Koks yra vidutinis krovinio gabenimo laikas iš Vokietijos

Įvadas (80–120 žodžių)

Klausimas „koks yra vidutinis krovinio gabenimo laikas iš Vokietijos“ atrodo paprastas tik tol, kol nepradedi aiškinti klientui realybės: viena diena sandėliavimui Miunchene gali tapti dviem dienomis dėl netvarkingos paletės, o vairuotojas iš Hamburgo į Vilnių teoriškai gali atvažiuoti greitai, tik jeigu visi dokumentai tvarkingi ir krovinys paruoštas laiku. Dažniausiai kalbame apie kelias dienas iki savaitės, bet tikslus laikas priklauso nuo miesto, krovinio tipo, pakrovimo sąlygų ir to, ar kas nors nepadėjo jums ant automobilio dar vieną dėžę „tikrai labai skubią“.

DUK

Praktiniai terminai ir maršrutai iš Vokietijos

Po kelerių metų važiuojant Berlynas–Kaunas arba Dortmundas–Klaipėda maršrutais matosi paprastas dalykas: klientai nori tikslaus termino, o logistika nori ramybės dokumentuose ir prie krovinio durų. Todėl [vidutinis krovinio gabenimo laikas iš Vokietijos] visada skaičiuojamas ne tik kilometrais, bet ir realiais veiksmais: pakrovimas, muitinės formalumai jeigu reikia, vairuotojo darbo laikas, krovinių terminalų eilės ir galutinis pristatymas Lietuvos mieste ar kaime.

Koks realiai būna vidutinis krovinio gabenimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai sakau klientams taip: jei krovinys iš Vakarų Vokietijos ir viskas paruošta normaliai, į Lietuvą jis gali atkeliauti per apie keturias–šešias darbo dienas nuo faktinio pakrovimo. Iš Berlyno ar Dresdeno dažnai greičiau – kartais trys–keturios dienos atrodo visiškai realios. Iš Miuncheno ar pietinės Vokietijos pridėkite dieną ar dvi dėl atstumo ir vairuotojo darbo laiko taisyklių. Bet jei sandėlis Hamburge vėluoja iškrauti arba dokumentuose trūksta svorio, tada terminas prasideda ne nuo kelio, o nuo mūsų skambučių serijos (pataisau: ne visada mūsų, kartais kliento) su atsakingais žmonėmis sandėlyje.

Ar iš Vokietijos į Vilnių greičiau nei į Klaipėdą?

Ne visada taip paprasta kaip atrodo žemėlapyje. Į Vilnių dažnai važiuojama per Lenkiją ir toliau į rytus, o į Klaipėdą reikia pasukti šiaurės kryptimi prie Baltijos jūros, todėl maršruto geometrija keičiasi. Jei krovinys iš Hamburgo ar Brėmeno, Klaipėda gali būti net patogesnis galutinis taškas nei Vilnius dėl krypties ir uosto logistikos srautų. Tačiau jei važiuojame iš Frankfurto ar Miuncheno, Vilnius dažniausiai gaunasi natūralesnė kryptis per Lenkiją ir Kauną link sostinės. Čia svarbu ne tik atstumas iki miesto centro, bet ir tai, ar sunkvežimiui patogu privažiuoti prie iškrovimo vietos be papildomų leidimų ar laukimo aikštelėje iki ryto.

Kodėl kartais krovinys iš Vokietijos važiuoja ilgiau nei planuota?

Nes kelias nėra vienintelis veiksnys, nors klientai dažnai žiūri tik į GPS liniją tarp Frankfurto ir Kauno. Gali būti vėlavimas pakrovime dėl neteisingo sandėlio adreso arba dėl to, kad apsauga neįleido mašinos be registracijos numerio – būna ir tokių kvailų situacijų. Kartais dokumentuose nurodytas vienas kiekis, o realybėje ant paletės stovi kitas kiekis dėžių; tada reikia taisyti važtaraštį arba CMR duomenis dar prieš išvažiuojant iš aikštelės (tiksliau – bandyti nesusipykti su sandėlio vadybininku). Dar vienas nepatogus punktas: kai kurios Vokietijos įmonės krovinį „pažadina“ penktadienį vakare ir ramiai sako „pirmadienį bus“, nors realybėje savaitgalis jau sugadino grafiką visiems dalyviams.

