Komercinės kraustymosi paslaugos į Vokietijos teritoriją: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – komercinės kraustymosi paslaugos į Vokietiją niekada nesvyrauja idealiai. Viskas atrodo paprasta: pakrauti, nuvežti, iškrauti. Bet kai kalbame apie verslo įrangą, biurus ar sandėlius, dažnai kyla nenumatytų situacijų. Vokietija arti, tačiau jų kultūra ir, labiausiai, biurokratija gali sukelti galvos skausmą net patyrusiems vadybininkams. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šią „kalbą“ – tikrai ne kaip tekstą iš vadovėlio, o kaip patarimą iš žmogaus, kuris matęs viską – nuo sugedusių sunkvežimių iki dingusių dokumentų.

Popieriaus darbeliai ir biurokratija (baisiausia dalis)

Ar man tikrai reikalingas EORI kodas?

Absoliučiai taip. Neteisinga manyti, kad jei važiuoji į ES šalį, tai nebereikia muitinės dokumentų. Jei tai yra komercinės kraustymosi paslaugos į Vokietijos teritoriją, be EORI kodaro niekur nenukelsi. Muitinėje sustos ir kels klausimą – kur deklaracija? Buvo atvejis, kai klientas tikino, kad jo prekės „asmeninės“, o tai buvo du biuro stalai su įranga. Muitininkai to nemėgsta. Geriau užsiregistruok šią dieną, nei laukti tris dienas pasienio punkte su įstrigusiu sunkvežimiu.

Ką daryti su EX1 deklaracijomis?

Tai būtinai reikia sutvarkyti išsireiškiant (išvykstant). Nereikia laukti, kol vairuotojas bus Vokietijoje. Deklaracija turi būti suformuota Lietuvoje ir perduodama vairuotojui. Kartais įmonės bando tai padaryti patys, bet dažnai padaro klaidų koduose. Pavėluota deklaracija – tai baudos ir vėlavimas. Mums tai vyksta kasdien, bet smulkioms įmonėms tai gali būti tamsus miškas. Geriau patikėti logistams.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo?

Be abejo, ir jis turi būti kuo tikslesnis. Negali tiesiog parašyti „biuro baldai“. Turi būti nurodyta: „2 stalai, 5 kėdžių, 1 spinta“. Vokietijos muitinė labai griežta apie tai. Jei sąraše nėra ką nors didesnio, gali tekti grįžti atgal arba mokėti didelius mokesčius. Vieną kartą teko džiaugtis, kad klientas visas smulkmenas išvardino detaliai, nors jam tai atrodė per daug darbo.

Ar galiu vežti naudotą techniką be PVM?

Jei tai yra įmonės, kuri turi PVM kodą, perkama technika, ir ji vežama į filialą arba pardavimui, taip, galima taikyti PVM išlyginimą. Bet čia reikia labai gai šaltinių dokumentų. Jei tiesiog veži savo senus kompiuterius iš biuro į naują biurą Vokietijoje, tai laikoma turtu perkėlimu, o ne prekyba. Čia reikia pasitarti su buhalteriu, aš tikrai nebuhalteris (nors dažnai turiu juos vejuoti).

Kas dėl atsiskaitymų tarp įmonių?

Viskas turi būti tvarkoma sąskaitomis-faktūromis. Negalima mokėti vairuotojui grynais pinigais rankoje, nes tai yra pilnas chaosas apskaitos požiūriu. Vokietijos partneriai labai mėgsta tvarkingus pavedimus. Jei atsiųsi pinigus vėlai, gali būti problemų dėl pristatymo terminų. Geriau sudaryti išankstinę sutartį, kurioje visos sąlygos būtų užrašytos juodai ant balto.

Kainos ir mokesčiai (pinigai visada svarbiausi)

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina priklauso nuo tūrio metrų kiekio ir atstumo. Komercinės kraustymosi paslaugos į Vokietijos teritoriją neatsimoka vienodai kiekvienam. Jei tu reikalinga 40 tonų sunkvežimis su keliomis pakelėmis – kainuos brangiau. Jei tai tik kelios dėžės – gali važiuoti ir daliniu krovininiu. Taip pat įeina draudimas, kuro mokesčiai ir, žinoma, vairuotojo darbo valandos. Neklausk kainos „apie“, kiekvienas atvejis individualus.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Stengiamės jų nebūti, bet Vokietijoje yra dalykai, kurių mes nevaldome. Pavyzdžiui, miestuose (pavyzdžiui, Frankfurte ar Miunchene) reikia specialių leidimų sunkvežimiams užvažiuoti į „žaliąją zoną“. Kartais tai kainuoja pinigų. Arba jei reikia uždaryti gatvę – tai papildomas mokestis už statybų techniką. Mes visada įtraukiame tai į sąskaitą, jei žinome iš anksto.

Kiek užtrunka suskaičiuoti?

