Kraustymas į Bretzfeld: ką reikia žinoti, kol dar neįsikėlėte

Žinot tą jausmą, kai atrodo, kad viskas paprasta – susikrovei daiktus, nuvažiavai, išsikrovei? Taip, teoriškai. Bet kai kalbam apie kraustymą į Bretzfeld, atsiranda tų niuansų, kurių niekas nemini skelbimuose. Dirbu pervežimuose jau daugiau nei dvidešimt metų, ir patikėkit – Bretzfeldas, nors atrodo ramus Vokietijos miestelis, turi savo specifiką. Nuo kalvotų gatvelių iki vokiško punktualumo, kurio kartais patys vokiečiai nesilaiko. Čia nebus tobulo vadovėlio, bus gyvas pokalbis apie tai, kas iš tikro laukia.

Dažniausi klausimai, kurių manęs klausia jūs

Tai koks tas Bretzfeldas iš tikro – ar ten viskas ant kalno?

Neperdėkim, bet taip, reljefas ten nelygus. Pati Bretzfeldo senoji dalis ir aplinkiniai kaimeliai, kaip Adolzfurtas ar Scheppachas, išsimėtę tarp vynuogynų. Jei kraustymas į Bretzfeld vyksta žiemą, kai slidu, arba jei turit didžiulį 18 tonų vilkiką – gali būti įdomu. Aš pats kartą buvau įvažiavęs į tokią gatvelę, kad galvojau, jog teks atbulam išlįst. Bet šiaip, pagrindiniai keliai normalūs. Tik nereikia aklai pasitikėt navigacija – ji kartais veda per tokius vynuogynų keliukus, kur tik traktorius pravažiuoja.

Ar man reikia leidimo, kad išvis įvažiuočiau su sunkvežimiu?

Klausimas geras. Vokietijoje, o Bretzfelde ypač, tvarka yra, bet ne visur vienoda. Jei jūsų naujas namas yra gyvenamajame kvartale, kur siauros gatvės, arba centre, kur visi stato mašinas, gali tekti užsakyti laikiną parkavimo draudimo ženklą (Halteverbotszone). Tai daroma per savivaldybę – Bretzfeldo atveju, per miesto administraciją (Stadtverwaltung). Užtrunka apie 1–2 savaites, kainuoja gal 30–60 eurų. Ne visada to reikia, bet jei matot, kad gatvė siaura – geriau pasirūpinkit. Aš visada sakau klientams: „Geriau turėt ir nereikėt, nei reikėt ir neturėt“. Ir taip, kartais ir policija atvažiuoja, jei užstatot visą eismą.

O kiek realiai kainuoja kraustymas į Bretzfeld iš Lietuvos?

Na, čia jau prasideda ta dalis, kur aš negaliu duot vieno skaičiaus. Bet jei labai grubiai – kraustymas į Bretzfeld pilnu furgonu (apie 20–25 kubai) iš Vilniaus ar Kauno, su dviem vyrais, kainuos tarp 1800 ir 2800 eurų. Kodėl toks skirtumas? Nes vieni vežėjai dirba su tarpininkais, kiti tiesiogiai. Kuro kainos šokinėja. Dar priklauso, ar jūsų daiktus reikia nešti iš penkto aukšto be lifto, ar iš privataus namo. Aš visada sakau – jei kas pasiūlo už 900 eurų, bėkit nuo jų. Ten arba sukčiai, arba veš jūsų pianiną ant šono, kad tilptų.

Ar tiesa, kad vokiečiai nekenčia, kai trukdai jų ramybę?

Nekenčia – per stiprus žodis. Bet jie labai mėgsta tvarką. Jei jūsų kraustymas į Bretzfeld vyksta per pietų pertrauką (Mittagsruhe, paprastai 12–14 val.), arba sekmadienį, galit sulaukti piktų žvilgsnių, o gal ir policijos vizito. Vokietijoje triukšmo taisyklės yra rimtos. Aš visada perspėju savo vyrus: „Vaikinai, po dvylikos tyliau, jokio rėkavimo, jokio radijo“. Ir šiaip, mandagumas – pasisveikinkit su kaimynais, pasakykit „Entschuldigung“ (atsiprašau), jei užstatėt pravažiavimą. Tai veikia stebuklingai.

Kaip ten su tom kalbom? Ar man reikia vokiškai mokėt?

