Kraustymas į Durmersheim: ką realiai reikia žinoti prieš kraunant daiktus

Sveiki. Aš jau gerus dvidešimt metų sukausi aplink tarptautinius pervežimus, mačiau visko – nuo idealiai supakuotų pianinų iki paskutinę minutę išdygusio furgono. Šiandien pakalbėsiu apie specifinę kryptį – kraustymas į Durmersheim. Ne į Berlyną, ne į Londoną, o būtent į tą ramų miestelį netoli Baden-Badeno. Kodėl? Nes maži miesteliai turi savų niuansų, kurių didmiesčiuose nėra. Ir jei galvojat, kad čia tas pats, kas kraustytis į Karlsruhę, tai ne visai. Nors Durmersheim yra praktiškai priklijuotas prie jos. Apie tuos niuansus ir pakalbėsim.

DUK apie kraustymąsi į Durmersheimą (ir ne tik)

Kodėl apskritai kažkas renkasi Durmersheimą?

Dažniausiai žmonės ieško ramybės. Dirba Karlsruhėje, bet gyvent nori tyliau. Turiu klientą, kuris prieš porą metų sakė – „ten parkas prie pat namų, o centre kamščiai“. Taip, Durmersheimas toks šeimyniškas, žalias, bet infrastruktūra gera. Pervežimų prasme – tai nėra kažkoks užkampis. Greitkelis A5 yra vos už kelių kilometrų. Tai reiškia, kad mūsų vilkikas ar furgonas neprasikankina per kokius kalnų serpantinus. Bet čia ir pirmas kabliukas – ne visi vairuotojai žino, kad išvažiavimas į Durmersheimą kartais būna uždarytas naktim dėl remonto. Taip, taip, Vokietija garsėja tvarka, bet kelio darbai ten amžini.

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Durmersheimą?

Oi, čia skaudi vieta. Kainos svyruoja beprotiškai. Jeigu jūsų baldai telpa į mažą furgoną (tarkim, 12 kubų), iš Lietuvos, Vilniaus, reali kaina gali būti tarp 800 ir 1300 eurų. Bet aš čia kalbu apie normalią įmonę. Yra tokių, kurie pasiūlo 600, o paskui vidury kelio paskambina – „žinokit, per sunku, reikia priemokos“. Nesileiskit ant to. Pilnas namo pervežimas, su 3-4 žmonėm, su pakavimu, gali lengvai perlipti per 3000. O jei dar pianinas, seifas ar kažkas sunkaus – skaičiuokit brangiau. Durmersheimas nėra pigi kryptis, nes nėra toks masinis maršrutas kaip, tarkim, Londonas. Mašina dažnai važiuoja pusiau tuščia atgal. Ir tą tuštumą kažkas turi apmokėti. Deja, dažniausiai tai klientas.

Ar reikia leidimo, norint išsikrauti Durmersheime?

Ne, jokio specialaus leidimo nereikia. Čia ne pėsčiųjų zona Karlsrūhės centre. Bet jeigu jūsų gatvė labai siaura – o Durmersheime yra tokių jaukių gatvelių, pavyzdžiui, prie bažnyčios – tada gali prireikti užsakyti laikiną ženklą, kad rezervuotumėt vietą furgonui. Vokiečiai su tuo griežti. Jei pastatysit mašiną ant šaligatvio be leidimo, kaimynas per 5 minutes iškviečia policiją. Turėjom atvejį, kai vairuotojas vos spėjo atidaryt furgono duris, o jau atbėgo senjora su pypsėjimu. Tai geriau iš anksto per Ordnungsamt susitvarkyt. Mūsų įmonė kartais padeda tą padaryti, bet ne visada – priklauso nuo užimtumo. (Aišku, jei jūsų daiktų kiekis mažas, galit rizikuot, bet aš nerekomenduoju).

Kas yra tas Ordnungsamt?

Na čia toks vietinis tvarkos palaikymo skyrius. Ne policija, bet jie tvarko visokius leidimus. Kai kurie klientai galvoja, kad mes, pervežėjai, viską sutvarkom. Ne visada. Kartais tenka patiems paskambint, kalbėt angliškai ar vokiškai. Jei nemokat vokiškai, gali būti sunku. Bet šiaip Durmersheime, kaip ir visam Baden-Württemberg regione, žmonės gan draugiški.

Ar verta draustis papildomai?

