Kraustantis į Vokietiją mikroautobusais: kas iš tikrųjų svarbu?

Dirbu jau beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje, matydamas viską – nuo paprastų dėžių iki visiškai baisių avarijų. Kai žmonės sako, kad rengiasi kraustytis į Vokietiją, jie dažniausiai galvoja apie „taip paprasta, tiesiog pakrauname ir važiuojame“. Deja, realybė yra šiek tiek kitokia, ypač jei naudojate mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį. Vokietija yra šalis, kurioje taisyklės yra taisyklės, o jų nežinojimas neišgelbės nuo baudų ar nervų. Šiame straipsnyje (o galiausia ir tiesiog pokalbyje) aptarsime tai, ką jums tikrai reikia žinoti, kad kelionė nebaigtųsi muitinėje arba pašonėje kelyje. Jei planuojate pervežimus į Vokietiją, geriau pasiruoškite iš anksto.

Dokumentai ir formalumai, be kurių neina nė toliau

Ar reikalingas TIR dokumentas?

Nereikia, nebent jūsų mikroautobusas techniniu požiūriu yra priskirtas prie sunkiųjų sunkvežimių, kas yra retas atvejis. TIR knygelė reikalinga dideliems krovininiams automobiliams, kurie važiuoja muitinės procedūromis be sustojimo, tačiau jūsų atveju, kai atliekate privatų ar nedidelį komercinį pervežimą, užtenka standartinio CMR konosamento. Nenaudokite to, ko nereikia, nereikėtų mokėti už nereikalingas garantijas. Tiesiog įsitikinkite, kad visi kiti popieriai yra tvarkingi.

Kas tie CMR konosamentai?

Tai pagrindinis jūsų dokumentas, kuris įrodo krovinio nuosavybę ir susitarimo tarp jūsų ir užsakovo (arba savęs, jei vežate savus daiktus) egzistavimą. Be CMR, jei įvyks įvykis kelyje, draudikas gali atsisakyti mokėti atlyginimą, nes neturite jokio įrodymo, kad ką tik vežėte. Užpildykite jį atsargiai, nurodykite tikslią vietą ir laiką, nes vokiečiai mėgsta tikslumą. Kai atliekate pervežimus į Vokietiją, šis lapelis yra svarbiausias nei vairuotojo pažymėjimas.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jei važiuojate savo arba nuomotoju mikroautobusu, kuris sveria mažiau kaip 3,5 tonos (vairuotojas įskaitant), paprastai pakanka standartinio B kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Tačiau jei mikroautobuso masė viršija šią ribą arba jis naudojamas komerciniais tikslais (t.y. už pinigus), gali prireikti C1 kategorijos arba profesinio vairuotojo pažymėjimo (Code 95). Policija Vokietijoje dažnai tai tikrina, ypač jei mato, kad mašina pilna kraupyti daiktų, o ne keleivių.

Ar reikalingas inventoriaus sąrašas?

Būtinai, net jei tai jums atrodo per daug biurokratijos. Muitinės pareigūnai gali sustabdyti ir paklausti, ką vežate, be jokių užuominų. Jei turite parašytą sąrašą su apytikslėmis vertėmis, tai užtikrina, kad nebus įtarimų dėl prekybos arba kontrabandos. Tiesiog imkite lapą ir užsirašykite „sofa, 2 vnt., 50 eurų“, „televizorius, 1 vnt., 200 eurų“ ir t.t. Paprasta, bet gelbėja nuo nepageidaujamų klausimų. Kai kurie klientai mano, kad tai nereikalinga, kol juos nesustabdo.

Ką daryti su draudimu?

Įsitikinkite, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas („Green Card“) galioja Vokietijoje, o draudimo suma yra pakankama – Vokietijoje minimali draudimo suma yra daugiau nei Lietuvoje. Be to, jei vežate brangius daiktus, pagalvokite apie krovinių draudimą (Cargo). Nemanau, kad verta rizikuoti, jei staiga paviršus slidus ir važiuojate pro Miuncheną. Kainos ten tokios, kad net maža smūgis gali kainuoti brangiau nei visa mašina.

Techninė mašinos būklė: vokiškas griežtumas

Ar tinka Lietuvos techninė apžiūra?