Žiūrėkit, pats Bretzfeldas nėra Berlynas. Ten daugiau vietinių, vyresnio amžiaus žmonių. Jaunimas angliškai dar šiaip taip, bet kaimynė, kuriai 70 metų, angliškai nekalbės. Jei vežatės daiktus, vairuotojai dažnai būna lietuviai ar lenkai, tai čia problemų nėra. Bet jei patys einat į savivaldybę tvarkytis dokumentų, deklaruojat gyvenamąją vietą (Anmeldung) – be vokiečių kalbos bus sunku. Aš pats kartą padėjau klientui susišnekėt, tai tiesiog su „Google Translate“ ėjom. Juokingai atrodė, bet pavyko.

Ar sunku rasti, kur išsikrauti, jei gyvenu daugiabutyje?

Bretzfelde nėra tiek daug didelių daugiabučių, kaip, tarkim, Štutgarte. Bet jei jau gyvenat viename iš jų – bėda ta pati kaip visur. Parkingas požeminis dažnai per žemas vilkikui (aukštis ribojamas iki 2 metrų!). Tada tenka tempti daiktus per visą kiemą. Aš visada prašau klientų iš anksto pamatuoti įvažiavimo aukštį. Nes buvo atvejis, kai atvažiavom, o ten – bam – grotos. Ir stovim, ir galvojam, ką daryt. Gerai, kad kaimynas leido per savo sklypą privažiuoti. Už tai jam butelį vyno nupirkom.

O jeigu aš kraustausi ne į patį miestelį, o į kokį vynuogynų kaimą?

Va čia tai specifika. Adolzfurtas, Geddelsbachas, Scheppachas – Bretzfeldo dalys. Ten keliai siauresni, o posūkiai tokie, kad su ilga baze apsisukt – reikia matematiko diplomo. Bet gamta ten… pasakiška. Kraustymas į Bretzfeld į tokį kaimą reiškia, kad jūsų krovėjai pusryčiaus su vaizdu į vynuogynus. Aš savo vyrams visada sakau: „Čia ne darbas, čia ekskursija“. Tik reikia žiūrėt, kad nenulaužtumėm kokios šakos, nes vokiečiai savo vynmedžius myli labiau nei kai kurie žmonės savo vaikus (juokauju, aišku).

Ar reikia draustis papildomai?

Klausimas iš serijos „geriau būti saugiam“. Aš visada rekomenduoju transporto draudimą. Standartinis vežėjo draudimas dengia tik dalį vertės, jei kas nutinka. O juk nutinka – kelias ilgas, Lenkijoje duobės, Vokietijoje kartais kamščiai, staigūs stabdymai. Jei vežatės senelio laikrodžių kolekciją ar stiklinį stalą, pasidomėkit papildomu draudimu. Tai nėra brangu, gal 1–2% nuo deklaruotos vertės. Aš nesu draudimo agentas, bet gyvenime mačiau per daug sudaužytų daiktų, kad tylėčiau.

Kada geriausias laikas kraustytis į Bretzfeld?

Na, logiškai mąstant – pavasaris ar vasara. Žiemą, kaip sakiau, tos kalvelės gali būti slidžios. Bet yra ir kitas dalykas – vynuogių derliaus metas. Rugsėjis, spalis. Tada Bretzfelde šurmulys, daug traktorių, daug švenčių. Romantika, bet kraustymuisi – košmaras, nes visi keliai užkimšti. Aš kartą rugsėjo vidury vežiau šeimą, tai dvi valandas stovėjom kamštyje tarp traktorių su pilnom priekabom vynuogių. Vairuotojas nervinosi, bet aš jam sakiau – „Gerk vandenį, čia jų derlius, mes tik svečiai“.

Ar galiu pats vairuoti išsinuomotą sunkvežimį?

Gali, žinoma. Bet ar verta? Jei turit C kategoriją ir esat vairavęs su kroviniu – pirmyn. Bet jei ketinat nuomotis didelį furgoną, pirmą kartą gyvenime važiuot 1200 km per Lenkiją, kur vilkikai lenkia vienas kitą, o paskui įvažiuot į siaurą Bretzfeldo gatvelę… Aš nesu jūsų mama, bet pagalvokit du kartus. Vienas mano klientas taip sutaupė 500 eurų, bet paskui mokėjo 800 už subraižytą nuomoto sunkvežimio šoną. Matematika paprasta.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa pro duris?

