Kraustomės į Vokietiją – kaip pasirinkti tinkamą paslaugą?

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų, o kai sužinuoju, kad kuriamas kraustomės į Vokietiją planas, visada prisimenu vieną istoriją. Viskas atrodo paprasta: iškviems automobilį, užkrauname, važiuojame. Tačiau realybėje dažnai būna kitaip – pasitaiko vėlavimų, dingusių dėžių ar netgi keistų reikalavimų iš vairuotojų. Todėl labai svarbu neapsiriboti pigiausiu kainos rodikliu, o suprasti, ką tiksliai perkate. Šiame straipsnyje (be jokių ramsčių ir sausų teorijų) papasakosiu, kaip išvengti tų bėdų, kuriuos matau kasdien.

Kainos ir pasirinkimas, kai kraustomės į Vokietiją

Kiek kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo tūrio, bet paprastai pradedama nuo kelių šimtų eurų. Vakar skambino klientas, kuriam paskaičiavau 450 eurų už mažą "krovininuką" iki Berlyno, o jis nustebęs klausė, kodėl tiek brangu. Žiūrėkite, kuro kainos šokteli, o Vokietijoje dar ir mokesčiai už aplinkkeliai dideli. Jei kas siūlo pervežimą už du šimtus – įtarkite, kad kažką slepia arba važiuos senietis, kuris gali sugesti pusiaukelėje.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano nuomone, ne. Turiu omenyje tąkart, kai klientas pasirinko firmą, kuri paėmė po 50 centų už km, o paskui reikalavo papildomai pinigų už keltuvus. Pigu paslaugos dažnai reiškia, kad vairuotojas gali būti be draudimo arba su mašina, kurioje neveikia stabdžiai (šiek tiek pribačiau, bet ne toli nuo tiesos). Kai kraustomės į Vokietiją, saugumas turėtų būti pirmiausia, o ne kaina. Netaupykite ant savo nervų ir daiktų.

Kas įeina į kainą?

Tai yra labai svarbus klausimas, kurį dažnai pamirštame paklausti. Į kainą įeita tik važiavimas ir įkėlimas, o iškėlimas jau už papildomą mokestį? Viena kartą buvo situacija, kai vairuotojas atvykęs sakė, kad liftas neįeina į kainą, nes jis "už papildomą pastangą". Geriausiai susitarti dėl "viskas įskaičiuota" varianto, kad nereikėtų diskutuoti prie buto durų su svetimu vyru.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Absoliučiai taip ir netgi rekomenduoju. Kuro kainos svyruoja, bet jei sutarsite fiksuotą sumą, jums nieko nebebus gėda. Ypač tada, kai kraustomės į Vokietiją ir atstumas didelis. Aš visada rašau sutartyje galutinę sumą, kad vėliau klientas negautų pranešimo: "oj, o kuro padidėjo, mums reikia dar 50 eurų". Tai saugo abi puses.

Kiek laiko užtrunka pervežimas?

Niekas negali pasakyti tiksliai, nes priklauso nuo krovinio, tačiau dažniausiai tai trunka 1-3 dienas. Vakar gavau pranešimą, kad vairuotojas užstrigo ties Lenkijos siena dėl techninės apžiūros, tad dabar klientas laukia jau penktą dieną. Vokietijoje keliai geri, bet statybos ten nuolatinės, ypač ties Miunchenu. Jei reikia tikrai greito pervežimo, geriau derinti laiką iš anksto, o ne tikėtis stebuklo.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinai reikia turėti asmens dokumentus ir daiktų sąrašą. Vokietijai (kaip ir bet kuriai kitai šaliai) svarbu, kad žinotumėte, ką vežiate. Paskutiniu metu muitinė labai griežtai tikrina, ar nevežate prekių, skirtų prekybai, o ne asmeninius daiktus. Geriausia turėti pasirašytą "deklaraciją", kad tai yra jūsų nuosavybė ir jos perkeliama į naująją gyvenamąją vietą.

Ar reikia deklaruoti naudotus daiktus?

