Koks yra perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijos: tiesa be pūstuvų

Sveiki, čia jūsų vairuotojas ir logistas, kuris šioje srityje praleido beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių chaotiškų situacijų, kad net vėliau pats netikėdavau, kaip mes tai išsprendėme. Dažniausiai žmonės, norintys persikelti iš Vokietijos, galvoja, kad tai tik dėžių įkėlimas ir iškėlimas, bet realybėje yra daugiau niuansų. Koks yra perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijos, jei kalbame apie tai, kas vyksta už užuolaidų? Čia nėra jokia taikinė operacija, dažnai kažką pamirštame, trūksta virvių, o kaimynai vokiškai šaukia, kad užimame vietą. Tau tikrai nereikia girdėti standartinių frazių iš brošiūrų, tu nori žinoti, kaip tikrai vyksta tas visas procesas ir ką tikrai reikia tur�ti omenyje, kad nenukristum iš svetimos.

Dokumentai ir pradinis chaosas Vokietijoje

Kada tiksliai reikia pradėti planuoti persikėlimą?

Gerai, jei galima, pradėk dar prieš mėnesį ar du, ypač jei turi daug daiktų. Žinoma, aš mačiau ir tokių klientų, kurie skambino ryte ir norėjo važiuoti tą pačią dieną, bet tada kaina būna astronominė, o nervai – ant ribos. Vokietijoje viskas su tuo susiję – pavyzdžiui, jei gyveni dideliame mieste kaip Miunchenas, ten reikia specialių leidimų stovėjimui iš anksto. Negali tiesiog atvažiuoti su sunkvežimiu ir užimti kelio, tuoj pat prieys policija. Taigi, nešiotis dėžes paskutinę minutę yra blogiausia idėja. Geriau susiderinti su logistika iš anksto, išsirūpinti dėžėmis (pasiimkite iš parduotuvės, tai nemokamai) ir ramiai susirūpinti kitais reikalais.

Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas (pack list)?

Žinoma, tas reikalas vargina visus, tačiau jis būtinas, ypač jei turi kažką brangaus. Iš esmės, tai sąrašas, kuriame parašai, kas yra kiekvienoje dėžėje, arba bent jau numeruosi dėžes ir pasirašai, kas jose yra apskritai. Vokietijoje muitinė retai kada stabdo pilnus konteinerius, jei tai ne verslas, bet jei turi, tarkim, brangų paveikslą ar senovinius automobilius, be sąrašo gali būti bėdų. Tiesiog užsirašyk "Dėžė Nr. 1: virtuvės reikmenys", "Dėžė Nr. 2: drabužiai". Tai padės ne tik pareigūnams, bet ir tau, kai reikės surasti indus pirmąją nakčią naujoje vietoje. Pasitikėk manimi, be to sąrašo galiauosi ieškantis pusvalandžio pagalvės.

Kas tas "Wohnungsübergabe" ir kodėl jis svarbus?

Tai labai vokiškas dalykas – buto ar namo perdavimo aktas. Kai išsikraunami iš buto Vokietijoje, turi jį palikti tvarkingai, kitaip savininkas nenusirašys dokumento ir nebegražins depozito. Žinoma, kai kuriems klientams visiškai rūpi tik tai, kaip greičiau išvykti, bet aš stengiuosi įspėti. Reikia išsiimti kilimus, išvalyti langus, net santechniką patikrinti. Kartais vairuotojai gali padėti paskutinius daiktus užnešti, bet jie ne valytojai. Vieną kartą važiavome iš Berlyno, ir klientas taip prasigėrė, kad nebežinojo, kur jis gyvena – veltui laikėmės jo, nes negalėjome padaryti nuotraukų būklės. Būk atsarges su tuo, vokiečiai mėgsta tvarką.

Ar reikia rūpintis draudimu prieš važiuojant?

Tai yra vienas tų dalykų, apie kurį visi pamiršta, kol neatsitinka kažkas blogo. Standartinis KASKO ne visada apima daiktus, jei juos perveža profesionali kompanija, todėl reikia patikrinti, ar turi „pervežimo draudimą“. Aš asmeniškai visada patariu jį įsigyti, ypač jei turi ką nors trapaus. Vieną kartą mus užpuolė audra prie Hanoverio, ir viena dėžė su porcelianu nukrito – be draudimo klientas būtų prarastas tūkstančius eurų. Geriau užsidėti už galva, ne taip? Žinoma, tikimybė maža, bet kas nors visada nutinka.

