Kraustymas į Denzlingen: ką žinau po 20+ metų vežiojant žmones ir jų daiktus

Gerai, klausykit. Aš čia ne koks turinio kūrėjas, o paprastas vežėjas, kuris jau gerus du dešimtmečius tampo žmonių gyvenimus per pusę Europos. Jeigu galvojat apie kraustymą į Denzlingen – sveikinu, geras pasirinkimas. Miestelis ramus, prie Freiburgo, bet kainos ne tokios kosminės kaip pačiam didmiesty. Bet, kaip visada, velnias slypi detalėse, ir aš čia ne tam, kad jums pasakas sekčiau. Bus ir gerų, ir blogų pavyzdžių, ir vietų, kur pats dar abejoju. Varykim.

Kodėl išvis rinktis Denzlingen, o ne, tarkim, Freiburgą?

Tai koks tas Denzlingen iš tikro? Nes aš tik pervažiavęs esu

Žiūrėkit, Denzlingen nėra kokia skylė. Tai apie 14 tūkstančių gyventojų turintis miestelis, bet jis labai gyvas. Turi savo traukinių stotį, normalias mokyklas, parduotuves. Jei dirbat Freiburge, ryte įsėdat į traukinį ir po 10-12 minučių jau ten. Aišku, jei vėluoja Deutsche Bahn – o taip būna dažnai, patikėkit – tada sėdit ir nervinatės. Bet šiaip gyvenimo kokybė gera. Yra ir pramonės zona, tai darbo vietų irgi šiek tiek vietoje. Žodžiu, priemiestis su savo veidu.

Ar Denzlingen brangu gyventi? Kiek realiai kainuoja buto nuoma?

Na, čia jau konkretūs skaičiai. Kai paskutinį kartą tikrinau (prieš porą mėnesių, bet rinka juda greitai), dviejų kambarių butas apie 60 kvadratų buvo tarp 700 ir 900 eurų „šaltos“ nuomos (tai be šildymo ir kitų mokesčių). Trys kambariai jau lipa virš 1100. Aišku, jeigu randat variantą prie pat stoties arba naujos statybos name su parketu ir balkonu į mišką – ruoškitės mokėt daugiau. Palyginus su Freiburgu, sutaupot gal kokius 20-30%. Bet šildymas Vokietijoj dabar brangus, tai tą „šaltą“ nuomą visada dauginkit iš maždaug 1,3 ar 1,4, kad gautumėt tikrą sumą, kurią mokėsit kas mėnesį.

Planavimas ir pasiruošimas – čia dažniausiai ir susipjauna žmonės

Kada geriausia planuoti kraustymą į Denzlingen? Ar yra koks „ne“ metas?

Vasarą visi kraustosi. Ir tada aš, kaip vežėjas, būnu piktas ir brangus. Jei galit, venkit liepos–rugpjūčio, ypač jei dar savaitgalis. Geriausias laikas – spalis arba lapkritis, kai studentai jau susikraustę, o vokiečiai dar negalvoja apie Kalėdas. Arba ankstyvas pavasaris, kovas–balandis. Tik žiūrėkit, kad sniegas per Alpes dar neužkluptų. Vieną kartą važiavom kovo gale, galvojom jau šilta, o Austrijoj prie Brennerio pasnigus fūros stovėjo 6 valandas. Klientas nervinosi, aš nervinausi, bet nieko nepadarysi – gamta.

Kaip išsirinkti normalią pervežimų firmą, o ne šarlatanus? Turiu blogos patirties

O, čia skaudi vieta. Aš jums duosiu vieną patarimą, kurio niekas nemėgsta sakyt: nežiūrėkit į gražią svetainę. Graži svetainė dažnai reiškia, kad bičas sėdi ofise, o jūsų daiktus veš koks subrangovas su prasikūrenusiu MAN’u. Visada klauskit: „Ar jūs vežat savo transportu, ar perduodat kitiems?“. Jei atsakymas miglotas – bėkit. Antras dalykas – draudimas. Standartinis CMR draudimas vežant tarptautiškai yra juokingas (kažkas apie 8,33 SDR už kilogramą – pats ne iki galo pamenu tikslią formulę, bet žinau, kad jei sudaužys jūsų televizorių už 1000 eurų, gausit gal 200). Reikalaukit papildomo krovinio draudimo su konkrečia suma. Ir nepasirašinėkit tuščių lapų, kuriuos vairuotojas pakiša sakydamas „čia tik formalumas“. Buvo atvejis, kai žmogus pasirašė, o po to paaiškėjo, kad pasirašė, jog krovinys perduotas be defektų, nors realiai sofa buvo suplėšyta.