Įprastai, jei turite aiškų krovinių sąrašą, paskaičiuojame per valandą. Bet jei reikia važiuoti į objektą ir matuoti (o tai rekomenduojama daryti), tai trunka dieną-dvi, priklausomai nuo vietos. Nereikia pykti, kad vadybininkas neatsiliepė po penkių minučių. Kruopštus skaičiavimas tau sutaupo pinigų vėliau. Buvo atvejų, kai „akies“ matavimas sukėlė papildomų važiavimų poreikį.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Taip, dažniausiai dirbame būtent taip. Fiksuota kaina saugo tiek klientą, tiek mus nuo nenumatytų išlaidų (kaip kuro padidėjimas arba eismo spūstys). Bet turi būti tiksliai žinoma, ką kelsime. Jei vietoj 20 dėžių atsiranda 50, kada naturėsime keisti sutartį (pataisymas: arba papildomai apmokėti darbą). Tai normali praktika.

Ar brangu į Vokietiją lyginant su Anglija?

Anglija dabar yra košmaras dėl muitų ir dokumentų, čia Vokietija atrodo rojus. Tačiau Vokietijos darbo sąnaudos yra aukštesnės nei, tarkime, Lietuvoje. Taigi komercinės kraustymosi paslaugos į Vokietijos teritoriją yra vidutiniškai brangios, bet už pinigus gauni kokybę ir greitį. Nors kartais Vokietijos kelininkai gali smarkiai sulėtinti procesą.

Logistikos ir proceso smulkmenos

Ar reikia, kad aš būčiau vietoje?

Ne obligatu, bet geriau, kad kas nors būtų. Vairuotojas gali nežinoti, kuris stalas yra „vadovo“, o kuris – „paprasto darbuotojo“. Jei nieko nėra, vairuotojas tiesiog iškraus viską į vieną krūvą. Tada tu pats busi turėjęs pernešti visus biuro baldus po skyrių. Pasitikėk manim, po 10 valandų vairavimo jis nebus norėjęs žaisti su dėžėmis.

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Dažniausiai m bent truputį. Kalbėti su muitininku arba policija užtenka pagrindinių frazių. Jei reikia sudėtingesnio bendravimo su klientu, vadybininkas gali būti ryšiu per telefoną. Kartais būna situacijų, kai vairuotojas sužino, kad reikia važiuoti į vieną gatvę, o navigacija rodo kitą dėl remonto. Čia be vokiškų žodžių būtų keista.

Ką daryti su pavojingais kroviniams?

Jeigu tu veži dažus, chemikalus ar biuro techniką su toneriais – tai yra pavojingas krovinių kategorija (ADR). Reikalaujamas specialus transportas. Negali tiesiog įmesti dažų į kuprinę ir dėti į sunkvežimį su baldais. Vokietijos policija to neleistų. Būtinai pranešk iš anksto, kadangi mes turime skirti kitą mašiną arba specialią dėžę.

Ar pervežiate saugius seifus?

Taip, bet tai ne paprasta. Seifai sveria tonomis. Reikia ne tik stipraus sunkvežimio, bet ir specialių keltuvų (arba „žirafų“). Kartais reikia išmontuoti grindys, jei seifas per didelis durų angai. Vieną kartą teko išmontuoti laiptą – klientas netyčia nepaminėjo, kad seifas nupirktas prieš 30 metų ir jis nebeina pro duris. Tai tas atvejis, kai reikia gilaus kvapo.

Ar galima sujungti kelias siuntas?

Taip, tai vadinama daliniu krovininiu (part load). Jei turi mažiau krovinių, gali susidėti su kitu klientu į tą patį sunkvežimį. Tai pigiau. Bet gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi apvažiuoti prie kitų adresų. Jei skubate, geriau užsisakyk atskirą mašiną, kitaip gali laukti dieną-dvi Vokietijoje, kol kita įmonė iškrauna savo dalį.

Vokietijos specifika ir realus gyvenimas

Ar galima įvežti senus baldus į Vokietiją?

Tai priklauso nuo medžiagos. Jei tai yra rąstiniai baldai su žieve (nenaudojami dažytas), gali būti problemų dėl karių. Vokietija labai griežta apie gamtosaugą. Kai kas nors bando atvežti seną vokišką spintelę iš močiutės sodą, o muitinėje ją sulaiko, nes rado ką tik vorą ar pūdslį. Geriau tuos baldus apdoroti iš anksto.

Kodėl Vokietijos klientai tokie griežti?

Jie tiesiog mėgsta tvarką. Jei sutarta 8:00 val., reikia būti 7:55. Jei vėluji 10 minučių, jie jau skambina mums ir klausia, kur yra vairuotojas. Lietuviškas „užsuksiu pavalgyti“ čia neprašomas. Vairuotojai yra įspėjami. Tai yra kultūros skirtumas, kurį reikia suprasti, dirbant su komercinėmis kraustymosi paslaugomis į Vokietiją.