Klausimas iš tų, kur visada atsakau: TAIP. Net jei vežat seną sofą. Kodėl? Nes CMR draudimas (tas privalomas) yra juokingas. Jis skaičiuoja svorį. Tai jei jūsų 20 kg krištolinė vaza dūžta, gausit kompensaciją už 20 kg. Tai gal 20 eurų. Absurdas. Imkit pilną draudimą nuo visos vertės. Mes siūlom, bet galit ir patys susirast brokerį. Tik nesakykit paskui, kad „čia jūs kalti“. Kartais patys klientai supakuoja taip, kad net Dievas neišsaugotų. Pvz., veidrodį apvynioja tik maistine plėvele. Durmersheime, beje, drėgmė didesnė, arti Reino. Tai jei baldai blogai supakuoti, pelėsis gali atsirast dar prieš atvežant, jei sandėly laikom.

Per kiek laiko atvežat daiktus į Durmersheimą?

Standartas iš Lietuvos – 3-5 darbo dienos. Bet čia nėra „pažadas“. Kartais būna greičiau, jei mašina jau užpildyta. Kartais ilgiau, jei Vokietijoj šventė, o jūs pamiršot. Vokiečiai turi tų švenčių – pvz., Kristaus Kūno diena (Fronleichnam), kuri Baden-Württemberg žemėj yra laisva. Jei ta diena iškrenta ketvirtadienį, tai penktadienį niekas nedirba, visi darosi ilgąjį savaitgalį. Ir jūsų krovinys stovi kažkur prie Leipcigo. Esu turėjęs klientą, kuris skambino isterikuodamas, o aš jam sakau – „tai juk šventė, aš negaliu priverst vairuotojo važiuot, jam baudos“. Reikia tikrintis kalendorių.

Ar vežat ir smulkius krovinius, pvz., kelias dėžes?

Taip, bet čia yra vadinamas „grupinis krovinys“ (kai kuriose įmonėse – LCL, nors čia labiau jūrinis terminas, mes sakom „dalinis“). Jūsų dėžės važiuos su kitų žmonių baldais. Tai pigiau. Bet minusas – laikas ilgesnis, nes mašina renka krovinius. Ir jūsų dėžė gali atsidurt po kažkieno spintele. Niekas jos specialiai nesaugos kaip kiaušinio. Jei siunčiat ką trapaus – geriau atskiru transportu arba labai gerai supakuokit.

Kaip vyksta išmuitinimas? Ar jis reikalingas?

Šitas klausimas vis dar kyla, nors Šengenas. Ne, muito nėra. Jokių deklaracijų. Durmersheimas yra ES. Bet jei vežat iš, tarkim, Ukrainos ar Baltarusijos per Lietuvą – tada jau kita kalba. Bet iš Lietuvos į Vokietiją – jokių sienų. Kartais policija sustabdo patikrai, bet čia retai. Tiesa, jei vežat daug naujų daiktų, neatidarytų dėžių, teoriškai gali įtarti komercinį krovinį. Bet praktiškai asmeniniam kraustymuisi niekas netrukdo.

Ar jūsų įmonė pakrauna ir išneša baldus?

Mes taip, bet ne visos. Yra tokių „vežėjų“, kurie sako – „aš tik vairuotojas, man nugara skauda“. Ir tada jūs stovit Durmersheime, prie daugiabučio be lifto, ir žiūrit į tą furgoną. Visada klauskit, ar į kainą įeina pakrovimas/iškrovimas. Ir kiek žmonių. Vienas žmogus pianino neišneš. Mūsų brigada dažniausiai 2-3 žmonės. Bet jei jūsų namas 4 aukštų be lifto – bus papildoma kaina. Nes tai darbas. Sunkus.

Ką daryti, jei baldai netelpa į furgoną?

Būna. Žmonės galvoja, kad 20 kubų furgonas yra beribis. Paskui paaiškėja, kad jų „keli daiktai“ yra pilna 3 kambarių buto įranga. Tada arba užsakom antrą reisą (kas brangu ir ilgai), arba paliekam dalį daiktų saugojimui Lietuvoj. Mes turim sandėlį, galim palaikyt. Bet geriau iš anksto atsiųskit nuotraukas arba video. Nes kai vairuotojas atvažiuoja į vietą ir pamato, kad čia reikia dviejų mašinų, jis nėra laimingas. Ir jūsų nervai ne ką geresni.

Koks tas Durmersheimas? Ar ten yra lietuvių?

