Kraustymas į Hagen am Teutoburger Wald: ką žinoti prieš kraunantis, kad nenusviltum

Taigi, kraustymas į Hagen am Teutoburger Wald. Vien pavadinimas jau skamba solidžiai, ar ne? Tas „Teutoburger Wald“ – Teutoburgo miškas. Žinot, tas garsusis, kur romėnams kailį išdirbo. Dabar čia ramu, žalia, kalvota. Bet jei galvojat, kad persikraustymas čia bus kaip į kokį Berlyną ar Hamburgą – pamirškit. Čia viskas vyksta kiek kitaip, ramiau, bet su savais niuansais. Per dvidešimt metų darbo esu matęs visko: nuo ašarų, kai šeima netelpa į namą, kurį nusipirko per internetą nematę, iki idealiai suplanuotų pervežimų, kur viskas suvažiuoja minučių tikslumu. Šitas tekstas – ne reklaminis bukletas. Tai pokalbis apie tai, kas realiai laukia, kai nuspręsit kraustytis į Hagen am Teutoburger Wald.

DUK: nesumeluoti atsakymai apie kraustymąsi į Hageną

Kodėl išvis kas nors kraustosi į Hagen am Teutoburger Wald? Gi ne metropolija

Žinokit, čia traukia du dalykai: gamta ir kaina. Hagenas yra Osnabriuko pašonėj, bet pats miestelis ramus. Daug kas dirba Osnabriuke, o gyvena čia, nes nuoma ar namo pirkimas gerokai pigesnis. Plius, jei turit vaikų ar šunų – erdvės daugiau. Bet jei jūsų svajonė – naktinis gyvenimas ir kasdienis latte su migdolų pienu ant kampo, teks važinėti. Čia ramybės oazė, ir žmonės to sąmoningai ieško.

Ar ten normalūs keliai? Su vilkiku privažiuot prie namo – nesąmonė ar realu?

Klausimas į temą. Hagen am Teutoburger Wald – ne koks Alpių kaimelis, bet yra vietų, kur siauroka. Ypač senesnėj daly, prie tų tradicinių fachverkinių namų. Jei jūsų naujas namas yra kokiam nors šlaite ar siauroj gatvelėj, didelis vilkikas (18 metrų) gali ir neįsitekti. Būna, tenka iškrauti į mažesnę mašiną. Visada, kartoju, visada prašau klientų nusiųsti foto ar video iš vietos. Nes kai vilkikas atvažiuoja ir negali apsisukti – čia jau ne juokai, o papildomi pinigai ir laikas.

Kiek maždaug kainuoja kraustymas į Hagen am Teutoburger Wald iš Lietuvos?

Na, čia jau priklauso nuo tūrio. Bet imkim standartą – 3 kambarių butas, apie 30-35 kubai. Iš Vilniaus ar Kauno, su pilnu pakavimu, kaina bus tarp 1800 ir 2600 eurų. Jei vežat tik kelis baldus, dalinė krova (grupinis pervežimas) – galit sutilpti ir į 700-900 eurų. Bet dalinės krovos minusas – laukimas. Jūsų daiktai gali atvažiuoti po savaitės, o gal ir po dviejų. Pilna krova – brangiau, bet jūsų daiktai važiuoja tiesiai, niekur nekraustomi pakeliui. Aš visad sakau: jei nervai brangesni už pinigus – imkit pilną.

O kaip su muito mokesčiais? Vokietija gi, ES, bet vis tiek bijau

Ir teisingai bijot, nors ir nereikia. Vokietija – ES, jokių muito mokesčių nėra. Bet jei vežatės alkoholio, cigarečių – yra limitai. Bet čia ne muito reikalas, o akcizo. Jei vežatės 20 butelių vyno – niekam neįdomu. Jei 200 litrų – jau komercinė partija, ir gali kilti klausimų. Buitiniam kraustymuisi taisyklės paprastos: daiktai turi būti naudoti, jūsų asmeniniai, ir ne senesni nei 6 mėnesiai nuo pirkimo (teoriškai). Praktiškai? Niekas netikrina jūsų sofos pirkimo datos, nebent vežatės visiškai naują virtuvę supakuotą dėžėse. Tada jau įrodinėkit, kad čia ne verslas.

