Kraustymas į Balve: ką žinau po 20+ metų tarptautinių pervežimų

Sveikas. Jei skaitai šitą tekstą, greičiausiai jau turi bilietą į vieną pusę arba bent jau rimtai svarstai apie kraustymąsi į Balve. Aš esu Andrius, ir jau gerus dvidešimt metų (gal net dvidešimt du? vis pamirštu tiksliai) užsiimu pervežimais. Daugiausia tarptautiniais. Ir žinok, Vokietija – vis dar viena tų krypčių, kur siunčiame mašinas kone kas savaitę. Balve yra specifinė vieta, ne koks Berlynas ar Hamburgas, kur viskas standartizuota. Čia reikia žinoti keletą niuansų, apie kuriuos niekas nekalba, kol neįlendi į konkrečią situaciją. Šitas tekstas nėra tobulas, bet jis tikras – toks, kokį išgirstum, jei sėdėtume garaže prie kavos. Vietomis gal nuklysiu, bet, manau, naudos bus.

DUK: klausimai, kuriuos man uždavėte dešimtis kartų

Kodėl išvis rinktis Balve, o ne kokį Dortmundą?

Žiūrėk, Dortmundas yra didelis, ten daugiau darbo, bet ir konkurencija kitokia. Balve – ramesnė, provincija, bet su savo žavesiu. Klientai, kurie ten kraustosi, dažniausiai jau turi darbą netoliese, pavyzdžiui, Iserlohne arba Luedenscheide, ir jiems svarbiau ramybė. Turiu vieną pažįstamą, kuris persikėlė į Balve, nes gavo darbą vienoje metalo apdirbimo įmonėje, kurių ten apylinkėse nemažai. Jis sakė: „Andriau, aš čia per savaitę pažįstu daugiau kaimynų nei per dešimt metų Dortmunde“. Tai va, toks tas gyvenimas. Aišku, jei nori klubų ir naktinio gyvenimo – čia ne ta vieta. Bet šeimai su vaikais – pasaka. Tik nepamiršk, kad ir kraustymas į Balve turi savo logistinių iššūkių, nes miestelis yra šiek tiek kalnuotoje vietovėje.

Kiek realiai kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Balve?

Na, čia klausimas iš serijos „kiek kainuoja automobilis“. Priklauso. Bet jei nori skaičių, tai imkime standartinį 3-4 kambarių butą. Jei vežame pilnu furgonu (apie 20 kubų), kaina svyruoja tarp 1200 ir 1800 eurų. Kodėl toks skirtumas? Nes vienas dalykas yra kuras, kitas – ar mūsų vairuotojui reikės nakvoti, ar jis apsisuks per parą. Dar trečias – ar mes įvažiuojame į tą tavo gatvę su dideliu 7,5 tonų sunkvežimiu, ar ne. Balve yra siaurų gatvelių. Būna, kad tenka samdyti vietinę mažą mašinėlę „perkrovimui“, o tai papildomi 150-200 eurų. Visada sakau: atsiųskite nuotraukas ir adresą, tada galėsiu pasakyti tiksliau, o ne spėlioti iš oro.

Ar geriau samdytis lietuvių, ar vietinius vokiečių vežėjus?

Aš, aišku, šališkas, bet pasakysiu tiesiai. Lietuviai vežėjai į Vokietiją dažniausiai yra lankstesni. Vokietis tau pasakys: „Atvešime antradienį nuo 8 iki 12, ir ne minute vėliau“. Mes, lietuviai, dažnai galime prisitaikyti. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai klientas susimaišė datą, ir mes tą pačią mašiną perstūmėme į kitą dieną, nors teoriškai jau buvo pilnas grafikas. Vokietijos įmonė už tai būtų lupusi baudą. Bet yra ir minusas – lietuviai kartais persistengia su tais „lanksčiais grafikais“ ir gali pavėluoti pusdienį, nes užtruko pas kitą klientą. Čia toks gyvenimiškas balansas. Dėl kraustymo į Balve, aš vis tiek rekomenduočiau lietuvių komandą, nes jie nebijo tų vingiuotų keliukų ir kalvų, prie kurių vokiečiai kartais žiūri su baime.

