Kraustymas į Fuldatal: ne rožėm klotas, bet įmanoma

Kai pirmą kartą išgirsti „Fuldatal“, turbūt galvoji – kur tas Vokietijos kampas, ir ar ten apskritai kas nors važiuoja. Važiuoja, ir dar kaip. Pats prieš kokius 15 metų vežiau ten šeimą iš Kauno, tai dabar juokiuosi, bet tada prakaito buvo nemažai. Šitas tekstas – ne brošiūra iš turizmo agentūros, o paprastas, vietomis net padrikas paaiškinimas, kaip realiai atrodo kraustymas į Fuldatal – nuo pirmo skambučio iki to momento, kai rakinai duris naujam bute. Be lakavimo, tiesiai šviesiai.

DUK apie kraustymą į Fuldatal – klausimai, kurių kartais net nedrįstat užduot

Tai kur tas Fuldatal išvis yra?

Ne visi žino, ir nėra čia ko gėdytis. Fuldatal yra Heseno žemėje, praktiškai prie Kaselio miesto ribos. Jei žiūrėtumėt į žemėlapį, ieškokit šiaurės Heseno, ten, kur Fulda upė vingiuoja. Administraciškai tai net ne vienas miestelis, o kelių mažų vietovių junginys – Ihringshausen, Simmershausen, ir dar keli, kurių pavadinimų aš pats iš pradžių nemokėjau ištart. Klientui svarbu viena – važiuoji į Kaselio rajoną, ir faktiškai esi pramoninio-logistinio regiono pašonėj. Tai reiškia, kad ir krovinių srautas ten normalus, ne koks užmirštas kaimas.

Ar kaina į Fuldatal labai skiriasi nuo, tarkim, Berlyno?

O, čia geras klausimas. Skiriasi, ir dažniausiai į gerąją pusę, nes atstumas trumpesnis. Jei skaičiuotume nuo Vilniaus ar Kauno, iki Fuldatal susidaro maždaug 1300–1400 kilometrų, priklausomai nuo to, ar suki per Lenkiją per Balstogę–Varšuvą, ar per Poznanę. Į Berlyną būtų panašiai, gal tik kilometrais 100 mažiau. Bet esmė ne kilometruose, o maršruto populiarume. Į Kaselio pusę rečiau kas važiuoja pilnu kroviniu atgal į Lietuvą, todėl kartais kaina gali būti net biškį didesnė nei į Berlyną, nes sunku rasti grįžtantį krovinį. Bet šiaip, standartinis pervežimas šeimai su 20 kubų furgonu – skaičiuokit nuo 1800 iki 2600 eurų, žiūrint kokia sezono paklausa.

O jeigu vežu tik kelias dėžes, o ne visą butą?

Tada jau žiūrime į dalinius krovinius. Yra toks reikalas, vadinamas „grupiniais“ arba LCL (angliškai, bet lietuviškai – tiesiog surenkamasis krovinys). Neapsimoka samdyti atskiros mašinos dėl 5 dėžių. Palauki, kol atsiras kažkas, kas važiuoja į tą pusę su puse tuščio furgono. Tik bėda – niekada nežinai tiksliai, kada ta mašina pajudės. Gali būti, kad šiandien, gali – po savaitės. Jeigu kantrybės yra, pinigų sutaupysi gerokai, sumokėsi gal 400–700 eurų. Bet jei skubu – teks mokėti už visą mašiną, kad ir kiek ten turto būtų.

Ar reikia patiems krautis, ar vežėjai padeda?

Čia jau priklauso nuo susitarimo. Kai kurie vežėjai pasiūlo „full service“ – atvažiuoja du vyrukai, išneša iš buto, supakuoja į furgoną, atvežę išneša. Kiti sako – mes tik vairuotojai, kraunat patys. Ir žinokit, aš net rekomenduoju klausti to tiesiai šviesiai: „Ar jūsų vairuotojas neš baldus?“ Nes yra buvę taip (tfu, ne kartą), kad klientas galvoja, jog jam viską išneš, o atvažiuoja pensininkas su 66 metų vairuotoju, kuriam nugarą gailisi. Ir stovi abu, žiūri vienas į kitą. Tai čia toks nepatogus momentas būna.

O kaip su baldų išmontavimu? Čia irgi įeina?

