Kraustymas į Handewitt: ką realiai reikia žinoti prieš kraunant daiktus

Na, jeigu jau skaitai šitą tekstą, tai tikriausiai arba jau nusprendei kraustytis į Handewitt, arba bent jau svarstai. Šitas miestelis, nors ir mažas, yra strategiškai patogioj vietoj – visai šalia Flensburgo, bet ramiau, ir iki Danijos sienos ranka pasiekiama. Per tuos dvidešimt su viršum metų, kiek užsiiminėju tarptautiniais pervežimais, esu matęs visko – nuo sklandžių persikraustymų, kur atrodo, kad visata susidėliojo, iki tokių, kur tiesiog norisi atsisėst ir užsirūkyt (nors jau seniai neberūkau). Šitas straipsnis nėra kokia nors reklaminė pasaka. Čia bus tiesiog praktiniai pamąstymai, atsakymai į klausimus, kurių manęs klausia klientai, kai skambina ir sako: „klausyk, reikia į Handewitt išsikraustyt, ką man daryt?“. Ir kartais aš net nežinau 100%, bet pasidalinsiu, ką žinau.

DUK apie kraustymąsi į Handewitt

Kodėl išvis rinktis Handewitt, o ne, tarkim, Flensburgą?

Žinokit, čia yra tas klausimas, kurį girdžiu gal ne kasdien, bet dažnai. Handewitt yra toks variantas, kai nori gyvent ramiau, turėt daugiau erdvės, gal net kokį namą su kiemu, bet kad darbas ar mokslai Flensburge būtų pasiekiami per 10–15 minučių su mašina. Nuoma ar nekilnojamojo turto kainos čia gali būti ženkliai draugiškesnės nei pačiam Flensburge, ypač centrinėj daly. Aišku, jei neturi mašinos, autobusai važiuoja, bet gyvenimo ritmas kitoks – labiau priemiestinis. Vienas klientas man sakė: „Nebenoriu gyvent ant asfalto, noriu, kad vaikas galėtų basas po žolę bėgiot.“ Tai va, Handewitt tą duoda.

Ar man reikia specialaus leidimo vežti daiktus į Vokietiją?

Ne, jokio specialaus leidimo tau, kaip privačiam asmeniui, nereikia, jeigu vežiesi savo asmeninius daiktus persikraustymo tikslais. Bet, ir čia yra didelis BET – jeigu veži kažką, kas gali būti palaikyta komerciniu kroviniu (tarkim, penkios naujos padangos, dvidešimt dėžių su naujais rūbais su etiketėm), tada jau gali kilt klausimų. Vieną kartą lenkų šeimą sustabdė ant sienos (nors sienos realiai nėra), nes vežėsi tris naujutėlius televizorius dėžėse. Muitinė pareikalavo įrodyt, kad čia asmeniniai daiktai, o ne perpardavimui. Tai čia tokia realistiška situacija – geriau turėk kažkokį sąrašą, nuotraukas, kad įrodytum, jei ką.

Kiek realiai kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Handewitt?

Šitas klausimas visada prasideda nuo „na, žiūrėkit...“. Kaina labai priklauso nuo tūrio, atstumo (aišku), bet ir nuo to, ar mes tilpsim į tavo gatvę su dideliu furgonu. Iš Vilniaus ar Kauno į Handewitt, su vidutinio dydžio 2–3 kambarių buto daiktais, kaina svyruoja tarp 1200 ir 2000 eurų. Bet jeigu turi tik kelis baldus ir dėžes, galima derėtis dėl mažesnio krovinio tarifo, kas galėtų būti apie 700–900 eurų. Čia kalbu apie profesionalų pervežimą su pakrovimu. Aišku, jei pats vairuoji išsinuomotą busą, sutaupysi, bet paskui skaudės nugarą.

Kaip greitai daiktai atkeliauja? Ar vežat tiesiogiai?

Paprastai, jeigu užsakymas yra pilnas (t.y., tik tavo daiktai mašinoj), važiuojam tiesiai. Iš Vilniaus į Handewitt – realistiškai, su vairuotojų poilsio pertraukom, užtrunka apie 1,5–2 paras. Jeigu krovinys mažas ir jungiam su kitais (dalinių krovinių principu, vadinamasis „groupage“), tada gali užtrukti iki 3–5 dienų, nes mašina dar renka krovinius Berlyne, Poznanėj ar dar kur. Visada sakau klientams: jeigu skubate, mokėkit už atskirą transportą. Jeigu ne – kantrybės. Aišku, būna ir vėlavimų... kartais dėl kamščių, kartais dėl to, kad vairuotojas susipainiojo su adresu (pasitaiko, esu žmogus, ne robotas).