Tik jei jie atrodo kaip nauji arba jų yra labai daug. Pavyzdžiui, jei vežiate penkis televizorius, tai keliaus įtari. Esu matęs, kaip muitininkai uždaro mašiną ir prašo atidaryti kiekvieną dėžę. Nenaudoti daiktai, keliaujantys į Vokietiją, paprastai neapmokestinami, jei tai tikra perkraustymo situacija. Bet aš visada saku – geriau daugiau rašyti, nei vėliau paaiškinti, kodėl nesate nieko paminėję.

Kas nutinka, jei trūksta dokumentų?

Tada gali būti didžiuliai nelaimei ir baudos. Viena kartą mūsų vairuotojas paliko daiktų sąrašą biure, ir ant sienos praleido pusę dienos aiškindamasis. Vokiškas biurokratas yra biurokratas – be popieriaus jis nejudins nė piršto. Todėl visada padarykite kopijas ir vieną duokite vairuotojui, o kitą laikykite pas save (o dar geriau – nufotografuokite telefonu).

Ar reikia vertimo dokumentų?

Jeigu turite kokių nors specifinių sertifikatų techninei įrangai, tai taip, geriau turėti vertimą. Paprastam daiktų sąrašui užtenka angliškai ar vokiškai surašyto pavadinimo. Nebūčiau galiu pasakyti 100%, ar kiekvienas pareigūnas reikalauja vertimo, bet su vokišku viskas eina kur kas lengviau. Nenaudokite "Google Translate" sudarytų keistų frazių – geriau paprasčiau ir aiškiau.

Ar turi būti sutartis?

Be abejo. Jei kas nors sako, kad "sutarties nereikia, mes savo žodžiu gerbiame", bėkite toli. Turėtumėte gauti dokumentą, kur nurodyta maršrutas, kaina, atsakingumo ribos ir t.t. Kai kraustomės į Vokietiją, sutartis yra jūsų draugas. Be jos, jei dingsta krobinius, nebus į ką kreiptis, tik išliksite su rankomis.

Pakavimo procesas ir "keiki" dalykai

Ar įmonė turi pakalbti daiktus?

Dauguma įmonių siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį, bet kartais ji įeina į kainą. Pasitikėkite, geriau pakavimą atlikti patys, jei turite laiko, nes tada žinosite, kas kur yra. Viena klientė skundėsi, kad vairuotojas supakavo indus į dėžę be užpildų, ir ji atvyko su visai sulaužytais servisais. Jei leidžiate pakti jiems – stebėkite procesą.

Ką daryti su baldais, kurie neina per duris?

Tai klasikinė problema. Išmontavimas ir montavimas paprastai kainuoja, bet tai verta. Vokietiški butai dažnai turi siaurus laiptus, o didelės sofos tiesiog ten nepraeis. Aš visada primenu vairuotojams pasiimti štiftylius ir atsuktuvus. Jei niekas nesirūpina išmontavimu, gali būti, kad baldus teks palikti kieme (kaip buvo viename Kaune prieš metus).

Ar reikia dėti į dėžes viską?

Gerai būtų taip. Laisvai gulėjęs daiktas kelyje gali nukristi, sužaloti kitus arba sugesti. Ypač svarbu supakuoti skysčius. Panašu, kad vienas klientas neįdėjo aliejaus į paketą, jis išsiliejo ant visų drabužių, ir skundas buvo baisus. Naudokite stiprias dėžes, o ne tas, kurias gaunate iš parduotuvės – jos per daus silpnos.

Kaip pažymėti dėžes?

Gerai būtų užrašyti, kas viduje ir į kurį kambarį eina. Vienas klientas visus daiktus susirašė vienodai "baldai", o paskui vairuotojas nežinojo, kur dėti smulkius įrankius. Pasidėkite numerius. Taip bus lengviau surasti virtuvės reikmenis, kai atvyksite į naująjį butą Miunchene ar Berlyne. Pasitikėjimas manimi, čia tikrai palengvina gyvenimą.

