Kokius veiksnius lemia perkraustymo kainos nustatymą į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, o nuomonės apie tai, kiek turėtų kainuoti kelionė į Vokietiją, visiskai nesutampa. Vieniems tai – kelios dešimtys eurų už "burelį" ant šaligatvio, kitiems – tūkstančiai už pilną "turnkey" paslaugą. Tiesą sakant, nėra vienos lentelės, kurioje viskas parašyta, kai kalbame apie perkraustymo kainos nustatymą į Vokietiją. Kainą formuoja milžiniškas kiekis veiksnių, pradedant nuo to, ar vairuotojas turi kelti svetainę antrame aukšte be lifto, baigiant tuo, kokia degalų kaina šiandegin. Dažnai klientai klausia: "Kodėl taip brangu?", o aš turiu paaiškinti, kad tai ne tik nuvažiuoti ten ir atgal. Čia yra logistika, rizika, drąsa ir daugybą valandų praleista vairuojant vokiškais autostradomis.

Pagrindai: atstumas ir kuro kainos (ir kai kas daro)

Ar toli važiuoti lemia kainą?

Žinoma, bet ne taip paprastai. Jei važiuojame į Miuncheną iš Vilniaus, tai viena, o į Berlyną – kita. Kokius veiksnius lemia perkraustymo kainos nustatymą į Vokietiją, jeigu kalbame apie atstumą? Pirmiausia, kuro sąnaudos. Degalai brangsta, ir tai nuolat kyla. Be to, vairuotojas turi grįžti tuščiu arba bandyti parsivežti ką nors atgal. Jeigu grįžta tuščias, tas nuostumas užskaitomas jūsų užsakymui. Taip pat reikia susimokėti už vairuotojo darbo laiką – jis negali važiuoti 24 valandas be pertraukos, tai reglamentuota.

O keltų bilietai?

Tai yra nemalonus dalykas, kuris dažnai staigiai padidina sąskaitą. Kelias į Vokietiją dažnai eina per Lenkiją, o rečiau – per Skandinaviją, bet jeigu tenka keltis (pvz., pro Kopenhagos arba net Liubeko sritis), bilietas kainuoja. Keltų kompanijos taip pat nekalba apie nuolaidas pervežėjams. Kartais bilietas kyla akimirksniu, o mes negalime to klientui paaiškinti, nes jis manė, kad kaina fiksuota. Tai vienas svarbiausių nepastoviųjų veiksnių.

Ar žiema ar vasara turi įtakos?

Turi, o kaip. Žiemą keliai būna slidūs, eina daugiau degalų (šaltas variklis dirba efektyviau? ne, vistiek daugiau). Be to, vairuotojas gali užstrigti rūke arba sniege Vokietijoje (ten taip pat būna chaoso). Tada laikas praleidžiamas ne važiuojant, o stovint. Tas laikas turi būti apmokėtas, kas ir įeina į galutinę kainą. Vasarą važiuojama greičiau, bet vėl gi, atostogų metu eismo užstatymai gali prailginti kelionę.

Kiek daiktų turite? (Kubatura ir svoris)

Kaip jūs suskaičiuojate, kiek vietos užims mano daiktai?

Mes žiūrime į tai realiai. Dažniausiai klausame: "Kiek m3?" arba "Kiek dėžių?". Klientas sako: "O, tai trys dėžės ir sofa". Atvažiavus paaiškėja, kad sofa yra didelė kampinė, o dėžės – tokios didelės, kad jose tilptų dramblys. Taigi, kokius veiksnius lemia perkraustymo kainos nustatymą į Vokietiją, kalbant apie tūrį? Tai tikslus matavimas. Jeigu telpa į 3.5 tonų sunkvežimį su liftu – viena kaina. Jeigu reikia vilkiko su priekaba – kita.

Ar svoris svarbiau už tūrį?