Ar reikia pačiam būti vietoje, kai daiktai pakraunami?

Ne, nebūtinai, bet labai rekomenduoju. Kodėl? Nes kai tavęs nėra, viskas vyksta pagal mūsų vidinį inventorių, ir tada atsiranda tie nesusipratimai: „o kur ta vaza, kurią močiutė dovanojo?“ arba „čia tas stalas subraižytas buvo jau prieš kraunant ar mes padarėm?“. Jeigu negali būti, skirk patikimą žmogų – kaimyną, draugą. O jei tikrai nieko nėra, mes darom foto fiksaciją prieš pakrovimą. Bet vis tiek nervų kainuoja.

Kokie dokumentai reikalingi vairuotojui kirsti sieną?

Vairuotojui, profesionaliam vežėjui, reikia CMR važtaraščio, kuriame surašytas krovinys. Tau, kaip klientui, reikia pasirūpint, kad būtų aiškus sąrašas daiktų (bent jau pagrindinių) anglų ar vokiečių kalba. Nereikia jokių notarinių patvirtinimų, užtenka paprasto Excel failo atspausdinto. Bet, vėlgi, patirtis rodo – jeigu vežatės antikvarinius baldus, galbūt verta turėti jų įsigijimo čekius ar nuotraukas, kad nekiltų klausimų, ar ne kultūros vertybės.

Ar jūs supakuojate daiktus, ar man pačiam reikia?

Priklauso nuo to, kokią paslaugą perki. Mes siūlom pilną pakavimo servisą – atvažiuojam su dėžėm, burbuliniu plėveliu, specialiom antklodėm baldams. Bet kaina atitinkamai didesnė. Dauguma klientų, taupydami, patys susipakuoja smulkius daiktus, o mes paimam baldus, buitinę techniką. Tik, būkit geri, nenaudokit tų juodų šiukšlių maišų drabužiams – jie plyšta, ir paskum turim rūbų išmėtytų po visą furgoną. Vieną sykį taip buvo, tai vairuotojas sakė jautėsi kaip sendaikčių turguj.

Kas, jeigu mano baldai netelpa į naujus namus Handewitte?

O, čia klasika. Žmonės dažnai perka namus ar butus Handewitte, turėdami senus baldus iš didelio namo Lietuvoj. Ir tada – bam – vokiškas namas su mažesnėm durų angom, siauresniais laiptais. Yra buvę, kad teko pianiną kelt per balkoną su kranu (taip, Handewitte irgi yra kranų nuomos). Patarimas: prieš kraustantis, būtinai pasimatuokit durų angas, laiptinės posūkius. Jei netelpa, mes galim rekomenduot vietinius meistrus, kurie išardo ir surenka baldus iš naujo.

Ar vežate ir automobilius?

Taip, vežam, bet autovežiu arba platforma. Ne furgone su sofom – nes tai pavojinga ir draudimas nedengia. Kaina vežant auto į Handewitt iš Lietuvos yra apie 600–900 eurų, priklausomai nuo to, ar mašina važiuoja pati, ar reikia kraut. Kartais klientai klausia: „gal galiu prikraut daiktų į mašinos bagažinę?“ – ne, draudimo taisyklės to neleidžia, nors aš suprantu tą norą sutaupyt.

Draudimas – ar jis tikrai veikia, jei kas nors sudužta?

Veikia, bet su sąlygom. Mes turim bazinį CMR draudimą, kuris padengia nuostolius pagal krovinio svorį (kas yra labai mažai – pvz., už 100 kg sumokės gal 200 eurų, nors ten buvo tavo 2000 eurų vertės televizorius). Todėl visada, girdi, VISADA siūlau papildomą krovinio draudimą pagal deklaruotą vertę. Jis kainuoja papildomai, bet kai vežėm stiklinį stalą už 3000 eurų, ir jis atvažiavo sveikas, klientas džiaugėsi, kad apsidraudė. Nes jei būtų sudužęs... būtų verkęs.