Ar galima pervežti maistą?

Taip, bet tik sausą ir gerai supakuotą. Mėsos ar sūrių geriau nevežti, nes muitinė gali pamatyti tai kaip komercinį krovinių pervežimą. Be to, jei vairuotojas užstrigs kelyje dėl karščio, maistas gapi sugesti. Geriau suvalgykite viską iš šaldytuvo prieš išvykstant arba atiduokite kaimynams.

Kas vyksta kelyje?

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Tai labai padeda, kai pervežimas į Vokietiją užtrunka ilgiau nei planavote. Aš pats dažnai žiūriu, kur yra mūsų mašinos, kad galėčiau pranešti klientui. Jei firma to nepasiūlo – tai didelis minusas, kas reiškia, kad jie veikia senamadiškai arba kažką slepia.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluotai?

Pirmiausia – nesusigąskite. Užsienio keliai yra neprognozuojami. Gali būti avarija, sniegas arba tiesiog policijos patikra. Jei pavėluoja daugiau kaip para, skambinkite į dispečerinę. Turėtų būti atsakingas žmogus, kuris gali paaiškinti situaciją. Nerekomenduoju kelti skandalą vairuotojui – jis ir taip pavargęs, o tai gali pabloginti daiktų iškrovimą.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dažniausiai taip, jei užsakote iš Lietuvos firmos. Bet kartais būna, kad tai samdomas vairuotojas iš trečios šalies. Vieną kartą teko versti vokiečių kalba, nes vairuotojas kalbėjo tik rusiškai ir truputį vokiškai. Jei jums svarbu komunikacija, klauskite iš karto, kas vairuos. Niekas nenori stovėti prie sienos ir nieko nesuprasti.

Ar galima perveži ir gyvūnus?

Taip, bet tai jau nebe paprastas krovinių pervežimas, o reikalingi specialūs sąlygos. Gyvūnas negali būti bagažinėje, jis turi būti kabinoje su vairuotoju. Nebūčiau tikras, ar kiekvienas vairuotojas sutys vežti šunį, kuris loja visą kelią. Geriau šiuo atveju pasirinkti specializuotą gyvūnų pervežimo paslaugą, o ne "krovinių" auto.

Ką daryti, jei sugenda mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada įmonė turi siųsti kitą automobilį perkrauti. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Svarbu, kad sutartyje būtų parašyta, kas atsakinga už šią laiką. Jei jums reikia būti Vokietijoje rytoj, o mašina stovi Kaune – tai problema. Todėl visada turkite rezervą laike bent dviem dienoms.

Pavojai ir kaip išvengti blogų įmonių

Kaip patikrinti, ar firma ne sukčiai?

Pažiūrėkite į jų internetinę svetainę – ar ji atrodo normali? Ar yra kontaktinis telefonas, o ne tik forma? Yra daug "firmų", kurios tik perka reklamos ir parduoda užsakymus kitiems. Vienas klientas sumokėjo avansą, o vėliau niekas neatsiliepė. Patikrinkite reitingus "Google" arba "Facebook", bet žiūrėkite ne tik teigiamus, bet ir neigiamus atsiliepimus – ten dažniausiai būna tiesa.

Ar reikia mokėti avansą?

Taip, tai įprasta praktika, kad įmonė užtikrintų, kad jūs neatsisakysite. Bet avansas neturėtų būti didesnis nei 30-50 proc. Jei kas nors prašo sumokėti 100 proc. iš anksto – tai aštuoniolika procentų (t.y. beveik tikrai) sukčiavimas. Aš visada saku – mokėkite tada, kai daiktai jau yra mašinoje arba kai jie atvyksta į vietą (jei sutarta).

Kas daryti, jei daiktai atvyksta sulaužyti?