Kas tas T1 dokumentas ir ar man jo reikia?

O, čia mėgstamiausias klausimas. Ne, tau jo nereikia. Tu vežiesi savo daiktus, asmeninius, jau naudotus. Jokio T1. T1 yra tranzito deklaracija, ji reikalinga, kai veži komercinį krovinį, kuris dar nepasiekė galutinio muito punkto. Tu darai persikraustymą, o ne eksportuoji prekes. Tavo atveju užtenka inventoriaus sąrašo (apie jį vėliau). Nors, prisipažinsiu, buvo vienas atvejis prieš porą metų, kai lenkų muitininkai prie sienos (nors sienos lyg ir nėra, bet jie stovėjo kažkur prie A2) sustabdė mūsų furgoną ir pradėjo klausinėti apie T1, nes vežėme ne tik baldus, bet ir kažkokią seną motociklo dalį. Tada aiškinomės. Bet tu su savo sofom ir dėžėm būk ramus.

Ar reikia kokių nors dokumentų, kad įrodytum, jog čia mano daiktai?

Taip. Inventoriaus sąrašas. Vokiškai arba angliškai. Nebūtina notaro patvirtinto, bet turi būti tvarkingas. Surašyk: „1. Dėžė #1 – virtuvės reikmenys, 2. Dėžė #2 – žieminiai rūbai“ ir panašiai. Nepergyvenk dėl smulkmenų, svarbu, kad bendras vaizdas atitiktų. Vokiečių policija ar muito pareigūnai (kurie kartais patruliuoja pasienyje, nors ir Šengenas) gali paprašyti. Jei neturi – gali būti nemalonumų. Ne bauda, bet laiko gaišimas tikrai. Kai vyksta kraustymas į Balve, aš visada klientams sakau: atspausdink tą sąrašą dviem egzemplioriais, vieną laikyk su savimi, kitą atiduok vairuotojui. Ir jokių problemų.

O kaip dėl baldų išmontavimo? Ar jūs darote?

Darom. Bet čia yra niuansas. Mes nesame „IKEA“ meistrai. Mes esame vežėjai. Jei spinta yra sudėtinga, su stumdomom durim ir šimtu varžtų, geriau, kad ją išmontuotų kas nors, kas supranta. Buvo atvejis, kai mūsų vaikinas netyčia sulaužė vieną tvirtinimo detalę, nes spinta buvo senovinė, medinė, iš tokių, kur su kaiščiais, o ne varžtais. Nuo tada mes prašome: arba jūs patys išmontuojate sudėtingus daiktus, arba pasirašome, kad mes neatsakome už smulkius sugadinimus montuojant. Aišku, paprastą lovą ar stalą išardome be problemų. Dėl kraustymosi į Balve, atkreipk dėmesį, kad ten drėgmės lygis kitoks, mediena gali šiek tiek „pabrinkti“ po pervežimo, tad nemontuok baldo iškart idealiai – palik porą dienų „aklimatizuotis“. Čia toks senas staliaus triukas, ne mano, bet veikia.

Per kiek laiko atvežate daiktus iš Vilniaus į Balve?

Jei važiuojame tiesiai, be tarpinių sustojimų kitiems klientams, tai trunka apie 2 paras. Realiai, vairuotojas išvažiuoja ryte, kitos dienos vakarą jau būna vietoje. Bet čia idealiu atveju. Dažniausiai mes kombinuojame krovinius, kad būtų pigiau. Tada gali užtrukti iki 4-5 dienų. Aš visada klausiu: „Ar jums svarbiau greitis, ar kaina?“ Jei greitis – vežame dedikuotą transportą, brangiau. Jei kaina – palaukiate, kol surinksime pilną mašiną. 80% klientų renkasi palaukti, nes pora dienų ne tragedija.

Ar galima vežti augalus?