Ar jūs padedate išsikrauti Vokietijoje, ar tik atvežat?

Pilnas servisas – tai pakrovimas, pervežimas, iškrovimas ir net elementarus baldų sustatymas į nurodytas vietas. Bet, dėmesio, mes nesurenkam IKEA baldų ir nejungiam skalbyklių. Tam reikia vietinių meistrų. Mes tik pastatom, kur reikia. Jei norit tik atvežimo iki durų („kerbside delivery“), tada kaina mažesnė, bet jūs patys turėsit tampytis.

Kaip su mokėjimais? Ar galima grynais?

Grynais galima, bet iki tam tikros sumos – Vokietijoje, o ir Lietuvoje, yra limitai. Sąskaitos faktūros yra normalus dalykas. Dauguma klientų perveda pinigus prieš išvykstant mašinai arba dalį prieš, dalį po. Pasitaikė kartą, kad klientas „pamiršo“ pervest likutį, ir aš turėjau skambint, primint... nesmagus reikalas. Tai dabar visada primenu: sutartis yra sutartis, o žodinis susitarimas – tik tol, kol viskas gerai.

Ar galima vežti augalus į Handewitt?

O, čia slidus klausimas. Teoriškai, ES viduje galima vežti kambarinius augalus asmeniniam naudojimui. Bet Vokietija turi griežtus fitosanitarinius reikalavimus. Jei vežatės vieną fikusą, greičiausiai niekas nesustabdys. Bet jei vežatės visą šiltnamį... tada jau reikia sertifikatų. Aš nesu botanikas, bet vieną kartą klientė vežėsi didžiulę monstera, ir ant sienos muitininkas tik šyptelėjo – nieko nesakė. Bet rizika yra, ir aš už ją neatsakau.

Koks tas Handewitt? Ar ten yra gyvenimas, ar tik miegamasis rajonas?

Na, aš nesu ten gyvenęs, tik daug kartų pravažiavęs ir kalbėjęs su klientais. Handewitt yra ramus, švarus, žalias. Yra keli prekybos centrai (pvz., garsusis Scandinavian Park, kur net danai apsipirkinėja), mokyklos, darželiai. Bet naktinio gyvenimo nėra – tam važiuojama į Flensburgą. Vienas klientas juokavo: „čia po 20 valandos net šunys loja tyliau“. Tai jei nori veiksmo, gal ne tau.

Ką daryti, jei persigalvojau dėl kai kurių daiktų jau po pakrovimo?

Būna. Skambina klientas: „klausyk, tą seną spintą palikit, nenoriu vežt“. Jei dar neišvažiavom, galim iškraut, bet tai kainuos papildomą darbą. Jei jau kelyje – tada jau vežam. Galim pasiūlyt utilizavimo paslaugą Vokietijoje, bet ten brangiau nei Lietuvoj. Geriau apsispręst prieš pakrovimą. Aišku, aš pats kartais nežinau, ko noriu, tai suprantu žmones.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai, vokiškai?

Pagrinde angliškai, kartais rusiškai, lenkiškai. Vokiškai – minimaliai. „Links“, „rechts“, „danke“, „bitte“. Bet to užtenka iškraut daiktus. Jei reikia derinti sudėtingus dalykus su vokiečių kaimynais ar namo administratorium, geriau turėk savo vertėją arba pats dalyvauk. Vieną kartą vairuotojas bandė paaiškint, kad reikia užblokuot parkingą, tai vos neapsiriko dėl kalbos barjero.

Kaip dėl baldų išardymo ir surinkimo?

Mes galim išardyt, bet nesurenkam. Turim įrankius, atsukam kojeles nuo sofų, nuimam duris nuo spintų, kad tilptų. Bet surinkimas – čia jau jūsų reikalas. Yra Handewitte ir aplinkui nemažai meistrų, kurie už valandinį atlygį gali tą padaryt. Tik, aišku, derinkitės iš anksto, nes geri meistrai užimti.

Ar yra dalykų, kurių jūs išvis nevežate?

Taip. Pavojingos medžiagos – benzinas, dujų balionai, dažų skiedikliai. Ginklai. Gyvūnai (reikia specializuotų vežėjų). Labai greitai gendantys maisto produktai, nebent turit šaldytuvą ant ratų. Ir šiaip, šiukšlės. Nors kartą klientas prašė pavežt seną akvariumą su vandeniu... atsisakėm, nes įsivaizduokit, kas būna stabdant.

