimą apie kalnų kelius. Ne visi turi, patikėkit.

Daiktai, dėžės ir netikėti rūpesčiai

Ką daryti, jei baldai netelpa į naują butą Herzberge?

Čia klasika. Herzberge yra daug senos statybos namų, ypač centre. Tai reiškia siauras laiptines, žemas durų angas ir kartais – jokio lifto. Turiu vieną atvejį: klientas iš Vilniaus atsivežė didžiulę kampinę sofą, kurią pirkęs už kelis tūkstančius. Atvažiuojam į vietą, o ten – laiptinė kaip iš pasakos, siaurutė, su posūkiu per du aukštus. Sofa – nei į laiptinę, nei pro langą (langas irgi mažas). Galiausiai teko kviestis vietinius meistrus, kurie sofą išardė dalimis ir surinko iš naujo. Kainavo papildomai, bet išmoka buvo aiški: prieš perkant didelius baldus, išsimatuokite durų angas. Arba, jei jau turit baldus, bent nusiųskit nuotraukas ir išmatavimus vežėjui. Aš ne burtininkas – jei daiktas fiziškai netelpa, magijos čia nėra.

Ar verta vežti seną šaldytuvą, ar geriau pirkti vietoje?

Priklauso. Jei šaldytuvas senesnis nei 7 metų ir nėra koks Miele ar Liebherr, aš sakyčiau – palikit. Kodėl? Nes energijos klasės Vokietijoje dabar yra rimtas reikalas. Senas šaldytuvas gali ėsti elektrą kaip siurblys, o elektra Vokietijoje nėra pigi. Antra, transportavimas: šaldytuvą reikia vežti stačią, o tai užima vietos. Kartais pigiau seną parduoti Lietuvoje (už simbolinę kainą) ir nusipirkti naudotą, bet geros klasės, vietoje. Herzberge yra pora gerų naudotos technikos parduotuvių, netoli ir Goslare. Aišku, jei šaldytuvas beveik naujas – vežkit. Bet jei jau 10 metų barška – atsisveikinkit.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie atlaikytų ilgą kelionę per Lenkiją?

Klausimas milijono vertas. Lenkijos keliai, ypač tie, kuriais mes, vežėjai, dažnai važiuojam, kad išvengtume kamščių, gali būti duobėti. Neapsigaukit – autostrados geros, bet paskutiniai kilometrai iki sienos arba aplinkkeliai kartais būna kaip po karo. Todėl aš visada sakau: dėžes pirkit dvigubo kartono, ne tas plonas iš maximos. Indams – burbulinė plėvelė, ir ne vienas sluoksnis. O svarbiausia – nieko nepalikit dėžėje laisvai tabaluoti. Jei dedat knygas, tai dėžė turi būti pilna, be tuštumų. Nes tuštuma reiškia, kad dėžė susiplos po kitų svoriu. Ir dar vienas triukas: ant kiekvienos dėžės užrašykit ne tik kas viduje, bet ir kambario pavadinimą. Kai atvažiuojam į Herzbergą, o jūs turit 50 vienodų dėžių, tas užrašas „svetainė“ ar „miegamasis“ išgelbės jums dieną.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Herzberg am Harz?

Na, čia jau konkretika. Imkim vidutinį variantą: 1-2 kambarių buto daiktai, apie 15-18 kubinių metrų. Iš Vilniaus ar Kauno – kaina gali svyruoti tarp 1200 ir 1800 eurų. Jei iš atokesnio rajono, tarkim, iš Klaipėdos, pridėkit dar 200-300 eurų. Į kainą įeina: transportas, vairuotojas, kuras, keltas (jei reikia), draudimas. Bet neįeina pagalbiniai darbininkai iškrovimui – tai dažniausiai atskira paslauga. Herzberge galima rasti vietinių pagalbininkų už 15-20 eurų per valandą. Tik neapsigaukit: jei kas siūlo pervežimą už 800 eurų – arba tai tuščias reisas atgal, arba kažkas ne taip su draudimu. Aš pats už 800 toli gražu nevažiuočiau, nebent jau labai prašytų ir būtų koks mažas krovinys.

Dokumentai, formalumai ir popierizmas, kurio niekas nemėgsta

Kokių dokumentų reikia norint legaliai įvežti daiktus į Vokietiją?