Taip, jei ji galiojanti. Vokietija pripažįsta kitų ES šalių technines apžiūras, tačiau tai nereiškia, kad jūsų mašina gali būti techninėje būklėje, kuri Lietuvoje „praeina“ (tarkim, šiek tiek plyšęs žibintas). Vokiškai policijai tai yra pažeidimas, o ne maža smulkmena. Prieš kelionę patikrinkite visus žibintus, stabdžius, padangas – tai svarbiau nei grožis. Nenoriu būti tas, kuris turi skambinti gelbėjimo tarnybai prie Frankfurto.

Kas su žieminėmis padangomis?

Vokietijoje žieminės padangos yra privalomos ne pagal datą, o pagal oro sąlygas – jei yra sniegas, ledo ar purvas, turi būti žieminės. Jei sulaikysite be jų tokomis sąlygomis, bauda bus didelė, o be to, jei įvyks avarija, draudikas nieko nemokės. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – nusipirkite gerą komplektą. Kartais važinėjuju toliau ir matau kaip žmonės su vasariškomis padangomis bando įveikti kalnus – tai tiesiog beprotiška.

Ar reikėtų pasidaryti techninę apžiūrą prieš išvykstant?

Būtų protinga, ypač jei mašina sena. Paskutinis dalykas, kurio norite, yra gedimas Vokietijos autostradoje, kur vilkimo kaina prasideda nuo kelių šimtų eurų. Prieš metu važiavome su vienu klientu į Štutgartą (na, arba kaip jis ten, tas miestas pietuose) ir jis taip nenuovokiai pasielgė – nekeitęs tepalo, variklis užvirė. Galvojau, kad jis sužinos, bet laimei, sustojome prie serviso paskutinę sekundę. Nedarykite taip pat.

Ar reikia aptarnavimo knygelės?

Ne būtina, bet labai padeda, jei kils klausimų dėl techninės būklės arba pardavinėjate mašiną. Vokiečiai mėgsta tvarką, o įrašai knygelėje rodo, kad mašina prižiūrėta. Jei jos neturite, tai ne bausmė, bet gali sukelti nepasitikėjimą patikrinimo metu. Geriau turėti ir nereikėti, nei reikėti ir neturėti. Taip sakant, tai toks jūsų „good boy“ pažymėjimas.

Ar galiu važiuoti su šviesoforų radaru?

Negalima. Vokietijoje draudžiama turėti ir naudoti radarus, kurie įspėja apie policijos radarus. Jei jus sulaikys su tokiu prietaisu, jį konfiskuos, o gausite didelę baudą. Netaisyklingas vairavimas čia vertinamas griežčiau nei čia. Nekreipk dėmesio į tuos išmaniais telefonais, kuriuos parduoda „rinkoje“, jums tik padarys problemų. Geriau važiuokite taip, kaip turi, ir stebėkite ženklus.

Kelionės organizavimas: maršrutai ir išlaidos

Kur geriau pilti degalus?

Degalai Vokietijoje brangesni negu Lenkijoje ar Lietuvoje, todėl geriausia užpilti pilną baką prieš patienkiant sieną arba važiuojant per Lenkiją. Žinoma, jei baigsis, teks pilti ten, tačiau stenkites to išvengti. Skirtumas gali būti iki 20 centų už litrą, o jei keliaujate toliau į pietus, prie Miuncheno arba į Austrijos sieną, kainos dar didesnės. Sutaupyti galima tiesiog planuodamas maršrutą.

Ar mokėti kelių mokesčius (Maut)?

Jei jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė yra mažiau nei 7,5 tonos, daugumoje Vokietijos kelių mokesčio mokėti nereikia (išskyrus kai kurias tunelius ar tiltus). Tačiau jei mašina sunkesnė, arba jei nuomotės sunkesnį mikroautobusą, reikės įsigyti „Maut“ prietaisą (Toll Collect). Tai gana brangu ir sudėtinga, todėl geriau tiksliai žinoti savo mašinos svorį. Nenoriu, kad jūsų lauktų nemalonumo stendo priekyje.

Koks geriausias maršrutas?

