Koks yra vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu: tiesa be užmaskavimo

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kiekvieną kartą, kai klientas paklausia apie terminus, jaučiu šypsnį ant lūpų. Ne iš jo, o iš situacijos. Visi tiksliai žino, kad vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu yra vienas dažniausiai ieškomų dalykų, tačiau atsakymas niekada nėra paprastas "du dienos". Logistika – tai ne matematika, kur vienas plius vienas visada lygu du. Čia dažniau vienas plaus vienas gaunasi trys, jei vairuotojui patinka kava degalinėje arba jei Lenkijoje sustoja traktorius. Rašau šį tekstą ne kaip mokslininkas, o kaip vyras, kuris matė viską – nuo degančių sunkvežimių iki dingo dingusių siuntų (nors, laimei, retai). Susirinksime viską į krūvą ir pažiūrėsim, kaip tai atrodo iš vidaus, be jokio "turinio marketingo" lako.

Kas ta "vidutinė" statistika ir kodėl jos nereikia tikėti

Kiek realiai užtrunka nuvežti siuntą?

Dažniausiai sakau, jeigu viskas gerai – dvi dienos. Tai yra tas idealus vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu, apie kurį svajoti. Išvykstame ryte, per naktį važiuojame, ryte jau ten esame. Bet realybėje dažnai būna taip, kad išvykstame ne ryte, o popietę, nes klientas vėluoja pakrauti. Tada pridedame naktį, o po to dar ir valandą kol užsirašoma sandėlyje. Taigi, skaičiuokite bent 48 valandas, nors kartais nutinka ir stebuklų.

Ar gali būti, kad atvyks per vieną dieną?

Teoriškai – taip, jeigu tai yra ekspress siunta ir mes važiuojame tik su jumis. Bet tuomet kaina tokia, kad jums greičiau nupirkti bilietą lėktuvu ir nuskristi patys. Mikroautobuso greitis ribojamas ne tik greičio matuokliais, bet ir tuo, kad reikia sustoti pailsėti. Vokiečiai griežtai stebi, kad vairuotojas nevažinėtų kaip nutrūkęs. Taigi viena diena į tolimus miestus (pvz., į Miuncheną) yra fantastika, ne realybys.

Kodėl kai kurios firmos sako, kad veža per 24 valandas?

Jūs manote, kad jos meluoja? Galbūt ne iki galo, bet jos dažnai veda jūsų lauką. Jos pasako "pristatymo laikas", bet nepamini, kad skaičiuoja nuo to momento, kai jų vairuotojas jau yra Vokietijoje su kitu kroviniu. Tai yra klasikinis triukas. Aš stengiuosi būti sąžiningas – jeigu sakau vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu yra 2-3 dienos, tai vadinasi, nuo tavo durų iki gavėjo durų. Nereikia tikėti pasakų apie sparnuotus vairuotojus.

O kas yra tas "ekspress" ir ar jis vertas pinigų?

Ekspressas yra tada, kai mums nereikia surinkti pilno mikroautobuso. Mes ima tavo dėžę ir važiuojame. Tai greita, bet brangu. Jeigu tau skuba – rinkis. Bet jeigu gali laukti porą dienų, kodėl mokėti dvigubai? Esu matęs klientų, kurie mokėjo už greitą pristatymą, o gavėjas vis vien buvo atostogose. Tuomet visiems apkabuoti (kaip sakydavo mano senelis).

Kiek toliau reikia važiuoti į Rūrą (Ruhr area)?

į Rūrą – Dortmundą, Eseną – yra artiau nei atrodo. Jeigu nėra spūstų, tai galima nusigyventi per dieną pusantros. Bet ten yra didelis pramoninis regionas, tad varikliukai varo lėtai. Kartais vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu į šiuos miestus išplečiasi iki trijų dienų vien dėl to, kad negalima pravažiuoti per miestą greičiau nei 50 km/h. Tai varganas.

Keliai, ribojimai ir vairuotojų buitis

Ar mikroautobusas gali važiuoti taip pat greitai kaip lengvasis automobilis?

Negali. Jis turi kitas technines sąlygas. Be to, Vokietijoje, net ir ant autobanų, nerekomenduoją spausti didesniu nei 100 km/h, jei automobilis ne pilnai pakrautas, o kai kuriose vietose (pvz., netoli Miuncheno arba statybų zonų) ir visai ribojimai yra griežti. Taigi, nors lengvasis automobilis nuskristų per 10 valandų, mes kelias traukiame ilgiau.

Kiek vairuotojas gali važiuoti be poilsio?