Ar reikia rūpintis atliekomis?

Nusipirkau naujus baldus, o kur dėti senus? Vokietijoje neįmanoma tiesiog numesti į mišką. Yra specialios aikštelės (Recyclinghof), kur reikia vežti senus daiktus. Kartais tai kainuoja (pvz., už šiukšlių maišus). Mūsų vairuotojai gali padėti nuvežti, bet tai turi būti susitarta iš anksto – mes nenešame jūsų šiukšlių į Lietuvą nemokamai.

Ar galima krauti savaitgalį?

Vokietijoje sekmadieniais draudžiama dirbti su triukšmu (Ruhetag). Net jei vairuotojas atvažiuos, negalės iškrauti, jei tai trikdo kaimynus. Yra iimtys, bet jos brangios (specialus leidimas). Geriau planuoti atvykimą į penktadienį arba pirmadienį. Nors kartą sėkmingai iškrautėme sekmadienį, nes visi kaimynai buvo išvykę atostogų – tai buvo didelė laimė.

Kas vyksta, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes skubiai ieškome pagalbinės mašinos (towing). Vokietijoje tai veikia greitai, bet kainuoja. Klientui dažnai atrodo, kad mes kaltinami, bet tai technika – ji sensta. Turime draudimą, kuris padengia vėlavimo nuostolius, bet jei turi susitikimą tą pačią dieną, gali tekti lėkti.

Draudimas ir rizika

Ar mano turtas apdraudžiamas?

Taip, mes turime standartinį krovinio draudimą. Jis dengia 1,2–3 EUR už kg (priklausomai nuo sutarties). Jei turi brangų serverį, kuris sveria 5 kg, o kainuoja 5000 EUR, standartinis draudimas nebus pakankamas. Tada reikia papildomo „All risk“ draudimo. Būtinai pasakyk apie brangius daiktus iš anksto, kitaip dings pinigai, jei kas nors nutiks.

Kas nutinka, jei dingsta krovinyje?

Turi iš karto pranešti. Negali laukti, kol vairuotojas išvažiuos į kitą šalį. Mes turime procedūrą – rašome pranešimą, darome nuotraukas. Be to, sunku bus kažką įrodyti vėliau. Vokietijos įstatymai tokie, kad be dokumentų – be pinigų. Deja, vagysčių būna, ypač poilsio aikštelėse netoli Lenkijos sienos, ten reikia labai saugoti.

Ar apdraudžiate įrangą perkraunimo metu?

Įprastai taip, jei perkrauna mūsų komanda. Jei įrangą krauna jūsų darbuotojai (t.y. mes tik atvežame tuščią sunkvežimį), tada atsakomybės nėra. Dažnai įmonės nori sutaupyti ir krauna patys, o tada staigiai „nukrenta“ monitorius. Geriau užsidėkite savo darbuotojams draudimą arba mokėkite mums už kraunamąjį darbą.

Galutiniai klausimai ir patarimai

Ar galima vežti asmeninias daiktus kartu su verslo?

Neleidžiama maišyti. Jei sunkvežimyje yra komercinis krovinių, o jame randa jūsų dviratį ar vaikišką žaislą, muitinė gali sunaikinti visą deklaraciją. Reikia arba atskiro mašinos, arba viską turi būti deklaruota kaip verslo turtas (kas yra nepagalvojama, jei tai asmeninis daiktas). Nedaryk to, sau nereikia nervų.

Kaip elgtis su automobiliais?

Automobilių pervežimas į Vokietiją yra kita istorija. Jei tai yra įmonės automobiliai, tai gerai. Jei asmeniniai – vėl muštis su dokumentais. Be to, automobilis turi būti paruoštas: akumuliatorius išjungtas (kad neišsikrautų), važiuoklė tvirta. Kartas nuo kada žmonės palieka raktus užrakinto mašinoje ir sužino, kad vairuotojas negali ją įvežti, nes neleidžia.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet dažnai padeda. Jei vairuotojas padėjo išnešti ekstras sunkias dėžes arba susidėjo viską tvarkingai, 10-20 EUR arbatpinigių padarys stebuklą. Jis taps geriau prižiūrėti turtą kelyje. Vokietijoje tai nėra įprasta, bet mūsų vairuotojai to vertina. Žmogiškas požiūris visada laimi.

Galiausiai viskas su komercinėmis kraustymosi paslaugomis į Vokietiją susiveda prie vieno – planavimo. Neapgailestauk laiko, skirta inventorizacijai ir kainų tikslinimui. Nors aš ir rašau apie visas bėdas, tai tikrai ne taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – rasti patikimus žmones, kurie nebičiuliuija su dokumentais. Sėkmės versle Vokietijoje, ir tikimės, kad jūsų keliai bus lygūs (o jei ne – skambinkite mums, išspręsime).