Oi, čia jau atskira opera. Standartiškai – neįeina. Bet jeigu paprašai ir sumoki papildomai, kai kurios firmos turi žmogų, kuris atvažiuoja su įrankiais dieną prieš išvykimą ir viską sudeda, supakuoja. Kaina? Priklauso, aišku, nuo baldų kiekio. Už standartinę miegamojo spintą, pvz., 50–80 eurų. Už virtuvę – jau brangiau, 150–250 eurų. Nes ją išrinkti – vargas. Ir dar atgal surinkti. Kartais pigiau vietoj susirasti meistrą iš Fuldatal ar Kaselio, negu vežtis savo.

Koks tas kelias realiai? Ar geri greitkeliai?

Kelias, sakyčiau, 7 iš 10. Per Lenkiją – A2 autostrada, pakenčiama. Bet kai įvažiuoji į Vokietiją, ypač prie Hanoverio, kartais tos sankryžos – galvos skausmas, ypač jeigu pirmą kartą važiuoji, o navigacija atsilieka dviem sekundėm. Aš pats prie Kaselio esu apsisukęs ne ten, kur reikia, ir tada su vilkiku apsisukt gyvenamajam rajone – geriau neprisimint. Dar vienas niuansas – aplink Fuldatal yra siauresnių keliukų, vedančių į konkrečius kaimelius, pvz., į Wilhelmshausen. Ten su dideliu 40 tonų vilkiku net nebandyk lįsti – teks iškrauti į mažesnę mašiną. Apie tai iš anksto pasakykit vežėjui, nes kitaip jis atsistos kokiame lauke ir sakys – „viskas, toliau nevažiuoju“. (Pataisymas: gal ne lauke, o aikštelėje, bet esmė ta pati.)

Kiek laiko trunka pati kelionė?

Švaraus vairavimo – apie 18–20 valandų. Bet realiai su poilsiu, sustojimais, jei važiuoja vienas vairuotojas, tai planuokit 2 paras, kartais ir 2,5. Ypač jeigu vasarą, kai prie sienų kamščiai. Rekordas, kurį esu matęs – iš Vilniaus į Ihringshausen per 22 valandas su vienu vairuotoju, bet tada jis beveik nemiegojo, kas yra visiška nesąmonė ir rizika. Normaliai, su nakvyne kur nors prie Poznanės, gaunasi dvi dienos.

O draudimas? Ar mano turtas apdraustas kelionėje?

Čia būkite labai atidūs. Yra CMR draudimas – tarptautinis. Bet jis standartiškai dengia labai mažai, pagal svorį, o ne pagal vertę. Jeigu vežatės brangią sofą už 3000 eurų, o ji sveria 80 kg, gausite centus, jei kas nutiks. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Kainuoja apie 1–2% nuo deklaruotos vertės. Ir būtinai fotografuokit daiktus prieš kraunant. Ne kartą esu matęs ginčų, kai klientas sako „mano televizorius buvo subraižytas“, o vežėjas sako „jis jau toks buvo“. Be foto – nulis įrodymų.

Ar Fuldatal reikia mokėti kažkokius vietinius mokesčius įsikraustant?

Ne, čia ne koks kurortas. Bet šiukšlių išvežimo konteineriai – atskira tema. Įsikraustant susidaro kalnai kartono, plėvelės. Vokiečiai su šiukšlių rūšiavimu yra griežti – jei prikimši ne į tą konteinerį, gausi baudą arba blogą žvilgsnį iš kaimyno, kuris čia gyvena 40 metų. Tai pasižiūrėkit, kur artimiausias „Recyclinghof“ – perdirbimo aikštelė. Ten galima atvežti didelius kiekius, kartais net nemokamai, jei esi naujas gyventojas.

Kokių dokumentų reikia vežėjui?

Sąskaitos faktūros, pakavimo lapo, kartais – įgaliojimo, jei pats savininkas nevažiuoja. Jei vežatės asmeninius daiktus, o ne komercinį krovinį, muito formalumų nėra, nes ES. Bet kartais Vokietijos policija mėgsta stabdyti vilkikus ir tikrinti, ar neveža komercinio krovinio be dokumentų. Tai geriau turėti popierių su užrašu „Household goods – relocation“, su adresais, kontaktais. Aš net rekomenduoju parašyti vokiškai, nes ne visi pareigūnai angliškai nori skaityti.

Ar sunku rasti patikimą vežėją būtent į Fuldatal?