Koks yra perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijos susijęs su dokumentų paruošimu?

Tiesiog viską susirūpinti iš anksto ir turėti kopijas. Prieš tai klausiau, koks yra perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijas (čia netyčia padariau klaidą rašant, turi būt Vokietijos), ir atsakymas paprastas – dokumentai. Reikia turėti asmens dokumentus, sutartį su nuomotoju ir, jei reikia, registracijos dokumentus iš „Einwohnermeldeamt“. Be šių lapelių gali būti problemų jei ne su muitine, tai su pačiu įkrovimu, jei sargas užklaus. Viskas turi būti vienoje vietoje, o ne išbarstyti po visą mašiną.

Kainos ir pinigai: ką tikrai reikia žinoti

Kaip susiformuoja kaina – ar čia tik už kubinius metrus?

Pagrindas yra tūris, tai tiesa. Paprastai skaičiuojame, kiek tūkstančių kubinių metrų užims tavo daiktai, ir tada dauginame iš tarifų lentelės. Bet čia ne viskas. Dar reikia atsižvelgti į tai, kur Vokietijoje tu gyveni – ar tai kaimas, ar miesto centras su siauromis gatvėmis. Jei reikia naudotis mažesne mašina ar net kelis kartus važiuoti, kaina pakyla. Taip pat įeina ir atstumas iki Lietuvos. Taigi, kai kas klauso „kiek kainuoja“, aš dažnai atsakau: „nuo 50 iki 70 eurų už kubą“, bet galutinis skaičius visada pasirodo didesnis. Tai ne aš apgaudinėju, tai realybė.

Ar reikia mokėti už laiptus ar neįmanomą vietą?

Taip, žinoma. Jei turi penktą aukštą be lifto, vairuotojai ne supermenai, jų nugaros turi savo ribas. Už kiekvieną aukštą arba už sudėtingą išnešimą (pavyzdžiui, per balkoną, jei nebeina per duris) imamas papildomas mokestis. Kartais klientai stebisi, kodėl reikia mokėti už fizinius darbus, bet kas gi tą darbą turi atlikti? Vieną kartą teko nešti pianiną trečią aukštą per sraigtas laiptus – po to vairuotojas net nebegalėjo vairuoti. Taigi, šie priedai yra būtini, kad komanda neišsektų po pirmojo darbo.

Kas daryti, jei pasikeičia daiktų kiekis?

Tai nutinka dažnai. Pasirašome sutartį už, tarkime, 20 kubų, o paskui pasirodo, kad dar susirinko dviratis ir dar du sofos. Negaliu tiesiog visko įsprausti į tą patį sunkvežimį. Tuomet reikia skambinti ir derintis dėl papildomos vietos. Kartais, jei nėra daug, mes įsileidžiame be papildomo mokesčio, jei tenka (tai yra, jei mašina dar tuščia), bet dažniausiai teks mok�ti už papildomą kubą. Geriau iš karto pasakyti tiesą apie tai, kiek turi daiktų, nei vėliau gaišti laiką ginčijantis pakrovimo vietoje.

Ar galima apmokėti kortele ar tik grynaisiais?

Visada rekomenduoju grynaisiais arba pavedimu, ypač jei kalbame apie didelę sumą. Vairuotojai retai kada turi su savimi terminalus kortelių apmokėjimui, ypač jei jie iš Rytų Europos. Be to, Vokietijoje mokesčiai už paslaugas gali būti įvairūs. Kartais nutinka taip, kad klientas pasako: „aš neturiu pinigų, atsiųsk sąskaitą“, o vairuotojas reikalauja sumokėti vietoje, nes nebevažiuos atgal be pinigų. Geriau susitarti dėl mokėjimo iš anksto, kad nereiktų ieškoti bankomato vidury nakties kažkur Frankfurte.

Kiek laiko užtrunka apskaičiuoti galutinę kainą?

