Kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko ir nervų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug. Matyta yra viskas – nuo tai, kad žmonės bando vežti šaldytuvą pilną maisto, iki tų, kurie pamiršta pasakyti, kad jie gyvena penktame auke be lifto. Kai klientas sako, kad kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko jam yra svarbiau nei kaina, aš visada nusišnuostu. Laikas – tai pinigai, o šiandien visi skuba. Čia ne viskas priklauso nuo mūsų, ypač kai žiūri į kelių situaciją, bet yra keletas dalykų, kurie tiesiog padės išvengti tų nereikalingų triukšmo ir kvailų uždelstų. Tiesiog reikia gerai suplanuoti.

Pagrindiniai dalykai, kurie užtrunka daugiausiai laiko

Kiek iš tiesų užtrunka visas procesas?

Nėra vieno atsakymo, bet dažniausiai tai nuo 2 iki 4 dienų, jei kalbame apie standartinį krovinį. Jeigu kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko klausimas kabinamas ant viršaus, tai greičiausiai reikia rasti ekspresinį pervežimą. Paprastai mes surenkame dalykus vieną dieną, važiuojame naktį ir kitą dieną iškrauname. Bet jei ten dar reikia statyti daiktus į dėžes... tai vėluosite. Geriausia turėti visus dalykus jau paruoštus, kai atvažiuoja vairuotojas, o ne tada, kai jis stovi prie namų varščiui.

Ar verta dėti visas smulkmenas į dėžes?

Absoliučiai taip. Vieną kartą važiavome pas vieną pensionieriuką prie Miuncheno, jis viską buvo susirašęs ant popieriaus lapelių, o dėžės nebuvo. Vairuotojas prarado pusę dienos vos surinkant tuos indus. Jei norite sutaupyti laiko, nupirkite dėžių iš anksto. Tai nėra brangu, bet tai sumažina pakrovimo laiką dvigubai. Be to, taip saugiau. Nežinau, kodėl žmonės manosi, kad tai nereikalinga, kai tų dėžių kaina vos keliasdešimt eurų už visą kiekį.

Kada geriausia užsakyti transportą?

Kuo anksčiau, tuo geriau, ypač jei planuojate judėti prieš savaitgalius ar šventes. Mes, logistikos žmonės, turime savo grafikus. Jei skambinate penktadienį ir norite važiuoti šeštadienį, gali būti, kad visi automobiliai užimti. Optimalus variantas – paskambinti bent savaitę-dvi iki išvykimo. Tada mes galime užtikrinti, kad kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko problema išsprendžiama be papildomo streso, nes jums nereikės ieškoti kažkokių skubaus pervežimo "skrajonių" kurie brangiau kainuoja.

Ką daryti su baldais, kurie netilpia į duris?

Tai klasika. Žmonės perka didžiules sofa, kurios neina nei pro duris, nei pro liftą. Vieną kartą teko lentą išgręžti pro langą, nes klientas negalėjo atlaikyti, kad reikia išmontuoti sofą. Jei norite sutaupyti laiko, išmontuokite baldus iš anksto. Nereikia laukti, kol vairuotojas atvyks ir tada ieškoti atsuktuvo. Tokios smulkmenos trukdo valandas. tiesiog padarykite tai vakare prieš išvykimą.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežant?

Nebūtinai iki blizgesio, bet bent jau nuotraukti dulkes. Vairuotojai nebus laimingi, jei teks nešti purvinus kilimus. Be to, dulkės pabėgs į kitus daiktus. Tai daro procesą lėtesnį, nes reikia viską uždengti. O jei dar ir drėgna... tai bus bėda. Geriau pasirūpinkite švara, tai greičiau ir tvarkingiau. Nemanau, kad jums norėtųsi atsinešti šiukšlių į naujus namus Lietuvoje.

Vokietijos biurokratija ir keliai

Kas su tais Lenkijos keliais? Ar nebus užstrigę?

Tai yra didžiausias nepasitenkinimo šaltinis. Kažkaip taip susiklostė, kai kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko kyla pagrindinis klausimas, visa problema slypi per Lietuvos-Lenkijos ar Vokietijos-Lenkijos ribą. Lenkijoje keliai dabar gerokie, tačiau darbai vyksta nuolat. Aš negaliu užtikrinti, kad nebus eismo įvykio. Tikriausiai viskas bus gerai, bet bet kokiu atveju reikia turėti atsargas laiko. Užstrigimas ties Zgorzelec gali trukti valandą ar dvi. Niekas to nepakeis.