Na, čia ir prasideda linksmybės. Į didmiesčius vežėjų pilna, bet į mažesnius miestelius – mažiau. Ir kai paskelbi užklausą, pvz., per „Timocom“ ar kitą platformą, pradeda skambinti visokie. Vieni normalūs, kiti – kaip iš anekdoto. Turiu vieną istoriją: klientė užsisakė pervežimą į Fuldatal, atvažiavo furgonas su lenkiškais numeriais, vairuotojas beveik nekalbėjo nei rusiškai, nei angliškai, nei vokiškai. Kažkaip susikalbėjom gestais. Bet kai pradėjo krauti, pamačiau, kad jis neturi diržų baldams pritvirtinti – tiesiog virves. Sakau – „bičiuli, kas čia?“. Jis pečiais gūžteli. Tada teko skubiai ieškoti diržų vietinėje „Bauhaus“ parduotuvėje. Pamoka: visada klauskite, kokią įrangą turi vežėjas, o ne tik kainos.

Ką daryti, jeigu vežėjas vėluoja?

Vėlavimai – gyvenimo dalis. Bet yra vėlavimas 2 valandas, ir yra vėlavimas 2 paras. Jei vėluoja parą ir daugiau – jau reikalaukit kompensacijos. Pagal CMR konvenciją, jei vėluojama ir patiriate nuostolių (pvz., nuomojatės viešbutį, laukdami daiktų), galima reikalauti iki tam tikros sumos. Bet realybė tokia, kad išsireikalauti – vargas. Todėl visada fiksuokit vėlavimo laiką raštu – SMS, WhatsApp žinutėmis. Turėkit įrodymą. Žodinis susitarimas – niekinis.

Ar galima vežti augalus į Fuldatal?

Ooo, čia slidus reikalas. Oficialiai – ES viduje galima, bet yra tam tikrų apribojimų dėl kenkėjų. Jei vežatės vieną vazoną su pelargonija – niekas nesustabdys. Bet jeigu vežatės visą šiltnamį, gali būti klausimų. Vokietija turi fitosanitarinius reikalavimus. Nežinau 100% dabartinių taisyklių, bet girdėjau, kad kai kurioms rūšims reikia sertifikatų. Čia aš pasimesčiau, geriau pasikonsultuoti su Vokietijos augalų apsaugos tarnyba, jei tikrai daug vežatės. Nenoriu prišnekėti nesąmonių.

Kas dėl parkavimo Fuldatal – ar yra kur sustoti vilkikui?

Žiūrint kur tiksliai. Ihringshausen yra normalių gatvių, bet jei kraustotės į senąją dalį, kur siauros gatvelės – bus problemų. Gali tekti užsakyti laikiną parkavimo leidimą arba statyti mašiną toliau ir nešti daiktus. Aš visada sakau klientui: prieš kraustymąsi nusiųskite man nuotrauką gatvės prie namo. Nes kitaip atvažiuoju su 12 metrų ilgio vilkiku, o ten – mašinos sustatytos iš abiejų pusių, ir net pravažiuot neįmanoma. Tada prasideda nervai, kaimynai pyksta.

Ar verta patiems važiuoti su savo mašina, o daiktus siųsti atskirai?

Jeigu turit didelį mikroautobusą ir daiktų nedaug – kodėl gi ne. Bet jei baldai, buitinė technika – geriau samdytis profesionalus. Yra buvę atvejų, kai žmonės prisikrovė priekabą ir išvažiavo. Paskui skambina iš kelio, kad priekabą pradėjo mėtyti, nes svoris netolygiai paskirstytas. Ir sutaupė 200 eurų, bet pridarė žalos už 1000. Tai čia toks pigus brangiai.

O kaip su mokėjimu? Ar reikia avanso?

Normalus reikalas – 20–30% avansas. Bet jei vežėjas reikalauja 100% prieš išvykstant – bėkite nuo tokio. Aš pats imu avansą tik tam, kad užtvirtinčiau užsakymą. Kartais klientas sako: „O jeigu aš pervedu, o tu nebeatvažiuoji?“ Ir čia teisinga baimė. Dirbam pagal sąskaitą, parašytą lietuviškai ar angliškai. Jokių susitarimų „žodžiu ir paspaudus ranką“ – nebent pažįsti žmogų 10 metų. O ir tada atsargiai.

Ar galima vežti ir automobilį kartu su baldais?

