Kraustymas į Gaimersheim: ką žinau po 20+ metų vežiojant žmones ir jų daiktus

Gerai, pakalbėkim apie kraustymąsi į Gaimersheim. Ne apie Berlyną, ne apie Miuncheną, o būtent į tą mažą miestelį prie Ingolštadto. Aš čia vežiau žmones, baldus, šunis, senų močiučių porcelianą – ko tik norit – jau gerus porą dešimtmečių. Ir žinot ką? Gaimersheim yra viena iš tų vietų, kur žmonės kraustosi tyliai. Niekas čia nevažiuoja dėl didelio fabriko (nors Audi vos už kampo), o dažniausiai dėl ramybės, šeimos, ar darbo Ingolštadte, bet nenorint gyventi pačiam didmiestyje. Tas miestelis specifinis – ne kaimas, bet ir ne miestas. Turi savo ritmą. Ir tas ritmas diktuoja, kaip mes, vežėjai, dirbam.

Esu matęs visko. Mačiau, kaip žmogus verkia, kai atvežam paskutinę dėžę iš Lietuvos į jo naują namą Gaimersheimo pakraštyje. Mačiau, kaip kitas keikiasi, nes jo "patikima" įmonė dingo su puse baldų kažkur Lenkijoje. Todėl ir noriu papasakot viską, ką žinau – atvirai, be pagražinimų. Kartais netvarkingai, nes toks ir yra gyvas kraustymasis. Ne katalogas.

Kodėl žmonės išvis renkasi Gaimersheim, o ne, sakykim, Ingolštadtą?

Klausimas logiškas. Daug kas žiūri į žemėlapį ir galvoja – kam man tas priemiestis, jei galiu gyvent pačiam Ingolštadte, kur viskas po ranka? Bet Gaimersheim turi savo trauką.

Tai koks tas Gaimersheim iš tikro, ne iš brošiūros?

Žiūrėkit, Gaimersheim nėra kažkoks turistų rojus. Tai rami, tvarkinga gyvenvietė, kuri tiesiogine prasme priaugusi prie Ingolštadto šiaurinės dalies. Bet čia tyliau. Daug žalių zonų, dviračių takų, mažų privačių namų rajonų. Jeigu dirbi Audi fabrike ar kur nors logistikos centre šalia, tu ryte sėdi į mašiną ir per 7–10 minučių jau esi darbe. Piko valandomis – gal 15. Aš pats vežiodamas klientus pastebėjau, kad dauguma čia atsikraustančių yra šeimos su vaikais arba poros, kurioms nusibodo nuomotis butą Ingolštadte ir kurios nusipirko namą Gaimersheime. Kainos čia, beje, irgi truputį žmogiškesnės nei pačiam Ingolštadte. Nuoma už kvadratą gali būti 2–3 eurais mažesnė. Atrodo smulkmena, bet per metus susidaro.

Ar verta kraustytis į Gaimersheim, jei dirbu ne Ingolštadte?

O, čia jau įdomus momentas. Turiu klientą Tadą – jis dirba IT ir dirba remote'u. Jam tas Gaimersheim pasirodė tobulas, nes šalia gamta, bet jei reikia, traukinys į Miuncheną yra, nors ir su persėdimu Ingolštadte. Bet žinot ką? Aš jam sakiau – žiūrėk, jei tau kartą per savaitę reikia į ofisą Miunchene, ok, išgyvensi. Jei dažniau – galvok dar kartą. Nes ta kelionė pirmyn atgal suvalgo dieną. Realiai – 1 valanda 20 minučių iki Miuncheno Hauptbahnhof, jei viskas sklandžiai. O jei ne? Vokietijos geležinkeliai ne visada draugai su punktualumu, patikėkit manim. Aš asmeniškai rekomenduočiau pasiskaičiuot kelionės laiką prieš priimant sprendimą dėl kraustymosi į Gaimersheim. Ne vienas klientas jau po pusės metų sakė – „blet, aš nepagalvojau, kiek laiko praleidžiu kelyje“. Ir tada arba kraustaisi iš naujo, arba ieškai darbo arčiau.

