Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Kraustymas į Bischofswerda: ką žinau po 20 metų, kai vežioju žmones ir jų daiktus

Vežame kiekvieną dieną

Kraustymas į Bischofswerda: ką žinau po 20 metų, kai vežioju žmones ir jų daiktus,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Kraustymas į Bischofswerda: ką žinau po 20 metų, kai vežioju žmones ir jų daiktus  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, šiandien
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, rytoj
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, poryt
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Kraustymas į Bischofswerda: ką žinau po 20 metų, kai vežioju žmones ir jų daiktus

    Kraustymas į Bischofswerda. Net pats pavadinimas skamba kaip iš kažkokios pasakos, ar ne? Bet patikėkit, per tuos dvidešimt metų, kiek tampau baldus, dėžes ir kartais net gyvūnus per pusę Europos, šitas miestelis Vokietijoje, Saksonijoje, man tapo beveik kaip antras kiemas. Nežinau, gal dešimt, gal dvylika reisų esu ten turėjęs. Ir kiekvieną kartą vis kas nors kitaip. Čia ne koks Berlynas ar Miunchenas, kur viskas paskaičiuota iki centimetro. Čia viskas vyksta truputį lėčiau, žmogiškiau, bet su savais niuansais. Jeigu galvojat apie kraustymąsi į Bischofswerda, ar jau pasirašėt sutartį, ar tik svarstot, paskaitykit. Papasakosiu be jokių pagražinimų, kaip yra iš tikrųjų. Gal vietomis sumalsiu mintis, bet juk ne disertaciją rašau.


    DUK: realūs klausimai apie kraustymą į Bischofswerda, kuriuos girdžiu iš klientų

    Ar išvis kas nors žino, kur ta Bischofswerda yra?

    Juokinga, bet čia vienas dažniausių klausimų. Kai pirmą kartą išgirdau, galvojau, kad juokauja. Bet ne. Žmonės dažnai pasirašo darbo sutartį ar nusiperka namą, net nepažiūrėję į žemėlapį gerai. Bischofswerda yra maždaug 25 kilometrai į rytus nuo Dresdeno. Toks ramus Saksonijos kampas. Ne kaimas, bet ir ne didmiestis. Turi savo traukinių stotelę, kelias gamyklėles, bet gyvenimas ten verda aplink namus, sodus ir vietos kepyklėles. Kai vežu ten daiktus, visada sakau vairuotojams: „žiūrėkit, kad neužmigtumėt už vairo, nes peizažas monotoniškas, bet keliai geri“. Ir tai yra pliusas – privažiavimas normalus, ne kaip kokiame senamiestyje su akmenimis.

    Kiek realiai kainuoja pervežti daiktus iš Lietuvos į Bischofswerda?

    Oi, čia jau prasideda matematika, kurios aš nelabai mėgstu, bet teko išmokti. Šiandien, na, tarkim, šią savaitę, kaina svyruoja nuo 1.20 iki 1.60 euro už kilometrą, priklausomai nuo to, ar važiuoja pilna mašina, ar dalinė. Atstumas nuo Vilniaus iki Bischofswerda yra maždaug 1050–1100 kilometrų, priklausomai nuo to, pro kur suki. Tai grubiai, jei imi visą furgoną, ruoškis 1300–1700 eurų sumai. Bet čia ne galutinė kaina. Dar prisideda keltas, jei per Klaipėdą, arba papildomi kilometrai, jei reikia įsukti į kokį vienkiemį. Visada sakau: prašykit fiksuotos kainos, nes kitaip, prisigalvoja ten visokių „pakavimo medžiagų mokesčių“ ir paskui žiūri, kad sąskaita išsipūtė.

    Ar Bischofswerdoje yra kokių nors kvailų eismo taisyklių, apie kurias niekas neįspėja?