Kartais taip, ypač jeigu vežate knygų ar metalo baldų. Yra ribojimai – sunkvežimis negali vežti daugiau negu leidžia techninės specifikacijos. Jeigu pasakysite, kad vežiate "plunksnas", o paversite 5 tonų pneumatinio grąžulo, aš sužinosiu tik įkrovos metu. Tuos galiu būti įnikęs. Tada gali tekti keisti mašiną arba daryti dvi keliones, o tai padvigubina kainą. Geriau nuoširdžiai pasakykite iš karto.

Kas nutinka, jei daiktų atsiranda daugiau nei planavau?

Tai klasika. Vadybininkas užfiksuoja 10 m3, o vietoje jų atsiranda 15. Tada prasideda diskusijos. Ar mes talpinsime tai į tą pačią mašiną? Jei taip, puiku, bet gali tekti numesti dėžes ant vienos kitenės viršaus, kas padidina sugadinimo riziką. Jei netelpa – reikia antrąs mašinas arba daryti antrą važiavimą. Antras važiavimas reiškia dvigubą kelią, dvigubas kuro sąnaudas ir dvigubą vairuotojo darbą. Tai nebus pigu.

Galiu vežti keletą daiktų iš kelių vietų?

Galima, bet tai vadinama "krovinių rinkimu" (kolektinis siuntimas). Tai paprastai pigiau, jeigu tai tik kelios dėžės. Bet jeigu turite butą Vilniuje, garažą Kaune ir dar namus Biržuose, tai taps košmaru. Vairuotojas važiuos po visą Lietuvą, tai užtruks kelias dienas. Laikas – pinigai. Geriau viską susirinkti vienoje vietoje, arba pasiruošti, kad už kiekvieną sustojimą reikės papildomai sumokėti.

Sunki technika ir keisti daiktai

Kiek kainuoja pervežti pianiną?

Pianinas arba koncertinis fortepijonas yra atskiras istorijos skyrius. To neįmanoma tiesiog užmesti ant pečių ir nunešti. Reikia specialios technikos – keltuvų, juostų, o kartais ir įrenginio laiptams (tokiai savaeigės platformai). Be to, jeigu vokietis klientas nupirko jums pianiną Lietuvoje, reikia labai stiprių ir patyrusių guyų. Paprastai už tokią operaciją imamas fiksuotas mokestis, kuris gali būti didesnis nei už viso likusio buto pervežimą.

Ar galima pervežti akvariumą su vandeniu?

Galima, bet tai labai rizikinga. Vanduo svoriui, o stiklas trapus. Geriau išpilti vandenį, palikti tik šiek tiek drėgmės augalams (jei ten yra). Jeigu nesutiksite ir versite pilną – tikėkitės, kad sprogs. Ir tada klausimas ne apie kokius veiksnius lemia perkraustymo kainos nustatymą į Vokietiją, o apie tai, kas mokės už drėgnus kilimus ir sugadintą mašiną. Mes paprastai neleidžiame vežti pilnų talpyklių skysčių, nebent tai yra hermetiškai uždaryta gamyklinėje pakuotėje.

O jeigu aš turiu safą?

Safas yra sunkus. Labai sunkus. Būna, kad atvažiavome, pasakė "tas mažas seifas", o jis sveria 300 kilogramų. Neįsivaizduojate, kokia tai meilė nuleisti jį iš antro aukšto be lifto. Reikia arba daug žmonių, arba specialių priemonių. Už tokį "papildomą" daiktą imamas priedas, nes jis gali sugadinti grindis arba nusiaubti vairuotojo nugarą.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet ne žiemą, jeigu mašina nešildoma. Vokietijai dažnai reikia fitosanitarinių pasų (tam tikriems augalams), nors ES viduje tai jau lengviau. Bet vėl gi – jeigu tai didelis palmės medis, jis užims daug vietos ir gali nulūžti važiuojant. Tokiems daiktams reikia ypatingo tvirtinimo (tarpinės, juostos). Tai laikas ir materialai.