Kas sudaro kraustymo į Gaimersheim kainą?

Oi, čia mano mėgstamiausia tema. Ir klientų nemėgstamiausia. Visi nori konkrečios kainos iškart. Bet aš visada sakau – duokit man adresus, duokit daiktų sąrašą, tada kalbėsim. Nes kitaip – spėjimas iš piršto.

Kodėl viena firma siūlo pervežimą už 900 eurų, o kita už 2100?

Todėl, kad pirmoji, tikėtina, yra tarpininkas, neturintis savo mašinų. Arba turi vieną seną transporterį ir dirba be draudimo ant sofos. Antroji – galbūt rimta įmonė su savo vilkikais, pakavimo paslauga, sandėliavimo galimybe. Arba tiesiog afera. Kraustymasis į Gaimersheim iš Lietuvos, tarkim iš Kauno, normaliai kainuoja nuo 1500 iki 2800 eurų už pilną namo krovinį. Priklauso nuo atstumo (čia apie 1400–1500 km maršrutas), kuro kainos tuo metu, ar bus grįžtamas krovinys. Jei įmonė turi grįžtamą reisą iš Bavarijos atgal į Lietuvą, tau gali numest 300–400 eurų nuo kainos. Jei ne – mokėsi už abu galus, net jei mašina grįžta tuščia. Niekas tau to tiesiai nepasakys, bet taip veikia rinka.

Palaukit, o kas ta „grįžtama krovinio“ nuolaida? Ar čia ne apgaulė?

Ne, ne apgaulė, tik reikia žinot riziką. Pvz., aš vežu šeimą į Gaimersheim iš Vilniaus. Turiu pilną fūrą. Idealus variantas – surasti kažką, kas kraustosi iš Bavarijos atgal į Lietuvą tą pačią savaitę. Tada aš galiu abiem duot geresnę kainą. Problema – datų sutapdinimas. Jeigu tavo data standi, o grįžtamo krovinio nėra – arba lauki, arba moki pilną kainą. Būna, kad vežėjas sako „palaukit savaitę, bus pigiau“, o paskui dingsta, nes atsirado geresnis klientas. Čia jau reikia jaust žmogų. Aš pats kartą taip „palaukiau“ kliento ir jis liko be pervežimo likus 3 dienom iki išsikraustymo iš buto. Avarinė situacija. Radom sprendimą, bet nervų kainavo. (Tiesa, tąkart aš buvau tarpininkas, ne tiesioginis vežėjas – prisipažįstu).

O jeigu kraustomės tik keli baldai ir dėžės? Gal užtenka „gazelės“?

Geras klausimas. Žiūrėk, iš Lietuvos į Gaimersheim su „gazele“ važiuot – savižudybė tam vairuotojui ir tavo daiktam. Atstumas didelis. Ta mašina tam nesukurta. Jei kalbam apie pervežimą jau Vokietijos viduje, tarkim, iš Berlyno į Gaimersheim (apie 500 km) – tada taip, galima ir mažesniu transportu. Bet tarptautiniam pervežimui normali įmonė naudos mažiausiai 12–15 kubų sunkvežimį su tentu. Net jei tavo daiktų tik 5 kubai. Nes mašina turi būti patikima autobanui, kalnams, vairavimo ir poilsio režimams. Yra buvę atvejų, kai žmogus pasamdė pigų vežėją su senu „Sprinteriu“ ir tas sugedo kažkur prie Čekijos sienos. Daiktai stovėjo pakelės aikštelėje 2 paras, kol radom kas perims. Nenorit jūs tokių nuotykių kraustantis į Gaimersheim. Patikėkit.

Dėl ko žmonės dažniausiai apsigauna kraustydamiesi į Gaimersheim?