Paprastai važiuojame per Lenkiją (Varšuva, Poznanė, Berlyną), nes tai trumpiausias kelias iš Lietuvos. Tačiau keliai Lenkijoje gali būti blogesnės būklės, o eismas intensyvesnis. Alternatyva – per Švediją ir Daniją, bet tai brangiau dėl brtųjų keltų. Jei skubate, lenkiškas maršutas geriausias, jei norite ramiau – rinkitės šiaurę. Aš asmeniškai dažniau renkuosi pietų kryptį, nes ten mažiau žieminio sezono problemų, nors tai ir ilgiau.

Kur saugu pailsėti?

Nenaudokite atsitiktinių aikštelių po kelio, ypač naktį, jei su jumis yra brangūs daiktai. Vokietijoje yra daug oficialių poilsio aikštelių (Rasthof), kurios yra saugios, tačiau ten reikia mokėti už tualetus arba maistą. Geriau praleisti 5 eurų už kavę ir saugią aikštelę nei rasti išplėštą mikroautobusą ryte. Kartais nukrypstu į mažesnes kaimines vietoves, bet tik jei pažįstu vietą.

Ar reikia valiutos?

Oficiali valiuta – euras. Nors visur galima mokėti kortele, visada verta turėti šiek tiek grynųjų, ypač mažose kavinėse arba jei reikės sumokėti už parkavimą senamiestyje. Kai kurios vietos vis dar nemėgsta kortelių mažomis sumomis. Taip pat, jei reikės pamatyti mechaniką, jis gali paprašyti grynųjų už smulkius aptarnavimus. Nedarykite prielaidos, kad kortelė veiks visur.

Krovinio tvarkymas: kaip susikrauti be skausmo

Kaip teisingai paskirstyti svorį?

Sunkiausius daiktus reikia padėti kuo arčiau ašies, idealiu atveju – ant grindų tiesiai virš ratų. Jei padėsite visus sunkius daiktus galinėje dalyje, mašina taps nestabili, o vairas gali „plaukti“. Tą kartą vežėme pianiną į Leipcigą (Leipzig) ir klientas norėjo jo padėti gale – beveik nenuvažiavome iš kiemo. Pasiklausykite manęs, svorio centras turi būti žemiau ir priekyje.

Ar reikia fiksuoti krovinius?

Būtinai. Naudokite diržus, gnybtus, pledus – bet ką, kas neleis daiktams judėti. Vokietijoje vairuotojams įsibėgėjimas ir stabdymas yra intensyvus, o jei ant jūsų užguls televizorius, jo nebebus. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – fizikos dėsniai veikia. Niekada nerašiau, kad kažką galima padėti „taip, kaip nors“ – viskas turi būti uždėta tvirtai.

Ką daryti su trapiais daiktais?

Juos reikia apvynioti burbuliukine plėvele, uždėti tarp minkštų daiktų (pagalvių, antklodžių) arba įstatyti į dėžes. Nenaudokite senų laikraščių – jie palieka rašalus, o vėliau išsivalyti tai būna nepavykę. Esu matęs, kaip žmonės sugadina brangius indus tik todėl, kad taupėjo plėvę. Investuokite į gerą pakavimą, tai pigiau nei pirkti naujus daiktus Vokietijoje.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Gali, bet yra apribojimų, ypač jei tai mėsos arba pieno produktai iš šalių, kuriose yra ligų (tarkim, kai buvo kiaulių maras). Be to, žinoma, negalite vežti degtinės ar alaus dideliais kiekiais – tai laikoma prekyba. Kiekvienam suaugusiam leidžiama ne daugiau kaip 10 litrų alkoholio. Nekelkite viso šaldytuvo, jei norite išvengti muitinės klausimų. Kartais nukrypstu ir paimu su savim ką nors gero, bet tik nedidelius kiekius.

Ar reikia žymėti dėžes?

Žymėkite pagal kambarius („Virtuvė“, „Miegamasis“). Tai sutaupys laiko iškraunant. Vokiečiai dažnai gyvena namuose, kuriuose nėra liftų, o laiptais nešioti nežymėtas dėžes yra prastas darbas. Pasidarykite popieriaus lipdukus arba tiesiog rašykite markeriu viršuje. Pasitikėkite manimi, kai pavargsite, dėžė su užrašu „Mano daiktai“ nebesuteiks jokios naudos.

Vokiškas kasdienybė: ką tikėtis atvykus

Ar galiu laikinai užregistruoti mašiną?

