Kraustymas į Borchen: Ką Reikia Žinoti Prieš Kraunantis Į Šitą Vokietijos Kampelį

Gerai, klausykit. Jeigu jūs skaitot šitą tekstą, tikėtina, kad jau turit darbą Vokietijoje, o gal šeimą, o gal tiesiog nusprendėt, kad Paderborno rajonas, o konkrečiai Borchen, yra jūsų naujas taškas žemėlapyje. Aš jau gerus dvidešimt metų (gal net dvidešimt du? Reikėtų pasiskaičiuot) užsiimu tarptautiniais pervežimais, daugiausia tarp Lietuvos ir Vokietijos. Per tą laiką mačiau visko – nuo ašarų dėl sudaužytos močiutės vazos iki visiško logistinio košmaro, kai žmogus galvoja, kad viskas vyksta kaip filme. Ne, nevyksta. Bet jeigu skaitot toliau, pasistengsiu viską išdėliot taip, kaip paaiškinu savo klientams prie kavos puodelio – paprastai, kartais chaotiškai, bet iš širdies.

Visas šitas reikalas su kraustymu į Borchen nėra tik "pakrovei ir nuvežei". Borchen nėra koks Berlynas ar Hamburgas. Tai rami, tvarkinga bendruomenė, sudaryta iš kelių kaimelių – Kirchborchen, Nordborchen, Alfen. Jeigu nežinot, kur tiksliai, pasakysiu trumpai: čia pat prie Paderborno, bet jau kitoje pusėje, labiau kaimiškas kampelis. Ir tas kaimiškumas kartais reiškia, kad mūsų 18 metrų ilgio vilkikas su visu jūsų namų turtu gali įstrigti tarp dviejų gyvatvorių. Ne kartą teko prašyt kaimyno, kad patrauktų savo mersedesą, nes kitaip neprivažiuojam.

DUK – Viskas, Ką Klausiat Apie Kraustymąsi Į Borchen (Ir Ko Neklausiat, Bet Reikia)

Kodėl Borchen? Ar tikrai verta ten kraustytis?

Žinokit, čia ne reklama, bet jeigu dirbat Paderborne arba netoliese esančiose įmonėse (ten nemažai logistikos, IT, gamybos), Borchen yra toks aukso viduriukas. Gauni ramybę, bet iki miesto – 10-15 minučių mašina. Bet va dėl kraustymo į Borchen logistikos – reikia galvot apie tai, kad čia nėra daugiabučių su plačiais įvažiavimais. Dauguma namų yra individualūs, su siauromis gatvelėmis. Vieną kartą vežiau šeimą į Nordborchen, tai paskutinius 200 metrų teko daiktus kraut į mažą busiuką, nes didelis fūra tiesiog fiziškai nebūtų apsisukęs. Gerai, kad klientas buvo supratingas, bet kaina, aišku, išaugo.

Kiek realiai kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Borchen?

Oi, čia pats dažniausias klausimas. Ir atsakymas niekada nėra vienas skaičius. Bet kadangi jūs čia atėjot ieškot konkretumų, sakau taip: standartinio 2-3 kambarių buto pervežimas, tarkim, iš Vilniaus ar Kauno į Borchen, su pilnu pakavimo servisu, šiuo metu (na, 2024-2025 sezonas) svyruoja tarp 1800 ir 2800 eurų. Kodėl toks tarpas? Nes viena kaina, jeigu jūsų sofa išlenda pro balkoną (teko taip daryt, kosmosas), ir kita kaina, jeigu viskas tvarkingai supakuota. Kuro kainos šokinėja, Vokietijos kelių mokesčiai (MAUT) irgi kandžiojasi. Bet va, pasakiau konkrečiai, be tų "skambinkit ir sužinokit".

Ar į tą kainą įeina ir baldų išrinkimas/surinkimas?

Dažniausiai taip, jeigu mes kalbam apie pilną servisą. Bet būkit atidūs. Kai kurios kontoros (ypač tos, kurios dempinguoja) įrašo mažą kainą, o paskui paaiškėja, kad už kiekvieną varžtą reikia mokėt atskirai. Aš visada sakau savo klientams: jeigu jūsų spinta "Pax" iš IKEA, aš ją išrinksiu ir surinksiu, bet jeigu čia koks antikvarinis 1930-ųjų bufetas su slaptais stalčiukais... na, tada jau reikia meistro, o ne kroviko. Aš pats kartą bandžiau tokį surinkt, tai dvi dienas vaikščiojau piktas. (Pataisymas: ne piktas, o sutrikęs. Gerai, kad klientė turėjo instrukciją vokiškai, nors ir tą vos įskaičiau).