Kada geriausias metas kraustytis į Hagen am Teutoburger Wald? Žiemą bijau, kad slidu

Geriausias metas – pavasaris arba ankstyva vasara. Gegužė, birželis. Kodėl? Nes žiema šitam regione gali būti klastinga. Ne tiek sniego, kiek to ledo ir drėgmės. Hagenas yra prie Teutoburgo miško, reljefas kalvotas. Atmenu vieną kraustymąsi į Hagen am Teutoburger Wald gruodį – vilkikas ant plikledžio į kalniuką neužvažiavo. Prastovėjom tris valandas, kol atvažiavo traktorius. Nenoriu jūsų gąsdinti, bet žiema reikalauja lankstumo ir papildomo biudžeto nenumatytiems atvejams.

Ar įmonė turi turėti kokį nors specialų leidimą vežti į Vokietiją?

Bet kuri normali transporto įmonė turi turėti Europos Sąjungos licenciją tarptautiniams pervežimams. Čia ne koks popiergalis iš savivaldybės. Jei samdot mažą firmą, kuri dirba tik Lietuvoj, ir jie sako „ai, nuvešim, nesijaudink“ – bėkit nuo tokių. Nes jei sustabdys kelyje Vokietijos BAG (tai jų transporto inspekcija), baudos kosminės, o jūsų daiktai stovės areštinėj. Visada prašykit parodyti licencijos kopiją. Rimti vežėjai ją turi ir neslėps.

Kaip ten su parkavimu? Ar reikia užsakinėti vietą vilkikui iškrovimo dieną?

Vokietijoje su tuo griežtai. Jei jūsų naujas namas Hagen am Teutoburger Wald yra gyvenamajame rajone, o gatvė siaura, gali reikėti užsakyti laikiną parkavimo zonos sustabdymą (Halteverbotszone). Tai daroma per miesto administraciją (Ordnungsamt). Kainuoja apie 50-100 eurų, bet be to rizikuojat, kad vilkikas užstatys visą gatvę, kaimynai iškvies policiją, ir vietoj iškrovimo turėsit bėdų. Geros įmonės pačios tuo pasirūpina, bet visad verta pasitikslinti.

O jei aš pats susikraunu daiktus, o jūs tik vežat – ar pigiau?

Taip, pigiau. Kartais net 30-40% pigiau. Bet tada aš visada perspėju: jūsų supakuoti daiktai – jūsų rizika. Jei sudaužysit veidrodį, nes netinkamai suvyniojot, vežėjas neatsako. Mes, profesionalai, turim specialias dėžes, burbulinę plėvelę, kampus kartoninius. Ir svarbiausia – žinom, kaip sukrauti į mašiną, kad važiuojant niekas nejudėtų. Būna, žmogus pats susikrauna, o paskui vilkike viskas pradeda „vaikščioti“. Atvažiuojam, o ten spintos durys nukritusios. Sutaupė ant pakavimo, išleido ant remonto.

Per kiek laiko maždaug atvežat? Iš Vilniaus iki Hageno

Grynai vairavimo laikas – apie 16-18 valandų, priklausomai nuo maršruto per Lenkiją. Bet legaliai vairuotojas turi ilsėtis. Realiai, jei kraunam pirmadienį ryte, trečiadienį po pietų jau galim iškrauti Hagen am Teutoburger Wald. Kartais ir antradienį vėlai vakare, jei viskas sklandžiai ir be kamščių. Bet aš visad sakau klientams: planuokitės trečiadienį, o jei bus anksčiau – bus maloni staigmena. Geriau negu atvirkščiai.

Ar jūs įnešat baldus į vidų, ar paliekat prie durų?

Normalioj paslaugoj – įnešam, pastatom į nurodytą kambarį. Bet čia būna nesusipratimų. Vieni klientai galvoja, kad mes ir lovą surinksim, ir spintą sumontuosim. Standartinis pervežimas – tai transportavimas, įnešimas, pastatymas. Surinkimas – jau atskira paslauga. Visad derinkit detaliai. Nes jei tikitės, kad atvažiuosim ir per dvi valandas visus baldus sustatysim, o mes tik atvežėm ir pastatėm dėžes – bus nusivylimas. Aš asmeniškai visad klausiu: „Ar jums reikia tik įnešti, ar ir surinkti?“ Kad paskui nebūtų ašarų.