Prieiga ir fizinis darbas (vairuotojų košmaras)

Ar svarbu, ar yra liftas?

Tai, kas vairuotojus labiausiai erzina, tai nebuvimas lifto. Penktas aukštas be lifto reiškia, kad vaikščiojame laiptais. Ne tik kartą, o penkis kartus su kiekvienu kėdžių rinkiniu. Tai yra sunkus fizinis darbas, ir už jį reikia mokėti. Jeigu yra liftas – puiku, jeigu ne – kaina augs. Ir dar, jeigu liftas nedidintas (tiek vokiškose senosiuose namuose būna), tenka jungti fantaziją, kaip įkišti sofą.

Kas, jeigu sunku privažiuoti prie namo?

Vokietijoje yra daug siaurų gatvelių, ypač senamiestyje. Didelis sunkvežimis tiesiog negali privažiuoti. Tada reikia mažesnės mašinos ("gazelės" ar panašios), kuri užkrauna iš didelės mašinos ir veža iki pat durų. Tai vadinama "paskutiniais kilometrais" arba mikrobeibiu. Tai papildoma operacija, papildomi iškrautojai, papildoma kaina. Negaliu tiesiog nutūpti autostradoje ir sakyti "va, čia jūsų daiktai".

Ar jūs padėsite surinkti baldus?

Standartiškai – ne. Mes esame pervežėjai, ne baldų surinkėjai. Bet jeigu susitariame ir mokame už papildomą darbo valandą, vairuotojai gali nusukti porą varžtų. Žinoma, jie ne bus tiek kvalifikuoti, kiek profesionalus meistras, o ir įrankis jių yra pagrindinis (žirklės, atsuktuvas). Jeigu jums reikia surinkti kompleksinę sistemos spintą, geriau pasamdyti vokietį meistrą vietoje, nes mūsiškiai gali susigadinti.

Kiek laiko užtrunka iškraunant?

Tas pats kiek įkraunant. Jeigu viskas supakuota ir paruošta, tai greitai. Jeigu reikia išmėtyti po visą butą, ieškoti, kur dingo nuotraukų rėmeliai, tai tai užtrunka. Vairuotojai tikrai nemėgsta laukti, kol ieškote raktų nuo garažo, kurių nebuvo ten kur reikia. Už kiekvieną praleistą valandą (virš numatyto) gali būti taikoma bauda (arba tiesiog valandinis įkainis).

Laikas, dokumentai ir kitos bėdos

Ar reikia draudimo?

Būtinai. Niekada nežinai, kas gali nutikti. Gali užeiti šaknį, gali būti avarija (nors retai), gali tiesiog nukristi dėžė, jeigu staigiai stabdysi. Standartinis draudimas paprastai dengia tik kelias centus už kilogramą. Jeigu turite brangios elektronikos ar meno kūrinių, reikia deklaruoti jų vertę ir papildomai apdrausti. Nemanau, kad norite gauti 50 eurų už sugadintą 3000 eurų televizorių.

O kaip su muitinės deklaravimu?

Jeigu tai yra perkraustymas į Vokietiją (t.y. keičiate gyvenamąją vietą), tai dažniausiai nėra muito ir PVM, jeigu pateikiate "Užsienio gyventojo daiktų deklaraciją". Bet tai reikalauja dokumentų: nuomos sutarties Vokietijoje, registro išėjimo iš Lietuvos ir t.t. Jeigu dokumentų nėra, muitinė gali sustabdyti mašiną ir reikalauti mokėti garantinį įnašą. Tuos gali būti nemalonumai, kurių norisi išvengti.

Ar galima užsakyti savaitgalį?

Galima, bet tai kainuos brangiau. Vairuotojai taip pat žmonės, nori ilsėtis. Jeigu reikalaujat, kad jis atvyktų sekmadienį ryte, tai yra viršvalandžiai, šventinės dienos. Tokios paslaugos įkainiai gali būti 50-100% didesni. Geriausia planuoti įprastomis darbo dienomis, jeigu norite sutaupyti.