Ar grupinis krovinys iš Vokietijos važiuoja lėčiau nei pilnas sunkvežimis?

Dažniausiai taip, bet ne dėl to, kad jis blogesnis – tiesiog pilnas sunkvežimis važiuoja tiesiai nuo taško A iki taško B, o grupinis krovinys renka arba dalina siuntas keliuose terminaluose. Jei vežate vieną paletę iš Kelno į Šiaulius, ji gali kelias dienas keliauti kartu su kitais kroviniais per tarpinius mazgus Lenkijoje ar Lietuvoje. Tai pigiau klientui ir visiškai normalu mažesniam kroviniui, tik terminas bus ilgesnis nei pilno FTL pervežimo atveju. Svarbu tai suprasti iš anksto: kai sakome „ekonomiškas variantas“, mes kartais turime omenyje ne „greičiausias variantas“, o „geriausias kainos ir laiko santykis“. Tai ne reklaminis triukas (nors kai kurie tuo piktnaudžiauja).

Kiek kilometrų reikia nuvažiuoti gabenant krovinius iš Vokietijos į Lietuvą?

Atstumas labai priklauso nuo vietos: Berlynas–Vilnius yra maždaug apie 950 kilometrų kelio maršrutu per Lenkiją ir sienos punktus į rytus nuo Lietuvos; Hamburgas–Klaipėda gali būti panašaus lygio arba šiek tiek ilgesnis priklausomai nuo važiavimo linijos; Miunchenas–Vilnius jau lengvai viršija 1700 kilometrų kelio maršrutu per pietinę Lenkiją arba Čekiją bei pietvakarių Lenkiją link Lietuvos sienos (gal čia kiek supaprastinau geografiškai). Kilometrai atrodo tvarkingai lentelėje, bet realybėje svarbiau yra vairuotojo darbo laikas ir poilsio pertraukos pagal ES taisykles bei kelių eismo sąlygos per A4 Lenkijoje ar aplink Berlyną vakare prieš savaitgalį. Todėl terminas nėra vien „padaliname kilometrus iš greičio“.

Ar savaitgaliai įtakoja vidutinį krovinio gabenimo laiką iš Vokietijos?

Labai įtakoja, nors kai kurie klientai vis dar klausia pirmadienį rytą „tai kada bus pas mus?“ po penktadienio vakaro pakrovimo sandėlyje prie Diuseldorfo arba Dortmundo (pataisau: po penktadienio vakaro dažniausiai būna ne pakrovimas, o bandymas susirinkti dokumentus). Jei krovinys neišvažiuoja iki savaitgalio pradžios arba jis atsiduria terminalo kampe prieš šeštadienį vakare, tada terminas praktiškai persikelia į kitą savaitę arba bent jau prarandamos dvi dienos efektyvaus judėjimo. Vairuotojai turi poilsio režimus, sandėliai nedirba taip kaip norėtume mes visi skubantys žmonės, o mažesniuose miesteliuose prie Frankfurto net pavalgyti normaliai savaitgalį gali būti misija su kava iš benzino kolonėlės ir bandele iš rytojaus vakaro (per daug nukrypau).

Koks skirtumas tarp FTL ir LTL pervežimo laiko iš Vokietijos?

FTL reiškia pilną sunkvežimį vienam klientui arba vienam pagrindiniam kroviniui – tada maršrutas paprastesnis: pakrauna Vokietijoje ir veža tiesiai į Lietuvą arba toliau pagal grafiką. LTL reiškia dalinį krovinių gabenimą grupiniu principu – viena paletė ar kelios dėžės keliauja kartu su kitais siuntiniais per terminalus ir persikrovimus iki galutinio adreso Lietuvoje ar kitur Baltijos šalyse. FTL paprastai duoda greitesnį terminą ir didesnę kontrolę virš krovinio judėjimo nuo Durmundo iki Kauno ar nuo Berlyno iki Panevėžio; LTL pigesnis mažesniam kiekiui bet reikalauja daugiau kantrybės dėl tarpinių sustojimų ir administracinių duomenų tvarkymo kiekviename mazge kelionėje (ne visada gražu viduje).