Oi, čia skaudi tema. Teoriškai – ne. Yra fitosanitariniai reikalavimai, ypač su žeme. Bet praktiškai – visi veža. Aš pats nesu tikras 100%, kokia ten bauda, bet girdėjau, kad gali būti iki kelių šimtų eurų, jei labai prikibs. Mes paprastai sakome: jei augalas mažas, vazone, įdėtas į dėžę, tai niekas nežiūri. Jei vežate visą šiltnamį – tada jau problemos. Ir dar – žiūrėk, kad nebūtų kenkėjų. Vienas klientas vežėsi monstera, kuri turėjo tripsų. Tai paskui skundėsi, kad ir jo naujuose namuose Balve visi kambariniai augalai užsikrėtė. Čia jau ne logistikos, o botanikos sritis, atleiskit.

Kas dėl draudimo? Ar jūsų įmonė draudžia krovinį?

Mes turime CMR draudimą. Tai yra minimalus, tarptautinis vežėjo civilinės atsakomybės draudimas. Bet jis labai kuklus. Jei vežate brangų pianiną ar senelio antikvarinį laikrodį, geriau apsidrausti atskirai, per brokerį. Mes galime pasiūlyti partnerius. Esu matęs situaciją, kai per avariją (neduok Dieve) buvo sudaužytas visas krovinys. CMR kompensacija buvo juokinga, palyginus su realia verte. Todėl visiems, kas vyksta į kraustymą į Balve su vertingais daiktais, aš asmeniškai skambinu ir perspėju. Geriau sumokėti papildomus 50-100 eurų ir miegoti ramiai.

Ar reikia man pačiam būti vietoje, kai iškrauna daiktus?

Ne, nebūtina. Bet rekomenduoju. Jei jūsų nėra, vairuotojas sustatys daiktus kaip jam atrodo logiška. O paskui jūs pusę dienos tampysite tas dėžes iš antro aukšto į pirmą. Jei esate vietoje – galite iškart vadovauti: „Šitą spintą čia, tą dėžę į rūsį“. Gyvenime visko pasitaiko. Turėjau klientą, kuris atskrido į Vokietiją tik po savaitės. Mes viską sustatėme garaže. Jis buvo labai patenkintas, bet paskui sakė, kad ieškojo dantų šepetėlio trijose dėžėse. Smulkmena, bet nervina. Jei vyksta kraustymas į Balve, o jūs dar tik pakeliui iš Lietuvos, susitarkite, kad vairuotojas nufilmuotų, kur ką padėjo. Taip ramiau.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai ar vokiškai?

Čia priklauso nuo komandos. Dauguma mūsų vaikinų šneka rusiškai, lietuviškai ir angliškai – tokia „broken English“. Vokiškai – tik kelios frazės, kaip „Guten Tag“, „links“, „rechts“, „danke“. Bet to užtenka, kad parodytų, kur nešti. Jei reikia rimtesnio pokalbio su kaimynu vokiečiu, geriau turėkite telefoną su vertėju arba patys būkite tarpininkas. Nors buvo juokinga situacija, kai mūsų vairuotojas išmoko sakyti „Achtung, die Lampe!“ ir visą dieną tuo didžiavosi. Žodžiu, susikalbėti galima, bet diplomatinių derybų nevesime.

Kaip vyksta apmokėjimas? Grynais ar pavedimu?

Dažniausiai 30% avansas užsakymo metu, likusi dalis – prieš iškrovimą. Galima pavedimu, galima grynais. Su grynaisiais kartais būna nepatogu, jei suma didelė. Bet žinau, kad kai kurie klientai nenori palikti pėdsakų, tai tada gryni. Mes išrašome sąskaitą faktūrą visada, nes esame legali įmonė. Kartą buvo, kad klientas pamiršo pervesti likutį, ir vairuotojas stovėjo prie namų Balve ir laukė 2 valandas, kol pervedė. Nuo tada mes primename apie apmokėjimą jau prieš iškrovimą. Ne iš pikto, bet laikas yra pinigai.

