Kraustymas į Gengenbach: ką realiai reikia žinoti prieš kraunantis daiktus

Gerai, klausykit. Kraustymas į Gengenbach – čia ne šiaip sau pervežimas į kitą miestą. Čia specifinis maršrutas, dažniausiai iš Lietuvos į Vokietijos gilumą, Badeno-Viurtembergo žemę. Pats Gengenbachas – toks mažas, bet tvarkingas miestukas prie Švarcvaldo, su tom siaurom gatvelėm, kur fūra vos pralenda. Dirbu šitam reikale jau virš dvidešimt metų, tai galiu papasakot ne iš vadovėlių, o iš to, ką matau kieme, telefone ir krovimo aikštelėse. Kartais viskas eina kaip per sviestą, o kartais – na, būna, kad ir pats susimąstai: „ką aš čia darau?“. Bet va, apie tai ir pakalbėsim. Be jokių pagražinimų.

DUK: realūs klausimai, kuriuos girdžiu iš klientų apie kraustymąsi į Gengenbach

Pats Gengenbach – kas čia per vieta ir kodėl ten kraustosi lietuviai?

Gengenbach yra toks ramus miestelis, gal kokios 11 tūkstančių gyventojų, bet labai išpuoselėtas. Turi tą garsųjį senamiestį su fachverkiniais namais, kur atrodo, kad laikas sustojęs. Lietuviai ten kraustosi dėl kelių priežasčių. Pirma – darbas. Netoli Ofenburgas, o ten logistikos centrų, gamyklų – nors vežimu vežk. Antra – gyvenimo kokybė. Trečia – kartais tiesiog šeimos reikalai, susituokia, persikelia. Važiuojant ten pirmą kartą, atrodo, kad į pasaką patenki, bet logistiškai – siauros gatvės, kalvotas reljefas, reikia planuoti iškrovimą atsargiai.

Kiek realiai kainuoja pervežti daiktus iš Lietuvos į Gengenbach?

Na, čia priklauso. Jeigu imi pilną fūrą, tarkim, iš Vilniaus ar Kauno, kaina gali būti tarp 1800 ir 2800 eurų. Bet čia ne galutinė kaina, nes visad atsiranda niuansų. Pvz., jei reikia papildomų krovėjų Vokietijos pusėje, tai plius 150–300 eurų. Jei įvažiavimas siauras ir reikia mažesnio autobusiuko tarpiniam pervežimui (perkrovimui) – dar prisideda. Aš visad sakau – geriau paskaičiuok su marža, nes tas „aha, tilpsim“ dažnai baigiasi papildomu reisu arba nervais vietoje.

Ar Gengenbach yra kokių nors specifinių apribojimų sunkvežimiams?

O, čia tai gera vieta. Senamiestyje kai kurios gatvės – tik lengviesiems automobiliams. Jei jūsų namas yra, tarkim, Hauptstrasse ar prie pat turgaus aikštės, tai su dideliu sunkvežimiu ten net nebandykit lįsti. Yra buvę, kad siunčiau vairuotoją, o jis paskambina: „bosas, aš čia kaip dramblys porceliano parduotuvėj“. Tada tenka ieškoti vietos didesnėje aikštelėje prie mokyklos arba pramoninėje zonoje ir organizuoti perkrovimą į mažesnę mašiną. Vokiečiai dėl to labai griežti – gali ir policiją iškviesti, jei užtvėrei eismą.

Kaip greitai galiu gauti pasiūlymą dėl kraustymosi į Gengenbach?

Normaliai, per kelias valandas. Aš pats stengiuosi atsakyti tą pačią dieną, nebent esu kelyje. Bet ką pastebėjau – žmonės kartais siunčia užklausas su tokiu tekstu: „reikia pervežti baldus, kiek kainuos?“. Nu, iš to aš nieko negaliu pasakyti. Reikia žinoti bent jau tūrį, adresą, aukštą, ar yra liftas. Kuo daugiau info duosi iš karto, tuo tikslesnį skaičių gausi. O jei parašai „viskas standartinis dviejų kambarių butas“ – jau galima orientuotis.

Ar vežate ir pavienes dėžes, ar tik pilnus namų ūkius?