Kaip greitai daiktai atkeliauja? Ar reikia laukti savaitę?

Ne, nebūtinai. Jeigu kraunamės pirmadienį Lietuvoje, antradienį arba trečiadienį jau galim iškraut Borchene. Viskas priklauso nuo to, ar mes renkam krovinį (t.y. vežam tik jus, ar dar kažką pakeliui). Jeigu jūsų kraustymas į Borchen yra dalinis (shared load), gali užtrukti iki 4-5 dienų. Bet jeigu mokat už atskirą transportą, važiuojam tiesiai. Aišku, būna, kad vokiečiai pareigūnai prie sienos nusprendžia patikrinti, ar nevežat ko nors nelegalaus. Tada gali pridėt pusdienį. Nuo to niekas neapsaugotas.

O jeigu aš turiu tik kelias dėžes ir dviratį? Ar apskritai verta kviesti pervežimo įmonę?

Taip, ir čia yra niuansas. Pilnas kraustymas į Borchen su fūra, kai turi mažai daiktų, yra brangus, nes moki už mašinos važiavimą, o ne už tūrį. Bet jeigu daiktų nedaug, siūlau paieškot vadinamųjų "grupinių" siuntų arba mažesnių busiukų, kurie važinėja reguliariai. Mes kartais vežam ir pavienes paletes. Kaina tada gali būti 400-700 eurų. Tik bėda, kad tada jūsų dviratis turi būti LABAI gerai supakuotas, nes ant jo uždės dar penkias dėžes kažkieno kito.

Kas bus, jeigu mano sofa netilps pro Borchen namo duris?

Aha, klasika. Vokietijoje, tuose senuose namuose, laiptinės siauros, durų angos standartinės, bet kartais atrodo, kad statytojai galvojo tik apie hobitus. Yra buvę, kad teko kviestis kraną (nejuokauju) kilnoti pianiną per balkoną Alfen kaime. Bet dažniausiai sprendimas paprastesnis: išimam lango rėmą. Vokiečiai įpratę prie tokių dalykų, jie neturi tų mūsų "monolitinių" langų. Aišku, jeigu jūsų sofa modulinė, geriau ją išsirinkt dar Lietuvoj. Sutaupysit nervų ir pinigų.

Ar reikia draudimo? Nes vežėjas sako, kad "viskas bus gerai".

Klausykit manęs, 20 metų patirties: VISADA DRAUSKIT. Ne todėl, kad aš blogas vežėjas, o todėl, kad kelias ilgas. Nuo Vilniaus iki Borcheno yra apie 1400-1500 kilometrų. Per tiek kilometrų gali nutikt visko: duobė, staigus stabdymas, o gal tas jūsų krištolinis indų komplektas, kurį "patys susipakavot", pradeda byrėt. Standartinis CMR draudimas (tas pagal Konvenciją) dažnai padengia tik centus už kilogramą. Jeigu vežat ką nors vertingo, imkit papildomą. Aš pats savo klientams sakau: aš padarysiu viską, kad atvežčiau sveiką, bet jeigu norit miegot ramiai, tie papildomi 50-100 eurų yra investicija į jūsų nervus.

Kaip vyksta atsiskaitymas? Ar reikia mokėti iš karto grynais?

Vokietijoje, Borchene, grynieji vis dar populiarūs, bet tarptautiniuose pervežimuose jau seniai dominuoja pavedimai. Aš dažniausiai imu 30% avanso (kad rezervuočiau datą ir mašiną), o likusią dalį – prieš iškrovimą arba iškrovimo metu. Sąskaitas faktūras išrašom, viskas oficialu. Jeigu vežėjas sako "tik gryni, jokių čekių", bėkit nuo tokio. Paskui įrodyt, kad sumokėjai, bus sunku, o ir garantijų jokių.

O kaip su parkavimu Borchene? Ar reikia leidimų?

