Kraustymas į Harsefeld: ką realiai reikia žinoti prieš kraunant daiktus

Na, klausykit. Jeigu jūs skaitot šitą tekstą, tikėtina, kad jau turit bilietą į Vokietiją arba bent jau rimtai svarstot apie persikraustymą į tą pusę. Harsefeldas. Mažas miestelis netoli Hamburgo. Atrodo ramu, tvarkinga, bet kol čia atsidursit su visom savo šešiolikos metų sukauptom šmutkėm, teks praeit ne vieną ratą. Aš jau dvidešimt metų sukuosi pervežimuose, tai mačiau visko – nuo verkiančių klientų iki visiškai dingusių dėžių. Papasakosiu, kaip atrodo tikras kraustymas į Harsefeld, be pagražinimų.

DUK – arba klausimai, kurių manęs klausiat dešimtą vakaro per messengerį

Ar tikrai reikia tų popierių, ar čia tik gąsdina?

Klausimas geras. Ir atsakymas paprastas – taip, reikia. Jeigu vežatės tik asmeninius daiktus, senus, naudotus, ir kraustotės visam laikui, tada jokių muito mokesčių nėra. Bet reikia įrodyt, kad jūs tikrai persikeliat gyventi. Ne šiaip savaitgaliui. Aš visad sakau klientam – pasiimkit Anmeldung (registracijos) lapą, darbo sutartį arba vaiko mokyklos pažymą. Vieną kartą klientas atvažiavo tik su nuomos sutartim, tai Vokietijos pusėj mulkino porą valandų. Ne todėl, kad blogi, o todėl, kad biurokratija. Turėkit viską, kas įrodo, jog jūsų gyvenimo centras dabar yra Harsefeldas, o ne Vilnius.

O jeigu aš vežu ir naują televizorių, dar dėžėj?

Va čia jau kita kalba. Nauji daiktai, ypač brangūs, su čekiais – gali užkliūti. Jei televizorius pirktas prieš porą savaičių, muitas teoriškai gali būti pritaikytas. Aš nesu muitininkas, negaliu šimtu procentų pasakyt, bet patirtis rodo, kad geriau tokius daiktus išpakuot, išimt iš dėžės, gal net prijungt ir “pasendint” vizualiai. Žinau, skamba idiotiškai, bet vežant daiktus į Harsefeldą, geriau būti per daug atsargiam, negu po to aiškintis, kodėl čia vežatės visiškai naują “Samsung” dėžėje. Vienas pažįstamas vežėjas pasakojo, kad klientui teko susimokėt kelis šimtus eurų muito už visiškai naują dviratį, nors šiaip visa kita buvo seniena. Tai va.

Kiek realiai užtrunka kelionė iš Lietuvos?

Na, žiūrint iš kur. Iš Vilniaus iki Harsefeldo – realistiškai, apie 16–18 valandų su mikroautobusu ar fūra. Bet čia be poilsio. Legaliai vairuotojas turi ilsėtis, tai dažniausiai išvažiuojam anksti ryte, o kitą dieną pietų metu jau būnam vietoj. Aišku, būna kamščių prie Berlyno, būna darbų kelyje. Aš visad sakau klientui: planuokitės, kad daiktai atvažiuos kitą dieną po pietų, ne anksčiau. Niekad nežadi ryto, nes paskui skambina aštuoniasdešimt kartų: “kur jūs?”. O mes stovim prie Ščecino, nes ten kažkas apsivertė.

O kaip su baldais? Ar verta vežtis seną spintą?

Klausimas, kuris visad sukelia diskusiją. Jeigu spinta iš tikro medžio, sentimentali, močiutės palikimas – vežkit. Jeigu ten kokia “Ikea” plokštė, kurią galit nusipirkt Hamburge už 80 eurų – tikrai neverta. Pervežimo kaina skaičiuojama nuo tūrio, ne svorio. Tai ta spinta užims pusę mikroautobuso, o sumokėsit tiek, kiek kainuoja nauja. Aš visad siūlau pasiskaičiuot: jei daikto vertė mažesnė nei 200 eurų, o jis didelis – palikit Lietuvoj. Kraustymas į Harsefeld nėra pigus malonumas, tai kam vežti šlamštą, kurį galiausiai išmesit po metų?

Ar galiu pats susikrauti daiktus, o jūs tik vežat?