Pakrovimas dokumentai ir sandėlio realybė

Dokumentai yra ta dalis kur visi nori būti greiti kol nepradeda skaityti važtaraščio svorio matmenų prekės kodo pristatymo adreso ir kontaktinio asmens telefono numerio kuris kartais neatliepia kaip specialiai tyčia (taip viena maža klaida be gramatinio grožio). Čia dažniausiai lūžta gražiausi terminai ne kelie nes popieriai nesutampa su fiziniu kroviniu prie dokų Berlyne ar Frankfurte todėl [vidutinis krovinio gabenimo laikas iš Vokietijos] realybėje prasideda nuo labai nuobodaus bet labai svarbaus pasiruošimo prieš užsakant transportą klientui siūlau niekada nesakyti „viskas aišku“ kol nėra patvirtinto pakavimo sąrašo adreso laiko lango ir kontakto kuris tikrai atsako telefonu ne tik darbo valandomis bet ir ketvirtadienio vakarą kai vairuotojas jau stovi aikštelėje prie sandėlio vartų su šilta kava rankoje (gal čia ir yra logistika).

Kiek laiko užtrunka paruošti dokumentus kroviniui iš Vokietijos?

Jei viskas tvarkinga tarp pardavėjo pirkėjo ekspeditoriaus ir transporto įmonės dokumentai gali būti paruošti per kelias valandas arba tą pačią darbo dieną ypač kai kalbame apie vidaus ES pervežimą tarp Vokietijos ir Lietuvos be klasikinės muitinės procedūros kiekvienam gabalėliui kaip senais laikais (pataisau kalbu apie bendrą ES vidaus judėjimą ne muitinės formalumus kaip trečiosioms šalims). Bet jei sąskaitoje faktūroje matmenys neatitinka paletės duomenų prekės aprašymas miglotas o gavėjas Lietuvoje nėra pasiruošęs priimti krovinio tada paruošimas gali užtrukti dieną dvi ar net ilgiau nes niekas nenori pasirašyti CMR su nežinia ką reiškiančiu prekių pavadinimu ir svoriu kuris neatitinka realybės prie ramp os Dortmund e ar Leipcige (tiesa ten raidžių tvarka kartais lipa viena ant kitos kai rašau greitai). Geriausias sprendimas – viską patvirtinti prieš atvykstant vairuotojui o ne po to kai jis jau laukia aikštelėje su nervais kaip mes visi žinome iš darbo kasdien (gal čia griežčiau nei reikėjo bet taip tiesiog būna).

Ar CMR važtaraštis turi būti idealiai užpildytas prieš krovinį išvežant iš Vokietijos?

Idealiai taip praktiškai labai pageidautina nes CMR yra pagrindinis dokumentas patvirtinantis krovinio priėmimą vežimą pristatymą pastabas apie pažeidimus ir kartais ginčų sprendimą jei kas nors Lietuvoje sako kad gavo ne tą dėžę arba dėžė buvo kitaip supakuota nei nurodyta dokumentuose (pataisau dėžės retkarčiais atrodo kitaip tik tada kai sandėlis pakeitė pakuočių numeraciją be jokios žinutės ekspeditoriui). Kai kuriose vietose dar leidžiama taisyti ranka su abiejų pusių parašu arba papildomomis pastabomis bet tai nėra tas dalykas kurį norėtumėte daryti skubėdami prie sunkvežimio šaltą rytą Hamburge ar Miunchene kol sandėlio darbuotojas eina pietų pertraukos o jūsų klientas skambina kas penkias minutes klausti kur jau yra jo krovinys šiandien ryte (gal čia jau pažįstamas scenarijus). Todėl prieš transporto užsakymą prašykite paruošti CMR duomenis prekės aprašymą kiekius svorius matmenis gavėjo kontaktą ir iškrovimo instrukcijas bent preliminaria forma kad vairuotojui nereikėtų improvizuoti vietoje (nors kartais tenka).

Kodėl neteisingas sandėlio adresas Vokietijoje taip stipriai vėlina pervežimą?