    Yra! Ir aš pats vieną kartą užsipyliau, nors jau 15 metų po Vokietiją važinėjau. Bischofswerda turi keletą gatvių, kurios pažymėtos kaip „Umweltzone“ – žalioji zona. Ne visas miestas, bet centrinė dalis. Reikia žalio lipduko ant mašinos. Aš atvažiavau su senesniu mikroautobusu, kuriam davė tik geltoną lipduką. Galvojau, „ai, čia gi kaimas, kas čia tikrins“. Ir, žinoma, bauda atėjo po dviejų savaičių – 80 eurų. Tai dabar visada naujiems klientams sakau: jei jūsų pervežimo įmonė naudoja seną trantą, pasidomėkit, ar jie turi teisę įvažiuoti į centrą. Nes iškraustyti daiktus prie pat namų gali būti neįmanoma, teks tempti per pusę gatvės.

    Kaip ten su parkavimu? Nes Vilniuje tai košmaras.

    Bischofswerdoje, ačiū Dievui, su parkavimu yra dešimt kartų lengviau nei bet kuriame Lietuvos didmiestyje. Bet nėra ir taip, kad visur laisva. Jeigu jūsų naujas butas yra centre, prie tos pagrindinės aikštės ar šalia bažnyčios, vietos mašinai gali ir nebūti. Kartą stovėjom ant šaligatvio, įjungę avarinius, kol vokietė močiutė pro langą mums mostagavo, kad čia ne vieta. Gerai, kad policijos neiškvietė. Visada rekomenduoju iš anksto susirašyti su kaimynais arba, jei nuomojatės, su savininku, kad rezervuotų jums laikiną vietą. Arba nupirkti porą dėžių alaus ir paprašyti kaimyno, kad patrauktų savo „Opel“ – veikia nepriekaištingai.

    Ar ten kalbant angliškai galima išgyventi pirmus mėnesius?

    Galima, bet jausitės kaip be rankų. Jaunimas dar kažką murma angliškai, bet valdiškose įstaigose, banke ar pas gydytoją – vokiškai ir tik vokiškai. Aš pats, kai pirmą kartą ten buvau, nuėjau į „Sparkasse“ atidaryti sąskaitos klientui padėti. Tai kol išsiaiškinom, kas yra „Girokonto“, praėjo valanda. Rekomendacija paprasta: išmokit bent dvidešimt sakinių. Ir būtinai frazę „Entschuldigung, mein Deutsch ist nicht gut, können Sie langsamer sprechen?“. Be jos – krachas.

    O jeigu vežuosi ne tik baldus, bet ir mašiną? Kaip ten su registracija?

    Va čia tai istorija. Vienas klientas vežėsi savo seną „Audi A6“ ir galvojo, kad per savaitę viską susitvarkys. Praėjo mėnuo. Bischofswerda priklauso Bautzen apskričiai, tai technikinę apžiūrą daryti reikia važiuoti į Bautzeną. O ten eilės. Ir dar TÜV'as (jų TA) yra griežtesnis nei pas mus. Dėl mažiausios rūdėlės gali nepraleisti. Tai jei vežatės auto, iškart pasidomėkit, kur artimiausia TÜV stotis ir kiek laukti. Ir dar vienas niuansas – žieminės padangos. Jei kraustotės spalį, iškart keiskit padangas, nes ten policija tikrai tikrina, kai tik temperatūra nukrenta.

    Ar Bischofswerda tinkama vieta šeimai su vaikais?

    Šitas klausimas man patinka, nes atsakymas beveik visada „taip“. Bet su išlygom. Miestelis ramus. Nusikalstamumo praktiškai nėra. Yra keletas žaidimų aikštelių, mokyklėlė, darželiai. Gamta aplinkui – fantastika. Bet, ir čia yra tas „bet“, jei jūsų vaikas paauglys ir jam reikia veiksmo, Bischofswerda jam pasirodys kaip kapinės. Iki Dresdeno traukiniu 20 minučių, bet ne kiekvienas nori kasdien važinėti. Viena šeima, kurią pervežiau, po metų persikraustė arčiau Dresdeno, nes vaikams „nebuvo ką veikti“. Tai priklauso nuo charakterio.