Žinoma, galit. Tik tada aš neatsakau, jei kas nors sudūžta. Čia ne grasinimas, o realybė. Jeigu jūsų supakuota lėkštė atvažiuoja į Harsefeldą skillus, aš galiu tik gūžčiot pečiais. Profesionalūs pakavėjai žino, kaip sukrauti, kad niekas nekabėtų, kad dėžė nesugriūtų. Jūs galit manyt, kad gerai supakavot, bet paskui ant Berlyno aplinkkelio duobių ta dėžė persikreipia, ir viskas – turim košę. Bent jau leiskit mūsų vyrams apžiūrėt ir perkrauti, jei ką.

Kiek kainuoja kraustymas į Harsefeld?

Na, čia jau priklauso. Bet sakykim atvirai – pigiai nebus. Jeigu kraustotės pilną butą, 2–3 kambarių, mikroautobusu, kaina gali svyruoti nuo 1500 iki 2500 eurų. Įskaitant pakavimą, išpakavimą, visą kelią. Jeigu tik kelias dėžes siunčiat, gal ir už 400–500 eurų kas nors paims, bet čia jau reikia derėtis ir ieškot, kas važiuoja ta kryptimi. Aš pats kartais imu mažesnius krovinius, jei turiu laisvos vietos fūroje. Bet kaina visad priklauso nuo tūrio, atstumo ir to, ar reikia nešt į ketvirtą aukštą be lifto. O Harsefelde, laimei, daug kur liftai yra, bet pasitaiko ir senų namų.

Kas bus, jei pamiršau deklaruoti kažką?

Būna. Kartą klientas pamiršo, kad bagažinėj turi senelio medžioklinį šautuvą. Nejuokauju. Tai va, su ginklais – atskira istorija, ten leidimai, deklaracijos. Su alkoholiu – irgi. Jei vežatės butelį vyno, niekas nesikabina. Bet jei rado dėžę su dvidešimt butelių viskio, gali kilt klausimų. Aš visad sakau: prieš kraustymą į Harsefeldą, atsidarykit kiekvieną dėžę ir pagalvokit – ar čia nėra ko nors, ko Vokietijos multinė nemėgsta? Geriau peržiūrėt namie, negu ant sienos.

O draudimas? Ar apsimoka?

Klausykit, aš nesu draudimo agentas, bet iš patirties – taip. Ypač jei vežat ką nors trapaus ar vertingo. Standartinis pervežėjo draudimas dažnai dengia tik eurus už kilogramą, kas yra juokinga, jei sudaužo jūsų antikvarinę vazą. Pasidomėkit papildomu krovinių draudimu. Viena mano klientė, kraustydamasi į Harsefeldą, apsidraudė pilnai, ir kai mes netyčia (na, ne mes, o krovėjas) išleido iš rankų dėžę su porcelianu, ji gavo normalią kompensaciją. O kita, kuri sakė “man nieko nenutiks”, verkė paskui virtuvėj.

Ar reikia mokėti PVM už pervežimo paslaugą?

Įdomus momentas. Jeigu jūs fizinis asmuo, privatus klientas, ir vežatės savo daiktus į Harsefeldą (t.y. į ES, bet kitą šalį), tai PVM mokamas Lietuvoje pagal lietuvišką tarifą. Jei jūs įmonė – tada jau kitos taisyklės, reikia žiūrėti, kur paslauga suteikta. Aš ne buhalteris, kartais pats susipainioju, bet visad sakau klientam – pasitarkit su savo buhaltere. Nes kai paskui VMI pradeda knistis, niekam neįdomu, ką aš čia pripasakojau.

Ar galima vežti augalus?

O, čia skaudi tema. Teoriškai – taip, bet praktiškai – nepatariu. Vokietija turi fitosanitarijos reikalavimus. Jeigu vežatės vieną vazoną su gėle, gal ir praeis. Bet jei vežat pilną paletę kambarinių augalų, galit užsiraut ant patikrinimo. Aš vieną kartą vežiau klientės didžiulį fikusą, tai jį apžiūrėjo taip, lyg būtų kokaino ieškoję. Nuo tada augalų stengiuosi neimti. Arba vežkitės savo rizika, įdėję į bagažinę, o ne į pervežimo fūrą.

Kaip ten, Harsefelde, su privažiavimu prie namų?

Klausimas praktiškas. Harsefeldas nėra koks Berlyno centras, ten gatvės ramesnės, daug kur yra normalūs privažiavimai, kiemai. Bet visad sakau – prieš išvažiuojant, atsiųskit foto. Kartą važiavom į Harsefeldą, klientas sakė “lengvai privažiuosit”, o ten realybėj – siaura gatvelė, medžiai, ir dar kaimyno BMW pastatytas taip, kad su fūra neįlįsi. Gerai, kad turėjom mažą mikroautobusą, bet ir tai teko nešt daiktus gerus penkiasdešimt metrų. Tai užtrukom ilgiau, ir kainavo daugiau. Visad atsiųskit foto arba video.