Klausykit atidžiai, nes čia svarbu. Jei kraustotės iš Lietuvos į Vokietiją, jūs vežate asmeninius daiktus, o ne komercinį krovinį. Tai reiškia, kad muito deklaracijos daryti nereikia, BET – jūs turite turėti įrodymą, kad daiktai yra jūsų ir kad jie naudoti. Geriausia – tiesiog parašykit paprastą sąrašą (inventorių) lietuviškai ar angliškai, su data ir parašu. Nereikia notaro. Aš visada rekomenduoju turėti ir kažkokį adreso įrodymą Vokietijoje – nuomos sutartį, darbo kontraktą ar pan. Nes jei sustabdys policija (o Vokietijos policija mėgsta tikrinti furgonus), jie norės matyti, kad jūs nevežate kontrabandos. Vieną kartą klientas pamiršo pasiimti nuomos sutartį, ir mes prastovėjom pusvalandį, kol jis susiskambino su landlordu ir šis atsiuntė pdf’ą. Nuo tada aš visiems sakau: atsispausdinkit popierių, nepasikliaukit tik telefonu.

Ar reikia registruoti gyvenamąją vietą Herzberge iškart?

Taip, ir kuo greičiau. Vokietijoje galioja taisyklė, kad per dvi savaites nuo įsikraustymo turite užsiregistruoti (Anmeldung) vietos savivaldybėje (Rathaus). Herzberg am Harz Rathaus yra centre, gana jaukus pastatas, bet darbuotojai ten – kaip visur Vokietijoje – mėgsta tvarką. Jei pavėluosite, gali būti bauda, nors dažniausiai jei ateisit po trijų savaičių ir mandagiai atsiprašysit, nieko baisaus. Bet geriau nerizikuoti. Registracijai reikės paso, nuomos sutarties ir užpildytos formos (ją rasit vietoje arba internete). Ir dar – pasiimkit žmogų, kuris moka vokiškai, jei patys nemokat. Nes Herzberge angliškai šneka ne visi, ypač vyresni valdininkai.

Ką daryti, jei vežu ir darbo įrankius – ar tai laikoma asmeniniais daiktais?

Geras klausimas. Jei esate, tarkim, stalius ir vežatės savo oblius, grąžtus – tai vis dar asmeniniai daiktai, jei jie akivaizdžiai naudoti. Bet jei vežatės 10 naujų, supakuotų grąžtų – čia jau prekės. Muitinė gali prikibti. Mano patarimas: įrankius vežkitės dėžėse be originalių pakuočių, su naudojimo žymėmis. Ir būtinai įtraukit į inventoriaus sąrašą. Vienas klientas, elektrikas, vežėsi visą savo dirbtuvę. Sustabdžius patikrinimui, jis tiesiog parodė savo darbo sutartį su Vokietijos firma – ir viskas, jokių klausimų. Bet jei neturit darbo sutarties, o įrankiai atrodo kaip nauji, gali kilti įtarimas, kad vežat pardavimui. Tada jau reikės įrodinėti, kad čia jūsų asmeniniai. Geriau apsidrausti ir turėti bent jau kvitus iš seniau.

Gyvenimas Herzberge – ne tik pašto kodas

Kokia kalba šnekama Herzberge ir ar sunku be vokiečių?

Herzbergas yra Žemutinėje Saksonijoje, tai vokiečių čia pagrindinė. Bet šneka su vietiniu akcentu, kartais kiek kietokai. Jaunimas angliškai moka, bet vyresni – nebūtinai. Jei atvažiuojat be vokiečių kalbos, iš pradžių bus sunkokai. Rekomenduoju iškart susirasti kokius kalbos kursus – Herzberge yra VHS (liaudies universitetas), kur organizuoja integracinius kursus. Be to, parduotuvėse, kaip Edeka ar Lidl, susikalbėsite elementariai, bet jei reikia pasiaiškinti su elektriku ar santechniku – čia jau be vokiečių gali būti problemų. Turėjau klientę, kuri atvažiavo visai be kalbos. Po metų jau šnekėjo laisvai, nes tiesiog buvo priversta. Sako, geriausia motyvacija – kai kranas varva, o tu turi paaiškinti, kas atsitiko.

Ar Herzberge yra lietuvių bendruomenė?