    Kaip ten su baldų išvežimu, jei perku naujus, o senus reikia išmesti?

    Vokietijoje šiukšlių sistema yra religija. Bischofswerdoje yra „Wertstoffhof“ – toks perdirbimo kiemas. Bet jis dirba tokiom valandom, kad reikia atostogų imti, kad spėtum. Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8 iki 12, šeštadienį nuo 9 iki 11. Ir viskas. Jei dirbi, praktiškai neįmanoma pataikyti. Didelių gabaritų baldams reikia pirkti specialų lipduką arba kviesti atskirą mašiną, kas kainuoja. Aš kartais sutinku senus baldus paimti, jei jie normalūs, ir vežu į „Socialkaufhaus“ Dresdene. Bet čia jau toks mano asmeninis „gerumo projektas“, ne paslauga.

    Ar ten yra lietuvių bendruomenė?

    Ne tokia didelė kaip Londone ar Dubline, bet yra. Tiesa, labiau išsibarsčiusi po rajoną. Pačioje Bischofswerdoje gal kokios 5–6 lietuvių šeimos, kiek aš žinau. Bet aplink, Bautzene, Radeberge, jų daugiau. Yra facebook grupės, kartais susitinka per Kalėdas ar Užgavėnes. Vienas mano klientas ten įkūrė mažą statybų įmonę, tai dabar samdo tik lietuvius. Tai kontaktų tikrai rasit, jei norėsit. Bet čia ne tas miestas, kur išeini į gatvę ir girdi lietuvių kalbą kasdien.

    O jeigu aš vežuosi katę? Ar ten kokie nors karantinai?

    Ne, Vokietija – ES, jokių karantinų. Bet reikia paso, skiepų nuo pasiutligės, lusto. Čia standartas. Bet aš pats asmeniškai nekenčiu vežti gyvūnų. Ne dėl to, kad nemėgstu, o dėl atsakomybės. Kartą vežiau katę į Bischofswerda, tai ji visą kelią nuo Kauno iki pat Dresdeno miaukė taip, kad galvojau, ausys sprogs. Ir dar savininkė verkė kartu su ja. Tai dabar visada sakau: geriau skriskite su gyvūnu lėktuvu, arba duokite jam migdomųjų, bet tik pasitarę su vet. gydytoju. Nes 14 valandų mašinoje katei – tikras pragaras.

    Ar Bischofswerdoje lengva rasti butą nuomai?

    Ne. Ir čia yra viena didžiausių problemų, apie kurią mažai kas galvoja. Miestelis mažas, pasiūla maža. Kas atsilaisvina, tas per kelias dienas išnuomojama. Ir dar reikia to „Schufa“ (kredito istorijos) išrašo, kurio jūs, kaip ką tik atvykęs, neturit. Aš vienai porai padėjau derėtis – jie turėjo sumokėti šešių mėnesių nuomą iš anksto, kad savininkas apskritai sutiktų. Tai ruoškitės, kad pradžioje bus sunku. Gal variantas pirmus mėnesius gyventi Dresdene ir važinėti, kol susirasit vietoje.

    Kaip ten su internetu? Ar galiu dirbti iš namų?

    O, čia gera žinia. Vokietija, net ir maži miesteliai, turi gerą infrastruktūrą. Bischofswerdoje yra šviesolaidis kai kuriose vietose. Bet ne visur. Prieš nuomodamiesi būstą, būtinai patikrinkit adresą per „Check24“ ar panašų puslapį. Turėjau klientą, programuotoją, kuris išsinuomojo namą pakrašty, gražų, su sodu, bet internetas ten buvo per telefono liniją – 16 Mbit/s. Jis vos neišprotėjo. Turėjo investuoti į mobilų internetą su antena ant stogo. Tai čia toks dalykas, kurio pats nepatikrinsi, kol neįsikraustysi, bet pasidomėti verta.