Kaip dėl draudimo? Jei sudaužo mano senelio bufetą, ar atgausiu pinigus?

Čia opi vieta. Pagal CMR konvenciją (tarptautinę pervežimų sutartį), vežėjo atsakomybė yra ribota – kažkas apie 8,33 SDR už kilogramą. Jei jūsų bufetas sveria 50 kg, gausit gal 400 eurų, nors jis buvo neįkainojamas. Todėl visad siūlau papildomą krovinio draudimą. Jis nėra brangus – kokie 1-2% nuo deklaruotos vertės. Jei vežatės daiktų už 20 000 eurų, sumokėsit gal 200 eurų, bet miegosit ramiai. Nepatikėsit, kiek kartų žmonės sako „ai, man nieko nenutiks“, o paskui verkia, kai vežant subraižo pianiną.

O jei aš turiu augintinį? Ar galit vežti ir mano labradorą?

Ne, gyvūnų mes nevežam. Tam reikia specialių sąlygų, ventiliacijos, dokumentų. Bet aš visad rekomenduoju: vežkitės patys savo mašina, arba samdykit specializuotą gyvūnų pervežimo tarnybą. Yra tekę vežti klientą, kurio katė visą kelią iš Lietuvos į Hagen am Teutoburger Wald važiavo jo automobilyje, ant galinės sėdynės, specialiam bokse. Sako, miauksėjo tik pirmą valandą, paskui užmigo. Bet šunys – kitas reikalas. Jiems stresas didesnis.

Kaip ten, Hagen am Teutoburger Wald, su kalba? Ar susikalbėsiu angliškai?

Susikalbėsit, bet nenustebkit, jei senesni kaimynai ar vietiniam „Bauhaus“ (statybinių prekių pardėj) darbuotojai kalbės tik vokiškai. Čia ne Berlynas. Jaunimas angliškai moka, bet rekomenduoju bent elementarius vokiškus žodžius išmokti. „Guten Tag“, „Danke“, „Wo ist die Apotheke?“ – elementaru, bet padeda. Kai kraustėm vieną šeimą, kaimynas atėjo ir vokiškai pradėjo aiškinti, kur konteineriai stovi. Klientas nieko nesuprato, aš vertėjavau. Juokinga buvo, bet ir pamokanti situacija.

Ar tiesa, kad Vokietijoj reikia mokėti mokestį už kiekvieną televizorių?

O, čia gera tema. Taip, vadinamasis Rundfunkbeitrag – radijo ir TV mokestis. Apie 18 eurų per mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar turit televizorių, ar ne. Kai tik užsiregistruosit gyvenamąją vietą (Anmeldung), po kelių savaičių gausit laišką. Nemanykit, kad išvengsit. Jie labai atkaklūs. Vienas klientas galvojo, kad čia scam, ignoravo, o po metų gavo priminimą su delspinigiais. Taip kad įsirašykit į biudžetą.

Kur ieškoti būsto nuomai Hagen am Teutoburger Wald? Ar sunku rasti?

Nelengva, bet įmanoma. Populiariausios svetainės – Immobilienscout24, Immonet. Bet konkurencija nemaža, nes daug kas nori gyventi arčiau gamtos. Patarimas iš patirties: rašykit vokiškai, mandagiai, prisistatykit kas esat, ką dirbat. Vokiečiai nuomotojai mėgsta stabilumą. Jei parašysit angliškai vieną eilutę „I want this flat“, atsakymo nesulauksit. Ir dar – būkit pasiruošę pateikti Schufa (kredito istorijos) išrašą. Net jei jūs ką tik atvykot, galit gauti „Schufa“ pažymą, kad neturit įsiskolinimų Vokietijoje.

O jei aš noriu ne nuomotis, o pirkti namą? Ar įmanoma lietuviui?