Vežam ir pavienes, bet tada kaina už kubinį metrą bus didesnė. Logika paprasta – mašina važiuoja pilna ar pustuštė, vairuotojui, degalams, keltui ar autostrados mokesčiams – tas pats. Jei siunti tik 5–6 dėžes, geriau ieškok dalinių krovinių (grupinių siuntų). Mes patys kartais konsoliduojam kelis mažus užsakymus į vieną reisą, bet tada reikia laukti, kol susirinks pilnas krovinys. Čia toks kompromisas – arba greitai ir brangiau, arba pigiau, bet terminai „plaukiojantys“.

Kas atsitinka, jei mano baldai netelpa į vieną standartinį vilkiką?

Būna, būna. Žmonės galvoja, kad trijų kambarių buto daiktai tilps į vieną 90 kubų fūrą, o paskui – dar pianinas, dar trys dviračiai, dar šaldiklis iš rūsio. Ir prasideda: „gal dar tą spintą įspausim?“. Jei matom, kad netelpa, turim du variantus: arba ieškom papildomo transporto (kas brangu), arba dalį daiktų paliekam antram reisui. Yra buvę, kad klientas nusprendė dalį daiktų tiesiog atiduoti, nes antras reisas kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirmas. Realybė.

Ar reikia pačiam būti vietoje, kai daiktai pakraunami Lietuvoje?

Nebūtinai, bet labai rekomenduoju. Kodėl? Nes krovėjai – kad ir kokie geri – nežino, kuri dėžė su krištolu, o kuri su senais batais. Jei tavęs nėra, viską kraunam pagal standartą, bet jei kažkas dūžta – atsakomybė neryški. Be to, būna, kad žmogus pamiršta pasakyti: „štą spintą reikia išardyti, nes į laiptinę neišeis“. Jei esi vietoje, gali priimti sprendimus greitai. Jei negali – duodi raktus patikimam žmogui arba labai detalų planą. Bet idealu – būti pačiam.

Kokia situacija su parkavimu iškrovimui pačiame Gengenbach?

Vokietijoje su parkavimu griežta. Jei gyveni centre, reikia iš anksto užsakyti parkavimo vietą (Halteverbotszone) per savivaldybę arba specialią firmą. Kainuoja gal 30–80 eurų dienai, bet be to – rizikuoji bauda. Mes, kaip vežėjai, visad prašom, kad klientas tuo pasirūpintų. Nes jei atvažiuojam, o vietos nėra, stovim ant šaligatvio, tai Vokietijoje baudos prasideda nuo 80 eurų ir kyla greitai. Yra buvę, kad kaimynai iškvietė policiją per 10 minučių. Vokiečiai tvarką mėgsta.

Ar jūsų vairuotojai padeda išnešti daiktus, ar tik vairuoja?

Priklauso nuo sutarties. Standartiškai – vairuotojas atsakingas už krovinio saugumą kelyje, bet ne visada už pakrovimą/iškrovimą. Jei reikia pagalbos, mes samdom atskirus krovėjus arba deramės dėl pilno serviso. Bet būna, kad vairuotojas pats padeda, ypač jei užsakymas mažesnis. Tik reikia žinoti, kad po 8 valandų vairavimo jis gali būti pavargęs, ir tas „padėjimas“ bus toks simbolinis. Geriau iš anksto susitarti, kad atvažiuotų du žmonės – vairuotojas ir krovėjas.

Ar draudimas padengia viską, jei kas nors dūžta kelyje?

Čia slidus reikalas. Mes turim CMR draudimą, kuris privalomas tarptautiniams pervežimams. Bet jis dengia tik dalį – pagal svorį, ne pagal vertę. Jei veži brangų pianiną ar stiklinį stalą, reikia papildomo krovinio draudimo. Ir svarbu – jei pats supakavai prastai, draudimas gali atsisakyti mokėti. Esu matęs, kai žmogus televizorių apvyniojo tik paklode, o paskui rašė pretenziją. Nesąmonė. Pakuok normaliai, arba samdyk profesionalus.

Kiek laiko užtrunka pati kelionė iš Lietuvos į Gengenbach?

Vien tik vairavimas – apie 16–18 valandų, priklausomai nuo starto taško. Iš Vilniaus per Lenkiją, Vokietiją, iki pat Badeno-Viurtembergo. Bet realiai, su poilsiu, sustojimais, sienų (kurių nėra, bet yra patikros kartais), visa kelionė trunka apie 1,5–2 paras. Jei krauni ryte, iškrauni kitos dienos popietę. Kartais greičiau, jei du vairuotojai. Bet aš visad sakau – neskubinkit vairuotojo. Pavargęs vairuotojas ir krovinį sudaužys, ir pats į bėdą paklius.