Nes „Frankfurtas“ nėra vienas adresas kaip oro uosto kodas kur visi supranta tą pačią vietą – Frankfurto regione yra sandėliai pramoniniai parkai mažesni miesteliai privažiuojamieji keliai vartai rampa A rampa B ir apsaugos postai kurie dažnai reikalauja tikslios informacijos prieš įleisdami transporto priemonę į teritoriją (pataisau ne tik Frankfurto tai būna prie Berlyno Dortmundo Kelno Miuncheno beveik visur). Jei vairuotojas atvažiuoja ne ten jis gali praleisti valandą dvi ar daugiau bandydamas susisiekti su sandėliu o jeigu tai vyksta penktadienį po pietų terminas gali pasislinkti iki kitos savaitės net jei kelias teoriškai buvo trumpas iki Kauno ar Vilniaus (gal čia skamba kaip pasiteisinimas bet taip dažnai būna). Dar blogiau kai kontaktinis asmuo dokumentuose nurodytas tas kuris dirba biure pirmadieniais trečiadieniais o vairuotojui reikia skubaus sprendimo ketvirtadienį vakare prie vartų su švyturėliais ant stogo (nes jie dažnai reikalingi logistikos zonose). Todėl adresas turi būti ne miesto pavadinimas o konkretus dokas vartai kontaktas darbo laikai ir instrukcija jei reikia registruotis internetu prieš atvykimą (tikrai būna taip).

Ar krovinio svoris matmenys gali pakeisti numatomą gabenimo laiką iš Vokietijos?

Taip gali ypač kai svoris matmenys ar aukštis neatitinka standartinio transporto galimybių arba kai vietoj vienos standartinės euro paletės staiga paaiškėja kad turite nestandartinę konstrukciją kuri užima daugiau vietos negu planuota lentelėje prie kompiuterio biure Vilniuje ar Klaipėdoje (pataisau ne visada kaltas kompiuteris kartais žmogus su matuokle neteisingai perskaitė centimetrus). Nestandartiniai kroviniai reikalauja tinkamo sunkvežimio tinkamo pakrovimo plano galbūt šoninio pakrovimo arba papildomų tvirtinimo priemonių o tai gali pridėti laiko prieš faktinį išvykimą iš Vokietijos sandėlio (ypač jei reikia derinti transporto priemonę su atrama šakiniu krautuvu arba specialia rampa). Paprastam generaliniam kroviniui svoris matmenys daugiau įtakoja kainą nei terminą tačiau jei duomenys neteisingi terminas pradeda griūti kaip kortelių namelis per audrą prie Hamburgo uosto (gal čia drastiška palyginimas bet vaizdas aiškus). Todėl matavimai turi būti realūs ne optimistiški (tikrai svarbu).

Kas nutinka kai pakrovimas Vokietijoje trunka ilgiau nei numatyta?

Jei pakrovimas trunka ilgiau nei numatyta pirmiausia tai gali sugadinti vairuotojo darbo laiko planą o tai reiškia kad jis negalės važiuoti tiek kiek mes visi norėtume nepaisant to kad telefonuose matome tiesią liniją iki Lietuvos sienos arba Kauno aplinkkelio (pataisau vairuotojas negali ignoruoti ES darbo laiko taisyklių nes baudos nėra maloni tema niekam). Kartais viena paletė užtrunka penkiolika minučių nes ją reikia perkrauti kitaip arba patikrinti apsaugines plėveles po sandėlio pamainos klaidos o kartais visas pakrovimas užtrunka tris valandas nes sandėlis dirba lėtai arba turi vidinę eilę automobiliams prie rampų Berlyne Dortmunde ar Frankfurte (ten eilės kartais atrodo kaip oro uosto saugumo kontrolė tik su paletėmis). Tokiu atveju terminas ilgėja ne dėl kelio kokybės o dėl starto poslinkio kuris vėliau persikelia į vairuotojo poilsį sienos punktus arba terminalo darbo valandas Lietuvoje (nepatogu bet teisinga). Todėl klientams sakau – planuokite rezervą ypač kai važiuojate grupiniu LTL formatu kur kiekvienas vėlavimas dauginasi kaip nuotraukos telefone po šeimos šventės (gal čia nereikalingas palyginimas bet visi supranta).