Paprastai tai trunka kelias minutes, jei tu tiksliai nurodai daiktų kiekį. Bet aš dažnai važiuoju apžiūrėti vietą (jei tai netoli), kad neapsirikčiau. Kai kurie klientai sako, kad turi „mažai daiktų“, o paskaičiuojame – išeina 40 kubų. Nu, koks yra perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijos be tikslumo? Joks. Todėl geriau, jei galime, susitinkame ir įvertinam vietą gyvai. Taip išvengiame nep malonių staigmenų galutinės sąskaitos metu. Nors dabar, su visais šiais vaizdo skambučiais, galima ir nuotoliniu būdu padaryti, bet akys akyse visada geriau.

Kelionės įvykiai ir vairuotojai

Kiek trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Priklausomai nuo to, kur iš tikrųjų esi. Jei iš Miuncheno, tai tai gali būti net 12-14 valandų važiavimo, o jei iš pasienio, pavyzdžiui, iš Acheno, tai tik 4-5 valandos. Bet nepamiršk, kad mes ne lenktynininkai. Reikia laiko poilsio, maisto, o dar ten ir greičio apribojimai Vokietijoje (autobanai nėra be limito visur). Taip pat, jei keliuose eismo įvykiai, viskas sustoja. Vieną kartą stovėjome 4 valandas dėl avarijos ties Kaunu. Tad niekai nesakyk „būsiu vakare“, geriau sakyk „būsiu rytoj“. Taip saugiau visiems.

Ar vairuotojai moka vokiškai ir angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai ir lietuviškai, su angliškai būna įvairiai – kai kas supranta, kai kas ne. Vokiškai moka mažuma, išskyrus tą, kuris ten gyvena jau 10 metų. Taigi, jei turi kaimyną vokietį, kuris nori kažką papasakoti, gali būti problemų komunikacijoje. Bet mums dažniausiai reikia tik vieno dalyko – parodyti, kur reikia važiuoti. Žemėlapiais dabar visi naudojamės telefonuose, tai kalbos nebūtinos. O jei reikia kalbėtis su policija, tada mes tiesiog skambinam manageriui, kuris jau susitvarko.

Kas vyksta, jei sužalojamas koks nors daiktas kelionės metu?

Žinoma, stengiamės važiuoti taip, kad niekas nejudėtų, bet kelionės metu mašina šoka. Jei pamatai, kad kažkas sulūžo, reikia iš karto pranešti vairuotojui arba mums. Tuomet užpildome pažeidimo aktą. Jei turi draudimą, viskas bus padengta. Jei neturi – tada tenka kalbėtis apie atlyginimą. Aš mačiau situaciją, kai klientas neįpakavo vazono, ir jis nukrito ant grindų, kai atidarėme garažą. Vairuotojas buvo gailus, bet techninės pusės jis nekontroliuoja. Geriau viską užfiksuoti vaizdo ar nuotraukomis.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, mes ne keleivių pervežėjai, o krovinių. Bet praktiškai – dažnai leidžiame, jei vietos yra (dažniausiai sėdi šalia vairuotojo kabinoje). Turi būti pasas ir draudimas. Žinoma, tai nebūna joks prabangus keliaujimas – jūs važiuojate su sunkvežimiu, kuris triukšmingas, o vairuotojas gali būti pavargęs. Bet jei tau svarbiau būti su savo daiktais, tai įmanoma. Vieną kartą važiavo moteris su šunimi, visą kelią kalbėjo telefonu, vairuotojas beveik išprotėjo, bet atvežėme visus sveikus.

Kokios mašinos naudojamos pervežimui?

Daugiausia naudojame 3.5 ar 5 tonų sunkvežimius (tokie „keliai“ su liftu gale). Jie patogūs miestuose, nes nekelia tiek problemų su parkavimu kaip didžiuliai vilkikai. Jei turi labai daug daiktų, galime atsiųsti ir didesnį sunkvežimį, bet tada reikia aiškiai žinoti, ar jis įvažiuos į tavo kiemą Vokietijoje. Ten kaimai siauri, o vokiečai labai griežtai laikosi taisyklių – jei sunkvežimis užliks ant žolės, galiu gauti baudą. Todėl dažniausiai imame mažesnes mašinas, net jei reikia daryti kelis reisus.

Atvykimas ir galutiniai darbai

Kas vyksta pasienyje tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Dabar, kai abi šalys yra Šengeno zonoje, fizinės patikros beveik nėra. Sunkvežimiai tiesiog pravažiuoja. Bet jei turi kažką ypatingo, pavyzdžiui, daug alkoholio ar tabako, arba dalį daiktų, kurie yra techninės prekės, gali sustabdyti. Manau, kad dabar jau taip retai tikrina, kad net nebesu tikras, ar ten kas yra (galbūt tik atsitiktinai). Tačiau turi būti pasiruošęs parodyti dokumentus, jei kas nors vis tiek sustos. Paprastai tai vyksta greitai, nebent yra įtarimų dėl kontrabandos, bet su paprastais baldais tokio nebūna.