Čia griežta taisyklė – 4,5 valandos vairavimo, turi būti 45 minučių pertrauka. Negalima įsivaizduoti, kad vairuotojas gers kavą ir važiuos toliau. Tachografas viską fiksuoja. Jei policija sustabdys ir pamatys pažeidimą – baudos tokios, kad aš verktų. Taigi į vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu būtina įskaityti šias poilsio pertraukas, kurios ne kartą prailgina kelionę.

Kur dažniausiai užstringa keliai?

Legendarioji vieta – A2 magistralė Lenkijoje, prie Poznanės arba Vroclavo. Ten nutinka viskas – nuo avarijų iki ūkinių gyvulių ant kelio. Jeigu ten užstringa, tai nebe pagelbėsi nei greitasis vairuotojas. Buvau atvejų, kai stovėjome penkias valandas. Tada tas "vidutinis laikas" dingia kaip dūmai.

Ar vairuotojai miega auto?

Taip, dažnai. Nėra visuomet lėšų ar laiko važiuoti į viešbutį. Geras mikroautobusas turi patogią sėdynę, kuri paverčiama lova. Bet nemanote, kad tai yra prabanga. Po 12 valandų vairo sėdėjimas nuleidžia, bet miegas kabyje nėra toks kokybiškas kaip lovoje. Tai gali paveikti vairuotojo budrumą ryte, todėl kartais pristatymas gali pavėluoti valandą dėl to, kad reikia išsimiegoti.

Kas nutinka, jei pasibaigia degalai?

Juokinga, bet nutinka. Kartais vairuotojas praleidžia degalinę, norėdamas užpilti pigiau kitoje, o ten... degalų nėra arba eilė kaip prie miltų. Tai truputį juokinga situacija, bet reali. Mes stengiamės sekti, kur degalų kaina žemesnė, bet kartais taip taupant prarandame laiką, o laikas logistikoje – tai pinigai.

Ar dažnai lūžta mikroautobusai?

Nebent tai seni "Mercedesai" su jau pūvučiais varikliais. Mūsų parkas naujesnis, tad techninių gedimų nedaug. Bet padangos? O, padangų problemos yra kasdienybė. Vokietijos keliai tvarkingi, bet statybose dažnai yra aštrių metalo liekanų. Pakeisti ratą trunka valandą. Ir ši valanda tiesiog dingia iš tavo pristatymo termino.

Vokietijos miestai ir specifika

Kiek laiko užtrunka pristatyti į Berlyną?

Į Berlyną paprastai važiuojame greičiausiai. Kelias geras, o vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu į sostinę dažniausiai svyruoja apie dvi dienas. Problema gali būti ne važiavime, o įvažiavime į miestą. Berlynas didelis, o greičio ribos mieste žemos. Dar ir viadukai, kuriais sunku pravažiuoti aukštam mikroautobusui – ten reikia rinkti apšvėrimus.

O į Miuncheną (Bavarija)?

Miunchenas yra toli. Tiesiog toli. Į šį vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu reikia žiūrėti kaip į 3-4 dienas. Be to, pietų Vokietija kalnuota, variklis dirba sunkiau, o degalų suvartojimas didesnis. Dar ir vokiečai ten labai griežtai stebi "Umwelt plaketę" (ekologinę etiketę). Jei jos nėra – į miestą neįleis. Tai reiškia apvažiuoti, kas prailgina laiką.

Ar sunku pristatyti į Hamburgą?

Hamburgas – uostamiestis, ten viskas uždaryta, kodai, vartai. Be paprasto kvito, ten reikia specialių leidimų. Kartą mums teko stovėti prie vartų valandą, kol gavėjas atsiliepė telefonu. Nors į Hamburgą keliai geri, bet buitinis chaosas sandėliuose gali viską sugadinti. Taip pat ten dažnai pasitaiko "Fischmarkt" renginiai, kai keliai uždaryti.

Kas su Frankfurto spūstimis?

Frankfurtas prie Maino – tai chaoso centras. Ten susikerta visi keliai. Jeigu ten užstringate (o užstringate beveik visada), tai prarandate bent porą valandų. Esu girdėjęs vairuotojus sakant, kad geriau važiuoti pro Niurnbergą, nors ir ilgiau, bet pro Frankfurtą ne. Taigi, jei siunta į Frankfurtą, tai pridėkite sau virš valandos (ar dviejų) prie standartinio laiko.

Į Mažąją Lietuvą (Kleinlitauen) – apie Kaliningradą ne, o Rūrą... o ne, turiu omeny Vokietijos lietuvius.