Kiek maždaug laiko užtrunka pats pervežimas iš Lietuvos į Denzlingen?

Na, žiūrint iš kur. Iš Vilniaus iki Denzlingen yra apie 1600 kilometrų. Jeigu važiuojam vienu ypu, be nakvynės, teoriškai galima per 22–24 valandas, su dviejų vairuotojų ekipažu. Bet aš taip nedirbu. Aš mėgstu normaliai pailsėt, nes saugumas svarbiau. Realistiškai: pakrovimas ryte, išvažiuojam, vakare jau Lenkijos gale arba Vokietijos pasieny nakvojam. Kitą dieną popiet esam vietoj. Tai realiai dvi dienos. Jei yra daug smulkių daiktų, kuriuos reikia nešioti į trečią aukštą be lifto – užtruksim dar ilgiau. O be lifto Denzlingene, patikėkit, yra nemažai senų namų.

Kokius dokumentus reikia turėti, kad nekiltų problemų kertant sienas?

Šiandien, kol dar Šengenas veikia normaliai, paso neprireiks, bet asmens dokumentą turėkit. Svarbiau yra krovinio dokumentai. Jeigu vežat tik asmeninius daiktus, o ne komercinį krovinį, užtenka packing list’o (sąrašo, kas yra dėžėse) ir deklaracijos, kad čia jūsų asmeninė mantija. Vokiečiai prie sienos kartais sustabdo, ypač jeigu mato, kad vežam daug. Jie gali paklaust, ar tikrai čia tik jūsų daiktai, ar nevežat kokių naujų baldų, už kuriuos reiktų mokėt importo mokestį. Būkit pasiruošę paaiškinti, kad kraustotės visam laikui. Jei vežat seną, naudotą šlamštą – problemų nulis.

Kas liečia pačią logistiką ir pakrovimą

Ar man pačiam viską supakuoti, ar geriau samdyti jūsų pakavimo paslaugą?

Žiūrėkit, aš sąžiningai pasakysiu: jei jūsų biudžetas leidžia – samdykit mus pakuoti. Nes jūs galvojat, kad supakavot normaliai, o paskui važiuojant tas televizorius dėžėje be putplasčio pradeda „vaikščioti“ ir atvažiuoja su ekrano voratinkliu. Profesionalai turi specialias dėžes, popierių, burbulinę plėvelę. Bet, aišku, tai kainuoja papildomai. Jei pakuojatės patys – negailėkit lipnios juostos. Ir ant kiekvienos dėžės užrašykit ne tik „svetainė“, bet ir kas viduj. Kai atvažiuojam į Denzlingen, o jūs ieškot kačių ėdalo tarp 40 dėžių su užrašu „daiktai“ – tai nėra smagu nei jums, nei man.

Kaip vyksta baldų išrinkimas ir surinkimas? Ar jūs tai darot?

Taip, mes darom. Bet yra niuansas. IKEA baldus išrinkti lengva, jie tam ir skirti. Bet kai jūs turit kokį seną, dar tėvų pirktą, medinį bufetą, kuris surinktas ant stalių klijų ir medinių kaiščių – aš jau nervinuosi. Nes tie seni daiktai kartais trupa rankose. Vieną kartą bandžiau išrinkti kliento močiutės komodą, tai viena koja tiesiog liko mano rankoj. Gerai, kad klientas buvo supratingas ir pasakė: „Nu, senas daiktas, kas bus, tas“. Bet aš visada perspėju: mes nesam stebukladariai, seni baldai gali neatlaikyti antro išrinkimo. Kartais geriau vežti sveiką, apvyniojus plėvele, nei bandyti išardyti ir surinkti atgal.

O jeigu aš turiu augalų? Ar galima juos vežti į Vokietiją?

Su augalais atsargiai. Teoriškai, jei vežat kelis vazonus savo reikmėm, tai praeis. Bet oficialiai ES yra fitosanitariniai reikalavimai. Jeigu vežat visą oranžeriją – gali kilt klausimų. Praktiškai, kai vežam per sieną, niekas tų augalų netikrina, nebent vežat kažką labai egzotiško iš ne ES šalies. Bet aš visada sakau: jei augalas labai brangus širdžiai, geriau pasidomėkit oficialiai, nes aš nesu botanikas. Aš tik vairuotojas.