Oficialios, didelės – nelabai. Bet lietuvių yra. Dirbau su viena šeima, kuri ten gyvena jau 8 metai. Jie sakė, kad aplinkiniuose miesteliuose (Osterode, Bad Lauterberg) yra keletas lietuviškų šeimų, bet jos labiau pavienės. Kartais susirenka per šventes, bet nėra tokios bendruomenės kaip Londone ar Dubline. Jei jums svarbu turėti lietuvišką ratą, teks važinėti iki Goslaro ar net Hanoverio. Bet galima gyventi ir be to – vokiečiai čia gana draugiški, ypač jei mato, kad stengiatės integruotis.

Kokios mokyklos ir darželiai Herzberge?

Yra keli darželiai (Kindergarten) ir pagrindinė mokykla (Grundschule), taip pat gimnazija (Ernst-Moritz-Arndt-Gymnasium). Sistema vokiška, standartinė. Jei vaikai maži, jie greitai perima kalbą, tad problemų nekyla. Bet jei paauglys – reikės papildomų vokiečių kalbos pamokų. Viena mama man pasakojo, kad jos 14-metis sūnus pirmus kelis mėnesius buvo nelaimingas, bet po to, kai pradėjo lankyti sporto būrelį, viskas pasikeitė. Herzbergas turi gerą sporto infrastruktūrą – ypač jei vaikas domisi slidinėjimu ar žygiais, čia rojus.

Ar sunku rasti darbą Herzberge?

Čia jau atvirai – priklauso nuo specialybės. Jei esate inžinierius, IT specialistas, gydytojas – darbo galima rasti aplinkiniuose miestuose, o gyventi Herzberge. Bet pačiame miestelyje darbo pasiūla ribota. Yra keletas gamyklų, pavyzdžiui, „Pema“ (įrankių gamintojas), logistikos įmonių, bet dauguma dirba aptarnavimo srityje arba važinėja į Goslarą, Osterode ar net į Hanoverį (apie 80 km). Jei kraustotės be darbo sutarties, patarčiau pirmiausia susirasti darbą, o tada kraustytis. Nebent turite santaupų ir planuojate ieškotis vietoje. Bet nedarykit to aklai – Vokietijoje viskas sukasi apie dokumentus ir planavimą.

Sezonai, orai ir kiti netikėti dalykai

Kada geriausia kraustytis į Herzberg am Harz?

Jei galite rinktis – vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžią. Gegužė, birželis – idealiausia. Kodėl? Nes šildymo sezonas jau pasibaigęs, dienos ilgos, keliai sausi. Rudenį irgi galima, bet lapkritį jau tamsu ir drėgna. O žiemą, kaip jau minėjau, kalnų keliai gali būti slidūs. Aišku, jei jūsų sutartis prasideda sausį – ką darysi, kraustysitės. Bet jei yra lankstumo, rinkitės šiltą sezoną. Ir dar vienas niuansas: vasarą Herzberge vyksta keli festivaliai, miestelis būna gyvas. Psichologiškai lengviau įsikraustyti, kai aplink šurmulys, o ne pilka tyla.

Kaip Herzberge su parkavimu ir ar reikia leidimo?

Priklauso nuo rajono. Centre, ypač senamiestyje, vietos ribotos. Kai kur reikia gyventojo leidimo (Bewohnerparkausweis). Jei nuomojatės butą, paklauskit savininko – kartais leidimas įeina į nuomos sąlygas. Jei turit nuosavą namą su kiemu – jokių problemų. Bet kai atvažiuojam su furgonu iškrauti, visada sakau klientams: pasirūpinkit, kad būtų vieta mašinai. Nes jei furgoną pastatysim nelegaliai, Vokietijoje baudos ateina greitai. Kartą teko sumokėti 25 eurus, nes per ilgai stovėjom be leidimo. Nuo tada aš visada prašau kliento iš anksto sutvarkyti arba bent parodyti, kur galima legaliai stovėti porą valandų.

Ar tiesa, kad Herzbergas vadinamas „Esperanto miestu“?