Ar reikia kažką derėtis su vokiečiais dėl išvykimo?

Jei gyvenate daugiabutyje, taip. Vokiečai labai griežti dėl tvarkos. Jei užimsite bendrą kiemą ar važiuojamąją dalį be leidimo, gausite skundą, o policija gali atvykti ir uždrausti vežti toliau. Tai užtrunka daugiau nei galvojate. Geriau iš anksto pasidarykite tai, kas vadinama "Verladeerlaubnis" (iškrovimo leidimas). Užtrunka penkias minutes pareikalauti, bet sutaupysite valandas ginčų su namų ūkvede.

Ar galima veži maisto produktus?

Galima, bet yra apribojimų. Mėsą ir pieno produktus geriau nevežti, muitinė gaiš laiką. Kepalą duonos ar sausus skysčius – prašom. Bet jei turite šaldytuvą pilną mėsos... tai gali baigtis dideliu baudos arba konfiskavimu. Tiesa, dažnai jie net nebesižiūri į keletą dešrelių, bet rizikuoti neverta. Geriau suvalgykite ten, o ne vežkite ir laukite, kol tarnyba viską patikrins.

O jei aš neturiu pakavimo medžiagų?

Tai bus problema. Vairuotojas paprastai turi keletą pledų ar virvių, bet jis neįsivaizduoja, kad jūsų 50 dėžių bus neapklijuota. Užsidėkite lipdukus. Mes už tai papildomai neimame, jei tai nėra sutartyje. Gera žinia ta, kad galima nusipirkti pigiai bet kurioje statybų parduotuvėje (pavyzdžiui, Bauhaus'as ar Hornbach'as turi viską). Nedarykite tos klaidos, kai laukiate vairuotojo ir jis stovi, nes jūs neturėjote lipduko ant dėžės su indais.

Ką daryti, jei dėlžės per daug sunkios?

Jei įsigijote knygų ar instrumentų ir viską supakavote į didžiąsias dėžes, vairuotojas tiesiog atsis nešti. Tai pavojinga sveikatai. Geriau mažesnės dėžės, sunkesnios. Aš pats mačiau, kaip jaunas vaikinas nusileido su nugarą, kai bandė nešti "kiaurą" dėžę su svarmenimis. Tai sustabdė visą procesą valandai. Sutaupyti laiko reiškia ir mąstyti apie saugumą, o ne tik greitį. Ką jau kalbu apie tai, kai reikia tuos knygų bokštus gabenti per laiptus be lifto.

Vairuotojų tiesa ir kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Ar vairuotojai dirba naktį?

Dažnai taip, ypač jei važiuojama iš gilios Vokietijos (pavyzdžiui, iš Miuncheno ar Štutgarto). Tiesiog ekonomiškiau važiuoti naktį, nes mažiau spūstų. Bet yra ribojimų – vairuotojas privalo ilsėtis. Jis negali būti už vairo 10 valandų iš eilės. Todėl jei kalbate, kad kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko turi būti atvežta per 12 valandų, tai ne visada įmanoma fiziškai. Gamta ir įstatymai uždraudžia. Neteisinga skubėti kelyje.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pirmiausia – nusiraminkite. Kartais tiesiog užstrigsta pasienio punkte arba išsprogo ratas. Vieną kartą mums teko gabenti sunkvežimį su defektu, tai užtruko keturias valandas. Mes visada skambiname ir pranešame. Jei jis neatsiliepia pvalandą, tuomet galite sujudinti. Bet dažniausiai tai techniniai dalykai. Arba gali būti, kad klientas pats buvo parašęs neteisingą adresą ir vairuotojas važiavo ratu.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai ne, jei tai yra krovininis pervežimas, o ne keleivinis. Draudžiama sėdėti greta krovinio dėl saugumo. Daugelis klauso, gal galima šiaip nuvažiuoti, bet tada draudimas nebegalioja, o vairuotojas gali gauti didelę baudą. Geriau susitikti paskirties taške. Nors kai kurie "privatai" sutinka, aš to nedaryčiau. Per daug rizikuota. Jei labai reikia susitikti anksčiau, susitarkite kur nors kažkur prie magistralės pietų metu (t.y. sustoti viešbutyje ar degalinėje).