Oi, yra. Nemažai. Dirba Karlsruhėj, gyvena Durmersheime. Yra ir mūsų klientų, kurie jau seniai ten įsikūrę. Miestelis ramus, yra lietuviška bendruomenė, kartais net renginius daro. Bet šiaip vokiečių dauguma, žinoma. Man asmeniškai patinka ta architektūra – tokie fachwerk namai, tvarkinga. Bet jei jūs iš didmiesčio, pradžioj gali pasirodyt nuobodu. Nėra tų klubų ar barų. Užtat yra gamta, dviračių takai palei Reiną. Ir traukinys į Karlsruhę važiuoja kas pusvalandį, berods.

Ar sunku rasti parkavimą Durmersheime?

Didžiajai daliai gatvių – ne. Bet senamiestyje, ypač prie Hauptstrasse, vietos siauros. Mūsų vilkikas ten nelenda. Turim mažesnį furgoną specialiai tokioms vietoms. Kartais tenka statytis už kelių šimtų metrų ir tampyt daiktus. Klientai pyksta, sako „kodėl arčiau nepastatėt?“. O todėl, kad ten ženklas „tik lengviesiems“. Nenoriu gaut baudos. Vokietijoj baudos už stovėjimą didelės.

O kaip su liftu? Ar daugiabučiai turi liftus?

Priklauso. Naujesni – taip. Bet jei kraustotės į seną namą centre, ten liftų nėra. Laiptai siauri, vingiuoti. Spintelės dažnai netelpa. Turėjom atvejį, kai teko per balkoną su virvėm kelt. Gerai, kad ne lijo. Visada pasakykit, koks aukštas, ar yra liftas, kokie laiptai. Nes jei pasakysit „normalūs laiptai“, o jie bus tokie, kur dviese neišsiskirsi, bus problemų. Mūsų darbuotojai keiksis. Tyliom, bet keiksis.

Kas atsitinka, jei daiktas sulūžta?

Pirma – nepanikuokit. Antra – fotografuokit iškart. Trečia – skambinkit mums. Jei turit draudimą, tvarkom aktą. Jei ne – na, tada žiūrim pagal CMR, kas yra beveik nieko. Bet kartais mes, iš geros valios, pasiūlom kažkokią kompensaciją, kad išsaugotume reputaciją. Bet čia ne taisyklė. Ypač jei matom, kad pats klientas supakavo katastrofiškai. Turiu prisipažint – esu vieną kartą siuntęs klientą „pasiskųst gamintojui“, nes jis vežėsi seną, jau trūkusią lentyną ir tikėjosi, kad mes ją stebuklingai sutvarkysim. Nerealūs lūkesčiai.

Ar galima vežti augalus?

Teoriškai – taip. Praktiškai – mes nelabai mėgstam. Augalai apvirsta, žemė išbyra, šakos lūžta. Ir jei važiuoja 3 dienas be šviesos, atvažiuoja nudžiūvę. Kai kurios įmonės išvis neima. Mes imam, bet tik jei klientas pasirašo, kad pats atsako. Ir dar priklauso nuo augalo dydžio. Fikusas metro aukščio? Ok. Palmė 3 metrų? Ne, atsiprašau, ji netilps ir nulūš. Durmersheime, beje, yra gražių sodų, tai gal geriau vietoj nusipirkt?

Ar reikia pasirūpinti pakavimo medžiagomis?

Mes turim – dėžes, burbulinę plėvelę, lipnią juostą. Bet tai kainuoja. Kai kurie klientai nori sutaupyt ir perka patys. Tai prašau, nepirkit pigiausių dėžių iš Maximoj. Jos suyra per pusę kelio. Ypač jei vežat knygas. Knygos sunkios, dugnas iškrenta, ir Durmersheime jūsų Dostojevskis guli ant šaligatvio. Matėm tą vaizdą. Naudokit dvigubas, tvirtas dėžes.

Ar jūs vežat automobilius į Durmersheimą?

Ne, mes tik namų apyvokos daiktus. Automobiliams yra specialios platformos. Bet galiu duot kontaktą patikimos įmonės, kuri veža mašinas į Vokietiją. Tik žinokit, kad Durmersheime, jei automobilis iš Lietuvos, reikia perregistruot per 3 mėnesius, berods. Ten vietinė registracija (Zulassungsstelle) yra Rastatte arba Karlsruhėje. Patys vokiečiai labai pedantiški dėl terminų.