Kada geriausia kraustytis į Handewitt?

Vasara, aišku. Nuo gegužės iki rugsėjo. Žiemą Vokietijos šiaurėj slidu, tamsu, ir iškrovimas per sniegą nėra malonumas nei jums, nei mums. Bet kainos vasarą didesnės – paklausa. Jei norit sutaupyt, ankstyvas pavasaris ar vėlyvas ruduo – geras kompromisas. Tik venkit Kalėdų laikotarpio, nes tada visi vežėjai užsikimšę siuntom.

Kaip rasti patikimą vežėją kraustymuisi į Handewitt?

Nežiūrėkit tik į kainą. Žiūrėkit į atsiliepimus, bet ne aklai – visi turim po vieną nepatenkintą klientą. Klauskit, ar turi CMR draudimą, ar turi patirties būtent su Vokietija. Paklauskit, koks bus tikslus terminas. Jeigu sako „per savaitę“, o jūsų krovinys mažas – greičiausiai jungtinis. Jeigu sako „per 2 dienas“ – tikriausiai tiesioginis. Aš pats visada sakau: skambinkit, pakalbėkit. Jei žmogus telefonu atrodo pavargęs ir nuoširdus – tikėtina, kad jis tikras vežėjas, o ne ofiso vadybininkas su skriptu.

O jeigu aš pats išsinuomoju busą ir važiuoju?

Šitą variantą matau vis dažniau. Jaunimas, studentai. Pigu, nuotykinga. Bet nepamirškit kelių mokesčių Vokietijoje, kuro kainų, keltų, jei per Klaipėdą-Kylį. Ir dar – jūsų laikas. Kraustytis pačiam per dvi šalis yra fiziškai sunku. Vienas bičas man pasakojo, kad sutaupė 500 eurų, bet paskui savaitę gydėsi nugarą. Tai va, pagalvokit, ar verta.

Kaip su daiktų saugojimu, jei dar neturiu kur kraustytis Handewitte?

Turim sandėlius Lietuvoj ir galim rekomenduot partnerius Vokietijoje. Kartais klientai išsinuomoja namą Handewitte, bet dar neturi raktų, o daiktus jau reikia išvežt iš seno buto. Tada vežam į sandėlį ir laikom, kol būsit pasiruošę. Kaina už saugojimą priklauso nuo tūrio – gali būti 50–150 eurų per mėnesį. Nėra tragedija.

Ar reikia deklaruoti daiktus Vokietijos muitinėje?

Jei vežatės iš Lietuvos, kuri yra ES, formaliai – ne. Bet jei turit daiktų, kurie atrodo kaip nauji, arba vežatės alkoholio, tabako (daugiau nei leistina norma asmeniniam naudojimui), tada gali būti klausimų. Asmeninio naudojimo norma – 800 cigarečių, 10 litrų stipraus alkoholio, 90 litrų vyno. Bet čia ne mano sritis 100% tiksliai, geriau pasitikslinkit oficialiai.

Kaip dėl tų žaliųjų zonų Handewitte? Ar sunku privažiuoti su dideliu furgonu?

Handewitt yra tvarkingas miestelis, bet ne visur. Yra senesnių gatvelių, kur medžiai žemai, ir mūsų aukštas furgonas tiesiog braukia šakas. Vieną kartą nulaužėm šaką... teko aiškintis su kaimynu, kuris labai mylėjo tą medį. Tai dabar visada prašom klientų: patikrinkit privažiavimą, ar nėra žemų šakų, siaurų posūkių. Jei yra – galim atvažiuot su mažesne mašina, bet tada reikia daugiau reisų.

Ar padedate susirasti pagalbininkus iškrovimui Handewitte?

Taip, turim kontaktų. Neoficialių, per rekomendacijas. Lenkai, lietuviai, net vietiniai vokiečiai, kurie uždarbiauja. Bet čia jau ne mūsų atsakomybė – mes tik duodam numerį. Jūs deratės tiesiogiai. Kartais tie pagalbininkai būna auksiniai, kartais – nelabai. Vienas dėdė atėjo su šlepetėm ir sakė, kad jam skauda kelį. Tai va, tokia realybė.