Ar galite paimti daiktus iš kelių adresų Lietuvoje?

Galime, bet tai keičia kainą. Kiekvienas papildomas sustojimas – tai papildomas laikas ir kuras. Jei reikia paimti baldus iš Kauno sandėlio, o paskui dar iš buto Vilniuje, tai mes tai skaičiuojame kaip papildomą paslaugą. Standartiškai, į kainą įeina vienas pakrovimo adresas. Bet visada susitariame. Lankstumas yra mūsų stiprybė, kol jis neina į nuostolį. Vieną kartą važiavome per tris Lietuvos miestus, kol surinkome pilną komplektą kraustymuisi į Balve. Užtruko, bet klientas buvo laimingas, nes sutaupė, palyginus su atskirais reisais.

Koks yra maksimalus svoris, kurį galite vežti vienu reisu?

Mūsų standartinis furgonas talpina apie 1,2-1,5 tonos. Jei turite pianiną ar seifą – perspėkite iš anksto. Sunkesniems daiktams reikia hidraulinio keltuvo arba papildomų žmonių. Kartą vežėme ketaus vonią į Balve. Atrodė, kad mašina atsisės ant galinės ašies. Vargome, bet įkėlėme. Jei planuojate vežti kažką labai sunkaus, mes galime pasamdyti autokrautuvą vietoje, bet tai vėl papildomi kaštai. Visada geriau žinoti iš anksto.

Ar galima vežti maisto produktus?

Sausus – taip. Konservus, kruopas, makaronus – be problemų. Bet mėsą, pieną – formaliai negalima. ES viduje yra taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų. Nors kas ten tikrina? Niekas. Bet aš visada sakau: nevežkite šaldytos kiaulienos pusės, nes jei pakliusite į patikrą, bus nesmagumų. Vienas klientas vežėsi naminių dešrų atsargas. Mes nežinojome. Gerai, kad nesustabdė, nes būtų tekę aiškintis, kas tas „lietuviškas skilandis“. Šiaip, kraustymas į Balve dažniausiai būna su pilnomis maisto dėžėmis, nes lietuviai pasiilgsta savo produktų. Tai rizika maža, bet egzistuoja.

Ar jūsų įmonė padeda susirasti laikiną sandėliuką Balve?

Ne, mes nesame nekilnojamo turto agentūra. Bet galiu patarti. Yra keletas „Selfstorage“ vietų netoliese, pavyzdžiui, Iserlohne. Jei daiktus atvežame, o jūsų nuomos sutartis dar neprasidėjo, mes galime iškrauti į tokį sandėliuką. Tai kainuoja papildomai, bet kartais tai vienintelė išeitis. Turėjome atvejį, kai klientas manė, kad raktus gaus balandžio 1, o gavo tik 15 dieną. Dvi savaites daiktai gulėjo pas mus mašinoje (už konservaciją, aišku, mokėjo). Geriau taip nedaryti, nes rizika didelė.

Kaip dėl parkavimo Balve? Ar didelis furgonas telpa?

Žiūrėk, čia yra viena iš didžiausių problemų. Balve nėra didmiestis su plačiom gatvėm. Yra senamiestis, yra kalvotos gatvelės, kur net lengvoji mašina vos prasilenkia. Visada prašau atsiųsti Google Maps nuorodą ir gatvės nuotrauką. Jei matome, kad mūsų 7,5 t sunkvežimis neįlįs, mes turime planą B. Nuomojame mažą transporterį vietoje, pastatome didelę mašiną aikštelėje prie prekybos centro ir perkrauname. Tai užtrunka 2-3 valandas, bet kitaip neįmanoma. Kartą bandėme įvažiuoti į kiemą, tai nukabinome kaimyno tvorą. Nuo tada geriau dešimt kartų patikrinti maršrutą.

Ar reikia mokėti muito mokesčius?