O, čia klasika. Vokiečių namai, ypač senesni Bretzfelde, turi siauras laiptines, žemas durų angas. Amerikietiška didžiulė sofa gali tiesiog neįlįst. Ką darom? Yra tokia tarnyba – baldų išardymas ir surinkimas. Kartais tenka pro langą kelti su diržais. Aš pats esu matęs, kaip pro antro aukšto langą įkėlėm spintą, nes laiptinėj ji strigo. Už tokias paslaugas mokama atskirai, ir tai ne prabanga, o būtinybė. Prieš kraustymąsi išsimatuokit durų angas su rulete. Rimtai.

Kaip vyksta muito patikrinimai? Ar vis dar tikrina?

Kartais pamirštam, kad Šengenas nereiškia jokių patikrinimų. Vokietija pastaruoju metu vėl įvedinėja laikinus patikrinimus pasienyje su Lenkija, ypač prie autostradų. Jei vežatės komercinį krovinį arba labai daug naujų daiktų, gali sustabdyti. Jei čia jūsų asmeniniai daiktai, persikraustymas – problemų neturėtų būti. Bet patarimas – turėkit daiktų sąrašą (geriausia vokiškai). Aš vieną kartą vežiau šeimą, kuri vežėsi šešias dėžes naujų batų (verslui). Tai muitinėj aiškinomės ilgai. Asmeniniam kraustymuisi į Bretzfeld to nereikia, bet žinokit.

Ar tiesa, kad ten visi stato mašinas ant šaligatvių?

Ne visi, bet yra toks įprotis. Mažesnėse gatvėse, kur nėra aikštelių, žmonės stato pusiau ant šaligatvio, pusiau ant kelio. Atvažiuojat su vilkiku, o ten – tunelis iš mašinų. Ką daryt? Mandagiai, dieną prieš, pakabinkit raštelį ant kaimynų mašinų: „Atsiprašome, rytoj nuo 8 iki 14 val. čia vyks kraustymas, būtume dėkingi, jei paliktumėte vietos.“ Vokiškai, žinoma. Veikia 90% atvejų. Likę 10% – tai tie kaimynai, kurie vis tiek nepatenkinti. Jiems nupirkit šokolado.

Kur dėti šiukšles po išpakavimo?

Vokietija – rūšiavimo rojus. Ir pragaras naujokui. Bretzfelde, kaip ir visur, yra konteineriai popieriui, stiklui, bio atliekoms, „Gelber Sack“ plastikui. Bet yra niuansas – kartonines dėžes reikia išardyti, sulankstyti, surišti. Ir mesti tik į tam skirtą konteinerį, kuris gali būti už kelių gatvių. Jei išmetat bet kur, bauda gali ateiti greičiau nei spėjat pasakyti „Abfallwirtschaft“. Aš klientams sakau – pirmą savaitę būkit atsargūs, stebėkit kaimynus. Jie jums parodys, kas ir kaip, kartais net be žodžių.

Ar verta samdyti įmonę, ar geriau pavienius vyrus?

O, čia skaudi tema. Yra tokių „vežėjų“ facebook grupėse, kurie pasiūlo kainą per pusę mažesnę. Bet jie neturi nei draudimo, nei patirties. Aš žinau atvejų, kai tokie „vyrai“ pakrovė daiktus ir dingo. Arba atvažiavo girti. Rimtai. Įmonė su istorija, sutartim, sąskaita faktūra – tai jūsų apsauga. Kraustymas į Bretzfeld nėra ta vieta, kur reikia eksperimentuoti su pigiausiu variantu. Sumokėkit šiek tiek daugiau, bet miegokit ramiai.

Kaip ten su elektra? Ar mano prietaisai veiks?

Įtampa ta pati, 230V. Bet kištukai kitokie – vokiški Schuko. Lietuviški kištukai netinka be adapterio. Ir dar vienas dalykas – jei vežatės skalbyklę ar viryklę, jos gali būti trifazės (400V), o ten jungtis kitokia. Mano patarimas – samdykit vietinį elektriką. Nerizikuokit patys. Mačiau, kaip vienas vyras bandė pajungt pats, tai visam kvartale išmušė saugiklius. Kaimynai buvo nepatenkinti, švelniai tariant.

Ar galiu palikti daiktus sandėlyje Bretzfelde, kol įsirengiu namus?