Klauskite apie lietuvių bendruomenes Vokietijoje. Jei reikia pristatyti į kurį nors iš daugybės miestelių, kur gyvena mūsų tautiečiai, tai paprastai būna lengviau, nes vairuotojas pažįsta vietą. Bet jei tai kažkas atokioje Bavarijoje... ten ir GPS ne visada padeda. Prisimenu vieną atvejį, kėlėme baldus į vieną kaimą netoli Miuncheno, ir važiavome ratu dvi valandas, nes žemėlapis melavo.

Buitinės problemos, klientai ir kitos "smulkmenos"

Kas dažniausiai stabdo pristatymą? (Klaida: stabdo - stabdo? ne, stabdo... prailgina).

Klientai. Atsiprašau, jei ką įžeidžiu, bet dažniausia stabdo ne keliai o gavėjo neaktyvumas. Mes atvykstame, o sandėlis uždarytas per pietus, arba vadybininkas išėjęs į pietus. Tada stovime. Vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu tampa ilgesnis vien dėl to, kad gavėjas neatsiliepė. Vadinasi, jeigu jūs siuntinate, pasakykite gavėjui, kad reikia būti pasiruošusiam.

Ar galima sekti kur yra auto?

Dabar tai jau standartas – turime GPS stebėjimą. Bet nereikėtų kiekvieną valandą skambinti vairuotojui klausti "kur tu". Jis vairuoja, negali kalbėti. Geriau pažiūrėti programėlę arba rašyti man. Aš pasakysiu. Vairuotojo trukdyti pavojinga.

Jei aš vėluoju pakuoti, kiek tai pavėlins?

Tai domino efektas. Jeigu numatyta išvykta 8:00, o tu atvažiuoji 9:30, tai mes nebe spėsime per Lenkiją iki tam tikros valandos. Gali būti, kad teks stovėti šalia kelio ir laukti, kad baigtųsi vairuotojo poilsio laikas. Kiek tai pavėlins? Pusę dienos, o kartais ir visą naktį.

Ar turiu būti sandėlyje, kai atveža?

Ne, nebūtinai, jeigu turi atstovą arba sandėlininką. Bet geriau, kad kas nors būtų. Buvo atvejis, kai atvežėme brangias elektronikos dalis, o ten buvo tik prievaizdas, kuris nežinojo, kur padėti. Mes palikome prie durų (su užrašu), o vėliau gavome skundą, kad "buvo pažeista". Dėl to geriau viską suderinti iš anksto.

Kas atsitinka, jei siunta sudužo?

Turi būti draudimas. Mes pasirašome CMR sąskaitą faktūrą. Jeigu pakiuodami matau, kad dėžė sutrumpėjo, aš tai užrašau. Jeigu tu nepasirašai, kad visą gerą, vėliau reikalauti bus sudėtinga. Vokietijos klientai yra labai griežti dėl dokumentų. Jei trūksta parašo – mokėsi nulį.

Ar galima perduoti pinigus vairuotojui?

Nerekomenduoju. Tai pilna rizika. Nėra nieko geresnio nei bankinis pavedimas iš anksto arba grynaisiais prieš išvykstant (jei tikrai pasitikite). Pinigai mikroautobuse – tai nelegalu ir pavojinga. Vairuotojai turi pinigus tik degalams ir maistui, ne jokiems mokėjimams už prekes.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo dienos?

Savaitgaliais ir šventėmis Vokietijoje daug kas uždaryta. Jeigu reikia skubaus pristatymo sekmadienį ryte, tai mums reikės vairuotojui mokėti papildomai už darbo laiką. O darbo laikas Vokietijoje brangus. Todėl vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu gali būti tas pats, bet kaina dvigubai didesnė.

Muitinė, dokumentai ir "nepageidaujami" dalykai

Ar reikia eiti per muitinę, jeigu tik į Vokietiją?

Jei siunčiate ne ES šalis (pvz., iš Ukrainos ar Baltarusijos per Lietuvą), taip, muitinė būtina. Jei iš Lietuvos į Vokietiją, tai ne, nes abi šalys ES. Bet reikia tinkamų dokumentų – sąskaitos faktūros ir pristatymo kvito. Be jų, jei sustos policija, gali nuvežti auto į patikriną, o tai laikas.

Kokius dokumentus reikia parengti?

Paprastai: prekių sąrašas (pakavimo lapas), sąskaita faktūra (jei prekės parduodamos) ir CMR kvitas. Vokietijai svarbu, kad būtų nurodytos taros (pakuotės) numeriai. Jeigu numatote, kad reikės eksporto/importo deklaracijos, tai reikia tai žinoti prieš išvykstant, ne tiesiog pasakyti "o, aš užmiršiau".

Kas daryti, jei prarandame dokumentus?