Įmanoma. Bet biurokratijos daugiau nei Lietuvoj. Notaras (Notar) čia yra būtinas, jis tikrina viską. Procesas lėtas, užtrukti gali 2-3 mėnesius. Bet jei turit pinigų, problemų nėra. Vokietijos bankai paskolas duoda ir užsieniečiams, jei turit nuolatinį darbą ir leidimą gyventi. Pažįstu vieną lietuvį, kuris nusipirko seną mūrinį namą Hagen am Teutoburger Wald, restauravo ir dabar gyvena kaip pasakoj. Bet jis pats statybininkas, tai jam buvo hobis. Jei nesat pasiruošę renovacijai – žiūrėkit naujesnės statybos.

Ar ten yra lietuvių bendruomenė? Nenoriu jaustis vienišas

Oficialios, didelės bendruomenės nėra, bet lietuvių tikrai yra. Osnabriuke, už 15 minučių kelio, yra lietuviška katalikų misija, ten susirenka žmonės iš viso regiono. Šiaip Hagen am Teutoburger Wald – internacionalsenėjantis miestelis. Yra lenkų, rumunų, šiek tiek lietuvių. Bet jei ieškot draugų – teks įdėti pastangų. Vokiečiai šiaurėje nėra tokie atviri kaip pietuose. Draugystės užsimezga per darbą, vaikų darželius, sporto klubus. Ne per naktinius barus.

Kaip dėl darbo? Ar verta kraustytis į Hagen am Teutoburger Wald be darbo pasiūlymo?

Be darbo – rizikinga. Nebent turit santaupų ir konkrečią specialybę. Regionas ekonomiškai stabilus, bet darbo rinka specifinė. Daug logistikos, gamybos, žemės ūkio įmonių. Jei esat IT specialistas, dirbantis nuotoliniu būdu – tada jokių problemų, kraustykitės nors rytoj. Bet jei planuojat ieškotis darbo vietoje, be vokiečių kalbos bus sunku. Noriu būti atviras: mačiau žmonių, kurie atvažiavo su euforija, o po pusmečio grįžo, nes darbą rado tik sandėly už minimumą.

Ką būtinai turiu pasiimti, ko gal Lietuvoj nesugalvočiau?

Lietuviško maisto atsargų pirmam mėnesiui. Juoda duona, šaltai rūkyta dešra, grikių, varškės sūrelių. Vokietijoj yra rusiškų ar lenkiškų parduotuvių, bet Hagen am Teutoburger Wald jų nėra, teks važiuoti į Osnabriuką. Ir šiaip, kai pirmom dienom po kraustymosi į Hagen am Teutoburger Wald neturit dar virtuvės, o randat juodos duonos su sviestu – moralei padeda labiau nei bet kokia pica. Dar vienas klientas vežėsi šaldytų cepelinų. Juokinga, bet aš jį suprantu.

Ar jūs padedat išmuitinti, jei vežu ką nors specifinio?

Mes nesam muitinės brokeriai. Jei vežat standartinius namų apyvokos daiktus – jokių formalumų. Bet jei turit meno kūrinių, antikvariatą, ginklų (medžioklinių) – čia jau kita istorija. Tada rekomenduoju samdytis brokerį. Turėjom atvejį, kai žmogus vežėsi senovinį motociklą, kurį restauravo. Formalumas buvo minimalus, bet vis tiek reikėjo įrodyti, kad tai asmeninė nuosavybė, o ne komercinis importas. Tokiais atvejais geriau pasiruošti iš anksto.

O jei aš turiu mažai daiktų, gal geriau siųsti per kurjerius, o ne kraustymosi firmą?

Mažiems kiekiams – taip. Jei turit 5-6 dėžes, pigiau ir greičiau per DPD ar DHL. Bet jei yra bent vienas baldas – jau neapsimoka. Kurjeriai baldų neima, o jei ir ima, kaina kosminė. Ir dar – jie numeta prie durų, ir viskas. O kai jūs vienas bandot tą spintą į trečią aukštą be lifto įsinešti, tada ir ateina supratimas, kodėl verta mokėti profesionalams. Kraustymas į Hagen am Teutoburger Wald – ne tik daiktų pervežimas, bet ir jų įnešimas į vietą.