Kartais taip. Jeigu užsakot didelį autovežį, kuriame telpa ir mašina, ir daiktai. Bet čia jau spec. transportas. Kainuoja brangiau. Arba kitas variantas – mašina vežama atskirai ant platformos, o daiktai furgone. Bet jei bandysit grūsti mašinos bagažinę ir dar ant stogo dėžę – atsiminkit, kad Vokietijos policija mėgsta sverti mašinas. Perkrova – bauda vietoj.

Kas, jei kraustomasi į Fuldatal žiemą? Ar rizikinga?

Nėra čia Alpės, bet Hesenas žiemą moka būti slidus. Ypač tie maži keliukai tarp kalvų. Sniegas iškrenta, valo ne iš karto, kaip autostradose. Būna, kad paskutinį kilometrą iki namo tenka eiti pėsčiom, o mašina stovi apačioje, nes slidu. Aš pats vieną sausį buvau užstrigęs su furgonu netoli Simmershausen, nes kelias nebarstytas. Geros žieminės padangos būtinos, grandinės – rekomenduotinos. Ir neskubėkit, geriau pavėluoti dieną, negu nulėkti į griovį su visu turtu.

Ar yra Fuldatal lietuvių bendruomenė, kuri galėtų padėti?

Tiesiogiai Fuldatal – maža, bet Kaselyje tikrai yra lietuvių. Yra ir lietuviška mokykla, ir bendruomenė „Kaselio lietuviai“. Aš visada sakau – prieš kraustantis, parašykit į jų Facebook grupę. Paklauskit praktinių dalykų: kur geras elektrikas, kuris kalba rusiškai ar angliškai (ar net lietuviškai), kuri mokykla geresnė. Jie žino vietinius niuansus geriau už bet kokį vežėją. Tiesą sakant, be tokių grupių pagalbos būčiau kelis kartus papuolęs į bėdą.

Kaip vyksta išsikrovimas? Kas pirmas įeina į namus?

Chaosas, paprastai. Bet geriausia turėti planą – kur ką statyti. Nes jei pradėsi galvoti vietoje, kol vairuotojas laiko spintą ant nugaros, bus blogai. Aš siūlau ant dėžių užsirašyti kambario pavadinimą („miegamasis“, „virtuvė“). Ir dar – vairuotojas paprastai tik išneša daiktus iki pirmo kambario. Jei norit, kad jis neštų į antrą aukštą siaurais laiptais – susitarkit iš anksto. Nes kitaip gausis, kad stovi jis su ta spintele tarpdury ir sako: „Čia jau ne mano darbas.“ Ir bus nejauku.

O jei daiktai netelpa į mašiną? Būna taip?

O taip, ir dažnai. Nes žmonės nemoka įvertinti tūrio. Sako „turiu 15 kubų“, o realiai – 25. Yra tekę palikti dalį daiktų sandėliuke Lietuvoje, o paskui vežti atskirai. Geriausias būdas – paprašykit vežėjo atlikti video peržiūrą per „WhatsApp“. Parodykit visas patalpas, spintas, sandėliuką. Patyręs vežėjas iš akies pasakys, kokio dydžio mašinos reikia. Aš pats kartą apsirikau 3 kubais, tai teko dėžes dėti į vairuotojo kabiną. Ne profesonalu, bet ką darysi, klientas gi nesupranta, kad vežant dar reikia ir tvirtinimo konstrukcijoms vietos.

Kaip su baldų surinkimu vietoje? Ar vežėjai rekomenduoja meistrus?

Kai kurie turi kontaktus. Aš, pvz., turiu pažįstamą Kaselyje, kuris surenka IKEA baldus per kelias valandas. Bet jis vokiškai vos kelis žodžius, o angliškai – nulį. Tai bendravimas per Google Translate. Kartais juokingai, kartais liūdnai, kai sumaišo varžtus. Bet šiaip Fuldatal ir aplinkui yra „MyHammer“ platforma (kaip mūsų „Meistrai“), ten gali rasti žmogų, kuris surinks. Kainos – vidutiniškai 25–40 eurų už valandą.

Ar galiu palikti daiktus mašinoje per naktį, jei atvykstam vėlai?

Pavojinga. Ne dėl vagių (nors Kaselyje visko pasitaiko), o dėl drėgmės. Jei mašina nešildoma, per naktį baldai pritraukia drėgmės, ypač čiužiniai. Paskui turėsi pelėsio kvapą. Geriau iškrauti iš karto, nors ir į garažą, nors ir į nešildomą patalpą, bet nepalikti furgone. Aš vieną kartą palikau antklodes mašinoje per naktį prie Ihringshausen, nes klientas pavargo. Rytą jos buvo drėgnos kaip po lietaus – kondensatas.