Ar muitinė stabdo krovinius iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastam vidaus ES kroviniui tarp Vokietijos ir Lietuvos klasikinė muitinė kaip prieš senesnį laikotarpį dažniausiai nėra tas pagrindinis stabdis nes abi šalys yra Europos Sąjungoje ir prekės juda bendroje rinkoje pagal tam tikras taisykles bei dokumentacijos reikalavimus (pataisau visada būna mokesčių PVM prekybos sutarčių ir specifinių prekių niuansų bet ne kasdieninė muitinės patikra kiekvienam sunkvežimiui prie sienos kaip anksčiau). Tačiau specifinės prekės alkoholis tabakas akcizinės prekės pavojingos medžiagos gyvūninės kilmės produktai ar tam tikri techniniai įrenginiai gali reikalauti papildomų leidimų deklaracijų arba kontrolės procedūrų kurios sulėtina procesą jei pasiruošta blogai (nors kartais pareigūnai tiesiog pasirenka patikrinti dokumentus atidžiau dėl rizikos profilio). Todėl prieš vežant reikia aiškiai pasakyti kas tiksliai vežama o ne rašyti sąskaitoje „parts“ arba „goods“ kaip paslapties dėžutę kurią visi bijo atidaryti prie Tilžės ar Kybartų link Lietuvos vidaus maršruto (gal čia griežta bet labai teisinga). Jei prekės aprašymas konkretus terminai dažniausiai būna ramesni ir logistika juda normaliau be nereikalingo triukšmo aplink dokumentus (tiesiog taip dirbama geriau).

Kodėl kai kurios Vokietijos sandėlio pamainos nedirba taip kaip mes norime?

Nes sandėlis nėra asmeninis kliento aptarnavimo centras kuris sustabdo viską dėl jūsų skubaus užsakymo į Vilnių Kauną Klaipėdą ar Šiaulius nors kartais atrodo kad jie galėtų tiesiog „greičiau padaryti“ kai vairuotojas jau laukia prie rampos su dokumentais rankoje ir šilta kava kuri seniai atvėso ant prietaisų skydelio (pataisau kavos tema dabar bus baigta beveik). Daugelyje didelių logistikos centrų prie Frankfurto Dortmundo Leipcigo ar Hamburgo darbas vyksta pagal griežtus langus pamainas saugumo procedūras kompiuterines registracijas ir vidaus eiles kurių negalima apeiti vien todėl kad jūsų klientui reikia rytoj ryte (nors labai norėtųsi). Kartais problema būna ne bloga valia o tai kad sandėlis jau turi dešimt mašinų prie rampų o jūsų vairuotojas buvo registruotas vėlai dėl netikslaus numerio arba nepilno CMR duomenų patvirtinimo prieš atvykimą į teritoriją (gal čia banalu bet dažna priežastis). Todėl termino planavime reikia žiūrėti ne tik transporto grafiką bet ir sandėlio kultūrą konkrečioje vietoje nes vienas sandėlis Hamburge dirba kaip laikrodis kitas prie Miuncheno kaip senas spausdintuvas penktadienio vakare kai trūksta popieriaus (nepatogu bet realu).

Kainos greitis ir kliento lūkesčiai

Kliento lūkesčiai dažniausiai susiduria su realybe ten kur pinigai susitinka su terminais nes visi nori pigiau greičiau saugiau lanksčiau be papildomų klausimų ir su garantija kad niekas niekada nepavels nors logistikoje tokios pasakos būna tik prezentacijose su blizgančiais sunkvežimiais ant foninių nuotraukų prie autostrados kažkur tarp Berlyno ir Poznanės (gal čia truputį kandu bet patirtis tokia). [vidutinis krovinio gabenimo laikas iš Vokietijos] turėtų būti aiškinamas kartu su kainos lygiu paslaugos tipu rizika rezervu laiku nes pigiausias variantas retai būna greičiausias o greičiausias variantas retai būna pigiausias ypač kai reikia tiesioginio FTL reiso iš Dortmundo į Panevėžį be tarpinių sustojimų terminaluose ar naktinių laukimų aikštelėse Lenkijoje kur kava kainuoja daugiau nei norėtųsi pripažinti viešai (pataisau kava kainuoja tiek kiek kainuoja kai esi pavargęs po ilgos dienos).