Tikrai skubėkite rašyti pretenziją. Nefotografuokite tik po to, kai išėmėte viską iš dėžių – reikia fiksuoti būklę iš karto, kai atidarote mašinos duris. Vienas kartą klientas nieko nesakė, pasirašė dokumentus, o paskaukė po savaitės, kad lūžo koja. Be įrodymų, draudimas nieko nebus mokėti. Būkite atidūs.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti mokesčiai už "paskutinį kilometrą", jei sunku privažiuoti, arba už laukimą, jei jūs pavėluojate. Vokietijoje dažnai reikia mokėti už leidimą stovėti sunkvežimiams miesto centre. Susitarkite apie šiuos dalykus iš anksto. Aš visada klausiu: "Ar yra uždara aikštelė?" Jei ne – gali tekti nekti pinigus iš savo kišenės.

Kuo skirsi brokeris nuo pervežėjo?

Brokeris tai tas, kuris tik priima užsakymą ir perduoda jį kitiems. Jis nėra tas, kuris vairuoja. Jei norite tikrai kokybiškos paslaugos, rinkitės tiekėją, kuris turi savus automobilius. Kai kraustomės į Vokietiją, geriau kalbėti tiesiogiai su žmogumi, kuris atsakingas už techniką, o ne su interisuotoju, kuris net nežino, kas yba "keltuvas".

Ką daryti su padangomis ir technine įranga?

Techninė įranga turi būti tvarkinga, kitaip gali būti baudos Vokietijoje. Padangos turi atitikti sezoną. Žinau, kad ten griežtai tikrina, jei sninga, o važiuojate su vasariškomis. Geriau pasirūpinkite tuo iš anksto arba klauskite pervežėjo, ar jų mašina paruošta tokiai kelionei. Niekas nenori gauti baudos už kitų nuodėmes.

Ar galima pasitikėti "žodžiu ir rankos paspaudimu"?

Šiandieną, deja, ne. Per 20 metų daug kas pasikeitė, o pasitikėjimas sumenko. Viskas turi būti užrašyta. Jei vairuotojas sako: "nieko nepažadžiu, bet padarysiu", tai tikrai nėra garantas. Turite turėti dokumentą ant popieriaus (arba el. dokumentą), kuris įrodo, kad jūsų daiktai yra apdrausti ir kiek jie verti.

Ar verta rinktis didelės firmos paslaugas?

Nebūtinai. Didelės firmos dažnai būna brangios ir biurokratiškos, o mažos gali duoti individualų dėmesį. Bet mažos firmos gali ir neturėti resursų, jei kažkas nutinka. Aš sakau – pažiūrėkite į konkretų atvejį. Jei tai tik kelios dėžės, maža firma puikiai tiks. Jei perkeliate visą namą – gal verta rinktis didesnį žaidėją.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nemandagus?

Tai, deja, pasitaiko. Vairuotojai yra žmonės, jie gali būti pavargę arba tiesiog blogos nuotaikos. Jei jis elgiasi įžūliai, skambinkite dispečeriui ir reikalaukite kitos komandos arba pakeitimo. Nereikia toleruoti chuliganizmo, nors aš pats žinau, kad kartais reikia nuleisti rankas, kad tik baigtųsi darbas. Svarbiausia – jūsų saugumas.

Ar galima perveži alkoholį?

Taip, bet tam yra ribos. Nustatyta kiekis (pvz., degtinės) gali būti vežamas be mokesčių, jei tai asmeniniam naudojimui. Jei bandysite vežti dešimt dėžių alaus, tai bus laikoma prekyba. Geriau pasitikslinti dabartines taisykles, nes jos dažnai keičiasi (nors manau, kad šiek tiek vyno sau į naują butą tikrai ne uždrausta).

Ką daryti, jei pasilikti daiktų likučiai?

Vairuotojas gali pasiimti juos su savimi, jei telpa, arba palikti sandėlyje Lietuvoje. Bet už tai gali būti papildomas mokestis. Geriausia suskaičiuoti viską iš anksto. Vienas kartą teko važiuoti antrą kartą tik dėl vienos paliktos kėdės – tai neapsimokė nei klientui, nei man.

Ar galima keisti maršrutą kelyje?