Oi, čia gera tema. Borchen yra tvarkinga vieta. Kai kur reikia užsakyti laikiną parkavimo leidimą (Halteverbotszone), ypač jeigu mašina užstos dalį gatvės. Tai kainuoja gal 30-50 eurų, užsakoma per savivaldybę (Gemeinde Borchen) arba per specialias firmas. Aš visada perspėju klientus: jeigu to nepadarysit, rizikuojat gaut baudą, o dar blogiau – kaimynų neapykantą. Vokiečiai mėgsta tvarką. Vieną kartą mūsų fūrą apžiūrėjo policija, nes kažkoks kaimynas paskambino, kad "užstatėm visą gatvę". Nors realiai tik trečdalį.

Ar vežat ir automobilius? Tarkim, noriu, kad ir mano mašina atsidurtų Borchene.

Taip, dažnai vežam. Galim kraut ant platformos (jeigu didelė fūra) arba vežt atskirai su autovežiu. Jeigu jūsų kraustymas į Borchen apima ir namų turtą, ir automobilį, mes dažnai sukombinuojam: daiktai fūroje, mašina ant galinio keltuvo arba priekabos. Bet čia jau reikia žiūrėt svorius, nes Vokietijoje sveria visur. Kartą prie Hanoverio buvom sustabdyti mobilios svėrimo stoties, turėjom 200 kg viršsvorio. Teko iškraut dalį daiktų ir kviest antrą mašiną. Kosmosas. Tai dabar labai skaičiuojam.

Ką daryti su augalais? Ar galima vežti gėles į Borchen?

Techniškai galima, bet aš asmeniškai nerekomenduoju. Vokietija turi griežtus fitosanitarinius reikalavimus. Jeigu vežat vieną vazoną ant palangės, gal ir praeis. Bet jeigu vežat visą šiltnamį, galit užsiraut ant rimto patikrinimo. Be to, augalai transportavimo metu kenčia – arba sušals, arba perkaitinsim fūroje. Aš nesu botanikas, bet mano patirtis rodo, kad pusė atvežtų gėlių po savaitės atrodo liūdnai. Geriau parduokit arba atiduokit Lietuvoje, o Borchene nusipirkit naujų. Ten medelynai geri.

Ar jūs padedat išsikraustyti iš seno buto? Pvz., Vokietijoje, prieš važiuojant į Borchen?

Taip, tai vadinama "multi-stop" paslauga. Pavyzdžiui, jūs gyvenat Berlyne, bet norit persikelt į Borcheną. Mes atvažiuojam į Berlyną, pakraunam, ir vežam į naujus namus. Arba atvirkščiai – iš Lietuvos į Vokietiją, bet pakeliui dar reikia užsukt į Kauną pasiimti mamos komodos. Čia normalu. Tik atminkit, kiekvienas papildomas taškas didina kainą ir laiką. Kartais tas "užsukimas" į Kauną atrodo kaip 20 minučių reikalas, o realiai užtrunka 3 valandas, nes reikia išsukinėt iš kiemo.

Kokie dokumentai reikalingi? Ar užtenka paso?

Jeigu vežat asmeninius daiktus, jokių muitų nėra, nes abi šalys ES. Bet reikia turėti inventorizacijos sąrašą (packing list). Aš visada prašau klientų jį pasidaryti, net jeigu jis atrodo biurokratiškai. Kam? Nes jeigu sustabdys policija ar muitinė (kas retai, bet pasitaiko), jūs turėsit įrodyt, kad čia jūsų asmeniniai daiktai, o ne komercinis krovinys. Vieną kartą vežėm jaunos šeimos daiktus, jie neturėjo jokio sąrašo, tai muitininkas pradėjo skaičiuot, kiek ten batų porų ir ar čia ne perpardavimui. Juokinga, bet užtrukom 2 valandas.

Ar tiesa, kad į Vokietiją negalima vežti buitinės chemijos?

Ne visai tiesa, bet logiška. Jokie degūs, sprogūs skysčiai negali būti vežami. Balikliai, acetonas, kai kurie valikliai – rizikinga. Aš visada sakau: jeigu abejojat, išpilkite. Kam rizikuot gaisru fūroje, kur jūsų visi baldai? Dažus, lakus irgi geriau palikt. Skalbimo miltelius vežt galima, bet jie turi būti sandariai uždaryti. Buvo atvejis, kai klientas nesandariai užsuko "Ariel" dėžę, ir visas jo juodas kostiumas tapo baltai taškuotas. Ne mano kaltė, bet man gaila buvo.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją kraustymuisi į Borchen?