Ar galit paimti daiktus iš kelių vietų Lietuvoj? Pvz., dalis pas tėvus, dalis pas mane

Galim, bet tai papildoma paslauga. Kiekvienas papildomas pakrovimo adresas kainuoja. Ir laiko atžvilgiu – diena išsitęsia. Jei adresai skirtinguose miestuose – pvz., vienas Vilniuj, kitas Kaune – maršrutą derinam, bet logiška, kad tai brangiau. Visad sakau: pasistenkit viską suvežti į vieną tašką. Sutaupysit pinigų ir nervų. Buvo atvejis, kai klientas turėjo daiktų pas mamą Šiauliuose, pas ex Klaipėdoj, ir pas save Vilniuj. Kol viską surinkom, praėjo visa diena. Bet įmanoma, tik planuokitės biudžetą.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai ar lietuviškai?

Lietuviškai – savaime aišku. Angliškai – priklauso nuo vairuotojo. Jaunesni – taip, vyresni – su žodynu. Bet vokiškai – retas kuris. Todėl iškrovimo metu Hagen am Teutoburger Wald rekomenduoju, kad klientas būtų vietoje. Nes jei kaimynas vokiškai pradės aiškinti, kad vilkikas užstojo jo garažą, vairuotojas gali nesuprasti. Tada skambutis man, aš telefonu sprendžiu. Bet geriausia, kai klientas vietoje komunikuoja.

Kas bus, jei atvažiuosiu į Hagen am Teutoburger Wald, o mano namas dar neparuoštas? Pvz., remontas vėluoja

O, čia klasika. Būna. Tada yra keli variantai. Geriausias – laikinas sandėliavimas. Mes turim sandėlius Lietuvoj ir kartais Vokietijoj. Daiktai išlaikomi, kol jūs pasiruošiat. Kainuoja papildomai, bet bent jau daiktai saugūs. Blogiausias variantas – iškrauti į garažą ar pas kaimyną. Bet čia jau rizika: drėgmė, vagystė. Turėjom atvejį, kai klientas planavo, kad namas bus baigtas, o realiai nebuvo net grindų. Daiktus laikėm sandėly dvi savaites. Jis sumokėjo, bet išvengė chaoso.

Ar tiesa, kad Vokietijoj draudžiama triukšmauti per pietų pertrauką ir sekmadieniais?

Tiesa. Ir labai rimtai. Vadinamoji Mittagsruhe (pietų ramybė) – dažniausiai nuo 12 iki 15 val., ir sekmadieniais – visiška tyla. Jei pradėsit kraustytis sekmadienį, kaimynai iškvies policiją, ir bauda garantuota. Mes visad planuojam darbus darbo dienomis, vengiam ankstyvų rytų ar vėlyvų vakarų. Vokiečiai šiuo klausimu be kompromisų. Gerbiu, bet klientams iš Lietuvos kartais būna šokas.

Ką daryti su senais baldais, kurių nebenoriu vežtis? Ar galit išmesti?

Mes galim išvežti utilizacijai, bet Vokietijoj tai kainuoja. Yra specialūs atliekų surinkimo punktai (Recyclinghof), bet ten reikia patiems vežti. Ir ne viską priima nemokamai. Jei turit seną sofą, geriau pabandykit atiduoti per „eBay Kleinanzeigen“ (vokiškas skelbimų portalas) už dyką. Vokiečiai mėgsta nemokamus daiktus, atvažiuoja ir pasiima. Bet jei norit, kad mes išmestume – skaičiuokit papildomai. Ir dar – čiužiniai, elektronika – jų išmetimas ypač brangus.

Ar man reikia Vokietijoje sveikatos draudimo iš karto? Kaip tai susiję su kraustymusi?

Reikia. Ir kuo greičiau. Kai tik užsiregistruojat gyvenamąją vietą (Anmeldung), jūsų duomenys keliauja į sistemas. Be sveikatos draudimo negalėsite dirbti legaliai. Bet čia ne transporto klausimas, o gyvenimo. Aš visad jauniems klientams sakau: pirmas dalykas po kraustymosi į Hagen am Teutoburger Wald – eikit į Rathaus (rotušę) registruotis, o tada iškart į draudimo kasą (pvz., TK ar AOK). Nes jei susirgsit be draudimo, sąskaitos gąsdina.