Kas dėl CMR konsignacijos?

CMR – tai standartinis tarptautinio krovinių pervežimo dokumentas. Jis įrodo, kad pervežėjas priėmė krovinių. Labai svarbu tiksliai užpildyti, ką vežate. Jeigu CMR parašyta "10 dėžių", o jūsų skųstis, kad nebeįkėlėte 11-osios, draudimas nemokės. Taigi, įkrovos metu gerai pasižiūrėkime ir susirašykime, kad viskas tvarkoje.

Rizikos ir atsakomybė

Kas nutinka, jeigu kažkas sulūžta?

Vėl gi, priklauso nuo to, kaip buvo supakuota. Jeigu jūs patys supakavote porcelianą į minkštas dėžes be putų, o jis suskilo, tai pervežėjas neatsakingas. Mes nežiūrėjome, kas viduje. Mūsų atsakomybė prasideda ten, kur mes pats supakavome. Tada darome išvadas, mokame kompensaciją (jeigu draudimas padengia) arba sutvarkome. Bet geriau iš karto pasakyti, kas yra trapu.

Ar imate užstatą (avansą)?

Daugeliu atvejų taip, ypač jeigu dirbame pirmą kartą. Pervežimas į Vokietiją kainuoja mums pinigus (degalai, keltai, alkoholis vairuotojui po darbo – šipuliai). Negalime važiuoti į tuščią tik su žodžiu "aš sumokėsiu vėliau". 30-50% avansas yra standartas. Likutį mokate atvykus į vietą arba prieš iškraunant, priklausomai nuo pasitikėjimo lygio.

O jeigu aš atšaukiu važiavimą paskutinę minutę?

Tai labai nepageidaujama. Jeigu vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų ar jau yra pakrovęs ką nors kito, o jūs sakinėte "nebereikia", turėsite sumokėti bent už važiavimą tuščia (arba už praleistas galimybes). Nes mes atsisakėme kitų klientų dėl jūsų.

Ar jūsų vairuotojai kalba vokiškai?

Ne visi. Dažniausiai moką rusiškai, angliškai, lietuviškai. Su vokiečiais dažnai susitariame "pirštais" arba su vertėju telefonu. Jeigu jums būtina, kad vairuotojas kalbėtų vokiškai (pvz., dėl leidimų statybose), tai reikia tai susitarti iš anksto. Tai gali reikšti brangesnę paslaugą (jeigu reikės specifinis vairuotojas).

Ar galima vykti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, ypač jeigu tai gaminis sunkvežimis. Saugumo reglamentai draudžia keleivius krovinių skyriuje. Jeigu tai yra "burelis" (pervežimų sunkvežimis su keleivių vietomis), tai galima, bet tai retas atvejis. Paprastai turite susirasti sau būdą atvykti į Vokietiją (lėktuvas, autobusas, automobilis).

Išvados ir patarimai

Svarbiausia suprasti, kad kokius veiksnius lemia perkraustymo kainos nustatymą į Vokietiją, nėra vienas fiksuotas dalykas. Tai mozaika iš atstumo, kuro, darbo, prieigos prie objekto ir jūsų sąžiningumo. Jeigu pasakysite tiesą apie savo daiktus ir paruošsite juos, kaina bus mažesnė. Jeigu slėpsite pianiną po pledu – bus brangu ir nemalonu. Pasitarkite su profesionalais iš anksto, gaukite vizitą (jei įmanoma) ir tikslų sąrašą. Taip išvengsite nereikalingo streso ir vėliau neprireiks pyktis į telefoną. Gerai suplanuotas perkraustymas yra pusė sėkmės, o kita pusė – patikimas vairuotojas, kuris nebegėda vokiškai kelių ženklų.