    Ar ten žiemą slidu? Nes jei vežu baldus gruodį...

    Slidu, bet ne taip, kaip pas mus kartais. Saksonija yra prie kalnų, sniego būna. Bet keliai valomi nepriekaištingai. Vokiečiai su druska ir smėliu dirba kaip robotai. 4 ryto jau traktoriukas važiuoja. Bet jei jūsų naujas namas yra ant kokio šlaito, o tokių yra, nes miestelis kalvotas, tai gali būti problemų. Kartą vežiau baldus į namą ant kalniuko, tai mašina su pilnu kroviniu vos užvažiavo. Reikėjo grandinių. Tai žiemą visada klausiu kliento: „ar jūsų gatvė plokščia?“. Jei ne, reikia rezervinio plano.

    Ar galiu pats vairuoti nuomotą furgoną į Bischofswerda?

    Gali, bet aš to nerekomenduoju. Ir čia ne dėl to, kad aš konkurentas. Tiesiog mačiau per daug nelaimingų atvejų. Žmonės neįvertina nuovargio. 1100 kilometrų vienam – tai mažiausiai 12–14 valandų prie vairo. Plius pakrovimas, iškrovimas. Vienas vyras atvažiavo pas mane apsiverkęs, nes Lenkijoje įlindo į briedį. Mašina daužta, baldai sulūžę, o jis neturėjo pilno draudimo. Tai jei jau vežatės patys, bent jau su pilnu kasko, ir būtinai sustokit miegoti. Bet geriau jau samdykit profesionalus, bus ramiau.

    Ar ten reikia mokėti kokį nors mokestį, kai įsiregistruoji gyvenamąją vietą?

    Ne, pati registracija („Anmeldung“) yra nemokama. Bet reikia, kad nuomotojas užpildytų specialią formą – „Wohnungsgeberbestätigung“. Ir čia kartais būna cirkas. Vokiečiai biurokratai. Jei nuomotojas pamiršo ar nenori pasirašyti, jūs negalit užsiregistruoti. O be registracijos negalit atsidaryti banko sąskaitos, gauti mokesčių numerio. Užburtas ratas. Aš vienam klientui padėjau – tiesiog nuėjau pas tą nuomotoją su buteliu vyno ir maloniai paprašiau. Davė. Kartais reikia tokių „minkštų“ metodų.

    O jeigu aš vežu daiktus iš kelių vietų? Pavyzdžiui, dalis iš Vilniaus, dalis iš kaimo pas tėvus.

    Mes tai darom, bet kaina keičiasi. Kiekvienas papildomas adresas – tai papildomas laikas. Ir ne tik laikas, bet ir rizika. Pavyzdžiui, važiuoji į kaimą, o ten po lietaus kelias išplautas, mašina klimpsta. Turėjau atvejį, kai užsakėm traktorių, kad ištrauktų furgoną iš molio. Tai dabar į kaimus važiuoju tik jei oras geras. Ir visada perspėju: jei yra prastas privažiavimas, mes galim atsisakyti važiuoti iki pat durų, iškrausim prie pagrindinio kelio. Nepatogu, bet geriau nei sugadinta mašina.

    Ar Bischofswerdoje yra IKEA? Nes jei baldų trūksta...

    Nėra. Artimiausia IKEA yra Dresdene, prie Elbepark. Tai apie 30 kilometrų. Bet ten eismas baisus, ypač šeštadieniais. Jei planuojat po kraustymosi iš karto važiuoti apsipirkti, geriau eikit darbo dieną ryte. Ir dar vienas dalykas – IKEA Dresdene pristatymas į Bischofswerda kainuoja. Ir kartais jie nenori vežti, jei užsakymas mažas. Tai aš kartais klientams pasiūlau: palaukit porą dienų, aš grįšiu per Dresdeną ir galiu paimti jūsų užsakymą už papildomą 50 eurų. Visiems išeina pigiau.