Žiūrėkit, čia bus tiesmukas atsakymas. Venkit tų, kurie žada aukso kalnus už centus. Kraustymas į Borchen nėra ta sritis, kur reikia ieškot pigiausio varianto. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad vairuotojas nemoka nei vokiškai, nei angliškai, kad mašina be tachografo, o jūsų daiktai bus permesti per pusę Europos. Tikrinkit atsiliepimus, bet ne tik tuos Facebook'o "5 žvaigždutės". Paklauskit, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams (Bendrijos licenciją). Aš pats ją turiu, ir žinau, kiek reikalavimų reikia atitikt.

Ar galima vežti daiktus, jeigu aš dar neturiu galutinio adreso Borchene?

Būna ir taip. Žmogus važiuoja, bet namą dar tik apžiūrės, o kol kas gyvens pas draugus. Tokiu atveju mes daiktus galim pristatyt į laikiną sandėlį. Borchene ir aplink Paderborną yra self-storage patalpų (pvz., "MyPlace" arba vietiniai sandėliukai). Kaina už konteinerį apie 50-100 eurų per mėnesį. Tai nėra tragedija. Geriau taip, negu vežtis viską į draugų garažą ir paskui antrą kartą kraustytis. Patikėkit, dvigubas kraustymas kainuoja dvigubai nervų.

Ką daryti su šiukšlėmis? Ar vežat senus baldus utilizacijai?

Ne, šiukšlių mes nevežam. Jeigu turit seną spintą, kurią norit išmest Vokietijoje, geriau to nedarykit. Borchene, kaip ir visur Vokietijoje, yra griežta atliekų rūšiavimo sistema (Sperrmüll). Norint išmest didelius baldus, reikia užsakyti specialų išvežimą iš komunalių tarnybų, ir tai kainuoja. Kartais kaimynai skundžia, jeigu kažkas numesta prie konteinerių ne pagal grafiką. Aš visada patariu: nereikalingus daiktus atiduokit labdarai arba parduokit per "Ebay Kleinanzeigen" dar Lietuvoj. Vežt šlamštą už 1500 km yra kvaila.

Ar jūsų komanda kalba lietuviškai, rusiškai, vokiškai?

Mano pagrindiniai vyrai – lietuviai. Vokiškai kalba gal du iš dešimties, ir tai tokiu "transportiniu" dialektu. Bet to užtenka, kad susikalbėtų su vietiniais, jeigu reikia paaiškint, kur pastatyt mašiną. Angliškai irgi susikalbam. Su klientais lietuviais, aišku, bendraujam lietuviškai. Tai yra pliusas, nes kartais tie niuansai – "atsargiai su ta dėže, ten močiutės servizas" – pasimeta vertime. Bet jeigu jūsų šeima mišri, vokietė žmona ar vyras, susikalbėsim. Kaip nors.

Kas atsitinka, jeigu kraustymosi dieną lyja?

Nieko gero. Bet mes tam pasiruošę. Turim tentus, plėveles. Borchene oras panašus į Lietuvos – gali lyt ir tris dienas iš eilės. Jeigu lyja, mes uždengiam baldus, bet iškrovimo greitis krenta. Niekas nenori nešt permirkusios sofos į naujus namus. Kartais tenka palaukti, kol lietus aprims. Čia toks darbo niuansas. Klientas nervinasi, mes nervinamės, bet gamtos nesuvaldysi. Svarbiausia, kad baldai būtų apsaugoti. Drėgmė – didžiausias medžio priešas.

Ar reikia pasirūpinti, kad Borchene būtų kas priima daiktus, jeigu aš vėluoju?

O, čia skaudi vieta. Būna, užsakom laiką 8 ryto, atvažiuojam, o klientas dar kažkur autobane iš Hanoverio. Tada mes laukiam. Ir laukimas kainuoja. Aš visada prašau: arba jūs būkit vietoje, arba paskirkit įgaliotą žmogų (kaimyną, draugą, brokerį). Jeigu mes stovim ir laukiam, įkainis už prastovą yra apie 25-35 eurus per valandą. Niekas nemėgsta mokėt už nieką, bet mes negalim sau leist prarast pusės dienos, nes rytoj jau kitas pervežimas.

