Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymas į Herrsching a. Ammersee: ką reikia žinoti, kol dar nepakrovėte daiktų
Gerai, klausykit. Jeigu skaitot šitą tekstą, tikėtina, kad jau arba rimtai svarstot, arba jau nusprendėt – kraustotės į Herrsching a. Ammersee. Ir tikriausiai galvojat, kas čia per vieta, kaip ten viską nugabenti, ir kodėl ta Bavarija visada skamba taip gražiai, kol nepradedi organizuoti logistikos. Aš pervežimais užsiimu jau gerus dvidešimt metų (na, gal dvidešimt du, jei tiksliai). Per tą laiką mačiau visko – nuo žmonių, kurie bando į kemperį sukrauti visą butą, iki tokių, kurie siunčia pianiną į penktą aukštą be lifto. Šiandien pakalbėsim konkrečiai apie kraustymąsi prie Amersee ežero, į tą ramų Herrsching kampelį. Be jokių pagražinimų, paprastai, kaip aš moku.
DUK – viskas, ko klausiat, ir ko gal net nesusimąstėt paklausti
Kodėl išvis verta kraustytis į Herrsching a. Ammersee?
Na, čia jau ne logistikos, o gyvenimo klausimas, bet manęs to klausia nuolat. Herrsching yra tas kaimas (na, miestelis), kuris turi viską – ežerą po ranka, kalnus už nugaros ir traukinį tiesiai į Miuncheną. Žmonės čia kraustosi ne dėl darbo fabrike, o dėl ramybės. Bet iš logistinės pusės – tai nėra kažkoks užkampis. Yra S-Bahn linija S8, kuri eina iki pat Miuncheno oro uosto. Tai reiškia, kad jūsų daiktams nereikia jokių mistinių kalnų keliukų (na, nebent jūsų namas yra kažkur prie Andechs vienuolyno, tada jau kita kalba). Kraustymas į Herrsching a. Ammersee populiarus tarp šeimų, kurios nori pabėgti iš miesto, bet vis tiek būti pasiekiamos.
Kiek realiai kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Herrsching?
Oi, čia tas klausimas, kur visada atsidūstu. Nes nėra vieno skaičiaus. Bet jei spaudžiat, sakau taip: mažas mikroautobusiukas (tarkim, iki 6 kubų) – nuo kokio 1200 eurų. Pilnas 80 kubų vilkikas – gali eiti ir iki 3500, o jei dar su papildomais sustojimais, krovimu, tai ir daugiau. Turiu omeny, kad kaina šokinėja nuo sezono. Vasarą, kai visi nori prie ežero, vairuotojai užimti, kainos kyla. Žiemą – gali nukristi 15-20 procentų. Bet žiūrėkit, kad neapsigautumėt ant per pigių variantų. Būna, kad pasiūlo 900 eurų, o paskui Lenkijoje prie autostrados perkauna daiktus į kitą mašiną, ir jūsų dėžės atvažiuoja sumaitotos. Apie tai vėliau.
Ar geriau samdyti lietuvių, vokiečių ar lenkų vežėjus?
Žiūrėkit, aš pats lietuvis, dirbu su lietuviais, bet sakau atvirai – ne tautybė svarbu, o patikimumas. Lietuvių firmos dažnai lankstesnės, gali derėtis, paskambini – susikalbi rusiškai, lenkiškai ar angliškai. Vokiečiai brangesni, bet punktualūs kaip laikrodis (kartais net per daug – jei vėluoji 10 minučių iškrauti, jau skambina dispečeriui). Lenkai – aukso viduriukas, daug jų dirba šitam maršrute. Bet aš visada sakau: žiūrėkit į atsiliepimus, o ne į vėliavą ant mašinos. Turėjau atvejį, kai klientas samdė „super pigią lenkų firmą“, o paskui jų daiktai dvi savaites stovėjo kažkur Poznanėje, nes „mašina sugedo“. Taip, sugedo. Aha.
Kaip vyksta pats pervežimo procesas? Aš niekada to nedariau.