Tai košmaras. Betvyksta. Tada reikia rašyti pranešimus policijai ir daryti naujus dokumentus. Tai sustabdys pristatymą dienai-dviem. Esu matęs, kaip vairuotojas paliko dokumentus degalinėje prie kavos... (čia aš nusišypsoju). Dabar viską daugiausia turime elektroniniuose terminaluose, tad paprasčiau.

Ar dažnai tikrina policija Vokietijoje?

Labai dažnai, ypač netoli sienų. Jie tikrina ne tik dokumentus, bet ir krovinių fiksavimą. Jeigu dėžės skrenda viena po kitos – bauda. Jeigu neįtvirtinta euro paletė – bauda. Taigi, jeigu mums reikia daugiau laiko pakrauti, kad užtikrintume saugumą, prašome suprasti. Saugumas greičiau už "vidutinį laiką".

Kas yra "cabotage" ir kodėl apie jį kalbama?

Cabotage – tai kai užsienio vežėjas atlieka pervežimus vienoje šalyje (Vokietijoje). Mums tai leidžiama tik tam tikrą kiekį kartų. Jeigu mes atvežame jūsų siuntą ir bandome pasiimti kokį nors krovinį atgal iš kito miesto, tai gali būti problema. Tai vežėjai stengiasi vengti, todėl kartais grįžtame tuščia, kas padidina kainą kitam klientui.

Ar yra vietų, į kurias geriau nevežti?

Yra. Kai kurios "gatvinės" firmos, kuriose reikia krauti rankomis 500 metrų nuo automobilio. Arba miestai, kur yra žemos tiltų. Mums reikia žinoti iš anksto apie tai. Jeigu pasakysi "nuvežkite ten", o ten neįvažiuoja sunkvežimis (o mūsų mikroautobusas kartais būna didelis, 3,5 t), tai mes tiesiog užliksime gatvę.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Tada mes turime važiuoti atgal arba laikyti pas save. Tai kainuoja pinigus. Todėl patikrinkite, ar jūsų partneris tikrai laukia siuntos. Negali būti taip, kad "aš galvoju, jis nori". Turi būti tikslus "JIS NORI".

Galutinis žodis apie tai, kas svarbiausia

Svarbiausia ne tas vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu, kuris parašytas brošiūroje, o pasitikėjimas ir komunikacija. Jeigu pasakysi man, kad siunta skuba, aš pasakysiu vairuotojui. Jeigu pasakysi, kad yra problemų su adresu, mes išsiaiškinsime. Žmogiškasis faktorius čia svarbiausias už visus algoritmus.

Ar verta rinktis pigiausią vežėją?

Nėra nieko brangiau už blogą paslaugą. Jei kas pasiūlo kainą, kuri perpus mažesnė nei rinkos kaina, tai gali būti apgavystė. Jis gali paimti tavo siuntą, išsikrauti ją kažkur sandėlyje ir laukti, kol surinks pilną mikroautobusą. Tada tavo "vidutinis laikas" taps dviem savaitėms. Nemanau, kad to tu nori.

Kaip apskritai susitarti dėl kainos?

Skambink. Rašyk. Nebijok klausti. Aš esu čia kad padėčiau, ne kad parduotų orą. Žinau, kiek kuro kainuoja, žinau, kiek moka vairuotojai Vokietijoje už maistą. Turiu omeny, kad kaina turi būti sąžininga abiems. Tada ir pristatymas bus greitas, ir nuotaika gera.

O jeigu aš tiesiog turiu klausimą?

Rašykite man tiesiog. Nereikia jokių oficialių užklausų su "Sveiki, ar galite gauti pasiūlymą". Tiesiog: "Sveiki, turiu dvi dėžes į Štutgartą, kiek kainuos ir kada atvyks?" Taip paprasčiau. Gyvenamas bendravimas geriau už formalaus biurokratijos. (Čia aš tikrai tikinu, nes ilgos e-pašto grandys mane vargina).

Išvados

Taigi, trumpai tariant, nėra vieno atsakymo. Vidutinis pristatymo laikas į Vokietiją mikroautobusu svyruoja nuo 24 valandų (stebuklo atvejais) iki penkių dienų (jeigu kas nors nepavyksta). Tai priklauso nuo maršruto, krovinio tipo, vairuotojo ir, žinoma, nuo pačių klientų. Geriausia taisyklė – planuok savo veiksmus su atsarga. Jeigu prekės reikia antradienį, geriau siųsk penktadienį arba šeštadienį, nei tikėtis, kad viskas įvyks lyg pagal laikrodį. Logistika – tai gyvas organizmas, kartai sergantis, kartai linksmas, bet visada judantis. Tikiuosi, šis "chaotiškas" vadovas padės jums suprasti, kas vyksta toje mikriuko kabinoje, kol jūs guriate ryto kavą.