Galima, bet tai kainuos. Jei nuspręsite važiuoti ne tiesiai į Vokietiją, o užsukti į Lenkiją pas draugą, skaitlys suks. Susitarkite dėl išankstinio plano ir jo laikykite. Nenumatytų sustojimų kaina gali būti didelė, ypač kai Vokietijoje degalai brangūs.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Gerai būtų pamatuoti daiktus arba suskaičiuoti dėžes. Firmos dažnai klausia "kiek m3". Jei nežinote, nurodykite apytikslį dėžių kiekį. Aš visada saku: geriau padidinti, nei sumažinti. Jei pasakysite, kad telpa į vieną mašiną, o tai bus dvi – bus keičiasi situacija.

Ar reikia dalyvauti iškrovime?

Būtina ne, bet pageidautina. Tada galite tikrinti, kur dingsta dėžės ir ar viskas tvarkinga. Be to, vairuotojui pagalba niekada negeria. Žinoma, jei turite galimybę sumokėti už "pilną paslaugą", galite sėdėti gėrėtis kavą, tačiau aš visada stebiu procesą.

Kokias mašinas naudojate?

Dažniausiai tai "krovininiai" su uždarais kėbulais. Reikia pasitikrinti, ar mašina švara, nes nešvarus kėbulas gali užteršti baldus. Jei jums svarbu saugumas (pvz., brangūs paveikslai), klauskite apie pridėtinius saugumo juostas ar dėžes. Neklauskite tik apie mašinos markę – svarbiau, kaip ji paruošta.

Ką daryti, jei sutarties nėra?

Rašykite ją patys. Nėra jokių oficialių reikalavimų formai, svarbu, kad būtų parašyta: kas, ką, kiek ir už ką. Jei kitas puslapis atsisako pasirašyti – tai blogas ženklas. Aš pats kaiščiau popierių su savo užrašais ant degalinės lentelės, tik kad turėčiau įrodymų.

Ar galima sutaupyti pakavimo medžiagose?

Galima rasti naudotų dėžių parduotuvėse, bet būkite atidūs. Senos dėžės gali būti drėgnos arba silpnos. Už kelių eurų naują dėžę nenusipirksite, o jei ji suirs, nuostoliai bus didesni. Kartais klientai sako "o, turiu senų dėžių", o jos sugula vos užkrovus.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Benzinas, dažai, chemikalai – tai turi eiti atskirai ir būti pažymėta. Vairuotojas turi žinoti, ką vežia. Jei paslėpsite balioną su dujomis tarp drabužių, tai gali baigtis tragedija. Būkite sąžiningi, tai saugo visus.

Ar galima perveži dviratį?

Taip, dviračiai dažnai vežami ant specialių laikiklių arba išmontuoti. Už tai papildomai dažnai neimama, jei telpa į erdvę. Bet jei dviračių daug (pvz., šeimos trekingai), gali tekti imti papildomą vietą. Vokietijoje dviračiai labai populiarūs, tai nėra problema.

Kaip apmokėti paslaugą?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų įrodymas. Grynaisiais pinigais mokėti nerekomenduoju – nėra už ką gauti kvitą. Jei reikia mokėti paskutinę dalį grynaisiais, reikalaukite kvito. Aš pats stengiuosi vengti grynųjų, kad nebūtų įtarimų apie "juodąją" komerciją.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Net jei vairuotojas labai geras, kelyje gali pataikyti kiti. Pagrindinis draudimas paprastai dengia tik ribą (pvz., 10 EUR/kg), todėl jei vežate brangius daiktus, susitarkite dėl papildomo draudimo. Tai nedidelis mokestis už ramybę.

Išvada

Galiausiai, kai kraustomės į Vokietiją, svarbiausia yra ne rūpestis dėl kiekvieno euro, o ramybė. Pasirinkite patikimą žmogų, susitarkite dėl visų detalių ir tikėkite savo intuicijai. Nors aš ir pasakiau, kad ši sritis kartais būna chaotiška, bet geras pervežėjas gali padaryti tą sunkų momentą kur kas lengvesnį.