Gerai, nuo pradžių. Pirmiausia paskambinat man arba kitam vežėjui. Pasakot, ką turit – sofą, spintą, gal kokį motociklą. Aš bandau įsivaizduoti tūrį. Jei nesutalpat į mažą busą, ieškom didesnio. Tada derinam datą. Čia svarbiausia – Herrsching a. Ammersee nėra kažkur prie pagrindinio greitkelio A8, reikia nuvažiuoti papildomus 20 minučių nuo Miuncheno žiedo. Vairuotojas turi tą žinoti, nes kitaip jis planuoja maršrutą iki Miuncheno, o paskui keikiasi, kad dar reikia lįsti į tuos mažus keliukus. Pakrovimas – pusė dienos, kelionė – apie 18-22 valandas, priklauso nuo sustojimų. Iškrovimas – dar pusdienis. Viskas.
O jeigu aš turiu tik kelias dėžes, ar verta samdyti visą mašiną?
Ne, neverta. Tam yra daliniai kroviniai. Mes vadinam „grupiniais“. Jūsų daiktai važiuoja kartu su kito žmogaus baldais. Pigu, bet minusas – laukiat, kol susirinks pilna mašina. Gali užtrukti savaitę, kol daiktai pajudės. Jei jūs jau Herrschinge, o dėžės dar Kaune – nervų kaina. Bet jei kantrybės turit, sutaupysit iki 40% sumos. Aš pats kartais rekomenduoju, bet tik jei klientas neskuba. Pats esu taip daręs, kai vežiau savo draugo daiktus į tą patį Herrsching a. Ammersee – laukėm beveik 10 dienų, bet sumokėjo centus, palyginus.
Ar reikia draudimo? Nes man siūlo, bet gal čia tik pinigų išmetimas?
Klausykit, čia ne pinigų išmetimas. Aš mačiau, kaip ant autobano apsiverčia vilkikas. Dėžės – į šipulius. Jei neturi draudimo, gausi kompensaciją pagal CMR konvenciją – ten kokius 8 eurus už kilogramą. Jūsų televizorius sveria 10 kg? Gausit 80 eurų. Super, ar ne? Imkit draudimą, ypač jei vežat ką nors vertingo. Tik bėda, kad kai kurios firmos perka pigiausią polisą, kuris galioja tik jei mašina sudegė iki pamatų. Klauskit konkrečiai: ar draudžia nuo apvirtimo, nuo vagystės, nuo lūžio? Nes kitaip – tik popierius.
Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Herrsching?
Čia standartas – apie 20 valandų vairavimo. Bet realybėje, su poilsiu, su kamščiais prie Varšuvos ar Berlyno, gaunasi apie 24-28 valandas. Jei vairuotojas vienas, pagal tachografą jis turi ilsėtis. Kartais klientai sako: „Bet Google Maps rodo 16 valandų!“. Taip, rodo. Jei skrendi lėktuvu. Mašina važiuoja 90 km/h, ne 130. Ir dar sienos? Nėra sienų, bet yra patikrinimai. Kartais prie Pasau ar Bad Reichenhall sustabdo patikrinti, ar nevežat nelegalų darbuotoją tarp spintų. Būna.
Kas yra CMR važtaraštis ir kodėl man jį kiša pasirašyti?
Tai tarptautinis pervežimo dokumentas. Jame surašyta, ką vežam, kiek sveria, iš kur, į kur. Kai pasirašot, patvirtinat, kad daiktus atidavėt. Kai atsiimat – pasirašot, kad gavot. Niekada nepasirašykit, kol nepatikrinot, ar dėžėse nėra skylių. Turėjom atvejį Herrschinge, kai klientė pasirašė, o paskui rado sudaužytą indaplovę. Vairuotojas gūžčiojo pečiais: „Jūs pasirašėt, kad viskas ok“. Ir formaliai jis teisus. Visada atidarykit bent kelias dėžes, ypač tas, kur trapesni daiktai.
Ar galiu vežti augalus? Turiu didelę palmę.
Techniškai – taip. Praktiškai – nepatariu. Vokietija labai griežta dėl fitosanitarijos. Jei sustabdys su didele gėle be sertifikato, gali konfiskuoti ir dar baudą skirti. Turėjom klientą, kuris vežėsi rožes į Herrsching a. Ammersee sodui. Paslėpė tarp dėžių. Gerai, kad nesustabdė, bet aš prakaitavau visą kelią. Geriau augalus pirkti vietoje – ten netoli yra puikus sodininkystės centras Dießen, tikrai rasit ką norit.
O jeigu aš pats vairuosiu išsinuomotą busą, ar sutaupysiu?