Ne. Abu kraštai ES. Jokių muito mokesčių nėra. Jokio PVM. Tik nesupainiokite – jei vežate naujus daiktus, su etiketėmis, tai gali kilti klausimų, ar čia ne komercija. Bet jūsų dėvėti baldai, rūbai, indai – jokių mokesčių. Kartais žmonės nervinasi, nes prisiskaito internete apie „muitinės formalumus“. Nusiraminkite. Kraustymasis į Balve iš Lietuvos yra vidinis ES reikalas, jokių sienų formaliai nėra.

O jeigu aš turiu ginklą? Medžioklinį.

Oi, čia jau kita kalba. Ginklai – atskira tema. Reikia leidimo, reikia deklaruoti. Aš nesu ekspertas, bet tikrai žinau, kad negalima tiesiog įsimesti šautuvo į bagažinę ir važiuoti. Reikia specialaus gabenimo leidimo, ginklas turi būti iškrautas, dėkle, atskirai nuo šovinių. Ir dar, atrodo, reikia informuoti Vokietijos institucijas. Mes, kaip vežėjai, galime vežti, tik jei yra visi dokai. Bet aš asmeniškai vengiu tokių užsakymų, nes atsakomybė per didelė. Jei turite ginklą, geriau pasikonsultuokite su vietos policija arba specializuota įmone.

Kas, jei daiktai vėluoja? Ar mokate kompensaciją?

Pagal sutartį – taip. Bet realybėje, mes visada stengiamės susitarti. Jei vėluojame dėl mūsų kaltės (mašina sugedo, vairuotojas susirgo), mes siūlome nuolaidą kitam kartui arba dalinai kompensuojame nuostolius. Jei vėluojame dėl nenugalimos jėgos (pūga, kamščiai dėl avarijos), tada jau nieko nekompensuosime. Skaitykite sutartį, ten viskas surašyta. Bet gyvenime, aš visada einu į kompromisą. Jei klientas dėl mūsų vėlavimo turėjo nakvoti viešbutyje, mes kartais apmokame tą nakvynę, nors formaliai neprivalome. Reputacija svarbiau.

Kaip paruošti daiktus pervežimui?

Nepirkite brangių dėžių. Eikite į Maxima ar Lidl, paprašykite bananų dėžių – jos stipriausios. Apvyniokite viską, kas dūžta, burbuline plėvele. Baldus – maistine plėvele, kad nesubraižytų. Aš visada sakau: „Supakuokite taip, lyg mes vešime ne furgonu, o vežimu per akmenis“. Nes keliai kartais būna duobėti, ypač aplinkkeliai prieš Balve. Ir dar – ant dėžių užrašykite, kas viduje, ir kambario pavadinimą. Kai iškrausime, bus daug lengviau. „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Vaikų kambarys“. Tai elementaru, bet pusė klientų to nedaro, o paskui dejuoja.

Ar jūs vežate automobilius?

Ne, mes – baldų ir daiktų vežėjai. Automobiliams reikia autovežių. Bet galiu duoti kontaktus patikimų vežėjų, kurie veža mašinas į Vokietiją. Tik neprašykite, kad mes jūsų automobilį įgrūstume į furgoną. Nebent tai motociklas ar dviratis. Juos galime paimti, jei yra vietos. Vieną kartą vežėme seną „Jawa“ motociklą į Balve. Jis buvo toks sunkus, kad vos užkėlėme ant rampos. Bet įtilpo.

Ar galite padėti su baldų surinkimu vietoje?

Kaip jau minėjau, mes ne baldininkai. Paprastą lentyną susuksime, bet jei turite virtuvės komplektą iš 50 detalių, tam reikia specialisto. Mes galime rekomenduoti vietinį meistrą Balve, lietuvį, kuris ten gyvena jau 10 metų. Jis ima apie 25 eurus už valandą. Susitarus iš anksto, jis gali atvažiuoti iškart po iškrovimo. Tai labai patogu. Bet tai atskira paslauga, ne mūsų atsakomybė.

Kas, jei kaimynas neleidžia pastatyti mašinos?