Kaip su muito kontrole Vokietijos-Lenkijos pasienyje? Ar tikrina?

Šiaip ES viduje – neturėtų. Bet pastaruoju metu vokiečiai sustiprino patikras prie sienos dėl nelegalios migracijos. Gali sustabdyti vilkiką ar furgoną, patikrinti, ar nėra paslėptų žmonių. Kartą man pačiam teko atidaryti visą furgoną prie Forsto (siena su Lenkija). Pareigūnas žiūrėjo į dėžes, klausė – „kas ten?“. Sakau – „čiužinys, pagalvės, vaikiški žaislai“. Jis nusišypsojo ir palinkėjo geros kelionės. Bet jei turit kažką įtartino (pvz., daug elektronikos be dėžių), gali kilti klausimų.

Ką daryt, jei vežėjas sugadina turtą?

Pirma – nepanikuoti. Antra – užfiksuoti. Foto, video. Trečia – surašyti defektų aktą vietoje, abiem pusėm pasirašyti. Jei vežėjas atsisako – kvieskitės kaimyną kaip liudininką. Paskui – pretenzija raštu. Jei turit papildomą draudimą – kreipiatės į draudiką. Jei ne – bandot tartis su vežėju. Realybėje, mažos įmonės kartais sako „mes subraižėm, bet duosim 50 eurų nuolaidą iš kitos paslaugos“. Ar tai sąžininga? Ne. Bet teismai – ilgas procesas, ypač tarptautiniai. Kartais tenka praryti tą rupūžę. Gaila, bet taip būna.

Ar reikia žinoti vokiečių kalbą, norint sėkmingai įsikraustyti į Fuldatal?

Norint – ne, bet gyvenant – labai padeda. Kraustymosi dieną galima išsiversti su angliškai ar rusiškai kalbančiais kaimynais. Bet dokumentai, šiukšlių taisyklės, sutartys su elektros tiekėju – ten jau vokiškai. Jei nekalbi, susirask vertėją arba tą pačią lietuvių bendruomenę. Aš pats vokiškai moku gal 50 žodžių. Užtenka pasakyti „links“, „rechts“, „danke“, bet kai reikia pasirašyti popierius – tampu bejėgis. Tai čia toks įspėjimas iš patirties.

Kada geriausias laikas kraustytis į Fuldatal?

Nuo balandžio iki spalio – šilta, sausa, dienos ilgos. Bet ir kainos didesnės, nes visi juda. Žiemą – pigiau, bet slidu, ir šventės išmuša iš vėžių. Aš rekomenduoju gegužę arba rugsėjį – oras geras, mokytojai dar ne visi užsakę mašinas. O jei kraustotės vidurį liepos – pasiruoškit, kad vairuotojas gali būti pavargęs, nes karštis, kamščiai.

Koks yra tas jausmas, kai jau atsikraustai į Fuldatal?

Keistas. Ramus. Iš pradžių tylu, ypač jei iš didmiesčio. Paskui pradedi pastebėti, kad viskas veikia – traukiniai į Kaselį, autobusai, parduotuvės pasiekiamos. Gamta aplinkui graži, Fulda upė, kalvos. Vienas klientas man sakė: „Aš galvojau čia bus užkampis, o čia – kurortas“. Aišku, ne visiems. Jei mėgsti naktinį gyvenimą – važiuosi į Kaselį. Bet šeimai, ramybei – idealu.

Baigiamosios mintys apie persikėlimą

Taigi, kraustymas į Fuldatal – nėra kažkoks mistinis iššūkis, bet ir ne pasivaikščiojimas parke. Jei viską suplanuosit – nuo tinkamos mašinos dydžio iki draudimo, nuo vairuotojo pareigų iki šiukšlių išmetimo – viskas praeis sklandžiai. Jei ne – gausit pamoką, kurią prisiminsit ilgai. Aš pats vis sakau klientams: geriau 20 minučių papildomo pokalbio telefonu, negu 2 valandos problemų vietoje. Vokietija yra tvarkinga šalis, bet ji reikalauja, kad ir tu būtum tvarkingas. Ir paskutinis patarimas – kai atsikraustysit, išsivirkit arbatos, atsisėskit prie lango ir pažiūrėkit į tas žalias Heseno kalvas. Nes dėl to ir važiavot.