Sutaupysit pinigų, bet išleisit nervus. Ir laiką. Pats skaičiavimas paprastas: nuoma 300-400 eurų, dyzelis apie 400-500 eurų, nakvynė pakeliui, mokesčiai už kelius. Viso – gal koks 900-1000 eurų. Sutaupot prieš profesionalus gal 300 eurų. Bet jūs vairuojat 20 valandų, rizikuojat, nežinot kelių. O jei dar Herrschinge reikia įvažiuoti į siaurą gatvelę prie ežero? Link Ammersee krantinės yra vietų, kur su didesniu busu apsisukti – cirkas. Aš už profesionalus, aišku, nes aš pats toks esu, bet sakau iš patirties: kartais tie 300 eurų neverti to galvos skausmo.
Ką daryti, jei baldai netelpa į liftą Herrschinge?
O, čia klasika. Seni namai prie Amersee dažnai turi mažus liftus arba išvis jų neturi. Jei kraustymas į Herrsching a. Ammersee vyksta į tokį namą, būtinai pasakykit vežėjui iš anksto. Nes standartinė kaina galioja iki pirmo aukšto arba lifto. Jei reikia nešti per laiptus siaurais vingiuotais laiptais (o ten tokių yra, ypač tuose senuose pensionuose prie ežero), tai arba mokat papildomai, arba vairuotojas atsisako. Turėjom atvejį, kai teko samdyti atskirus nešikus vietoje, nes mūsų vairuotojas turėjo blogą nugarą. Buvo brangu, bet išsprendėm.
Ar reikia man pačiam būti pakrovime ir iškrovime?
Nebūtina, bet rekomenduoju. Pakrovime – kad parodytumėt, kas važiuoja, kas ne. Iškrovime – kad pasakytumėt, kur statyti spintą. Jei jūsų nėra, mes sustatom viską į garažą arba į svetainės kampą. Paskui jūs tampot. Bet jei pasitikit – galit duoti raktus kaimynui arba palikti kodą. Vokietijoje, beje, labai populiaru palikti raktą pas Hausmeisterį (ūkvedį). Herrschinge daug kur taip daro. Tik nepamirškit man pranešti, pas ką tas raktas, nes buvo juokinga situacija, kai aš stoviu prie namo, skambinu klientui į Lietuvą, o jis sako: „Raktas pas kaimyną, bet jis išvažiavo atostogauti į Italiją“. Super.
Ar vežat ir automobilius? Turiu seną Audi, noriu parsivaryti.
Taip, vežam. Autovežiais arba kartais net į kemperį įtaisom, jei mažas. Bet atskirai nuo baldų. Negalima krauti sofos ant mašinos stogo, nors ir kaip norėtųsi sutaupyti. Automobilio pervežimas į Herrsching a. Ammersee kainuoja apie 500-700 eurų, jei veža atvira platforma. Uždaras autovežis – brangiau. Ir nepamirškit: Vokietijoje reikia registruoti mašiną per 6 mėnesius, kitaip baudos. O dar tas Umweltzone (ekologinė zona) – Miunchene reikia žalio lipduko. Herrschingas kol kas ne Miunchenas, bet jei važinėjat, pasirūpinkit.
Kas bus, jei vairuotojas pavėluos parą ar dvi?
Nieko ypatingo. Pasitaiko. Kamščiai, gedimai, ligos. Geros firmos paskambina ir perspėja. Blogos – dingsta. Jei vėluoja, jūs turit teisę į kažkokią kompensaciją, bet praktikoje – retai kas ją išmoka, nebent sutartyje buvo numatyta. Aš visada sakau klientams: turėkit planą B. Tarkim, nakvynę pas gimines arba oro čiužinį. Nes jei daiktai atvažiuoja 2 valandą nakties, o jūsų viešbutis užsakytas tik iki 12, tai sėdit ant laiptų. Herrschinge, laimei, yra pora viešbučių – pvz., Seehotel, bet jie nepigūs.
Ar tiesa, kad vokiečiai labai griežti dėl iškrovimo laiko? Tipo negalima sekmadienį?