O jeigu aš pats važiuoju lengvąja, o daiktus siunčiu atskirai?

Būna ir taip. Tada jūsų daiktai važiuoja kaip dalinis krovinys. Tai pigiau, bet ilgiau. Gali užtrukti 3–5 dienas, kol surinksim, pakrausim, atvešim. Jei neskubat – geras variantas. Tik nepamirškit, kad Harsefelde kažkas turi būti, kas priims tuos daiktus. Nes jeigu jūs dar pakeliui, o mes jau vietoj – bus problemų. Aš prašau, kad visad būtų kontaktinis asmuo. Arba kaimynas, arba draugas. Nes stovėt prie namo su pilnu mikroautobusu ir laukt tris valandas – brangu ir nervina.

Ar tiesa, kad vokiečiai tikrina kiekvieną dėžę?

Ne, netiesa. Bet gali patikrinti. Viskas priklauso nuo to, kaip atrodot, kaip atrodo jūsų krovinys, ir kokią nuotaiką turi muitininkas. Aš per dvidešimt metų mačiau visko – nuo “pravažiuokit, net nežiūrim” iki “išimkit viską iš fūros”. Dažniausiai užtenka dokumentų: inventoriaus sąrašo, gyvenamosios vietos deklaracijos. Bet jei jūsų fūra purvina, numeriai neįskaitomi, o jūs nervinatės – gali kilt įtarimų. Būkit ramūs, tvarkingi, ir viskas bus gerai. Kraustymas į Harsefeldą nėra kažkoks nusikaltimas, bet biurokratija veikia.

Ar galiu vežti maistą?

Na, sausus produktus – makaronus, kruopas – vežkit, niekam neįdomu. Bet mėsą, pieną, dešras – nepatariu. Yra veterinariniai reikalavimai. Vieną kartą klientė susikrovė visą šaldiklį, tai pasienyje vos neprasidėjo cirkas. Gerai, kad buvo žiema ir viskas sušalę, bet vis tiek – neoficialiai pasakėm, kad čia asmeniniam vartojimui, ir kažkaip pralindo. Bet geriau nerizikuot. Harsefelde “Edeka” yra, maisto nusipirksit vietoj. Kam vežtis lietuvišką sūrį, kuris gali pražūt pakeliui?

Kaip su baldų surinkimu vietoje?

Mes siūlom ir surinkimą, ir išpakavimą. Bet kainuoja papildomai. Kartais klientas sako – “tai jūs tik atvežkit, aš pats susirinksiu”. Ir tada skambina vidury nakties: “o kur čia varžtai nuo spintos?”. Jei patys nesirenkat, tai bent jau pasižymėkit, kur ką įdėjot. Mes, profesionalai, žymim visas dėžes, visus varžtus sudedam į atskirus maišelius ir priklijuojam prie baldo. Tai va, jei kraustymą į Harsefeldą darot su mumis, viskas bus aišku. Jei patys – nepatingėkit pasižymėt.

O jeigu aš turiu gyvūnų?

Šunį, katę – vežkitės savo mašinoj. Ne pervežimo fūroj. Aš gyvūnų neimu. Čia ne zoologijos sodas. Gyvūnams reikia dokumentų, skiepų, čipų. Vokietija šitoj vietoj griežta. Jei vežatės šunį į Harsefeldą, pasidomėkit, ar jis turi pasą, ar galioja skiepai nuo pasiutligės. Viena šeima važiavo su savo rotveileriu, tai pasienyje jį tikrino ilgiau nei visą fūrą daiktų. Bet praėjo. Tik pasiruoškit.

Kaip greitai reikia užsakyti pervežimą?

Idealiai – prieš mėnesį. Ypač vasarą. Vasara – kraustymosi į Harsefeldą ir kitus Vokietijos miestus pikas. Visi nori važiuot, kai šilta, kai atostogos. Jei skambinat pirmadienį ir norit važiuot penktadienį – šansų mažai. Arba kaina bus kosminė, nes reikia skubiai ieškot laisvo vairuotojo. Planuokitės iš anksto. Aš visad turiu grafiką, bet kartais tiesiog nėra vietos, ir tada siūlau palaukt arba ieškot kitur. Nors kitur – irgi tas pats.

Ar pervežėjas gali padėti susirasti dėžes?