Bretzfelde nėra tiek daug sandėliavimo paslaugų (self-storage), kiek didmiesčiuose. Artimiausi didesni sandėliai yra Heilbrone arba Öhringene. Bet kai kurios pervežimų įmonės (taip, ir mūsiškė) siūlo laikiną saugojimą – atvežam, palaikom kelias savaites, tada pristatom, kai būsit pasiruošę. Tai patogu, bet kainuoja papildomai. Jei planuojat remontą, geriau iš karto derinkitės tokį variantą, nei paskui lakstyt ir ieškot vietos.

O jei mano daiktai vėluoja? Kas tada?

Niekas nėra idealus. Kartais pasitaiko kamščių, gedimų, vairuotojas suserga. Geros įmonės visada informuoja. Bet jei tyli telefonas, o jūs sėdit ant lagamino Bretzfelde – skambinkit, rašykit, reikalaukit. Sutartyje turi būti numatyti pristatymo terminai. Aš pats esu turėjęs atvejį, kai sugedo vilkikas prie Poznanės. Klientui paskambinom iškart, pasakėm: „Vėluosim parą, atsiprašom“. Jis suprato. Bet jei įmonė meluoja – keiskit vežėją kitam kartui.

Kaip susirasti patikimą vežėją tokiam specifiniam maršrutui?

Nežiūrėkit tik į skelbimus. Klauskit rekomendacijų. Lietuvių bendruomenė Vokietijoje, facebook grupės – ten tikros istorijos. Paklauskit konkrečiai: „Kas vežė į Bretzfeldą ar aplink Heilbroną?“ Aš visada sakau – geras vežėjas tas, kuris atsako į jūsų klausimus, o ne tik siunčia kainą. Jei žmogus kantriai paaiškina, kaip vyks procesas, net jei jūs klausiat dešimtą kartą – jau ženklas, kad rimtas.

Ar man reikia patiems būti iškrovimo metu?

Būtinai. Jūs esat „režisierius“. Jūs žinot, kur kas turi stovėti. Krovėjai nežino jūsų miegamojo plano. Jei jūsų nėra vietoje, paskui baldai sustatyti bet kaip, ir jūs tampot juos po vieną. Aš visada prašau kliento būti ir rodyti pirštu: „Čia sofa, čia spinta“. Tai pagreitina darbą dvigubai. Ir dar – pasirūpinkit vandeniu krovėjams. Mažas dalykas, bet žmonės labiau stengiasi, kai jaučia rūpestį.

Kokių dokumentų reikia, jei vežuosi automobilį kartu?

Jei vežatės automobilį ant priekabos ar autovežio – tai jau atskira istorija. Reikia mašinos dokumentų, jūsų asmens dokumento. Jei automobilis jau išregistruotas Lietuvoje, o Vokietijoje dar neįregistruotas – yra laikini tranzitiniai numeriai arba raudoni numeriai, kuriuos turi vežėjas. Bet čia jau teisiniai niuansai, ir aš nesu ekspertas šitoj vietoj (pasitikslinkit su Regitra ir Vokietijos TÜV). Tik žinau tiek – be dokumentų nevažiuokit, nes pasienyje liksit.

Ką daryti, jei krovimo dieną lyja?

Lietus – mūsų darbo palydovas. Geros įmonės turi apsaugą: plėveles, brezentus. Bet jūs irgi pasiruoškit – turėkit senų rankšluosčių, šluostų. Ypač jei turit odinę sofą ar pianiną. Kartą kraustėmės į Bretzfeld per tokią liūtį, kad atrodė, jog Nojaus arka tuoj praplauks. Bet viską suvyniojom į kelis sluoksnius, ir niekas nesušlapo. Tik įėjimas į namą buvo kaip baseinas. Tad patarimas – pasitieskit kartoną koridoriuje.

Ar galiu vežtis augalus?

Teoriškai – taip. Praktiškai – priklauso nuo augalo. Vokietija turi fitosanitarinius reikalavimus. Kambarinės gėlės vazonuose dažniausiai pravažiuoja. Bet jei vežatės didelį sodinuką iš močiutės sodo, gali būti problemų. Aš nesu botanikas, bet žinau, kad yra tam tikrų kenkėjų kontrolės taisyklių. Geriau pasidomėkit, ypač jei augalas didelis ir su žemėm.

Kaip greitai galiu gauti pasiūlymą kainai?