Ar sunku priprasti prie gyvenimo mažame Vokietijos miestelyje po Lietuvos didmiesčio?

Priprantama. Bet pirmi mėnesiai – kultūrinis šokas. Parduotuvės užsidaro 20 val., sekmadienį viskas mirę. Ramybė, kurios jūs gal ir norėjot, iš pradžių gali slėgti. Viena klientė man sakė: „Aš nežinojau, kad tyla gali būti tokia garsi.“ Bet paskui priprato, dabar giria. Viskas priklauso nuo lūkesčių. Jei važiuojat dėl ramybės, gamtos, šeimos – Hagen am Teutoburger Wald yra tobulas. Jei važiuojat ieškodami veiksmo – klystat adresu.

Ką daryti, jei kraustymosi dieną lyja? Ar daiktai sušlaps?

Profesionalai turi tentus, plėveles, viską apsaugom. Bet jei liūtis – vis tiek sudėtinga. Stengiamės krauti kuo greičiau, baldus vyniojam į papildomą plėvelę. Bet būna, kad ir mes šlapi. Svarbiausia, kad klientas namie būtų pasiruošęs – grindys apsaugotos, kilimai nuimti. Nes šlapios pėdos ant baltų kilimų – negerai. Kartą kraustėm per tokią liūtį, kad atrodė, jog plaukiam, o ne kraustomės. Bet daiktai liko sausi, tik mes visi permirkę iki siūlo galo.

Ar jūs duodat garantiją, kad daiktai atvažiuos tiksliai tą dieną?

Aš niekada nežadu 100% tikslumo. Kodėl? Nes kelias ilgas: Lietuva, Lenkija, Vokietija. Gali būti kamščiai, avarijos, techniniai gedimai. Aš sakau: „Planuojam trečiadienį, bet realybė – plius minus viena diena.“ Jei įmonė žada tiksliai valandą – meluoja arba yra labai naivi. Transporte per 20 metų išmokau vieną dalyką: visad turėk planą B. Klientai, kurie tai supranta, gyvena ramiau.

Ar galima mokėti dalimis? Pvz., pusę dabar, pusę po iškrovimo?

Dažniausiai taip ir dirbam. 30-50% avansas prieš pakrovimą, likusi dalis – prieš iškrovimą arba iškrovimo dieną. Bet čia priklauso nuo įmonės. Kai kurios nori visko iš karto. Aš manau, kad mokėjimas dalimis yra teisingas – klientas jaučiasi saugiau, o mes turim motyvaciją viską padaryti gerai. Bet jei klientas atrodo rizikingas (būna, deja), tada prašom pilno apmokėjimo iš anksto. Nepatogu, bet irgi iš patirties.

Ar verta samdytis mažą pigią firmą, ar didelę brangesnę?

Mačiau tiek vienų, tiek kitų darbą. Maža firma gali būti super – jie lankstesni, asmeniškesni. Bet gali būti ir tragedija – vienas žmogus ir priekaba, be draudimo, be licencijos. Didelė firma – brangiau, bet jie turi infrastruktūrą, atsarginius planus. Aš patarčiau žiūrėti ne į dydį, o į atsiliepimus, rekomendacijas. Ir būtinai – sutartį. Jei įmonė nenori rašyti sutarties – net nekalbėkit. Rimtas kraustymas į Hagen am Teutoburger Wald prasideda nuo popieriaus, o ne nuo pažado telefonu.

Baigiamasis žodis

Kraustymas į Hagen am Teutoburger Wald nėra tiesiog taškas žemėlapyje. Tai gyvenimo pokytis. Čia nėra Berlyno tempo, bet yra kažkas, ko didmiesčiuose seniai neberasi – erdvės, tylos, tikro miško kvapo. Per tuos metus išmokau vieną dalyką: geras kraustymasis yra tas, po kurio jūsų daiktai stovi naujuose namuose, o jūs patys sėdit ant terasos, geriat arbatą ir galvojat – „vertėjo“. Ir nesvarbu, ar už lango lyja, ar šviečia saulė. Svarbu, kad jaučiatės namie. Sėkmės jums tame žaliame kampelyje.