Apie pačią kelionę ir netikėtumus

Kas būna, jeigu fūra sugenda vidury kelio? Ar aš liksiu be daiktų?

Čia mano košmaras. Ir jūsų, aišku. Bet per 20 metų buvo visko. Geras vežėjas visada turi atsarginį planą. Aš, pavyzdžiui, turiu kontaktus mechanikų beveik kiekvienam didesniam mieste pakeliui. Jei gedimas rimtas – samdau kitą mašiną, perkraunam daiktus ir judam toliau. Blogas vežėjas tiesiog pasakys: „Palaukit, kol pataisys“ ir jūs sėdit kur nors prie Leipcigo dvi paras. Visada klauskit prieš pasirašant sutartį: „Koks jūsų Plan B, jei mašina sugestų?“. Jei atsako „nesugenda mums“ – meluoja. Sugenda visiems.

Ar vežėjas gali padėti man surasti, kur Denzlingene išmesti pakuotes po išsikrovimo?

Galiu, žinoma. Bet čia irgi biurokratija. Vokietijoj šiukšlių rūšiavimas yra religija. Geltonas maišas (Gelber Sack) plastikui, mėlynas popieriui, juodas likutinėm atliekom, dar stiklas pagal spalvas. Jei aš, kaip vairuotojas, sumesiu viską į vieną konteinerį, gali atvažiuoti tvarkos prižiūrėtojas (ordnungamt) ir išrašyt baudą namo savininkui. Tai aš visada padedu surūšiuoti, bet geriau, jei jūs iš anksto pasidomėkit, kur jūsų gatvėje stovi konteineriai ir kokia sistema. Nes kartais stovi tik požeminiai konteineriai, kurių dangtis atsidaro tik su specialia kortele.

Kur nakvojate jūs, vairuotojai, kol vyksta kraustymasis į Denzlingen?

Geras klausimas. Kartais klientai klausia: „Gal jums reikia viešbučio?“. Ne, nereikia. Aš miegu mašinoj. Šiuolaikinės vilkikų kabinos yra gana patogios, su normalia lova, šildymu, kartais net mikrobange. Aš mėgstu stoti prie pat Denzlingen, kur nors pramoninėj zonoj prie Rewe arba prie autostrados aikštelės „Freiburg-Nord“. Bet būna, kad klientas leidžia pasistatyti prie jo naujo namo, jei yra vietos. Tada ryte aš jau vietoj, išsimiegojęs, ir galim pradėt iškrovimą anksti.

Pinigai, sutartys ir kiti nemalonūs dalykai

Kiek kainuoja kraustymas į Denzlingen? Noriu konkrečios sumos, o ne „paskaičiuosim“

Gerai, sakau tiesiai. Mažas pervežimas (studento daiktai, keli lagaminai, dviratis) – čia gal labiau per kurjerius, bet jei mes vežam, gali būti apie 500–800 eurų. Vidutinis butas (1–2 kambariai, be brangių baldų) – ruoškitės 1200–1800 eurų. Pilnas namas, trijų kambarių butas su sunkiais baldais, pianinu ar seifu – jau 2000–3000 eurų ir daugiau. Į kainą įeina kelias, kuras, vairuotojo darbas, pakrovimas/iškrovimas. Bet neįeina pakavimo medžiagos, papildomas draudimas, arba jei reikia nešti į 5 aukštą be lifto – tada deramės atskirai. Ir, svarbiausia, kaina priklauso nuo to, ar aš grįžtu tuščias. Jei man pavyksta rasti krovinį atgal į Lietuvą – kainą galiu numušti. Jei ne – mokat už abu galus. Tokia realybė.

Ar reikia mokėti avansą? Kiek ir kada?

Taip, avansas yra normali praktika. Aš paprastai prašau 20–30% prieš pakrovimą. Tai nėra apgaulė, tai yra apsauga, kad jūs paskutinę minutę neatsisakytumėt, o aš jau būčiau atvažiavęs su mašina ir atsisakęs kitų užsakymų. Bet, ir čia dėmesio: niekada nemokėkit 100% iš anksto. Jei firma reikalauja visos sumos prieš kraustymą į Denzlingen – kažkas čia nešvaru. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės sumoka, o tada „firma“ dingsta. Mokėkit dalį, o likusią – kai daiktai jau jūsų naujam bute.

Kaip su PVM sąskaitom faktūrom? Ar galima gauti be PVM?