O jei sugenda sunkvežimis prieš pat namus?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes turime išsiųsti kitą automobilį. Tai, žinoma, sukelia didelį laiko nuostolį. Jei pasirašėte sutartį su įmonimi, turėtų būti nurodyta, kas tuo atveju. Pas mus, kai kurie klientai tikisi, kad mes turime erdvėlaivį, kuris nusileis ir paims daiktus, bet ne, mes turime tik techniką, kai kurios sensta.

Ar reikia mokėti už laukimą?

Jei jūs sulėtėjote su iškrovimu, o vairuotojas laukia – taip. Jo laikas tai pinigai. Paprastai pirmą valandą galima praleisti be mokesčio, bet toliau – eina tarifas. Norėdami to išvengti, pasirūpinkite išanksto, kad būtų kas padėti. Nereikia, kad vairuotojas eitų parduotuvėn pirkti vandens, kai jis turi važiuoti toliau.

Ar vairuotojas gali padėti su iškrovimu?

Taip, jei tai įtraukta į kainą. Standartiškai, jei užsakote "krovinių pervežimą", jis tik vairuoja. Jei reikia rankų, turi užsakyti "kraustymo paslaugas" (t.y. kėlimą). Aš dažnai matau, kad klientai nustemba, kai vairuotojas sako "aš tik vežu". Geriau iškarto pasakykite, ką jums reikia. Nereikia spėlioti.

Pinigai ir kaip jie susiję su greičiu

Ar brangu greitai vežti?

Brangiau, nei važiuoti lėtai. Greitas pervežimas reiškia, kad ten reikalingas jums skirtas sunkvežimis, o ne grupinis krovinys. Grupinis (kai kelių klientų daiktai viename bube) yra pigiau, bet lėčiau, nes reikia aplankyti kelias vietas. Jei jums svarbiausia kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko užduotis, tikėkitės mokėti už ekskliuzyvumą. Taip yra visur. Nors kartais gali pasitaikyti "tuščias" bėgimas, tada kaina gali būti ir nereališkai žema, tai tik laiko klausimas.

Kas dėl depozito?

Standartinė praktika. Užtikriname, kad vairuotojas gaus savo pinigus už atliktą darbą. Be to, jei staiga pasikeičia planai ir jūs atšaukiate pervežimą paskutinę minute, depozitas padengia išlaidas. Nenoriu girtis, bet buvo atvejų, kai žmonės tiesiog išsijungdavo telefonus. Todėl reikia garantijų. Tai apsaugo mus ir jus, mat be pinigų niekas nesižiūri į dokumentus.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Mažiau ir mažiau. Vokiečiai mėgsta sąskaitas, o mums lengviau kontroliuoti pavedimus. Grynaisiais galima, bet tik paskirties vietoje (t.y. atvykus į Lietuvą). Nerekomenduoju siųsti grynųjų paštu ar kažkur į kitą vietą. Pavojinga ir nepatikima. Pavedimas yra greitesnis ir visada yra įrodymas, kad sumokėjote. Nors seniai nebuvau toje situacijoje, kai kas atsiskaitydavo banknotais, bet manau, kad dabar jau viską apverčia į "electron".

Ar kainuoja daugiau, jei gyvenau penktame auke?

Žinoma. Kelti daiktus per kelis aukštus be lifto – tai fizinis darbas. Tas darbas turi savo kainą. Neklauskite, kodėl brangiau nei pirmame auke. Aš pats mačiau, kaip po tokios dienos vairuotojai nebegalėjo rankų pakelti. Tai ne lengvas verslas. Taigi, jei norite sutaupyti, pasirūpinkite, kad būtų liftas. Arba tiesiog susiraskite draugų, kurie padės.

Ar yra kokios nors paslėptos mokesčiai?

Neturėtų būti. Bet visada reikia perskaityti sutartį. Kartais įeina "ilgos nešios" (kai reikia nešti daiktus toliau nei 20 metrų nuo automobilio). Arba "pakavimo medžiagos", jei jos nebuvo įskaičiuotos. Būkite atidi. Nes ypač tais atvejais, kai kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko norima padaryti kuo pigiau, žmonės praleidžia detales ir paskui nusteibia. Dėl to geriau paklausti "o kas dar įeina?".