Kaip vyksta daiktų pakavimas? Ar jūs atvežat dėžes?

Taip, jeigu užsakot pilną servisą, mes atvažiuojam dieną prieš išvykimą (arba tą pačią dieną ryte) su visom medžiagom: dėžėm, burbuline plėvele, lipnia juosta, specialiais kampiniais apsaugais. Baldus išardom, sužymim detales. Čia yra didžiausias pliusas samdant profesionalus. Kai žmogus pats pakuojasi, jis dažnai deda knygas į milžiniškas dėžes, kurių paskui negalima pakelt. Mes turim standartą: viena dėžė – max 25-30 kg. Ir būtinai numeruojam, kad žinotumėt, kur ieškot keptuvės pirmą vakarą Borchene.

Ar galima kartu su daiktais vežti ir maistą? Pvz., lietuviškos duonos atsargas.

Juokinga, bet klausia dažnai. Atsakymas: galima, bet atsargiai. Sausi produktai – taip. Konservai – taip. Bet šaldyti cepelinai? Ne. Mes neturim šaldymo įrangos fūroje. O ir muitinė teoriškai gali prikibt prie mėsos produktų. Nors tarp LT ir DE sienų nėra, bet afrikinis kiaulių maras vis dar aktuali tema. Vežkitės duoną, šakočius, bet nesiūlau vežt lašinių. Kartą vienas klientas vežėsi naminio alaus dėžę, tai sprogo viena stiklinė, ir visa fūra kvepėjo kaip bravoras. Kvapas laikėsi savaitę.

Ar Borchene yra kokių nors specifinių taisyklių dėl triukšmo?

O taip. Vokietija garsėja "Ruhezeit" – poilsio laiku. Nuo 13:00 iki 15:00 (Mittagsruhe) ir po 20:00 vakaro, o sekmadieniais – visiška tyla. Negalim kelt triukšmo, t.y. naudot elektrinių atsuktuvų, trankyti durų, garsiai šaukti. Jeigu jūsų kraustymas į Borchen patenka į sekmadienį, mes net nepradedam darbo. Vokiečiai labai jautrūs. Jeigu pradėsim iškrovimą 14:30, sulauksim policijos per 10 minučių. Tai čia toks dalykas, kurį būtinai reikia planuot.

Ką daryti, jeigu baldai netelpa į liftą? (Jeigu Borchene yra liftas)

Borchene liftai reti, nes daugiausia privatūs namai. Bet jeigu jūsų namas su liftu (pavyzdžiui, naujesnės statybos daugiabutis prie pagrindinės gatvės), tai liftas dažnai mažas. Vokiški liftai skirti žmonėms, o ne spintoms. Jeigu netelpa, einam laiptais. Jeigu laiptai per siauri, tada ieškom alternatyvų – per balkoną, per langą. Už tai papildomai neimam, nebent reikia spec. technikos. Bet įspėjam iš anksto: jeigu matom, kad bus sunku, sakom klientui dar prieš pasirašant sutartį.

Kaip greitai galiu gauti pasiūlymą kraustymuisi į Borchen?

Pasiūlymą (kainos sąmatą) duodam per 24 valandas, jeigu jūs atsiunčiat normalią informaciją. Kas yra normalu? Nuotraukos, adresai, daiktų sąrašas. Jeigu jūs man atsiunčiat žinutę "vežam butą į Vokietiją, kiek kainuoja?", aš atsakysiu "nežinau". Bet jeigu atsiunčiat 5 nuotraukas ir apytikslį tūrį, aš per kelias minutes paskaičiuosiu. Mėgstu konkretumą. Kuo daugiau info, tuo tikslesnė kaina. Ir jokių paslėptų mokesčių paskui.

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės perkauna daiktus į Vokietiją ir paskui dingsta?

Deja, taip. Per 20 metų mačiau tokių atvejų. Žmogus susivilioja pigia kaina, sumoka avansą, o tada vežėjas dingsta arba atsiranda po mėnesio, bet jau prašo "papildomo mokesčio už saugojimą". Čia vadinama įkaitų taktika. Niekada nesirinkit įmonės, kuri neturi tikro biuro, tikro sandėlio, tikrų atsiliepimų. Aš visada sakau: ateikit pas mane į sandėlį, išgerkit kavos, pažiūrėkit į mašinas. Jeigu vežėjas slapstosi – bėda.