Kas būna, jei Gengenbach adresas yra ant kalno, prie pat Švarcvaldo?

O, čia jau specifika. Kai kurie namai Gengenbach pakraščiuose yra prie siaurų, stačių keliukų. Žiemą – be sniego grandinių neįvažiuosi. Vasarą – šakos braižo fūros šonus. Yra buvę, kad teko palikti mašiną apačioje, prie bažnyčios, ir su mažesniu autobusiuku, beveik mikroautobusu, vežti daiktus į kalną. Tai papildomas laikas ir pinigai. Visad klausiu kliento: „ar ten normalus privažiavimas, ar reikia galvoti apie planą B?“. Geriau žinoti iš anksto.

Kaip vyksta atsiskaitymas? Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai dirbam su išankstiniu pavedimu – dalis prieš pakrovimą, likusi dalis prieš iškrovimą. Kartais, su patikimais klientais, galima ir po iškrovimo. Bet naujiems – tik išankstinis. Kodėl? Nes buvo atvejų, kai žmogus Vokietijoje sako: „oi, pamiršau piniginę, pervesiu rytoj“. Ir paskui prasideda žaidimai. Per dvidešimt metų išmokau – geriau aiškios taisyklės iš karto. Grynaisiais eurais irgi galima, bet suma turi būti deklaruota, nes didesnės sumos – jau finansų kontrolės reikalas.

Ar galima vežti augalus, vyną ar kitus specifinius daiktus į Vokietiją?

Augalus – atsargiai. Yra fitosanitariniai reikalavimai, kai kuriuos augalus reikia deklaruoti. Vyną – galima, bet jei daug, gali prikibti, kad komercinis kiekis. Buitiniam kiekiui – jokių problemų. Bet esu vežęs žmogui visą vyno rūsį, tai ten jau reikėjo dokumentų. Dėl maisto – irgi panašiai. Jei veži namų konservus, niekas netikrins. Bet jei pusė fūros dešrų – tai jau ne asmeniniai daiktai. Vokietijos muitinė kartais patikrina, ypač jei važiuoji per Šveicarijos pusę (nors Gengenbach toli nuo sienos, bet maršrutai būna skirtingi).

Ar jūsų įmonė turi patirties būtent su Gengenbach regionu?

Turim, ir nemažai. Per metus gal 5–6 reisus į tą rajoną padarom. Žinau, kad prie B33 greitkelio yra patogi aikštelė, kur galima palikti vilkiką nakčiai. Žinau, kad vietinis kranas (jei reikia kelti per balkoną) užsakomas per firmą iš Ofenburgo. Žinau, kad Gengenbach savivaldybėje reikia kreiptis į Bürgerbüro dėl parkavimo leidimų. Bet vis tiek, kiekvienas užsakymas – naujas. Nes kiekvienas namas ten skirtingas. Kartais atrodo, kad viską žinai, o paskui – bam, nauja situacija.

Koks minimalus daiktų kiekis, kad apsimokėtų vežti į Gengenbach?

Jei turi mažiau nei 10 kubų, galvok apie dalinį krovinį. Pilna mašina į Gengenbach apsimoka nuo maždaug 30–35 kubų. Viskas, kas mažiau – jau brangiau už kubinį metrą. Bet jei žmogus nori greitai ir patogiai, vežam ir 15 kubų, tik kaina atitinkama. Aš visad atvirai sakau: „žiūrėkit, ekonomiškai jums gal geriau palaukti, kol susirinks bendras reisas, bet jei skubu – mokam už greitį“. Ir tada klientas renkasi.

Ar tiesa, kad Vokietijoje reikia mokėti už kiekvieną papildomą sustojimą?

Ne visai. Bet jei maršrutas nukrypsta nuo tiesioginio kelio, taip, skaičiuojam papildomai. Pvz., jei reikia pakeliui užsukti į Varšuvą pasiimti dar vieną spintą – tai jau kitas laikas ir degalai. O jei kalbam apie sustojimus pailsėti – tai įskaičiuota į bendrą logistiką. Bet būna klientų, kurie nori, kad vairuotojas užsuktų į parduotuvę nupirkti vokiško alaus. Na, čia jau ne darbo reikalas, bet kartais sutariam draugiškai.