Klausimas iš serijos „ar galima pigiau“. Jei jūs fizinis asmuo – PVM mokat, ir viskas. Jei jūs įmonė, turinti VAT numerį, ir pervežimas tarptautinis – galima sąskaita be PVM, taikant atvirkštinį apmokestinimą. Bet aš nesu buhalteris, aš visada sakau klientam: „Pasitarkit su savo buhaltere, aš išrašysiu taip, kaip ji lieps“. Nes jei aš išrašysiu be PVM, o jūs neturėsit teisės – paskui mokesčių inspekcija ateis pas jus, ne pas mane.

Gyvenimas po kraustymosi – keli praktiški pastebėjimai

Ką būtinai turiu padaryti iškart atvykus į Denzlingen? Registracija, bankas?

Vokietijoj per 14 dienų nuo atvykimo privalot užsiregistruoti (Anmeldung) savivaldybėj. Denzlingen atveju – Rathaus, Bürgerbüro. Būtinai iš anksto užsirašykit internetu, nes eilės kartais kosminės. Ir reikia, kad nuomotojas užpildytų specialią formą (Wohnungsgeberbestätigung). Be šito popieriaus – nieko nebus. Banko sąskaitą irgi atsidarykit greitai, nes be jos negausit atlyginimo, negalėsim susimokėt komunalinių. Aš kartais klientam sakau: „Pirmas dvi dienas po kraustymosi skirkit tik popierizmam, o tik tada išsipakuokit dėžes“. Nes kitaip sėdit tarp kartoninių kalnų ir dar bėgiojat po įstaigas.

Ar tiesa, kad Denzlingene sunku rasti vietą automobiliui prie namo?

Priklauso kur. Jei jūsų namas centre, prie Hauptstraße ar aplink stotį – taip, vietos nėra. Daug kur rezidentinis parkavimas, reikia leidimo. Jei kraustomės į nuosavą namą su kiemu – problemų nulis. Bet kai aš atvažiuoju su dideliu vilkiku, kartais tenka užstatyti pusę gatvės. Vokiečiai į tai žiūri ramiai, jeigu greitai dirbam. Bet jei užtrukam ilgiau nei porą valandų – jau gali kas nors pradėt bambėt. Tai visada stengiuosi išsikrauti per 2–3 valandas max.

Ar jūs padedat prijungti skalbyklę, indaplovę? Nes aš pats bijau

Prijungti galiu. Bet aš nesu santechnikas, sakau iš karto. Vandenį pajungiu, išbandau, ar nebėga. Bet jei jūsų čiaupai seni, veržlės aprūdijusios – aš galiu bijoti prisukti stipriau, nes jei nulaušiu sriegį, jūs liksit be vandens. Būna, sakau klientui: „Geriau išsikvieskit vietinį meistrą už 50 eurų, jis padarys garantuotai, o aš tik užnešiu į vietą“. Bet dažniausiai viskas ok, jei jungtys normalios.

Kaip su internetu? Ar galiu iš karto turėti veikiantį WiFi?

O, čia linksma vieta. Vokietijoj interneto įvedimas kartais užtrunka 2–3 savaites. Jūs atvažiuojat, galvojat viskas bus gerai, o interneto nėra. Aš visada patariu: iš anksto, dar būnant Lietuvoj, užsisakykit paslaugą, kad sutaptų su atvykimo data. Arba pirmom dienom naudokitės mobilaus interneto kortele. Nes žinau atvejį, kai žmogus persikraustė, o interneto laukė mėnesį, nes Telekom technikas neatvažiavo. Dirbo iš kavinės Freiburge.

Pabaigai – ką aš galvoju po tiek metų

Žinot, kraustymas į Denzlingen ar bet kur kitur – tai visada stresas. Net jei aš viską padarau idealiai, vis tiek kažkas nepasiseka. Arba oras blogas, arba lifto nėra, arba ta viena mėgstama lėkštė vis tiek dūžta. Bet aš visada sakau savo klientams: „Nesinervinkit dėl daiktų. Daiktai – tai tik daiktai. Svarbu, kad jūs patys sveiki atvažiuojat“. Denzlingen yra gera vieta pradėt naują etapą. Aš pats, kai ten būnu, mėgstu po darbo nueit prie Glotter upelio, pasėdėt ant suoliuko. Ramu. O jei jūs dar abejojat, ar verta kraustytis – verta. Tik pasiruoškit normaliai, nesirinkit pigiausio vežėjo, ir viskas bus gerai. Sėkmės.