Tiesa. Vokietijoje sekmadienį – ramybės diena. Jokių triukšmingų darbų. Jei pradėsit iškrauti baldus sekmadienio rytą, per 10 minučių ateis kaimynas ir iškvies policiją. Rimtai. Taip pat ir vėlai vakare. Ten Feierabend (poilsio metas) yra šventas dalykas. Planuokitės iškrovimą darbo dienomis, iki 18-19 valandos. Aš pats kartą gavau pylos nuo senutės Herrschinge, nes vairuotojas per garsiai uždarė mašinos duris 20:15. Tiesiog įsidėmėkit.
Kaip supakuoti daiktus, kad jie atlaikytų ilgą kelionę?
Čia yra mokslas. Netaupykit ant dėžių. Pirkit tvirtas, dvigubas, o ne bananines iš Maximos. Knygas – į mažas dėžes, nes didelė dėžė knygų sveria toną ir plyšta. Indų plovimo mašiną būtinai fiksuokit, kad būgnas nekabėtų – yra specialūs varžtai. Drabužius galit tiesiog į maišus, bet tada jie susiglamžo. Aš visada sakau: įsivaizduokit, kad ta dėžė kris iš metro aukščio. Nes kraunant gali nukristi. Ir dar – ant dėžių rašykit, kas viduje, bet nerašykit „Apple laptop“, nebent norit, kad kas nors patikrintų tą dėžę atidžiau.
Ar galima vežti maistą? Pvz., močiutės uogienes.
Galima, bet kam? Stiklainiai dūžta, skysčiai bėga. Jei jau labai norit, tai bent jau į sandarias plastikines dėžes ir su absorbuojančia medžiaga. Bet aš pats vengiu. Turėjom atvejį, kai raugintų agurkų stiklainis sprogo vilkike vasarą, kai lauke buvo +35. Kvapas buvo toks, kad vairuotojas norėjo išmesti visą krovinį. Herrschinge, beje, yra lietuvių bendruomenė – kartais jie atveža lietuviškų produktų, tai galit nusipirkti vietoje, nereikia rizikuoti.
Kaip su muito mokesčiais? Ar reikia ką nors deklaruoti?
Tarp Lietuvos ir Vokietijos – jokių muito mokesčių. ES. Tai pliusas. Bet jei vežat kažką labai naujo, neatidaryto, gali pasirodyti, kad vežat komercijai. Tada gali prikibti dėl PVM. Jei vežat savo daiktus, senus, naudotus – problemų nulis. Tik alkoholiui yra limitai – berods 10 litrų stipraus, 90 litrų vyno (neprisieksiu dėl skaičių, bet maždaug taip). Jei vežat 50 butelių degtinės „sau“, tai jau atrodo įtartinai.
O jeigu aš turiu pianiną? Ar čia jau tragedija?
Ne tragedija, bet iššūkis. Pianinui reikia specialios įrangos, diržų, kartais net atskiro mikroautobuso su hidrauline platforma. Kaina – kaip už pusę mašinos. Ir dar Herrschinge, jei name siauri laiptai, gali tekti samdyti kraną. Taip, kraną. Esu matęs, kaip per balkoną kelia pianiną prie pat Amersee ežero. Kaimynai žiūrėjo kaip į kiną. Jei turit pianiną, sakykit iš karto, neslėpkit. Nes kitaip vairuotojas atvažiuos su paprastu busu, pamatys, ir pasakys „ne“.
Ar Herrsching a. Ammersee yra patogi vieta logistiškai? Nes man atrodo, kad tai kaimas.
Logistiškai – labai patogi. Nuo Miuncheno tik 40 km. Greitkelis A96 eina pro šalį, nors išvažiavimas ir ne tiesiai į miestelį, reikia per Wörthsee arba Inning. Bet keliai geri, asfaltuoti, žiemą valomi. Vienintelis galvos skausmas – vasarą savaitgaliais, kai pusė Miuncheno važiuoja prie ežero maudytis. Tada kamščiai būna net iki autobano. Jei jūsų kraustymas į Herrsching a. Ammersee suplanuotas šeštadienį, planuokitės anksti rytą arba vėlai vakare, kitaip stovėsit spūstyje su visais piknikautojais.
Kas atsitinka, jei daiktai apgadinami? Kokia tvarka?