Aš, pavyzdžiui, visada atsakau per kelias valandas, nebent esu kelyje. Bet jei įmonė atsako po trijų dienų – jau įtartina. Reiškia, arba užsikrovę, arba neorganizuoti. Normalus pasiūlymas turi būti detalus: transporto tipas, krovėjų skaičius, preliminari data, kaina su PVM ar be, draudimo sąlygos. Jei gaunat žinutę „apie 2 tūkst.“ – prašykit konkretumo. Kraustymas į Bretzfeld nėra „apie“, tai jūsų gyvenimo logistika.

Ar galiu mokėti grynais?

Galima, bet… Aš visada rekomenduoju pavedimą. Turit įrodymą, kad sumokėjot. Grynieji – tai rizika. Jei vežėjas prašo tik grynųjų ir jokios sutarties – bėkit. Rimtos įmonės išrašo sąskaitą faktūrą, ir jūs turit dokumentą. Vokietijoje tai ypač svarbu, nes ten viskas paremta popieriais. Net ir dėl smulkmenų.

Kas bus, jei sugadins sieną ar duris nešdami baldus?

Būna. Nuo to niekas neapsaugotas. Geros įmonės turi civilinės atsakomybės draudimą. Prieš pradedant darbą, aš visada apeinu su klientu, nufotografuoju jautrias vietas. Jei kas nutinka – sutvarkom arba padengia draudimas. Blogos įmonės sako: „Oi, čia jau buvo“. Ir viskas. Todėl prieš pasirašant sutartį paklauskit apie tokius atvejus. Jei vežėjas nervinasi nuo šito klausimo – negerai.

Kaip ten su internetu? Ar iš karto veikia?

Ne, ir tai yra atskira kančia. Vokietijoje interneto įvedimas gali užtrukti kelias savaites. Reikia susitarti su provideriu (Telekom, Vodafone, ar kitu) iš anksto. Aš pats nesu šito ekspertas, bet klientai skundžiasi nuolat. Tad jei dirbat nuotoliniu būdu, pasirūpinkit mobiliu internetu kaip laikinu sprendimu. Nes kitaip sėdėsit Bretzfelde, gražiam name, bet be ryšio su pasauliu.

Ar verta pirkti baldus Lietuvoj ir vežtis, ar geriau vietoj?

Priklauso nuo jūsų skonio ir biudžeto. Bet aš pasakysiu iš patirties – lietuviški baldai dažnai geresni už tuos, kuriuos rasit pigiuose Vokietijos tinkluose. Bet jei mėgstat skandinavišką dizainą arba IKEA – tai Vokietijoje IKEA yra, ir ji ten netgi pigesnė nei Lietuvoj (keista, bet faktas). Jei vežatės senovinius, medžio masyvo baldus – vežkit, jie to verti. Jei pigią spintelę iš prekybcentrio – gal geriau čia nupirkt naują, nes transportas suvalgys tą „sutaupymą“.

Ar reikia pranešti Vokietijos institucijoms, kad atsikraustau?

Na, čia jau ne pervežimo, o gyvenimo klausimas. Bet aš visada primenu klientams: per 14 dienų po atvykimo turit užsiregistruoti (Anmeldung) Bretzfeldo savivaldybėje. Tam reikia nuomos sutarties arba savininko patvirtinimo. Be šito – jokių banko sąskaitų, jokio interneto. Ir šeimos gydytojo paieškos irgi. Bretzfeldas priklauso Hohenlohe rajonui, tai ten tvarkykitės.

Pabaigai – ką aš galvoju, kai sakau „kraustymas į Bretzfeld“

Žinot, per tuos metus aš supratau vieną dalyką. Kraustymasis nėra tik daiktų pervežimas. Tai emocijos, stresas, nauja pradžia. Bretzfeldas – ramus kampelis, kur vynuogynai, švarios gatvės ir vokiška tvarka. Bet kad ta pradžia būtų gera, reikia, kad ir logistika nesugadintų nervų. Aš visada sakau savo klientams: „Jūs galvokit apie naują gyvenimą, o aš galvosiu, kaip jūsų daiktai atsidurs ten, kur reikia.“ Ir žinot, kai po iškrovimo klientas atsidaro alaus butelį (vokišką, žinoma) ir žiūri pro langą į kalvas – tada aš žinau, kad darbas padarytas gerai. Sėkmės jums, ir nepamirškit – geriau vieną kartą paklausti kvailai, nei paskui taisyti brangiai.