Ar jūs vežat daiktus ir į atokesnes Borchen dalis, pvz., Dörenhagen ar Etteln?

Taip, Borchenas susideda iš kelių kaimų. Kirchborchen, Nordborchen, Alfen, Dörenhagen, Etteln. Visi jie yra mūsų maršrutuose. Skirtumas tik tas, kad į Dörenhagen ar Etteln privažiavimas dar siauresnis, labiau kaimiškas. Ten jau tikrai su 18 metrų vilkiku nepralįsi. Mes ten siunčiam mažesnę mašiną (7.5 tonų) arba darom tą vadinamą "shuttle" – didelė mašina stovi prie pagrindinio kelio, o mes su mažu busiuku vežiojam daiktus iki durų. Tai užtrunka ilgiau, bet kitaip neįmanoma.

Kas bus, jeigu aš paskutinę minutę atšaukiu kraustymąsi?

Čia priklauso nuo sutarties. Aš visada prašau pranešti bent prieš savaitę. Jeigu atšaukiat prieš porą dienų, avansas dažniausiai negrąžinamas, nes mes jau atsisakėm kitų užsakymų, suplanavom logistiką, galbūt jau pakrovėm mašiną. Jeigu atšaukiat prieš mėnesį – jokių problemų, grąžinam viską. Bet gyvenime būna visko: ligos, skyrybos, netikėti darbai. Stengiamės būti žmogiški, bet mes irgi turim šeimas ir sąskaitas. Tai ieškom kompromiso.

Ar galima vežti daiktus, jeigu aš dar neturiu Vokietijos registracijos (Anmeldung)?

Galima. Daiktams nereikia registracijos. Bet jūsų gyvenimui Borchene – reikia. Bet čia jau ne mano reikalas. Aš tik perspėju: jeigu neturit adreso, pasirūpinkit, kad būtų kur iškraut. Kartą vežėm šeimą, kuri manė, kad "kažką susiras" per dvi dienas. Gyveno viešbutyje, o daiktai stovėjo mūsų sandėlyje dvi savaites. Už sandėliavimą susidarė papildoma sąskaita. Tai nebuvo malonu nei jiems, nei man.

Kuo jūsų įmonė skiriasi nuo kitų, vežančių į Borchen?

Aš nesakysiu, kad mes geriausi. Bet mes sąžiningi. Aš pats važiuoju į reisus, kai reikia. Aš žinau kiekvieną savo vairuotoją. Mes nedirbam su tarpininkais, kurie perparduoda užsakymus. Jeigu jūs pas mane užsakot kraustymą į Borchen, aš asmeniškai prižiūriu, kad tas reisas įvyktų. Kartais perku kavą klientams, kai jie pavargę. Kartais keikiuosi, kai kas nors nesiseka. Bet niekada nepalieku žmogaus vieno su problema. Ir man atrodo, kad šitam versle tai yra svarbiausia.

Išvada

Tai va, tiek maždaug apie tą kraustymą į Borchen. Matot, čia nėra raketų mokslas, bet yra šimtas smulkmenų, kurios gali paverst jūsų gyvenimą arba sklandžiu nuotykiu, arba absoliučiu košmaru. Borchen yra nuostabi vieta gyventi – ramu, švaru, arti gamtos, bet toli nuo lietuviško chaoso. Bet kad tame ramiame kampelyje jaustumėtės gerai nuo pirmos minutės, reikia, kad jūsų daiktai atkeliautų sveiki, o jūs patys – be infarkto.

Nesirinkit vežėjo vien pagal kainą. Klausykit, ką sako patirtis. Aš čia ne reklamos sau rašau, o bandau apsaugot jus nuo klaidų, kurias mačiau darant dešimtis kartų. Planuokitės iš anksto, turėkit sąrašą, gerbkite vokiečių taisykles, ir viskas bus gerai. O jeigu susitiksim Borcheno gatvelėje – būtinai pasisveikinkim. Aš tikriausiai būsiu prie fūros, geriu kavą ir skaičiuoju, kaip tą didžiulę spintą įgrūst į antrą aukštą. Iki susitikimo.