Kaip elgtis, jei Gengenbach name nėra lifto, o butas trečiame aukšte?

Tada skaičiuojam papildomas krovėjų valandas. Vokietijoje trečias aukštas – tai mūsų ketvirtas, nes jie skaičiuoja nuo Erdgeschoss (pirmo). Siauros laiptinės, senos medinės pakopos – reikia atsargiai. Krovėjai už tokią darbą ima daugiau, nes fiziškai sunku. Yra buvę, kad teko baldus kelti per balkoną su lynais, nes į laiptinę netilpo. Tai jau atskira operacija su alpinistine įranga. Bet Gengenbach senuose namuose tai – realybė.

Ar galima palikti daiktus saugojimui, jei butas dar neparuoštas?

Taip, mes turim sandėlį Lietuvoje, bet galim organizuoti ir saugojimą Vokietijoje, netoli Gengenbach, Ofenburge. Kainuoja apie 5–8 eurus už kubinį metrą per mėnesį. Jei daiktai stovi porą savaičių – nieko baisaus. Bet jei metus – jau geriau parduoti dalį ir nesaugoti. Turiu klientą, kuris paliko daiktus saugojime, o po metų pamiršo, ką ten turėjo. Atidarėm boksą – pusė senų žurnalų ir sulūžęs dviratis. Neverta.

Ar jūs pats, kaip savininkas, kartais važiuojate į reisus?

Kartais, bet vis rečiau. Anksčiau, prieš 15 metų, sėsdavau ir pats už vairo. Dabar labiau organizuoju. Bet kai būna sudėtingas užsakymas, pvz., labai brangūs baldai ar specifinis privažiavimas Gengenbach senamiestyje, galiu važiuoti kaip antras vairuotojas arba tiesiog prižiūrėti procesą vietoje. Tada klientas mato, kad ne šiaip įmonė, o žmogus, kuris atsako už savo darbą. Ir man pačiam ramiau.

Kokie dokumentai reikalingi vežant daiktus į Vokietiją?

Asmeniniams daiktams – jokių muitinės dokumentų, nes ES. Bet reikia krovinio važtaraščio (CMR), sąskaitos faktūros, kartais – daiktų sąrašo (packing list). Jei veži naudotus baldus – niekas neprikibs. Jei naujus, dar su etiketėm – gali paklausti, ar ne komercinis krovinys. Vairuotojas turi turėti visus mašinos dokumentus, leidimus. Ir svarbu – asmens dokumentus. Šengenas, bet kartais Vokietijos policija daro patikras greitkeliuose.

Ar būna problemų su kalba? Vairuotojai moka vokiškai?

Čia jautri vieta. Ne visi moka. Dauguma mūsų vairuotojų – lietuviai, lenkai, ukrainiečiai. Angliškai susikalbam, vokiškai – minimaliai. Bet Gengenbach vietiniai dažnai kalba tik vokiškai, ypač vyresni. Tada gelbėja telefonas su vertėju arba klientas, kuris jau gyvena ten ir gali pabendrauti. Jei klientas ne vietoje, o reikia derinti su kaimynu ar namo valdytoju – būna nesusipratimų. Kartą vairuotojas supainiojo „links“ ir „rechts“, ir dėžes nunešė į kaimyno butą. Juokinga dabar, bet tada – nervai.

Kaip užsakyti jūsų paslaugas? Koks procesas?

Paskambinkit, parašykit į WhatsApp arba email. Aš pats arba administratorė atsakysim. Pirmiausia – pokalbis: kas, iš kur, kur, kada, kiek. Tada aš duodu preliminarią kainą žodžiu. Jei tinka – prašau foto ar video daiktų. Tada tikslinam kainą raštu. Sutartis, sąskaita, avansas. Tada derinam datą. Viskas paprasta, be jokių komplikacijų. Kartais žmonės nustemba, kad nėra jokios programėlės ar platformos. Sakau – man svarbiau žmogiškas kontaktas, o ne sistema. Nors, pripažinsiu, kartais pamirštu persiųsti tą sutartį laiku (pataisau: dabar jau turim šabloną, tai greičiau).

Kas būna, jei vairuotojas pavėluoja dėl kamščių ar oro sąlygų?