Ar galima užsakyti iškrovą kitą dieną?

Taip, jei atvykate naktį ar pavėlu, galime palikti daiktus mašinoje (jei ji saugi) ir iškrauti ryte. Bet už tai papildomai neimame, nebent reikia stovėti ilgai. Vairuotojai nori baigti darbą ir ilsėtis. Jei tu nesi pasiruošęs priimti daiktų, tada mes stovime ir laukiam, o laikas – tai pinigai. Geriausia yra susitarti dėl laiko iš anksto. Kartais klientai sako „aš atvyksiu po valandos“, o paskui jų nėra po tris valandas. Vairuotojai tampa nervuoti. Būk tikslus su laiku.

Kas daryti su pakuotėmis ir šiukšlėmis po iškrovos?

Visiškai natūralu, kad po perkraustymo lieka daug dėžių, plėvelių ir skyplių. Mes paprastai padedame susidėti viską į vieną krūvą, bet nevežame šiukšlių į sąvartyną už tavęs. Tai turi padaryti pats. Vokiškose mišrių atliekų dėžėse negali tiesiog mesti visko po eile – ten reikia rūšiuoti. Taigi, pasirūpink vietos šiukšlėms. Vienas klientas liepė mums užpilti visas dėžes į jo kiemo deglą... na, mes to nepadarėme, tai nelegalu ir neteisinga. Pasirūpink šiukšlių ivežimu savarankiškai.

Ką daryti, jei kažkur netinka baldas naujame bute?

Tai labai dažna problema. Pavyzdžiui, turi didelę sofos, ką Vokietijoje gyvenant buvo puiku, o čia – netilpti į liftą ar net duris. Mes ne statybininkai, todėl negalime išardyti sienos. Mes galime padėti išardyti baldus, jei tai įmanoma be specialių įrankių, bet jei reikia pjūklo – tai tavo rūpestis. Kartais teka palikti baldą kieme arba parduoti, jei neina įnešti. Rekomenduoju išmatuoti duris ir liftus dar prieš išvežant daiktus, kad nereiktų galvoti, ką daryti su sofa kieme lietingą dieną.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet yra labai gerai įvertinama. Vairuotojai dirba fiziškai sunkų darbą, neša tavo sunkius spintas ir šaldytuvus. Jei jums paslauga patiko, ir vaikinai padėjo labai, 10-20 eurų arbatpinigių kiekvienam būtų gražus žestas. Jie nebus įžeisti, jei neduosi, bet tikrai su šypsenena paliks. Ypač jei teko nešti daiktus į penktą aukštą be lifto. Tiesiog žmogiškas požiūris visada padeda užtikrinti geresnę paslaugą ateityje.

Koks yra paskutinis perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijos?

Kai viskas iškrauta, pasirašome perdavimo aktus, susiskaičiuojame, ir vairuotojai važiuoja atgal poilsiui. Tau lieka tik susirūpinti savo nauju gyvenimu. Galiausiai, kai vairuotojas išvažiuoja, tu pajunti, kad viskas baigta. Koks yra perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijos pabaigoje? Ramybė. Galiausiai gali nusipilti arbatą ir nuspręsti, kur dėti tą taurę, kurios ieškai visą dieną. Sėkmės naujoje vietoje, ir tikimės, daugiau nebesimatysime šiame kontekste (nors, žinoma, visada malonu išgirdti iš jūsų po kelerių metų).

Išvada

Viskas apie tai, koks yra perkraustymo proceso žingsnis iš Vokietijos, atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsi veikti. Jei susirūpinsi dokumentais, bus sąžiningas apie daiktų kiekį ir nerašysi siurblio vietoje šluotos, viskas vyks sklandžiai. Nors aš ir pasakiau, kad kartais būna chaotiška, dažniausiai tai priklauso nuo to, kaip patys pasiruošiate. Geriausia pasitarti su žmonėmis, kurie turi patirties, o ne tik skaityti forumuose. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad tavo baldai tilps į duris.