Taip, galite gauti laikinąsias numerines zenklas (Kurzzeitkennzeichen) kurio nors Vokietijos mieste (pvz., Berlyne arba Hamburge). Jos galioja 5 dienas, o tam reikia draudimo ir techninės apžiūros. Tai naudingu, jei parduodate mašiną arba vežate ją į Vokietiją ir jos ten paliekate. Tačiau su jomis negalima važiuoti į kitas šalis (išskyrus tą, iš kurios atėjote, grįžti). Būkite atsargūs su datomis – griežtai tikrinama.

Kaip elgtis su parkavimu?

Miestuose parkavimas yra brangus ir sudėtingas. Nenaudokite vietų, skirtų invalidams („Behindertenparkplatz“) – baudos yra didelės, o vilkimas garantuotas. Ieškokite mėlynų zonų (Parkscheibe) arba mokamų automobilių stovėjimo aikštelių. Jei gyvensite priemiestyje, paprastai vietos yra nemokamos, bet reikia gauti leidimą iš vietinės savivaldybės (Anwohnerparken). Nerašykite man vėliau, kad nežinojote – ženklai visur aiškūs.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nemetykite jų kur nors lauke. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas yra religija. Jei turite statybinių atliekų (pakuotės, senos baldų dalys), jas reikia vežti į specialias vietas (Recyclinghof). Už tai gali tekti sumokėti, bet tai privaloma. Kartą matau, kaip vienas lietuvis išmetė daiktų į mišką prie Kelno (Köln) – teismo byla buvo garantuota. Nekelkite gėdos sau ir mums.

Ar galiu tiesiog išmesti baldus į gatvę?

Negalite. Vokietijoje yra tvarka – dideli daiktai išmetami tik nustatytomis dienomis (Sperrmüll) arba vežami į perdirbimo centrus. Jei paliksite sofą gatvėje ne į dieną, gausite baudą. Užsukite į savo naująją savivaldybę ir paklauskite, kada yra „Sperrmüll“ diena jūsų gatvėje. Žmonės ten stebi vieni kitus ir praneša apie pažeidėjus.

Ar sunku susirasti adresą?

Naudokite navigaciją, bet ne tik pasikliaukite ja – Vokietijoje daug miestų turi vienodus gatvių pavadinimus (pvz., „Hauptstraße“ kiekviename mieste), todėl įsitikinkite, kad įvedėte teisingą miestą ir pašto kodą. Dar geriau – žiūrėkite į gatvių ženklus. Navigacija kartas "suklysta" šalia dideliųjų statybų. Jei nebežinote kur, geriau sustoti ir paprašyti šauksiančio – vokiečiai, nors ir atrodo šalti, padės, jei kalbėsite angliškai arba vokiškai.

Ar dabar reikia ta specialią kvitą už vairuotojo poilsį?

Žinau, kad prieš metu buvo kalbų apie tai, kad mikroautobusams virš 3.5 tonų reikės taip pat kaip ir sunkvežimiams registruoti poilsį tachografu, ar tai jau galioja? Man atrodo, jog taip, bet galiu ir klysti, geriau patikrinkite oficialiame portale, nes taisyklės keičiasi kaip kasdien. Geriau būti per daug atsargiam, nei gauti baudą už nepilną poilsį.

Ką daryti, jei sugenda mašina Vokietijoj?

Jei sugenda, nedelskite ir skambinkite pagalbos tarnybai, kuria padengia jūsų draudimas. Negenda bandyti taisyti prie autostrados – tai pavojinga ir nelegalu. Vokietijos gelbėjimo tarnybos yra greitos, tačiau brangios, todėl tikrai įsitikinkite dėl draudimo aprėpties prieš išvykdami. Kartais klientai sako „važiuosiu ir pamatysiu“, bet tokiu atveju galite likti be pinigų ir be mašinos.

Viskas, ką jums sakiau – tai ne teorija, o praktika, išmokta per šimtus tūkstančių kilometrų. Kraustantis į Vokietiją nėra mitas, jeigu pasiruošiate tvarkingai. Prieš daug metų pats susiruošė (na, tąsyk vėluodavau) su dokumentais, todėl žinau, ką jaučiuote. Pasitikrinkite techninę būklę, turėkite popierių ir nebandykite išsipūsti prieš vokišką sistemą. Sėkmės kelyje, ir atsimink – geriau vėluoti dieną, nei važiuoti per greitai.