Būna. Ir tada skambinu klientui iš karto. Stengiamės pranešti, kai tik matom, kad vėluosim daugiau nei valandą. Vokietijoje kamščiai prie Frankfurt ar Karlsruhe – dažni. Žiemą – sniegas, ypač kalnuotose vietose prie Gengenbach. Esam turėję atvejį, kai dėl ledo ant A5 autostrados stovėjom 4 valandas. Klientas laukė, bet mes nuolat buvom ant ryšio. Svarbiausia – nebūti „duchui“ ir nepranykti. Žmonės supranta, jei bendrauji.

Ar verta draustis pilnai, ar užtenka bazinio CMR?

Aš visad rekomenduoju pilną krovinio draudimą, ypač jei veži baldus už 10–20 tūkstančių. Bazinis CMR – tai juokas. Ten kompensacija už kilogramą, o ne už tikrą vertę. Jei sudaužys unikalų stalą, gausi gal 50 eurų. Pilnas draudimas kainuoja apie 1–2% nuo deklaruotos vertės. Ramybė kainuoja. Bet, tiesą sakant, dauguma klientų sako: „ai, nieko nebus“. Ir dažniausiai nieko nebūna. Bet kai būna – tada jau verkia. Aš ne draudimo agentas, bet patirtis sako – geriau apsidrausti.

Ar vežate motociklus, automobilius kartu su namų daiktais?

Motociklą – taip, jei jis telpa į fūrą su baldais. Reikia tik gerai pritvirtinti, turim specialius diržus. Automobilį – jau kita istorija. Tam reikia autovežio arba priekabos. Bet būna, kad žmogus nori vežti ir baldus, ir mašiną. Tada organizuojam atskirai arba derinam su partneriais. Vieną kartą vežėm „Audi“ universalą ir dviejų kambarių buto daiktus vienu reisu – tilpo, bet tik todėl, kad mašina buvo universali, o baldai – minimalūs.

Kokia jūsų įmonės politika dėl atšaukimo ar datų keitimo?

Lanksčiai, bet su atsakomybe. Jei atšauki prieš savaitę – jokių baudų, grąžinam avansą. Jei prieš dieną – jau bėda, nes mašina paruošta, vairuotojas suplanuotas. Tada dalis avanso lieka mums. Bet visad žiūrim į situaciją. Jei žmogui tikrai force majeure – liga, mirtis šeimoje – einam į kompromisą. Nenoriu būti tas, kuris lupia iš nelaimės. Bet jei klientas tiesiog persigalvojo, nes rado pigiau – atsiprašau, bet verslas yra verslas.

Ar turite rekomendacijų, kaip pasiruošti daiktus kraustymuisi į Gengenbach?

Pirma – išrūšiuokit. Kam vežti seną skalbimo mašiną, jei Vokietijoje nauja kainuoja panašiai, kaip pervežimas? Antra – pakuokit taip, lyg vežtumėte stiklą. Aš visad sakau: „dėžė turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio“. Trečia – pasižymėkite dėžes, kas viduje ir kuriam kambariui. Iškraunant Gengenbach, kai siaura gatvė, laikas brangus, tai žymėjimas gelbsti. Ir ketvirta – turėkite planą B dėl privažiavimo. Nusiųskit man foto gatvės, įvažiavimo. Aš ne magas, bet iš foto galiu pasakyti, ar fūra tilps, ar ne.

Baigiamasis žodis

Kraustymas į Gengenbach nėra raketų mokslas, bet reikalauja žmogiško pasiruošimo. Per tuos dvidešimt metų aš mačiau visko – nuo idealiai suplanuotų persikraustymų, kur viskas vyksta kaip laikrodis, iki tokių, kur paskutinę minutę sužinom, kad laiptinė per siaura, o lifto nėra. Ir žinot ką? Tai normalu. Svarbiausia – nepanikuoti ir turėti patikimą vežėją, kuris nepasimes. Aš pats kartais abejoju, ar tikrai viską numatėm, bet kai paskambinu klientui po iškrovimo ir girdžiu: „ačiū, viskas gerai“ – tada žinau, kad dirbam teisingai. Jei galvojat apie kraustymąsi į šitą Švarcvaldo kampelį, skambinkit, pasikalbėsim. Be įsipareigojimų, tiesiog kaip žmogus su žmogumi.