Kada geriausia kraustytis?

Vasara – brangiausia. Visi nori. Pavasarį ir rudenį kainos normalios. Žiemą – rizika dėl oro. Nors Vokietijos keliai valomi puikiai, bet kartais Alpėse, pro kurias galim važiuot, būna sniego. Durmersheimas žiemą šlapias, pilkas. Bet jei jums kaina svarbiausia – kraustykitės sausį ar vasarį. Tik nepamirškit, kad Vokietijoj švenčių metas – nuo Kalėdų iki Trijų Karalių visi miega.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Galima, bet sąskaita faktūra yra saugiau. Nes jei sumokėsit grynais vairuotojui, o paskui paaiškės, kad įmonė to nemato… Na, visko būna. Aš rekomenduoju pavedimą. Ir išankstinį apmokėjimą dalimis – dalis prieš pakrovimą, dalis prieš iškrovimą. Taip visi ramesni. Yra įmonių, kurios ima visą sumą iš karto. Aš taip nedirbu, nes tada klientas neturi svertų, jei kažkas stringa.

Koks jūsų įmonės pavadinimas?

Aš čia ne tam, kad reklamuotis. Aš čia tam, kad paaiškint. Dirbu su keliais partneriais, keičiamės užsakymais. Svarbu ne pavadinimas, o kaip dirbam. Visada sakau – žiūrėkit į atsiliepimus, ne į gražią svetainę. Yra įmonių, kurios turi blizgančius logotipus, bet viduj – vienas žmogus ir nuomotas furgonas. O paskui skambina jums: „aš sugedau prie Varšuvos, palaukit parą“. Ir jūs sėdit Durmersheime tuščiam bute ant lagamino.

Ar tiesa, kad vokiečiai labai mėgsta tvarką kraustantis?

Oi, taip. Jei jūsų kaimynas vokietis, jis gali ateit ir pasakyt, kad per garsiai tempiat spintą per koridorių. Arba kad dėžės stovi neleistinoj vietoj. Durmersheime yra Hausordnung – namo taisyklės. Kartais ten parašyta, kad kraustytis galima tik nuo 8 iki 12 ir nuo 14 iki 18. Ir jokių savaitgalių. Tai pasidomėkit iš anksto. Nes jei pradėsit 7 ryto sekmadienį, kils skandalas. Ir teisūs bus jie, ne jūs.

Ar padedat išardyt baldus?

Taip, mūsų brigada turi įrankius. Bet ne viską galim. Pvz., IKEA spintas – ok. Bet jei tai kažkoks antikvarinis, su specialiais sujungimais – geriau išsikviest specialistą. Nes kartą bandėm išardyt 100 metų senumo bufetą, tai vos nesugadinom. Gerai, kad klientas buvo supratingas. Bet daugiau tokių eksperimentų nedarom. Durmersheime yra stalių, vokiečių, bet jie brangūs. Tai gal geriau Lietuvoj išsyk pasiruošt.

Ką daryt, jei kraustausi ne iš Lietuvos, o iš kitos ES šalies?

Mes dirbam visoj ES. Maršrutai būna įvairūs. Pvz., iš Ispanijos į Durmersheimą. Bet tada kaina kita, logistika sudėtingesnė. Dažnai naudojam tarpinius sandėlius. Tai užtrunka ilgiau. Jei kraustotės iš, tarkim, Italijos, tai gali būti ir 10 dienų. Viskas priklauso nuo to, kaip greit surenkam pilną mašiną. Nes niekas nevažiuos per pusę Europos tuščias.

Ar jūs pats esat buvęs Durmersheime?

Buvau, ir ne kartą. Paskutinį kartą užsukom į tą jų Hardtsee ežerą. Tai mažas ežeriukas, bet vasara malonu. Miestelis švarus, ramus. Bet man, kaip vairuotojui, nepatinka tos siauros gatvelės prie Kirchplatz. Apsisukt su 12 metrų furgonu – tragedija. Visada prašau klientų, jei gyvenat tokiose vietose, susitikti prie įvažiavimo ir padėti manevruot. Nes vienas apsisukinėjau, užkliudžiau gėlių vazoną. Vokietė išbėgo, rėkė. Sumokėjau 50 eurų už tą vazoną. Nuo tada – jokių rizikų.

Ar yra skirtumas tarp kraustymo į Durmersheimą ir, tarkim, į gretimą Malsch?