Ar galima vežti daiktus dalimis? Pvz., pradžioj lovą, paskui visa kita?

Galima, bet brangu. Kiekvienas atskiras reisas kainuoja atskirai. Jei turit tik vieną daiktą – siųskit per kurjerius (DPD, DHL), o ne per mus. Mes ekonomiškai apsimokam, kai yra bent pusė furgono krovinio. Nors, aišku, jei labai reikia – vežam ir vieną spintą, bet tada kaina bus kaip už pusę furgono, nes mes vis tiek turim važiuot tą atstumą.

Kas būna, jeigu vairuotojas suserga kelyje?

O, čia retas, bet realus scenarijus. Turim atsarginį planą – kolegos gali perimt krovinį. Bet tai užtrunka. Kartą vairuotojas apsinuodijo kažkur prie Berlyno, tai krovinys vėlavo parą. Klientas pyko, bet ką padarysi – force majeure. Aš asmeniškai skambinau, atsiprašinėjau, daviau nuolaidą kitam kartui. Nuo to niekas neapsaugotas.

Ar jūsų įmonė turi kokias nors akcijas nuolatiniams klientams?

Neoficialiai – taip. Jei jau antrą kartą kraustotės su mumis, visada numetu kokius 5–10%. Arba jei rekomenduojat mus draugam, o jie užsako, duodu jums nuolaidą kitam pervežimui. Bet čia toks žmogiškas faktorius, o ne kokia lojalumo programa. Aš nemėgstu tų programų, atrodo kaip prekybcentry.

Ko žmonės dažniausiai pamiršta, kraustydamiesi į Handewitt?

Pirma – adapterių elektros kištukams. Nors Vokietija ir Lietuva turi tą patį F tipą, bet kartais senesni namai Handewitte turi kitokius įžeminimo lizdus. Antra – dokumentų. Ne pasų, o būtent daiktų sąrašo, draudimo poliso kopijos. Trečia – atsuktuvų ir paprastų įrankių, kad galėtų atsisukt kojeles ar duris vietoj. Ir dar – kantrybės. Nes pirmos dienos naujam name visada chaotiškos.

Ar tiesa, kad Handewitte sunku rasti gerą internetą?

Na, čia jau ne mano sritis, bet klientai skundėsi, kad kai kur užmiestyje, Handewitt pakraščiuose, optinis internetas dar ne visur išvedžiotas. Vienas IT specialistas man sakė, kad teko naudot mobilų 5G modemą, kol atvedė laidą. Tai jei dirbat iš namų, pasidomėkit prieš perkant būstą. Aš pats to netikrinau, bet perduodu, ką girdėjau.

Kaip vyksta pats pakrovimo procesas? Ar galiu pats nurodinėti?

Gali ir turi. Aš visada sakau: jūs esat orkestro dirigentas, mes – muzikantai. Jūs žinot, kuri dėžė trapi, kuris baldas sentimentali vertė. Mes galim profesionaliai supakuot, bet be jūsų nurodymų galim supainiot prioritetus. Tik nedarykit to chaotiškai – geriau vieną kartą pasakykit: „štai šitą vežam paskutinį, nes reikės pirmą iškraut“, nei kas penkias minutes keiskit nuomonę. Keisti nuomonę normalu, bet tai lėtina darbą.

Išvada

Tai va, tiek maždaug galiu pasakyt apie kraustymąsi į Handewitt. Nėra čia jokio raketų mokslo, bet yra daug smulkmenų, kurios gali paverst gyvenimą arba sklandžiu nuotykiu, arba nervų karu. Handewitt yra gera vieta gyvent – ramu, žalia, arti visko. Bet persikraustymas į kitą šalį visada yra stresas, net jei atrodo, kad čia „tik“ pervežimas. Svarbiausia – planuokit, nepasikliaukit vien žodžiais, drauskit vertingus daiktus ir rinkitės vežėją, kuris atrodo kaip žmogus, o ne kaip ofiso robotas. Jei turit klausimų – skambinkit, pakalbėsim. Aš pats kartais dar pasimokau iš kiekvieno kraustymosi, nors atrodo, kad jau viską mačiau. Visada atsiranda kažkas naujo. Sėkmės jums ten, Handewitte.