Pabaigos niuansai ir išvados

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Greičiausiai turite draudimą. Susisiekite su mumis iš karto. Negalima palikti to taip, nieko nepasakius. Vieną kartą klientas atidarė dėžę tik po mėnesio ir sakė, kad vazos sužeistos. Kaip mes galime parodyti, kad ne mes tai padarėme? Reikia tikrinti viską iš karto, kai atvyksta sunkvežimis. Tai sutaupys laiko ginčams spręsti.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet dažnai dovanojama. Vokiečiai tai daro dažniau. Lietuvoje – ne taip. Jei vairuotojas padėjo daugiau nei numatyta, arba buvo ypatingai mandagus, tai nedidelis priedas "į rankas" visuomet gerbiamas. Tai nėra mokesčis, tik padėka. Gali padaryti, kad kitą kartą jis dirbs dar greičiau. Žmoniškas dalykas.

Kas dėl buitinių technikų prijungimo?

Mes nešame, bet ne montuojame. Jei norite, kad skalbyklė būtų prijungta iš karto, susiraskite meistrą iš anksto. Vairuotojas nėra vamzdyninkas. Nors kai kurie mūsų vyrai rankoniukai įsistato, bet aš negaliu to garantuoti. Geriau nekelti期待 (tikimybės). Nenoriu, kad vėliau būtų nusiskundimų, kad vandens nebera.

Ar galiu palikti daiktų sandėlyje Lietuvoje?

Taip, dauguma įmonių turi sandėlius. Tai naudingu, jei dar neturite buto ar namų. Papildomai kainuoja, bet sutaupo laiko ir nervų, nes nereikia skubėti. Galite juos ten palikti savaitę ar dvi. Tiesiog sudėkite į sąskaitą, kai kalbates apie kainą. Nemanau, kad tai brangu, palyginti su tuo, kas gali atsitikti gatvėje.

O jei aš suabejojau dėl datos?

Tuomet reikia skambinti iš karto. Keisti datą lengva, jei dar nėra pasiruošta technika. Jei sunkvežimis jau važiuoja, tuomet gali tekti sumokėti baudą. Aš pats niekada nesupratau, kodėl žmonės laukia paskutinės dienos. Bet gi visada taip būna... gyvenimas. tiesiog būkite sąžiningi ir skambinkite. Gali būti, kad mes neturėsime laisvo automobilio kitą dieną.

Kas dėl giliųjų indų ar pianinų?

Tai ypatingas klausimas. Tuomet reikia specialių įrankių. Ne kiekvienas vairuotojas sugeba tai pakelti. Jei turite kažką tokio, praneškite iš karto. Negalima tiesiog užsidėti to į paprastą sąrašą. Aš mačiau, kaip pianinas nukrito nuo rampos... Tai buvo baisu. Ir brangu. Sutaupyti laiko čia nereikia, reikia rasti profesionalą.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Nors dažniausiai niekas nenutinka, bet viena avarija gali sunaikinti turtą. Lietuvoje keliai gali būti slidūs, o Vokietijoje greitis didelis. Geriau būti saugiu. Už tenkį (t.y. draudimą) mokėtum nedidelę sumą, nei vėliau gailėtis. Tas pačios apsaugos principas.

Ar galima sekti kur yra mano daiktai?

Dabar jau beveik visi automobiliai turi GPS. Galime nusiųsti nuorodą. Taip galite planuoti savo atvykimą. Tai labai padeda, jei norite sutaupyti laiko, nes nereikia laukti namuose visą dieną. tiesiog pasižiūrite programėlę ir važiuojate susitikti. Technika žengia į priekį, net ir mūsų senoje srityje.

Išvados

Viskas suskamba paprastai – pasiruoškite, susiplanuokite ir būkite sąžiningi su pervežėjais. Jei šeimininkaujate processu, kai kraustosi iš Vokietijos į Lietuvą – kaip sutaupyti laiko nebebus didžiausia bėda, nes viskas eis kaip ant riešutų. Žinoma, visada gali kas nors nuslysti nuo plano, bet tokia jau mūsų darbo prigimtis. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, pas mane daugiau klausimų nebekils, išskyrus tai, kur dėti dėžę su vynu.