    Kaip ten su gydytojais? Ar reikia kažko ypatingo?

    Reikia kantrybės. Vokietijoje sveikatos sistema gera, bet patekti pas specialistą – kosmosas. Bischofswerdoje yra bendrosios praktikos gydytojų, bet jei reikia, tarkim, kardiologo – važiuosi į Bautzeną ar Dresdeną. Ir lauksi. Aš pats, kai man nugarą skaudėjo po iškrovimo, bandžiau užsirašyti pas vietinį „Hausarzt“. Tai man pasakė: „laisva po trijų savaičių“. Tai gerai, kad turiu pažįstamą lietuvį gydytoją Dresdene, priėmė be eilės. Bet čia jau pažintys. Tai jei turit lėtinių ligų, susitvarkykit dokumentus ir siuntimus dar Lietuvoje.

    Ar verta vežtis skalbyklę, ar ten pirkti naują?

    Visada sakau: jei skalbyklė nauja, su inverteriniu varikliu, vežkitės. Jei sena, su šepečiais, palikit Lietuvoj. Kodėl? Nes Vokietijoje vanduo kietesnis. Saksonijoje ypač. Ten kalkės – baisi problema. Sena skalbyklė po pusmečio pradės kaukti, o kaitinimo elementas apsitrauks kaip akmeniu. Ir meistro iškvietimas kainuos 150 eurų. Už tuos pinigus geriau nusipirkti naudotą „Miele“ Dresdene per „eBay Kleinanzeigen“. Ir dar vienas dalykas – jungtys. Vokietijoje dažnai vandens pajungimas yra ne toks, kaip pas mus. Reikia adapterių arba keisti žarneles.

    O jeigu aš turiu pianiną? Ar vežat?

    Vežam, bet už papildomą rizikos mokestį. Pianinas – tai ne šiaip baldas. Tai instrumentas, kuris po kelionės gali būti išsiderinęs. Ir ne bet kas moka jį pakrauti. Reikia specialių diržų, kartais net krano, jei laiptai siauri. Turėjom atvejį Bischofswerdoje, sename name, kur laiptai buvo tokie statūs, kad pianiną kėlėm per balkoną. Tai kainavo papildomai 300 eurų, bet klientė buvo laiminga, nes čia buvo jos senelės relikvija. Tai jei vežatės pianiną, sakykit iš anksto, netylėkit. Nes kitaip atvažiuosiu su dviem vyrais, o reikės keturių.

    Ar ten yra kokių nors taisyklių dėl triukšmo kraustantis?

    O, taip. „Ruhezeit“ – poilsio laikas. Nuo 13 iki 15 valandos, ir po 20 valandos vakaro. Jokio triukšmo. Jei pradėsit gręžti sieną ar tampyti baldus per pietus, kaimynai iškvies policiją. Ir tai ne pokštas. Vokiečiai šiuo klausimu be kompromisų. Aš visada planuoju iškrovimą taip, kad arba baigtume iki 13, arba pradedame po 15. Ir dar šeštadieniais triukšmo limitas dar griežtesnis. Tai geriausia kraustytis darbo dieną, nuo 8 ryto. Ir kaimynams iš anksto pakabinti raštelį atsiprašant už nepatogumus. Maža smulkmena, bet padeda.

    Ar Bischofswerdoje yra darbo lietuviams?

    Yra, bet daugiausia fizinio. Netoli yra keletas logistikos centrų, gamyklėlių. Viena didesnė įmonė gamina maisto pakuotes, ten dirba nemažai lietuvių. Bet atlyginimai, palyginus su Dresdenu, mažesni. Jei moki vokiškai, gali bandyti į administraciją. Bet šiaip, dauguma lietuvių, kuriuos aš pažįstu ten, dirba statybose arba važinėja į Dresdeną. Vienas dirba net Šveicarijoje, o Bischofswerdoje tik gyvena, nes čia pigiau. Tai variantų yra, bet reikia būti mobiliam.