Pirma – fiksuojat nuotraukose. Antra – rašot pretenziją ant CMR važtaraščio. Trečia – per 7 dienas raštiškai pateikiat pretenziją vežėjui. Jei yra draudimas, pradedat procesą. Jei nėra – deratės. Geros firmos atlygina, blogos – ignoruoja. Tada lieka teismas arba susitaikymas. Aš pats esu turėjęs situaciją, kai klientui Herrschinge sudaužė stiklinį stalą. Vežėjas sakė „patys kalti, blogai supakavot“. Klientas sakė „jūs metėt“. Tiesa per vidurį. Susitarėm, kad vežėjas padengė pusę naujo stalo kainos. Konfliktas sprendžiamas, bet reikia kantrybės.
Ar geriau vežti viską, ar kai ką pirkti vietoje Vokietijoje?
Žiūrėkit, baldai Vokietijoje – brangesni nei Lietuvoje, bet kokybiškesni. Jei turit seną sofą, kuri jau byra, gal neverta vežti 1500 km. Bet jei turit brangią virtuvę, kurią ką tik įsirengėt, tada vežkit. Aš visada sakau: vežkit tai, kas turi emocinę vertę arba yra kokybiška. Šlamštą palikit. Nes pervežimo kaina skaičiuojama nuo tūrio, o ne nuo vertės. Kvaila mokėti 300 eurų už senos spintos, kuri verta 50 eurų, transportavimą. Herrschinge, beje, yra puikus baldų centras netoli – Möbel Mahler Inninge, galit nusipirkti vietoje.
Kaip rasti patikimą vežėją? Kokie raudoni vėliavėlės?
Raudona vėliava numeris vienas – jokios sutarties. Jei sako „užtenka žodžio“ – bėkit. Antra – prašo 100% avanso grynais. Normaliai būna 20-30% avansas, likusieji po iškrovimo. Trečia – neturi transporto licencijos numerio. Ketvirta – atsiliepimai internete tik „super, rekomenduoju“ be jokių detalių. Tikri atsiliepimai turi istorijas, kartais ir priekaištų. Ir dar – jei vairuotojas atvažiuoja pakrauti su labai pavargusia, aplūžusia mašina, kyla klausimas, ar ji atlaikys kelią. Aš pats visada duodu sutartį, licencijos kopiją ir draudimo polisą. Nes man ramiau.
O jeigu aš turiu gyvūnų? Ar galima juos vežti kartu su baldais?
Techniškai – ne. Gyvūnams reikia atskiro transporto arba vežatės patys savo mašinoje. Su baldais – nehigieniška, pavojinga, ir vairuotojas neturi teisės prižiūrėti jūsų šuns. Turėjom atvejį, kai klientė norėjo, kad katė važiuotų kemperio kabinoje. Vairuotojas sutiko, bet paskui katė pabėgo per sustojimą degalinėje kažkur Čekijoje. Ieškojo tris valandas. Radom, laimei, bet nervų kaina. Geriau gyvūnus vežtis atskirai arba naudotis specializuotomis gyvūnų pervežimo tarnybomis.
Ar sunku Herrschinge rasti, kur iškrauti, jei gatvė siaura?
Būna sunku. Ypač senamiestyje, aplink bažnyčią, arba tiesiai prie ežero promenados. Kartais tenka blokuoti eismą 15 minučių. Vokiečiai į tai reaguoja ramiai, jei mandagiai paaiškini, bet reikia turėti avarinius žibintus ir greitai dirbti. Jei tikrai nėra vietos, galima užsakyti laikiną stovėjimo leidimą savivaldybėje (Rathaus). Bet tai užtrunka. Geriau iš anksto apžiūrėkit vietą su Google Street View arba nusiųskit man nuotraukas. Aš tada pasakysiu, ar reikia mažesnės mašinos. Nes 18 metrų vilkikas į kai kurias gatveles tiesiog neįlenda.
Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo? Dėžės, pakavimo medžiagos.
Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas – šventas reikalas. Kartoną – į mėlyną konteinerį (Altpapier). Plastiką – į geltoną maišą (Gelber Sack). Negalit tiesiog palikti krūvos prie konteinerio, gausit baudą. Kai kurios pervežimo firmos siūlo išvežti pakuotes atgal, bet tai kainuoja papildomai. Aš pats kartais sutinku paimti, jei turiu vietos ir grįžtu tuščias atgal. Bet geriausia – susitarkit iš anksto. Arba patys susipakuokit ir vežkit į Wertstoffhof (šiukšlių aikštelę) už Herrsching, ten priima viską.
Ar tiesa, kad Amersee pakrantėje drėgna, ir baldai gali būti pažeisti?