Čia noriu būti labai tiesus. Po tiek metų mačiau kelias klasikines klaidas, kurios kartojasi metai iš metų. Ne dėl to, kad žmonės kvaili, o dėl to, kad kraustymasis yra stresas, o stresas išjungia logiką.

Ar tiesa, kad visos tarptautinio kraustymosi įmonės yra „kažkiek“ nelegalios?

Ne visos, bet... Kaip čia pasakius. Sektorius pilkas. Labai daug įmonių dirba su senais vilkikais, kurių taršos klasė neleidžia įvažiuoti į kai kuriuos Vokietijos miestų centrus. Gaimersheimui tas negalioja stipriai, nes čia nėra „žaliosios zonos“ kaip Miunchene. Bet jeigu vežėjas tau siūlo kainą 30% mažesnę nei rinkos vidurkis, beveik garantuoju – jis arba nemoka mokesčių, arba taupo ant vairuotojų darbo valandų. O tachografas nemeluoja. Vairuotojas negali važiuoti 20 valandų be poilsio. Bet kai kurie vežėjai spaudžia vairuotojus, kad pristatytų greičiau. Ir tada būna avarijos. Arba daiktų sugadinimai, nes žmogus pervargęs. Aš ne teisininkas, negaliu 100% pasakyt, kokia situacija dabar rinkoje, bet iš to ką matau – kontrolė Vokietijoje stiprėja, BAG (Bundesamt für Güterverkehr) tikrina vis dažniau. Nelegaliam vežėjui atsitrenkus į patikrą Bavarijoje, jūsų daiktai gali būti sulaikyti. Teoriškai. Praktiškai – dažniausiai baudą sumoka vairuotojas ir važiuoja toliau, bet rizika yra.

Ar man reikia patiems pakuoti, ar geriau mokėti už pakavimo paslaugą kraustantis į Gaimersheim?

Žinokit, čia amžina dilema. Aš turėjau klientę Editą, kuri pasakė – „aš pati viską supakuosiu, kam man mokėti dar 300 eurų?“. Supakavo. Bet pamiršo, kad Vokietijoje baldus reikia apsaugot kitaip nei vežant po Lietuvą. Kelias ilgas, vibracija, sustojimai, Lenkijos keliai kartais banguoti. Jos stiklinis stalas atvažiavo į Gaimersheim be vienos kojos, o televizorius – su įskilusiu ekranu, nes suvyniojo į paklodę, o ne į burbulinę plėvelę su kampų apsaugom. Mes, vežėjai, visada turim specialių medžiagų – kampų apsaugų, tvirtinimo diržų, profesionalių dėžių rėmams. Ir svarbiausia – mes žinom, kaip sukrauti, kad daiktas „nevaikščiotų“ kelyje. Tai ta ekonomija kartais kainuoja dvigubai. Jei kraustotės į Gaimersheim iš toli – rekomenduoju bent trapias vertybes patikėti profesionalams. Dėžes su knygomis galit pakuoti patys.

O kas, jei daiktai atvažiuoja, o aš dar neturiu raktų nuo buto Gaimersheime?

Ooo, klasika. Būna, kad notaras vėluoja, bankas neperveda pinigų, ar buvę savininkai neišsikraustė laiku. Ir jūs stovit su fūra prie naujo namo Gaimersheime, o raktų nėra. Ką darom? Pirmas variantas – sandėliavimas. Normali įmonė turi sandėlį arba bent partnerį Ingolštadto rajone. Parai sandėliavimo kainuoja nuo 20 iki 50 eurų už palečių vietą. Bet būna, kad vežėjas neturi kur palikt. Tada prasideda „palaukim aikštelėj“. Vokietijoje taip negalima. Policija greitai ateis paklaust, ką jūs čia stovit su lietuviškais numeriais prie gyvenamojo namo kvartalo. Reikia iš anksto turėti Planą B. Aš visada sakau klientams – pasitikrinkit datą tris kartus. Ir vis tiek būna nesklandumų. Tada skambini man, o aš skambinu pažįstamam sandėlininkui netoli Ingolštadto. Laikinai padedam, palaukiat parą ar dvi, kol sutvarkysit dokumentus. Bet tai kainuoja papildomai. Ir nervų.