    Kaip ten su maistu? Ar yra lietuviškų produktų?

    Deja, Bischofswerdoje nėra. Bet Bautzene, kuris už 15 kilometrų, yra viena parduotuvėlė, kuri turi šiek tiek rytietiškų produktų. Bet ten daugiau lenkiškų. Lietuviškos duonos ar varškės teks ieškoti Dresdene arba užsisakinėti internetu. Yra viena šeima, kuri kepa duoną patys, nes pasiilgo. Aš pats kartais, kai važiuoju reisu, atvežu klientam juodos duonos ir „Dvaro“ sūrio. Bet čia jau tokia neoficiali paslauga, draugystės pagrindu.

    Ar Bischofswerda yra brangus miestas?

    Palyginus su Lietuva – taip. Bet palyginus su Vakarų Vokietija – ne. Nuoma čia yra gal 30% pigesnė nei Dresdene. Bet maistas, paslaugos kainuoja tiek pat. Vienas dalykas, kuris brangus – tai šildymas. Daug senų namų su dujiniu šildymu, o dujos Vokietijoje brangios. Tai jei nuomojatės seną butą su aukštom lubom, žiemą sąskaitos gali šokiruoti. Visada sakau: prieš nuomojantis, paprašykit parodyti senas sąskaitas už komunalines. Vokiečiai sąžiningi, parodys.

    O jeigu aš turiu labai daug knygų? Ar vežat, ar čia jau per sunku?

    Vežam, bet knygos – tai mirtis kraustytojui. Jos sunkios, o dėžės mažos. Vienas profesorius vežėsi biblioteką į Bischofswerda. 120 dėžių. Kiekviena svėrė 20–25 kilogramus. Mašina vos ne ant ašių sėdo. Tai jei turit daug knygų, perspėkit. Mes atvežam papildomų mažų dėžių, bet krauti jas – nugaros žudymas. Ir dar vienas niuansas – drėgmė. Jei knygos bus laikomos nešildomame garaže ar rūsyje, Bischofswerdoje, kur drėgna, jos gali pelyti. Tai reikia iš karto planuoti, kur jas dėsite.

    Ar ten yra kokių nors kultūrinių skirtumų, prie kurių sunku priprasti?

    Yra vienas, apie kurį niekas negalvoja – tai „Kehrwoche“. Laiptinių valymo grafikas. Daugumoje senų daugiabučių nėra samdomo valytojo. Gyventojai valo laiptinę patys, pagal grafiką. Ir jei jūsų savaitė, o jūs nenuvalėt, sulauksit pasyvių-agresyvių raštelių ant durų. Aš pats, kai padėjau klientui įsikraustyti, radau tokį raštelį: „Bitte putzen!“ (Prašom valyti!). Klientas nesuprato, kas čia vyksta. Tai dabar visada įspėju: pasidomėkit iš karto, ar jūsų name yra tokia tvarka. Ir nusipirkit gerą šluotą.

    Ar sunku Bischofswerdoje be automobilio?

    Sunku. Viešasis transportas yra, autobusai važiuoja, bet ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Vakarais ir savaitgaliais intervalai dideli. Į parduotuvę pėsčiomis nueisit, bet jei reikia pas gydytoją ar į darbą kitame mieste, be mašinos liūdna. Viena moteris, kurią pervežiau, buvo įsitikinusi, kad važinės dviračiu. Tai po pirmos žiemos nusipirko mašiną. Keliai geri, bet kalvoti. Tai jei kraustotės be auto, bent jau pasižiūrėkit autobusų tvarkaraščius į Dresdeną ir Bautzeną.

    Ar galiu tikėtis, kad pervežimo įmonė padės man susirinkti baldus?