Iš esmės – ne. Bet Malsch dar mažesnis. Durmersheimas turi bent jau traukinių stotį, prekybos centrą. Logistikai didelio skirtumo nėra, nebent jūsų namas stovi ant kokio kalno. Bet ten lyguma, Reino slėnis. Tiesa, Durmersheime yra pramoninė zona šiaurėj, ten lengviau privažiuot. Jei kraustotės į butą virš parduotuvės centre – sunkiau. Visad sakau – kuo arčiau centro, tuo daugiau galvos skausmo su transportu.

Ar prieš kraustymąsi darot apžiūrą?

Mes darom video apžiūrą. Atvažiuot gyvai į kiekvieną objektą prieš kraustymąsi į Durmersheimą būtų per brangu. Tai prašom klientų parodyt daiktus per FaceTime arba atsiųst video. Bet čia irgi būna bajerių. Vienas parodė svetainę, o sandėliuką „pamiršo“. O ten buvo dar pusė turto. Tai dabar prašom visų patalpų, net ir balkono. Nes nuo to priklauso mašinos dydis. Ir kaina.

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės meta daiktus?

Tiesa. Ne mes, bet esu girdėjęs. Ypač kai pasamdo pigius subrangovus. Jie meta, skuba, nes turi planą. Paskui Durmersheime jūsų komoda atvažiuoja be kojelės. Ir jie sako – „taip ir buvo“. Tai filmuokit prieš pakrovimą. Turėkit įrodymų. Mes patys filmuojam, kad apsisaugotume nuo tokių kaltinimų. Bet ne visi sąžiningi. Šitas verslas kartais toks… laukinis.

Ką patartumėt žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į Durmersheimą?

Neskubėkit. Pradėkit planuot prieš mėnesį. Susirinkit 3-4 pasiūlymus. Neimkit pigiausio. Klauskit apie draudimą. Patys gerai supakuokit smulkmenas, o didelius baldus palikit mums. Ir svarbiausia – Durmersheime, prieš atvežant, sutvarkykit parkavimo leidimą, jei reikia. Nes tas popierėlis gali sutaupyt šimtus eurų baudų ir nervų. Ir dar – jei atvažiuoja mūsų vyrai, pasiūlykit kavos. Tai maža smulkmena, bet darbas eina smagiau. Patikėkit.

O jei pasikeičia planai? Pvz., data.

Skambinkit iškart. Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei paskutinę minutę – bus chaosas. Mes stengiamės lanksčiai, bet kartais mašina jau pakrauta, vairuotojas maršrute. Tada arba laukiat, arba mokat už tuščią reisą. Geriau iš anksto numatyt galimus nukėlimus. Gyvenime visko būna. Pats esu turėjęs klientą, kuris susilaužė koją likus savaitei iki kraustymosi. Nieko, atidėjom dviem savaitėm, viskas ok. Durmersheimas nepabėgo.

Kokie daiktai sukelia daugiausiai problemų?

Stikliniai stalai. Jie gražūs, bet trapūs. Veidrodžiai be rėmų. Ir pianinai. Pianinus vežant reikia specialių diržų, kartais net kranelio, jei laiptai siauri. Dar viena problema – dideli, bet lengvi daiktai, pvz., putplasčio čiužiniai be dėžių. Jie užima daug vietos, o svorio neduoda. Tai kainos skaičiavimui nepalanku. Mes derinam ir tūrį, ir svorį. Kartais klientas nesupranta, kodėl už lengvą, bet didelį daiktą tiek mokėt. O todėl, kad jis „suvalgo“ pusę furgono.

Išvada, arba ką aš galvoju apie kraustymą į Durmersheimą

Žinot, kraustymas į Durmersheim nėra kažkoks kosmosas. Bet jis turi savo charakterį. Ne didmiestis, ne kaimas – toks tvarkingas Vokietijos kampelis, kur reikia gerbt taisykles. Jei esat pasiruošę, susiradę normalią įmonę (ne trijų dienų firmą su vienu mikroautobusu), viskas praeis sklandžiai. Aš, po tiek metų, galiu pasakyt – 90% problemų kyla iš nesusikalbėjimo ir noro sutaupyt ten, kur nereikia. Durmersheimas laukia jūsų su savo ramybe, bet ir su savo tvarka. Sėkmės kraustantis. Ir nepamirškit to leidimo parkavimui, jei gyvenat prie bažnyčios. Rimtai.