Taip, mes turim dėžių. Ir ne bet kokių, o specialiai pervežimams skirtų, storų, trijų sluoksnių. Ne tos iš maximos, kurios suplyšta vos pažiūrėjus. Bet dėžės kainuoja. Galit patys ieškot naudotų, bet tada aš neatsakau, jei jos subyrės. Geros dėžės – pusė sėkmės. Ir dar tas dalykas – neperkraukit dėžių. Geriau daugiau mažesnių, nei viena didžiulė, kurios negali pakelti net du vyrai. Nugara ne valdiška, ir Harsefelde liftas gali būti per siauras.

Kas, jei daiktai netelpa į vieną reisą?

Būna. Tada arba vežam dviem reisais (kas brangu ir ilgai), arba ieškom didesnės mašinos. Aš visad sakau – prieš užsakant, suskaičiuokit tūrį. Ne akimis. Nes “man atrodo, čia nedaug” dažniausiai reiškia “čia pilnas trijų kambarių butas, įskaitant sandėliuką balkone”. Geriau pasiimkit matuoklį ir paskaičiuokit kubatūrą. Arba atsiųskit foto, aš maždaug pasakysiu. Bet tiksliai niekad nežinosim, kol nepradėsim krauti.

Ar Harsefelde yra kur išmesti pakuotes po kraustymosi?

O, geras klausimas. Vokietijoj su šiukšlėm griežta. Jūs negalit tiesiog palikt kalno kartoninių dėžių prie konteinerio. Harsefelde yra atliekų surinkimo centrai, bet reikia žinot, kur ir kada dirba. Aš kartais pasiūlau klientam – jei norit, už papildomą mokestį išvežam ir pakuotes. Bet dauguma sako “aš pats”, o paskui skambina, kad kaimynas vokietis piktas, nes dėžės stovi prie gatvės. Tai geriau sutvarkykit iš karto.

Kaip su mokėjimu? Grynais ar pavedimu?

Kaip sutarsim. Aš dirbu legaliai, išrašau sąskaitas. Bet kartais klientas nori grynais – irgi galima, tik tada be čekio, be garantijų. Aš visad siūlau bent dalį pavedimu, kad liktų pėdsakas. Jei kas nors nutinka, turėsit įrodymą, kad sumokėjot. O jei mokat grynais ir paskui norit draudimo išmokos, gali kilt problemų. Čia jau jūsų reikalas. Bet sakau iš patirties – skaidrumas geriau visiem.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai ar vokiškai?

Vairuotojai – lietuviai. Dažniausiai angliškai truputį moka, vokiškai – nebent “danke” ir “bitte”. Bet to užtenka, kad išsikrautų daiktus. Jei jūs pats kalbat vokiškai – puiku, padėsit, jei kaimynas ką nors klaus. Bet šiaip Harsefelde žmonės ramūs, daug kas angliškai supranta. Didelių nesusipratimų nebuvo. Nebent vieną kartą, kai vairuotojas supainiojo gatvę, bet čia jau navigacijos kaltė, o ne kalbos.

Ar vežat ir automobilius?

Ne, aš asmeniškai – ne. Yra tam specialios autovežės. Bet jei klausiat, ar galima su savo daiktais vežtis ir mašiną – taip, kai kurios įmonės siūlo tą pačią fūrą daiktam, o gale – platformą automobiliui. Bet čia jau kita kaina, kiti leidimai. Aš to nedarau, nes per daug galvos skausmo. Bet jei jūs kraustotės į Harsefeldą ir norit vežtis savo “Audi” – ieškokit specializuotų vežėjų.

Kas būna, jei kelyje sugenda fūra?

Na, čia jau force majeure. Aš turiu techniškai tvarkingas mašinas, bet kartą buvo, kad prie Hanoverio sprogo padanga. Užtrukom šešias valandas, kol sutvarkėm. Klientas, aišku, nervinosi. Bet aš visad sakau – aš ne Dievas, gali nutikt bet kas. Svarbu, kad turim planą B: draudimas, pagalba kelyje, kontaktai. Jūsų daiktai nedings, bet gali vėluoti. Jei taip nutinka, skambinu iš karto, nepasuku uodegos. Geriau žinot tiesą, nei sėdėt Harsefelde ir spėliot, kur mes dingom.

O jei aš turiu pianiną?

Oho. Pianinas – atskira opera. Sunkus, trapus, reikia specialių diržų, kartais net krano, jei neįtelpa į liftą. Aš vežiau pianiną gal penkis kartus gyvenime. Į Harsefeldą – vieną. Tai buvo projektas: keturi vyrai, speciali platforma, ir dar derintojas vietoj laukė. Kaina buvo atitinkama. Jei turit pianiną, sakykit iš karto. Nes jei paskui, kai jau viskas sukrauta, ištrauksit iš po švarko tą faktą – nebus gerai.