Kaip išsirinkti vežėją, kuris tavęs neapgaus kraustant į Gaimersheim?

Čia jau pereinam prie praktikos. Po tiek metų aš turiu savo „testą“, kurį duodu klientams. Jis nėra mokslinis, bet veikia.

Į ką pirmiausia žiūrėti kalbant su pervežimo įmone?

Pirma – paklauskit, ar jie turi savo transportą, ar yra tarpininkai. Aš pats esu ir vežėjas, ir kartais tarpininkas. Bet aš visada pasakau. „Šitą reisą darysim su partneriu iš Lenkijos, nes jis turi grįžtamą krovinį“. Ir klientas žino. Jei įmonė meluoja, kad čia jų mašina, o paskui atvažiuoja visai kiti žmonės su kitos firmos logo – negerai. Antra – paklauskit apie draudimą. Normalus CMR draudimas (tarptautinis krovinio draudimas) privalomas. Bet jis dengia tik tiek, kiek sveria krovinys. Kilogramais. Jei vežat 100 kg stiklinę vazą, o ji sveria 5 kg – gausit kompensaciją už 5 kg. Tai yra juokinga. Todėl klauskit apie papildomą daiktų vertės draudimą. Ir trečia – paklauskit, ar jie yra dirbę Gaimersheime. Ne Ingolštadte, o būtent Gaimersheime. Nes vietinės gatvės, privažiavimai, automobilių stovėjimo taisyklės – čia viskas svarbu. Pvz., kai kuriose Gaimersheimo gatvėse (pvz., aplink Eichenstraße ar netoli Rathaus) stovėti su sunkiasvoriu transportu reikia specialaus leidimo arba bent jau išankstinio susitarimo su Ordnungsamt. Jei vežėjas pirmą kartą čia atvažiuoja ir stato fūrą ant šaligatvio – gausit baudą. Ir tą baudą, patikėkit, jis permers jums sutartyje kaip „papildomas išlaidas“.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais feisbuke renkantis vežėją kraustymuisi į Gaimersheim?

Feisbukas... O Dieve. Ten 80% atsiliepimų arba suklastoti, arba parašyti draugų. Arba žmogus parašė gerą atsiliepimą, nes vežėjas jam davė 50 eurų nuolaidą. Aš pats mačiau įmonių, kurios turi 4,9 žvaigždutės, o paskui sužinai, kad jos pakeitė pavadinimą, nes senasis buvo su 2,1. Rimtesnis dalykas – CMR licencija, draudimo polisas, patikrinti įmonės kodą VMI ar Vokietijos registruose. Žinau, skamba biurokratiškai, bet kraustymasis į Gaimersheim nėra bulvių vežimas. Tai jūsų gyvenimo daiktai. Vienas klientas man rodė „super atsiliepimus“ apie įmonę, kuri jam vežė baldus. Paskui paaiškėjo, kad ta įmonė registruota Estijoje, vilkikas su bulgariškais numeriais, vairuotojas iš Uzbekistano. Ir kai dingo viena dėžė su įrankiais – nei kas atsakys, nei kam rašyt pretenziją. Tad atsiliepimus skaitom, bet galvą turim įjungę.

DUK apie pačią logistiką ir gyvenimą Gaimersheime

Čia tokie klausimai, kurių žmonės dažnai neįrašo į užklausą, bet paskui skambina panikuodami vidury nakties.

Ar Gaimersheime yra baldų išrinkimo / surinkimo paslauga?