O, čia klasika. Vokiečiai kartais labai pedantiški. Buvo atvejis, kai kaimynas išėjo su liniuote ir pradėjo matuoti, ar mes neužstojame jo išvažiavimo. Nors buvo likę 2 metrai. Teko kviesti klientą, kad susitartų. Visada sakau: prieš atvežant daiktus, eikite pas kaimynus, perspėkite, kad atvažiuos didelė mašina. Galite nupirkti butelį vyno, tai veikia stebuklingai. Jei kaimynas vis tiek priešinasi, mes ieškome alternatyvios vietos. Policijos niekas nekviečia, bet nervų sugadinama. Kraustymasis į Balve, ypač senesniuose rajonuose, reikalauja diplomatinio pasiruošimo.

Ar priimate užsakymus paskutinę minutę?

Priimame, jei turime laisvą mašiną. Bet už tai gali būti brangiau, nes tenka skubiai derinti vairuotojo darbo ir poilsio režimą. Kartais žmonės skambina penktadienį: „Mums reikia pirmadienį būti Balve“. Jei mašina tuščia – kodėl gi ne? Bet dažniausiai grafikas būna sudėliotas prieš savaitę ar dvi. Planuokite iš anksto. Nors aš pats kartais mėgstu tuos skubius iššūkius. Vieną kartą per 24 valandas sukomplektavome reisą į Balve, nes klientas pamiršo, kad baigiasi nuomos sutartis. Buvo chaosas, bet viskas pavyko.

Koks jūsų atšaukimų grafikas? Ar grąžinate avansą?

Jei atšaukiate likus savaitei – grąžiname 100%. Jei likus 48 valandoms – 50%. Jei likus mažiau – deja, avansas lieka mums, nes mes jau atsisakėme kitų užsakymų ir suplanavome maršrutą. Tai yra standartinė praktika. Nors buvo atvejis, kai klientė atšaukė dėl šeimos tragedijos. Grąžinome viską, nes esame žmonės. Bet verslas yra verslas.

Ar vežate ir gyvūnus?

Kates, šunis – taip, tik jie turi būti specialiuose konteineriuose, su dokumentais (pasas, skiepai). Bet mes nevežame gyvulių atskirai, jie važiuoja kartu su baldais, kabinoje su vairuotoju. Vairuotojas turi sutikti. Kartą vežėme papūgą, kuri visą kelią rėkė. Vargšas vairuotojas sakė, kad daugiau niekada. Jei turite didelį šunį, geriau, kad jis važiuotų su jumis jūsų mašinoje. Mūsų furgono kabina nėra viešbutis gyvūnams.

Koks yra didžiausias atstumas, kurį vežate?

Mes specializuojamės Europoje. Iš Lietuvos į Vokietiją, Olandiją, Belgiją. Bet esame vežę ir į Italiją, ir į Ispaniją. Balve mums yra „trumpas“ reisas, apie 1400 km nuo Vilniaus. Tai nėra kosmosas. Toli yra Portugalija, ten jau kitos kainos. Bet šiaip, jei reikia, mes vežame visur, kur yra kelias. Tik kaina atitinkamai didėja.

Išvada: ar verta kraustytis į Balve su profesionalais?

Žinot, ką aš pagalvoju po visų šitų metų? Kraustymasis į Balve nėra tiesiog logistika. Tai gyvenimo pokytis. Ir nors aš čia prirašiau apie problemas, apie vėlavimus, apie siauras gatves ir kaimynus su liniuotėm, 90% atvejų viskas praeina sklandžiai. Svarbiausia – bendravimas. Aš visada sakau savo vaikinams: „Jūs esate ne tik vežėjai, jūs esate pirmieji žmonės, kuriuos klientas mato naujoje šalyje. Nusišypsokite“. Ir tai veikia. Jei turite klausimų, skambinkite. Aš ne visada atsiliepiu iš pirmo karto, nes arba esu kelyje, arba po mašina, bet visada perskambinu. Sėkmės jūsų kraustymosi į Balve nuotykyje.