O, čia įdomus faktas. Taip, Herzberg am Harz yra žinomas kaip „die Esperanto-Stadt“. Ten yra Esperanto centras, vyksta kursai, renginiai. Jei mėgstate kalbas, čia galite rasti visai kitokią bendruomenę. Bet praktiškai – tai labiau kultūrinis akcentas, o ne kasdienis dalykas. Vietiniai didžiąja dalimi šneka vokiškai, ne esperanto. Bet jei domitės, galite įsitraukti. Mano viena klientė, mokytoja, būtent dėl to ir pasirinko Herzbergą – sakė, nori vaikams parodyti, kad pasaulis didesnis nei tik anglų kalba.

Transporto logistika – kaip viskas vyksta iš tikrųjų

Kaip vyksta pats pervežimas – žingsnis po žingsnio?

Gerai, įsivaizduokim. Pirmiausia aš atvažiuoju pas jus į Lietuvą su furgonu (dažniausiai 20 kubų, kartais didesniu). Mes kartu pakraunam daiktus. Čia svarbu: sunkiausius daiktus – apačioje, lengvus – viršuje. Jei turit stiklinį stalą – būtinai atskirai, apvyniotą, ir pažymėtą, kad jis stiklinis. Pakrovimas trunka 2-4 valandas, priklausomai nuo daiktų kiekio ir ar yra liftas. Tada mes išvykstam. Aš vairuoju, o jūs galit skristi lėktuvu arba važiuoti atskirai su lengvąja. Sutariam datą ir apytikrį laiką, kada būsiu Herzberge. Atvykęs iškraunu daiktus su pagalbininkais (jei juos užsisakėt). Iškrovimas paprastai greitesnis, nebent vėl tos siauros laiptinės. Po to – atsiskaitymas, popieriai, ir viskas. Atrodo paprasta, bet kiekvieną kartą atsiranda koks nors niuansas.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus – atsargiai. Oficialiai, tarp ES šalių galima vežti kambarinius augalus, bet jie neturi būti su žeme, kurioje yra kenkėjų. Praktiškai, aš nesu botanikas, ir manęs niekada netikrino dėl gėlių. Bet jei vežatės visą šiltnamį – geriau pasidomėkit fitosanitarijos reikalavimais. O gyvūnai – šunys, katės – vežami atskirai, su šeimininkais lengvojoje mašinoje. Aš furgone gyvūnų nevežu, nes ten nėra sąlygų, ir gyvūnas stresuos. Vieną kartą klientė maldavo paimti jos papūgą, nes pati skrido lėktuvu. Sutikau, bet papūga visą kelią spiegė. Daugiau taip nedarau – ir jums nepatariu.

Kas atsitinka, jei daiktas sugadinamas pervežimo metu?

Niekas nemėgsta šitos temos, bet reikia apie tai kalbėti. Normalios pervežimo įmonės turi CMR draudimą. Tai reiškia, kad krovinys apdraustas tam tikra suma už kilogramą. Bet jei vežate antikvarinį pianiną, standartinis draudimas nepadengs visos vertės. Tada reikia papildomo draudimo. Aš visada siūlau klientams: brangius daiktus drauskite atskirai. Ir dar – prieš pakrovimą nufotografuokite viską. Jei kas nors atsitiks, turėsite įrodymą, kokia buvo būklė. Per 20 metų man yra buvę gal 3 atvejai, kai kažkas rimčiau sudužo. Vieną kartą – veidrodis, nes klientas jį blogai supakavo, o aš nepatikrinau (mano kaltė, prisipažįstu). Draudimas padengė. Bet geriau išvengti, nei paskui aiškintis.

Pabaigai – keli žodžiai nuoširdžiai

Žinot, ką aš išmokau per tuos metus? Kad kraustymasis į Herzberg am Harz nėra tik daiktų pervežimas. Tai gyvenimo pakeitimas. Ir kuo geriau pasiruošite, tuo mažiau nervų kainuos. Nesvarbu, ar vežatės visą namą, ar tik kelias dėžes – principai tie patys: planuokit, matuokit, drauskit ir nepasikliaukit atsitiktinumais. Herzbergas yra nuostabus miestelis tiems, kas vertina ramybę, gamtą ir švarų orą. Bet jis nėra lengvai pasiekiamas, ir ne viskas ten vyksta taip sklandžiai kaip didmiestyje. Tad jei ruošiatės šiam žingsniui – sėkmės. Ir jei sutiksit kelyje furgoną su lietuviškais numeriais, galbūt tai būsiu aš. Pamojuokit.