Yra, bet ne iš kiekvieno vežėjo. Kai kurie siūlo tik „door-to-door“, tai reiškia – pastatom dėžes prie durų. O jūs paskui su IKEA instrukcija ir atsuktuvu sėdit ant grindų. Mes su savo komanda dažnai darom pilną servisą – išrenkam, supakuojam, atvežam, surenkam. Bet kaina tada auga. Už surinkimą Vokietijoje gali imti ir iki 25–35 eurų už valandą žmogui. Tai jei turit visą namą baldų, surinkimas gali kainuoti 300–500 eurų papildomai. Bet verta, jei nenorit po kraustymosi dar savaitę gyventi tarp dėžių ir atsuktuvų.

O jeigu aš turiu augintinį? Ar vežat šunis, kates į Gaimersheim?

Vežam. Bet čia atskira opera. Gyvūno pervežimas per kelias šalis reikalauja paso, skiepų, o kartais ir specialaus konteinerio. Ne visi vilkikai tam pritaikyti. Aš pats nesu didelis specialistas, bendradarbiauju su viena veterinarijos klinika Kaune, kuri sutvarko dokumentus. Ir svarbiausia – niekada, kartoju, niekada nepalikit šuns su baldais fūroje per naktį, jei vairuotojas miega. Temperatūra, triukšmas... būna liūdnų istorijų. Geriau vežkit gyvūną atskirai arba su jumis asmeninėje mašinoje. Kraustymasis į Gaimersheim su šunimi – visiškai normalus, tik reikia planuot.

Kaip ten su tom kalbom? Ar reikia vokiškai mokėti gyvenant Gaimersheime?

Na, klausimas ne man, bet kadangi daug klientų klausia... Gaimersheim nėra Berlynas. Čia angliškai susikalbėsi tik jaunimas ir kas dirba Audi. Bet jei eini į Bürgeramt registruotis, į banką, pas gydytoją – vokiečių kalba reikalinga. Minimaliai. Turėjau klientą, kuris atvažiavo, o po mėnesio skambina man ir klausia, ar nežinau vertėjo, nes negali užsiregistruot elektros. Teko padėt per pažįstamus. Tai toks gyvenimiškas niuansas – išmokit kelias frazes prieš kraustymąsi į Gaimersheim. „Ich möchte mich anmelden“ – noriu užsiregistruoti. Jau bus pradžia.

Ką daryt, jei vežėjas vėluoja dvi dienas, o aš jau Gaimersheime?

Pirma – nepanikuokit. Antra – skambinkit vežėjui, ne man. (Juokauju). Rimtai – reikalaukit tikslios info. Pagal CMR konvenciją, vėlavimas gali būti kompensuojamas, jei jis viršija protingą terminą. Bet kas tas „protingas terminas“? Teismuose dėl to kovojama. Jei vėluoja parą – dažniausiai nieko negaunat, nebent sutartyje buvo numatyta bauda. Aš pats, kai vežu, visada duodu klientui live location per WhatsApp. Tai bent jau matai, kad mašina stovi kamštyje prie Leipcigo, o ne dingo. Ir trečia – jei vėlavimas didelis, reikalaukit apmokėti viešbutį. Bet čia jau reikia, kad sutartis būtų rimta, o ne žinutė feisbuke.

Specialūs Gaimersheimo niuansai, apie kuriuos niekas nerašo

Čia dalinuosi tuo, ką žinau iš patirties, ne iš interneto.

Ar Gaimersheime yra kokių nors ypatingų taisyklių dėl sunkiasvorio transporto?

Taip. Kaip minėjau, kai kurios gatvės – ypač gyvenamuosiuose rajonuose – turi svorio apribojimus (3,5t ar 7,5t). Bet didžiausia bėda – parkavimas. Jei namas neturi privažiavimo arba kiemas mažas, fūra negali stovėti gatvėje ilgiau nei iškrovimui. Reikia išankstinio leidimo, kuris vadinasi „Sondernutzungserlaubnis“. Jį išduoda Gaimersheimo savivaldybė (Rathaus). Tai trunka 2–3 dienas. Ir kainuoja apie 15–30 eurų. Jei to nepadarot, rizikuojat bauda iki 80 eurų. Ir vairuotojas jos nemokės iš savo kišenės, nebent jis super geras žmogus. Paprastai išskaito iš jūsų. Aš visada sakau klientams – jei kraustotės į Gaimersheim, nufotografuokit gatvę prie namo, atsiųskit man, pasakysiu ar reikia leidimo. Nes aš jau žinau problematiškas vietas. Pvz., gatvės aplink Gaimersheimo mokyklas – siauros, ryte tėvai stato mašinas, fūrai ten išvis nėra vietos.