Ar galima sustoti pakeliui, pvz., Lenkijoj, nusipirkti?

Juokaujat? Aišku, galima. Aš pats kartais sustoju prie kokių “Orimo” ar “Auchan”, jei klientas nori. Bet tik tada, jei vairuotojas turi laiko pagal darbo režimą. Ir jei fūra stovi saugoj aikštelėj. Negali palikt mikroautobuso su visu turtu prie kokio turgaus. Bet šiaip – taip, kavos, sumuštinių, degalų – visad sustojam. Per tiek metų žinau geriausias vietas tarp Kauno ir Harsefeldo. Kartais net klientą pavaišinu sumuštiniu, jei važiuoja kartu.

Ar sunku rasti Harsefelde būstą, į kurį kraustytis?

Na, čia jau ne mano sritis, bet kiek girdžiu iš klientų – nelengva. Miestelis mažas, paklausus, nes šalia Hamburgas. Bet kainos mažesnės nei Hamburge. Vieni klientai rado butą per dvi savaites, kiti ieškojo pusę metų. Tai va, prieš kraustymą į Harsefeldą, pirmiausia susiraskit, kur kraustysitės. Nes buvo atvejis, kai žmogus atvažiavo su visa fūra, o paaiškėjo, kad nuomos sutartis dar nepasirašyta. Tai stovėjom tris dienas aikštelėj ir mokėjo už prastovas. Nesąmonė.

Kas, jeigu aš nežinau tikslaus adreso, tik miestą?

Tada nevažiuojam. Kol nėra tikslaus adreso su pašto kodu, aš nejudinu nė piršto. Nes kitaip atvažiuojam į Harsefeldą, o jūs sakot “palaukit, dabar paskambinsiu savininkui”. Ir mes sukiojamės po miestelį, ieškodami gatvės, kurios pavadinimo neištariam. Buvo kartą, kai klientas užsakė pervežimą, o adresą atsiuntė naktį prieš išvažiuojant. Gerai, kad spėjom į navigaciją įsivest. Bet nervų kainavo.

Ką daryti, jei kaimynas Harsefelde skundžiasi dėl triukšmo?

Vokiečiai mėgsta ramybę. Ypač per pietų pertrauką (Mittagsruhe) ir po aštuonių vakaro. Jei kraustotės į Harsefeldą, perspėkit kaimynus. Arba bent jau pasistenkit nekelti triukšmo tarp 13 ir 15 valandos. Aš visad sakau vyrams – jei matot, kad vokietis žiūri pro langą, nusišypsokit ir pasakykit “Entschuldigung”. Kartais padeda. O jei pradeda rėkti – nesivelkit į diskusijas, dirbkit savo darbą. Bet jei policija atvažiuoja, būna nemalonu. Vieną sykį teko aiškintis, bet baigėsi gerai.

Ar pervežimo įmonė padeda su muito dokumentais?

Padeda, bet nepadaro už jus. Mes duodam šablonus, pasakom, ką pildyti. Bet jūsų atsakomybė yra teisingai deklaruoti. Aš negaliu žinot, ar jūs tikrai vežatės tik asmeninius daiktus, ar ten yra komercinis krovinys. Jei pameluosit – kaltė kris ant jūsų. Vieną kartą klientas “pamiršo” pasakyt, kad veža kelias dėžes naujų drabužių pardavimui. Tai muito poste užtrukom aštuonias valandas. Nuo tada prašau pasirašyti, kad deklaracija teisinga.

Ar yra prasmė draustis nuo vėlavimo?

Kai kurios kompanijos siūlo. Aš asmeniškai nesiūlau, nes gamta nenuspėjama. Bet jei jūsų kraustymasis į Harsefeldą yra dienos tikslumu suplanuotas (pvz., kitą dieną pradedat darbą), gal ir verta. Tada bent gausit kompensaciją už viešbutį, jei mes užtruksim parą. Bet čia jau skaitykit smulkiu šriftu. Draudimo kompanijos mėgsta išsisukti.

Baigiamasis žodis

Tai va, tiek tų klausimų. Ir dar būtų galima vartyti. Bet esmė paprasta: kraustymas į Harsefeldą nėra raketų mokslas, bet reikia galvos ant pečių. Pasiruoškit dokumentus, nevežkit šlamšto, susiplanuokit laiką, ir būkit atviri su vežėju. Aš pats visad sakau – geriau šimtą kartų paklaust prieš, nei vieną kartą verkt po. Harsefeldas laukia jūsų su savo ramiom gatvėm ir tvarkingais kiemais, tik nepridarykit kvailysčių pakeliui. Sėkmės.