    Kai kurios padeda, kai kurios ne. Aš asmeniškai – priklausomai nuo nuotaikos ir nuo to, kiek moki. (Ne, čia juokauju, nuotaikos čia nėra, bet nuo užimtumo). Jei turiu laiko ir jei klientas normalus, galiu ir spintą surinkti, ir lentyną pakabinti. Bet tai jau papildoma paslauga. Standartinėje sutartyje baldų surinkimas neįeina. Mes atvežam, iškraunam, sustatom į kambarius. O surinkimas – tai jau atskiras darbas, reikalaujantis įrankių ir kantrybės. Ypač su ta IKEA, kur instrukcijos be žodžių.

    Kaip ten su elektra? Ar reikia adapterių?

    Ne, Vokietija turi tokius pačius kištukus kaip ir Lietuva – Type F (Schuko). Bet yra vienas niuansas. Kai kuriuose senuose namuose Bischofswerdoje vis dar yra senesni rozetės be įžeminimo kontaktų. Tai jei jūsų prietaisas su trimis kontaktais, gali neįsikišti. Turėjom atvejį, kai atvežėm šaldytuvą, o rozetė senovinė. Gerai, kad klientas turėjo adapterį. Bet šiaip, 99% atvejų, viskas tinka. Tik pasiimkit prailgintoją su keliais lizdais, nes vokiškuose butuose rozetės mėgsta būti ne ten, kur reikia.

    Ar Bischofswerdoje yra sporto klubai ar baseinas?

    Yra mažas baseinas, „Schwimmhalle“, bet jis toks... na, kuklus. Vietiniai juo patenkinti, bet jei esat įpratę prie „Impuls“ ar panašių, bus liūdnokai. Sporto klubų yra, bet daugiau tokių „Verein“ tipo – tradiciniai, su futbolu, gimnastika. Vienas klientas, jaunas vyrukas, ieškojo crossfit'o. Nerado. Tai važinėja į Dresdeną. Tai čia irgi toks dalykas – jei turit specifinių hobių, Bischofswerda gali būti per maža. Bet jei mėgstat bėgioti miške ar važinėti dviračiu – rojus.

    O jeigu aš apsigalvoju ir noriu grįžti į Lietuvą po pusmečio?

    Būna. Ir tai nėra tragedija. Aš pats vieną šeimą vežiau ten, o po aštuonių mėnesių – atgal. Jie sakė, kad „nepritapo“. Per daug tylu, per daug vokiška. Tai jei nesate tikri, patarimas paprastas: nesivežkit visų daiktų iš karto. Palikit ką nors pas tėvus, garaže. Nes antras pervežimas vėl kainuos. Ir dar vienas dalykas – jei grįžtate, nepamirškit išsiregistruoti („Abmeldung“) ir uždaryti sveikatos draudimo. Nes kitaip laiškai vaikščios ir skolos kaupsis, o jūs jau būsit Lietuvoj ir net nežinosit.


    Baigiamasis žodis: kodėl kraustymas į Bischofswerda nėra toks baisus, kaip gali atrodyti

    Tai va, tiek prirašiau, o atrodo, dar pusės dalykų nepasakiau. Bet esmė tokia: kraustymas į Bischofswerda nėra kažkoks kosmosas. Tai tiesiog persikėlimas į ramią, tvarkingą, kartais per daug tylią vietą. Didžiausi iššūkiai yra ne pats pervežimas, o biurokratija, kalbos barjeras ir tai, kad miestelis mažas. Bet jei turit darbą, šeimą ir norit ramybės – čia geras variantas. Aš, kaip vežėjas, galiu pasakyti tik tiek: jei ruošiatės kraustymuisi į Bischofswerda, darykit tai su planu, o ne paskutinę minutę. Ir, svarbiausia, rinkitės vežėją, kuris ne tik turi mašiną, bet ir žino, kur ta Bischofswerda yra. Nes kai kurie net žemėlapyje neranda. O tada jau bėda. Sėkmės!

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.