Na, ežeras didelis, drėgmė jaučiama, bet ne tiek, kad baldai pelytų per savaitę. Jei kraustotės į Herrsching a. Ammersee rudenį ar žiemą, tiesiog pasirūpinkit, kad daiktai nebūtų palikti lauke per lietų. Mes visada uždengiam tentais, bet jei patys nešatės, turėkit plėvelę. Ilgainiui, jei namas visai prie vandens, rekomenduoju sausintuvą. Bet čia jau ne pervežimo, o gyvenimo klausimas. Aš vežiau daiktus į namą, kuris stovi ant polių tiesiog ežere (na, beveik). Viskas buvo ok, tik savininkas sakė, kad rūsyje kartais vanduo. Tai nepamirškit paklausti apie rūsį, jei ten planuojat sandėliuoti.
Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju kemperyje?
Kai kurie vežėjai leidžia, kai kurie – ne. Aš asmeniškai nemėgstu, nes atsakomybė. Bet jei draudimas leidžia, o jūs normalus žmogus, kodėl gi ne? Tik reikia žinoti, kad kemperio kabinoje nepatogu, vairuotojas klauso savo muzikos, valgo savo sumuštinius, o jūs sėdit kaip papildomas balastas. Ir tualeto nėra – sustojimai pagal grafiką. Bet taip, sutaupot lėktuvo bilietą. Turėjom klientą, kuris taip važiavo į Herrsching a. Ammersee, paskui sakė, kad tai buvo „įdomi patirtis, bet antrą kartą skrisčiau“.
Kaip dėl COVID ar kitų apribojimų? Ar vis dar yra kokių nors reikalavimų?
Šiuo metu (na, dabar kai rašau) – nieko nėra. Bet per pandemiją buvo cirkas. Vairuotojai turėjo turėti testus, kai kur neįleido į šalis. Dabar viskas atsipalaidavę. Bet visada patikrinkit prieš kelionę, nes taisyklės keičiasi. Vokietija kartais įveda vietinius reikalavimus. Herrschingas, kaip ir visa Bavarija, klauso Berlyno, bet kartais landai priima savo taisykles. Aš visada prieš reisą patikrinu RKI (Robert Koch Institut) puslapį, nors vokiškai nelabai moku, bet Google Translate gelbsti.
Ką daryti, jei persigalvojau ir noriu dalį daiktų palikti sandėlyje?
Normali praktika. Daug firmų turi sandėlius Lietuvoje arba Vokietijoje. Galit palikti mėnesiui ar dviem, kol įsirengsit namą Herrschinge. Kainuoja papildomai, bet nedaug – gal 20-30 eurų už kubinį metrą per mėnesį. Tik būtinai pasirašykit sandėliavimo sutartį, nes kitaip jūsų daiktai gali atsidurti bendrame angare, kur neaišku, kas už ką atsako. Aš pats turiu mažą sandėliuką, bet sąžiningai sakau – jei daug daiktų, geriau naudotis didesniais Selfstorage tinklais.
Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos man nepasako?
Oi, visada klauskit apie kelių mokesčius (Maut), keltus, papildomus nešimo mokesčius. Kartais būna, kad sutari 1500 eurų, o paskui atsiranda +100 už Maut, +50 už sunkesnį daiktą, +150 už laiptus. Ir gaunasi 1800. Geros firmos iš karto įskaičiuoja viską į kainą. Aš visada sakau: „Galutinė kaina, viskas įskaičiuota, išskyrus jei atsiranda papildomas taškas arba laukia neįprastos sąlygos“. Reikalaukit raštiškos sąmatos, o ne žodinės. Nes žodis prieš pinigą – silpnas.
Baigiamasis žodis
Na, tiek tų klausimų. Kraustymas į Herrsching a. Ammersee nėra raketų mokslas, bet nėra ir pasivaikščiojimas parke. Svarbiausia – neskubėkit rinktis vežėjo, nepasirašykit nieko neperskaitę, ir visada turėkit atsarginį planą. Tas ramus kampelis prie ežero tikrai vertas pastangų, bet kol jūsų mėgstamiausia kėdė atvažiuoja sveika, reikia trupučio sėkmės ir daug sveiko proto. Jei ką – skambinkit, aš vis dar pakeliu ragelį. Net jei kartais ir ne iš pirmo karto.