Ar tiesa, kad Audi darbuotojams yra kažkokios specialios kraustymosi sąlygos?

Ne visai. Bet Audi turi partnerių tinklą. Jei jus perkelia į Ingolštadtą dirbti, kartais personalo skyrius pasiūlo logistikos įmonę, kuri dirba su jais. Bet čia nėra stebuklinga kaina. Dažnai ta įmonė, kurią siūlo korporacija, yra brangesnė, nes ji „patikima“ ir turi sutartį. Bet jei jūs patys randat vežėją – galit sutaupyt. Tik žiūrėkit, kad sutartis su darbdaviu padengtų išlaidas, jei naudojatės pašaline firma. Vieną kartą klientas iš Kauno gavo darbą Audi, ir jie jam davė 2000 eurų biudžetą relokacijai į Gaimersheim. Mes tilpom į 1700, tai jis liko su 300 eurų kišenėje. Džiaugėsi kaip vaikas.

O kur Gaimersheime žmonės dažniausiai kraustosi? Kokie rajonai?

Daugiausiai – į naujus kvartalus šiaurėje, arčiau pramoninės zonos, bet taip pat ir į senesnius rajonus aplink centrą, kur yra tie gražūs vokiški namai su langinėmis. Rajonas prie Marktplatz yra jaukus, bet ten privažiavimas tragiškas siaurom gatvelėm. Tenka fūrą statyti už kvartalo ir neštis daiktus 50 metrų. O jei lyja – linksma. Teko šlapiom dėžėm bėgiot. Bet centras turi savo žavesio. Naujesni kvartalai – platūs privažiavimai, modernūs namai, bet nėra medžių. Viskas priklauso nuo jūsų skonio. Kraustymo į Gaimersheim esmė – ne tik miestelis, bet ir konkreti vieta jame. Prieš pasirašant nuomos ar pirkimo sutartį, patarčiau nuvykti ir pasižiūrėti, ar fiziškai įmanoma prie namo pristatyti 18 metrų ilgio vilkiką. Nes jei ne – teks samdyti mažesnę mašiną Vokietijoje ir daryti perkrovimą. O tai papildomi 400–600 eurų.

Baigiamieji pamąstymai apie kraustymąsi į Gaimersheim

Žinot, aš čia tiek prirašiau, kad net pačiam keista. Bet po 20 metų šio darbo negaliu kitaip. Kraustymasis į Gaimersheim nėra tik geografinis taškas žemėlapyje. Tai procesas, kuriame susipina logistika, žmonių lūkesčiai, Vokietijos taisyklės, ir kartais – grynas luck'as. Arba neluck'as. Svarbiausia – būti žmogumi, kuris žino, su kuo dirba, ir nepasitiki aklai pažadais. Patikrinkit vežėją dvigubai. Pasitikrinkit datą trigubai. Ir, dėl Dievo meilės, susitvarkykit parkavimo leidimą, jei jūsų gatvė atrodo įtartinai siaura. Gaimersheim yra gera vieta gyventi – tylu, tvarkinga, arti darbo Ingolštadte. Bet kraustymosi diena gali būti arba sklandi, arba pavirsti košmaru. Ir didžiąja dalimi tai priklauso nuo pasiruošimo, o ne nuo to, ar lyja, ar ne. Aš visada sakau – geriau praleist valandą planuojant, nei parą sprendžiant problemas. Sėkmės jūsų kraustymosi į Gaimersheim nuotykyje. Ir jei ką – skambinkit, tik ne antrą nakties.